2017-10-18 Nr. AB-18804-3-61-3-02717-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-886-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02717-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos mokslo tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos mokslo tarybos paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. (toliau – ir Kvietimas) 1 Konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ nuostatų 11 punkto pripažinimo neteisėtu; 2) ištirti, ar Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punktas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principams; 3) įpareigoti Lietuvos mokslo tarybą priimti V. N. pateiktą mokslinį projektą ir atlikti jo ekspertinį vertinimą; 4) priteisti iš Lietuvos mokslo tarybos už skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. rugsėjo 8 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pareiškėjas turėjo tinkamai suformuluoti reikalavimus; pateikti skundžiamus aktus; duomenis, patvirtinančius, ar jis pasinaudojo apeliacijų teikimo tvarka; išreikšti nuomonę raštu dėl galimumo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas V. N. pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų 11 punktą kaip prieštaraujantį konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principams; 2) atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą skundui pateikti dėl 2016 m. gruodžio 12 d. Kvietimo pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ nuostatų 11 punkto pripažinimo neteisėtu; 3) pripažinti neteisėtu Lietuvos mokslo tarybos sprendimą neteikti pareiškėjo pateikto mokslinio projekto „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ ekspertiniam vertinimui ir įpareigoti Lietuvos mokslo tarybą atlikti šio projekto ekspertinį vertinimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu iš Lietuvos mokslo tarybos gavo informaciją, jog pateiktas projektas nebus teikiamas ekspertiniam vertinimui. Jokio kito oficialaus sprendimo negavo. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo informuotas apie galimybę pasinaudoti apeliacija, tačiau atsisakymas teikti jo paraišką ekspertiniam vertinimui grindžiamas išimtinai ginčijamų sąlygų punktu, todėl, pareiškėjo manymu, nėra jokios prasmės teikti apeliaciją, kol šis punktas nėra panaikintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą su prašymu atnaujinti terminą ir pateikti apeliaciją teisės aktuose nustatyta tvarka bei paaiškėjus naujoms aplinkybėms jas ginti teisme.

Teismas nustatė, kad Lietuvos mokslo taryba 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbė VII kvietimą teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“. Pareiškėjas, kaip projekto vadovas, 2017 m. vasario 13 d. pateikė mokslinį projektą „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ (toliau – ir Projektas). 2017 m. liepos 12 d. elektroniniu paštu jis gavo Lietuvos mokslo tarybos sprendimą, kad pateikta Projekto paraiška neatitinka administracinės patikros pažymos 8 punkto reikalavimų ir nebus teikiama ekspertiniam vertinimui. Sprendime, be kita ko, išaiškinta apeliacijų pateikimo galimybė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 84 straipsnio 1, 6 dalimis ir darė išvadą, kad būtent Lietuvos mokslo tarybai suteikti įgaliojimai administruoti programinį konkursinį finansavimą. Teismas vadovavosi Lietuvos mokslo tarybos 2012 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. VII-114 patvirtinto Mokslininkų grupių projektų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Finansavimo aprašas) 1, 16, 17 punktais, nustatė, kad pareiškėjas ginčija Lietuvos mokslo tarybos 2016 m. gruodžio 12 d. paskelbto VII kvietimo teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ sąlygų (toliau – ir Sąlygos) 11 punkte nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus teikiamų socialinių mokslų srities projektų vadovams. Teismas rėmėsi Finansavimo aprašo 22-24 punktais ir darė išvadą, kad tik administracinės patikros metu identifikuojamos pateiktos paraiškos, vertinant ir projekto vadovų atitiktį teikti paraiškas mokslininkų grupių projektams įgyvendinti 2017–2020 m. pirmojo konkurso „Humanitarinių ir socialinių mokslų sričių projektai, vadovaujami patyrusių mokslininkų“ nustatytiems reikalavimams.

Teismas rėmėsi Sąlygų 17 punktu, nurodė, kad Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. VII-79 patvirtinto Mokslo projektų ir jų ataskaitų ekspertinio vertinimo tvarkos aprašo 42 punkte nustatyta, jog vykdančioji institucija (kartu su projekto vadovu) gali teikti apeliaciją Lietuvos mokslo tarybai dėl paraiškos ar ataskaitos vertinimo procedūrų pažeidimų Apeliacijų dėl mokslo (sklaidos) projektų ar ataskaitų įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši tvarka Lietuvos mokslo tarybos 2017 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. VIII-6 nuo 2017 m. liepos 1 d. neteko galios.

Teismas vadovavosi Lietuvos mokslo tarybos 2012 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. VII-94 patvirtinto Apeliacijų dėl mokslo (sklaidos) projektų ar ataskaitų įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apeliacijų aprašas) 5 punktu, Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. VIII-26 patvirtintų Lietuvos mokslo tarybos mokslo ir sklaidos projektų konkursinio finansavimo bendrųjų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu, nurodė, kad pareiškėjas pateikė paraišką kaip projekto vadovas, kartu su paraiškoje nurodytais projekto vykdytojais įgyvendinantis projektą ir jam vadovaujantis. Teismas rėmėsi Taisyklių 2.15 punktu ir darė išvadą, kad būtent Apeliacijų apraše įtvirtinta apeliacijos teise turėjo pasinaudoti pareiškėjas, kaip projekto vadovas, kartu su vykdančiąja institucija – Vilniaus universitetu. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo laikytis Apeliacijų apraše įtvirtintos procedūros, kuri detaliai reglamentuoja apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarką.

Teismas rėmėsi Apeliacijų aprašo 3 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017 ir darė išvadą, kad pareiškėjas, kaip projekto vykdytojas, dar gali pasinaudoti Apraše nustatyta apeliacijų teikimo tvarka, prašydamas atnaujinti terminą apeliacijai pateikti dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju tik Lietuvos mokslo tarybos diskrecija įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių terminas gali būti atnaujintas. Teismas nurodė, kad Lietuvos mokslo taryba, atnaujinus terminą, nagrinėdama apeliaciją, įvertintų tiek paraiškos atitiktį nustatytiems kriterijams, tiek ir atitinkamai visumą reikšmingų aplinkybių, susijusių su Sąlygų 11 punktu. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas, įgyvendindamas jam, kaip Projekto vadovui, keliamus reikalavimus, turi išnaudoti tas teisines priemones, kurios šiuo atveju yra neišnaudotos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, kodėl jis nepasinaudojo apeliacijos teise, nepaneigia nustatytos apeliacijos pateikimo tvarkos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, atlikus ekspertinį vertinimą, paraišką gali tikslinti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo priėmimas, įvertinus keliamo ginčo pobūdį, sprendžiamas kaip visuma, nevertinant atskirai kiekvieno reikalavimo. Teismas akcentavo, kad Taisyklės ir Apeliacijų aprašas suteikia Lietuvos mokslo tarybai teisę individualiai vertinti susidariusią situaciją ir atitinkamai pareiškėjui, kaip Projekto vykdytojui, kreipiantis į šią instituciją tinkamai realizuoti savo procesines teises siekiant įvertinti atliktą administracinę paraiškos patikrą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų atliktas jo teikto projekto ekspertinis vertinimas. Teismas nurodė, kad toks klausimas yra Lietuvos mokslo tarybos diskrecija ir gali būti išspręstas pareiškėjui tiesiogiai kreipiantis į šią instituciją.

Teismo nuomone, pareiškėjas apeliacijoje turėtų kelti atsisakymo atlikti ekspertinį vertinimą dėl išimtinių aplinkybių, kurios galėjo daryti neigiamą įtaką paraiškos įvertinimui (Apeliacijų aprašo 3.3 p.), klausimą. Išskirtinai Lietuvos mokslo tarybos valdybai (Apeliacijų aprašo 10 p.) priskirtas apeliacijų nagrinėjimo klausimas, kurį svarstant gali būti pasitelkti ekspertai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, gavęs argumentuotą ekspertų, turinčių šios srities specialiųjų žinių, atsakymą, t. y. pasinaudojęs privaloma išankstine tokiems ginčams nagrinėjimo ne per teismą nustatyta tvarka, savo teises galės ginti teismine tvarka (ABTĮ 5 str.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepasinaudojo ir nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jo skundą atsisakė priimti remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Atsisakęs priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Lietuvos mokslo tarybos sprendimą neteikti pareiškėjo pateikto mokslinio projekto „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ ekspertiniam vertinimui, teismas tuo pačiu pagrindu negalėjo priimti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Lietuvos mokslo tarybą atlikti šio projekto ekspertinį vertinimą.

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą su prašymu atnaujinti terminą ir pateikti apeliaciją Apeliacijų apraše nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas V. N. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos mokslo tarybos dokumentuose numatyta apeliacijos tvarka nėra privaloma siekiant kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pareiškėjas pažymi, kad privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka gali būti įtvirtinama ne žemesniu nei įstatymas teisės aktu, nes teismingumo ir ginčo priskirtinumo klausimai gali būti sprendžiami tik įstatymu. Pareiškėjas paaiškina, kad sąmoningai nesinaudojo apeliacijos galimybe, kadangi skunde keliamo klausimo sprendimas išimtinai priklauso nuo to, ar teismas pripažins neteisėtu ir panaikins Sąlygų 11 punktą kaip prieštaraujantį konstituciniam teisinės valstybės principui bei Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės, lituanistikos prioriteto, lygių galimybių bei sąžiningos konkurencijos principams. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad anksčiau šiuo klausimu vykęs procesas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme parodė, jog Lietuvos mokslo taryba su šiuo reikalavimu nesutinka, todėl apeliacijos teikimas būtų betikslis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, rėmėsi Lietuvos mokslo tarybos 2012 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. VII-94 patvirtintu Apeliacijų aprašu, nustatančiu apeliacijos pateikimo tvarką, kuria pareiškėjas nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, juo iš esmės nesutinkama su Lietuvos mokslo tarybos sprendimu neteikti pareiškėjo pateikto mokslinio projekto „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ ekspertiniam vertinimui ir prašoma įpareigoti Lietuvos mokslo tarybą atlikti šio projekto ekspertinį vertinimą.

Taisyklių 20 punkte įtvirtinta, kad, pasibaigus paraiškų priėmimo terminui, atliekama jų administracinė patikra ir ekspertinis vertinimas. Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad administracinės patikros rezultatai įforminami Tarybos pirmininko patvirtintos formos administracinės patikros pažymoje. Ekspertiniam vertinimui teikiamos tik administracinės patikros reikalavimus atitikusios paraiškos (Taisyklių 27 p.). Lietuvos mokslo tarybos atstovės elektroniniu laišku pareiškėjui pateikta atsakovo pozicija neteikti paraiškos ekspertiniam vertinimui, kadangi ji neatitinka administracinės patikros pažymos 8 punkto reikalavimų. Lietuvos mokslo taryba 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 4S- nurodė, kad, remiantis Taisyklių 24 punktu, administracinės patikros rezultatai buvo įforminti ir patvirtinti 2017 m. liepos 19 d. Mokslininkų grupių projekto VII kvietimo 1 konkurso projekto paraiškos administracinės patikros pažymoje Nr. AP-MIP-17-444(1). Iš šios pažymos matyti, kad paraiška neatitinka Mokslininkų grupių projektų VII kvietimo 1 konkurso paraiškoms keliamų reikalavimų, kadangi nepateikta straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį atitinkamose duomenų bazėse.

Lietuvos mokslo taryba 2017 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 4S- nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę administracinės patikros rezultatus apskųsti remdamasis Apeliacijų aprašo 3 punktu. Apeliacijų aprašas nustato, kas ir kokiais atvejais Lietuvos mokslo tarybai gali teikti apeliaciją dėl mokslo (sklaidos) projekto paraiškos finansavimo iš valstybės biudžeto arba dėl iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamo mokslo (sklaidos) projekto metinės ar baigiamosios ataskaitos įvertinimo bei šios apeliacijos nagrinėjimo tvarką. Apeliacijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad apeliacija gali būti teikiama dėl: paraiškos ar ataskaitos nagrinėjimo metu galimai padarytų administracinių klaidų arba procedūros pažeidimų, galėjusių turėti lemiamos reikšmės paraiškos ar ataskaitos įvertinimui; paraiškos ar ataskaitos įvertinimo pasirėmus kriterijais, kurie nenurodyti vertinimo dokumentuose (diskriminacija dėl lyties, kilmės, socialinės padėties, rasės, tautybės, tikėjimo, pažiūrų ir kt.); išimtinių aplinkybių, kurios galėjo daryti neigiamą įtaką paraiškos ar ataskaitos įvertinimui, o vykdančioji institucija ir projekto vadovas iki sprendimo priėmimo negalėjo apie tai informuoti Tarybos; dėl galimo apsirikimo įvertinant ataskaitą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo tuo pagrindu, kad pareiškėjas neteikė apeliacijos dėl Lietuvos mokslo tarybos sprendimo neteikti pareiškėjo pateikto mokslinio projekto „Civilinio proceso ekonomiškumo principo realizavimas“ ekspertiniam vertinimui Apeliacijų apraše nustatyta tvarka. Apeliacijų apraše įtvirtinta tik asmens teisė pateikti tokią apeliaciją, bet ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išankstinę bylos dėl paraiškos administracinės patikros nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Apeliacijų aprašas yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, negalintis nustatyti privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. N. skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas