2018-08-14 Nr. AB-14251-3-61-3-00395-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2301-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00395-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Helisota“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–15) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 4-829 „Dėl juridinio asmens įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą nepratęsimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 4-829) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atlikti pakartotinį UAB „Helisota“ prašymo pratęsti UAB „Helisota“ įrašymo į NATO tiekėjų konkursų dalyvių sąrašą terminą vertinimą.

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (I t. b. l. 42–49).

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (I t., b. l. 36–39).

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (II t., b. l. 3–5).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Helisota“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 51–79).

6. Teismas nustatė, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 4-829 grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarime Nr. 1294 patvirtintomis Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų Įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), jų 35 punktu bei 38.4.3 papunkčiu. Teismas pabrėžė, kad dėl Taisyklių 35 punkto pritaikymo ginčo nebuvo.

7. Pareiškėjas teigė, kad Taisyklių 38.4.3 papunktis jam pritaikytas nepagrįstai, nes išaiškintas plečiamai, o to viešojoje teisėje negalima atlikti. Taisyklių 38.4.3 papunktyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo į NATO konkursų dalyvių sąrašą neįrašomas arba jo įrašymas NATO konkursų dalyvių sąraše nepratęsiamas, jeigu Ūkio ministerija gauna rašytinę kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų informaciją, kad juridinis asmuo, juridinio asmens, turinčio ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, dalyvis, juridinio asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar apskaitą tvarkantis kitas juridinis asmuo atitinka bent vieną iš šių kriterijų, t. y. yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Teismas pabrėžė, kad minėta nuostata apima ne tik patį pareiškėją UAB „Helisota“, bet ir jo dalyvius, turinčius ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime. Šiuo atveju AB „Avia Solutions Group“, kuri valdo 100 proc. UAB „Helisota“ akcijų pateko į minėtos nuostatos reguliavimo sritį. Dar daugiau, teismo vertinimu, užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla gali būti vystoma ir per kitus asmenis, pavyzdžiui, užsienio verslininkus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad užsienio verslo partneriai gali būti visi, išskyrus tuos, kurie yra etatiniai saugumo pareigūnai, nebuvo pagrįsti.

8. Teismas ypač pabrėžė, kad Taisyklių 38.4.3 papunkčio nuostata turi būti aiškinama ir kitų teisės aktų nuostatų kontekste, kaip antai: Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatomis; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, juo patvirtintais Nacionalinio saugumo pagrindais, be kita ko, 5 skyriaus nuostatomis. Kita vertus, Taisyklių 38.4.3 papunkčio nuostata, ypač jos formuluotė „juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla“ turi būti aiškinama ir Nacionalinio saugumo strategijos kontekste. Teismas pažymėjo, jog nors šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarime Nr. XIII-202) įsigaliojo po skundžiamo įsakymo priėmimo, tačiau kaip soft law, aiškinat Taisyklių 38.4.3 punktą, buvo svarbi ir šioje administracinėje byloje.

9. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas tinkamai, proporcingai (ypač atsižvelgiant į galiojančią Nacionalinio saugumo strategiją) įvertinus visas faktines aplinkybes Taisyklių 38.4.3 papunkčio prizmėje. Teismas įvertino ir slaptą medžiagą, tačiau jos duomenimis argumentacijoje nesirėmė: slapta medžiaga tik padėjo teismui suformuoti vidinį visų pateiktų aplinkybių vertinimą.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad skundžiamas įsakymas grindžiamas tiek teisės nuostatomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis, kurias Ūkio ministerija, priimdama skundžiamą įsakymą, tinkamai vertino teisės aktų kontekste, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 4-829 yra pagrįstas, teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai, nebuvo jokio teisinio pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją atlikti pakartotinį UAB „Helisota“ prašymo pratęsti UAB „Helisota“ įrašymo į NATO tiekėjų konkursų dalyvių sąrašą terminą vertinimą.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Helisota“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 4-829. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymais spręsti dėl jo nurodytų teisės normų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (II t., b. l. 86–110).

12. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas draudimą viešosios teisės normas aiškinti plečiamai, remdamasis byloje netaikytinais teisės aktais, aiškino ir taikė Taisyklių 38.4.3 punkto nuostatas. Pareiškėjo manymu, teismo sprendime nurodomos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti Taisyklių 38.4.3 punktą.

13. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo ir teismo sprendimai sudaro pagrindą konstatuoti teisės į nuosavybę pažeidimą. Be to, teismas pažeidė bendras įrodymų vertinimo taisykles, neužtikrino teisingo proceso, proceso šalių teisių pusiausvyros bei imperatyvių nuostatų laikymosi.

14. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 153–160).

15. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ginčui aktualias teisės normas ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisėtą pagrindą taikyti Taisyklių 38.4.3 papunktį. Atsakovas nematė jokio pagrindo manyti, jog skundžiamas įsakymas pažeidžia pareiškėjo teisę į nuosavybę. Be to, atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Atsakovas taip pat teigė, jog Taisyklių nuostatos nekelia jokių abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 147–151).

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (II t., b. l. 163–164).

19. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. birželio 8 d. gautas pareiškėjo UAB „Helisota“ pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo (II t., b. l. 165).

20. Pareiškėjas nurodo, kad atsisako apeliacinio skundo, paduoto dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo. Pažymi, kad pareiškėjui yra žinomos ir suprantamos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. birželio 8 d. yra gautas pareiškėjo UAB „Helisota“ atsisakymas nuo apeliacinio skundo.

22. Apelianto teisė atsisakyti teismui paduoto apeliacinio skundo yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.).

23. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atsisakymas yra pateiktas laikantis ABTĮ 136 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso nepažeidžia, atsisakymas priimamas ir apeliacinis procesas nutraukiamas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

24. Pareiškėjas patvirtina, jog jam yra žinomos ir suprantamos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės. Vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 3 dalimi, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, nenustatė priežasčių, dėl kurių šis pareiškimas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į šį pareiškimą ir į aplinkybę, jog kiti proceso dalyviai apeliacinių skundų byloje nėra pateikę, pareiškėjo prašymas nutraukti apeliacinį procesą administracinėje byloje Nr. A-2301-629/2018 yra tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, jam atsisakius apeliacinio skundo, ši suma jam grąžintina (ABTĮ 38 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ apeliacinio skundo atsisakymą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Helisota“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Helisota“ 2017 m. liepos 3 d. sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė