b5c7a5af-e993-4077-9ac3-1e09372d4574 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-488/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00488-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 32.5.; 42.8.; 42.11.1.; 121.21.                                                                                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 8 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės PiÅ¡kinaitės,              teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-828-264/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Parama“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Å iaulių bankas dėl sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo.

             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Alkesta“ ieÅ¡kiniu prašė:              1) nutraukti tarp jo ir atsakovo UAB „Parama“ 2010 m. birželio 14 d. sudarytÄ Subrangos sutartį Nr. 10-4-284 (toliau ir Sutartis);             2) priteisti iÅ¡ atsakovo 3 994 389,15 Lt už atliktus darbus, priteistos sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstant laikotarpiui iki 2021 m., kiekvienais metais sumokant po 541 092,37 Lt, Å¡iÄ sumÄ sumokant per 5 dienas nuo momento, kai Alytaus rajono savivaldybės administracija atliks mokėjimÄ atsakovui pagal 2010 m. kovo 9 d.

Rangos sutartį Nr. 134 (toliau ir Rangos sutartis), bet ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.;             3) priteisti iÅ¡ atsakovo 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo vėluojamos sumokėti sumos už laikotarpį nuo įmokos termino suėjimo dienos iki dienos, kuriÄ vėluojama įmoka visiÅ¡kai sumokama, ir bylinėjimosi iÅ¡laidas;

4) nustatyti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ atsakovo turtui, nurodytam ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovas nurodė, kad Sutartimi jis, kaip subrangovas, įsipareigojo atlikti ir perduoti atsakovui – generaliniam rangovui pagal Rangos sutartį, projektavimo ir statybos darbus, o atsakovas už juos atsiskaityti. Atsakovas įsipareigojo su ieÅ¡kovu už pastarojo atliktus rangos darbus atsiskaityti per 10 metų. Siekdamos užtikrinti savalaikį atsiskaitymÄ Å¡alys Sutarties 4.2. punktu susitarė, kad atsakovas atsiskaitymams atlikti viename iÅ¡ Lietuvos bankų atidarys atskirÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios piniginiai pavedimai galės bÅ«ti atliekami tik pavedimų dokumentus pasiraÅ¡ius abiejų sutarties Å¡alių įgaliotiems atstovams, ir bÅ«tent Å¡iÄ sÄ skaitÄ nurodys statybos darbų užsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai pateikiamose PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose.

Atsakovas Å¡io įsipareigojimo ne tik neįvykdė, bet ir visas pagal Rangos sutartį gautinas sumas įkeitė trečiajam asmeniui AB Å iaulių bankui. Akivaizdu, kad tokie atsakovo veiksmai atitinka beveik visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, pagal kuriuos sutarties pažeidimas laikomas esminiu. Sutartyje 10 metų atsiskaitymo terminas už atliktus darbus buvo nustatytas tik su sÄ lyga, kad atsakovas pateiks prievolės įvykdymo užtikrinimÄ , t. y. visos iÅ¡ Rangos sutarties gautinos lėšas bus pervedamos į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , kuria atsakovas galės disponuoti tik gavęs ieÅ¡kovo įgalioto atstovo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ .

Pagal esamÄ situacijÄ , tik nustačius atsakovo turtui priverstinę hipotekÄ (įkeitimÄ ), bÅ«tų atstatyta Å¡alių interesų pusiausvyra. Atsakovas UAB „Parama“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Savo procesinę pozicijÄ atsakovas grindė tuo, kad Sutarties tekstÄ parengė ir pasiÅ«lė ieÅ¡kovas, todėl jos sÄ lygos privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos pastarojo nenaudai. Ä®vykdyti Sutarties 4.2. punktÄ neįmanoma, nes dėl teisės aktų, reglamentuojančių komercinių bankų veiklÄ Lietuvoje, negalima atidaryti vienos atsiskaitomosios sÄ skaitos abiejų Å¡alių vardu.

Net jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad atsakovas pažeidė Sutartį, toks pažeidimas nėra ir negali bÅ«ti esminiu, nes sutarties sÄ lyga dėl atsiskaitomosios sÄ skaitos nėra imperatyvi ir jos griežtas laikymasis neturi esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovui. Ginčo Sutarties sÄ lyga neužtikrina ieÅ¡kovui jokios pirmenybės teisės prieÅ¡ kitus atsakovo kreditorius ir nesuteikia ieÅ¡kinyje deklaruojamo užtikrinimo, kurio jis neva siekė sudarydamas sutartį. Taip pat Sutarties sÄ lygos nenumato jokio draudimo atsakovui disponuoti savo turima turtine reikalavimo teise.

IeÅ¡kovas neįrodo priverstinės hipotekos nustatymo bÅ«tinybės, nes atsakovas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 7 260 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų, byloje esančių Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimo dokumentų, bankų atsakymų į paklausimus padarė iÅ¡vadÄ , kad Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga dėl atsiskaitomosios sÄ skaitos atidarymo savo esme iÅ¡ dalies atitinka banko sÄ lyginio atsiskaitymo paslaugÄ (ESCROW), kuri gali bÅ«ti suteikta esant triÅ¡aliam ginčo Å¡alių ir banko susitarimui.

Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga yra neaiÅ¡ki, nes Å¡alys neaptarė konkrečių atsiskaitomosios sÄ skaitos konkrečių sÄ lygų, termino jos atidarymui. Nesant Å¡alių susitarimo dėl banko sÄ lyginio atsiskaitymo paslaugos (ESCROW), Sutarties 4.2 punkto sÄ lyga Å¡iuo aspektu yra neįgyvendinama, be to, 4.2 punkto sÄ lyga neužtikrina atsakovo prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas tinkamai ir per nustatytus terminus atsiskaito su ieÅ¡kovu – atliekant tarpusavio finansinių įsipareigojimų užskaitymus bei mokėjimų pavedimais, ir tai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas sutiko su tokiu atsiskaitymo bÅ«du.

IeÅ¡kovo argumentus dėl esminio sutarties pažeidimo teismas atmetė nurodęs, jog Sutartyje nėra nuostatos, draudžiančios atsakovui įkeisti jo turtinę teisę į Alytaus rajono savivaldybę. Be to, ieÅ¡kovas neginčija įkeitimo sandorio. Už Sutarties 4.2. punkto sÄ lygos neįvykdymÄ Sutartyje nenumatyta nei Å¡alių atsakomybė, nei pagrindas sutarties nutraukimui, todėl Sutarties 4.2. punkte nustatyto įpareigojimo neįvykdymas vertintinas kaip neesminis sutarties pažeidimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį ir jÄ vykdydamas, elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Sutarties projektÄ su 4.2. punkto sÄ lyga pateikė ieÅ¡kovas, Å¡i sÄ lyga yra neaiÅ¡ki, todėl aiÅ¡kintina ieÅ¡kovo nenaudai (CK 6.193 straipsnis). Sutarties 4.2. punkto sÄ lygos neįvykdymas nepažeidžia sutartinių prievolių pusiausvyros, nes atsakovui iÅ¡lieka pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu už faktiÅ¡kai atliktus darbus Sutarties 4.1. punkte nustatyta tvarka bei sÄ lygomis. IeÅ¡kovui neįrodžius CK 6.217 straipsnio 1, 4, 5 dalyse nustatytų pagrindų Sutarties nutraukimui, atmestini ir iÅ¡vestiniai ieÅ¡kinio reikalavimai dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo.

ReikalavimÄ nustatyti priverstinį įkeitimÄ , teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad tam nėra CK 4.199 straipsnyje nustatytų pagrindų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                           Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Alkesta“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:                          1.

Ä® bylÄ pateikti bankų raÅ¡tai patvirtino, kad kliūčių atidaryti sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios mokėjimo pavedimai bÅ«tų atliekami bendru Sutarties Å¡alių susitarimu, nėra. Nei viename iÅ¡ Å¡ių raÅ¡tų nurodyta bankinė paslauga nėra sutapatinta su sÄ lyginio deponavimo paslauga (ESCROW). Esant net kelių bankų atsakymams, kad galimybė atidaryti Sutarties 4.2. punkte apibÅ«dintÄ sÄ skaitÄ yra, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties sÄ lyga yra neaiÅ¡ki ir kad jÄ reiktų aiÅ¡kinti atsakovo pasiÅ«lytu bÅ«du, t. y. kaip sÄ lyginio deponavimo susitarimÄ .

                          Tinkamo prievolės įvykdymo užtikrinimas atidarant sÄ lyginio deponavimo sÄ skaitÄ yra neįmanomas, kadangi tik nuo atsakovo valios priklausantis piniginių lėšų patekimas į tokiÄ sÄ skaitÄ niekaip negarantuotų apelianto teisės gauti jo uždirbtus pinigus. Tuo tarpu Sutartyje numatytu atveju, pinigines lėšas į specialiai atidarytÄ sÄ skaitÄ pervestų Alytaus rajono savivaldybės administracija, taigi jų patekimas į sÄ skaitÄ nuo atsakovo valios nepriklausytų.

Atsakovas įgytų galimybę disponuoti Å¡iomis lėšomis tik ieÅ¡kovui gavus jam priklausančiÄ atlyginimo dalį.                           2. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga, jeigu ji bÅ«tų įgyvendinta, atliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ bei neabejotinai skatintų atsakovÄ savo prievoles įvykdyti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Taip pat negalima sutikti su teismo iÅ¡vada, kad atsakovas tinkamai vykdė savo prievoles ieÅ¡kovui, nes vien aplinkybė, kad vykstant ginčui atsakovas atlikto mokėjimus ieÅ¡kovui, nereiÅ¡kia, kad tinkamai ir laiku atsakovas su apeliantu atsiskaitinės ir pasibaigus teisminiam procesui.

Nustatydamos deÅ¡imties metų atsiskaitymo terminÄ , Å¡alys susitarė ir dėl ieÅ¡kovo teises apsaugančio mechanizmo – atsakovo galimybių laisvai disponuoti iÅ¡ Rangos sutarties gaunamomis lėšomis apribojimo.                           Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas iÅ¡ Rangos sutarties gautas lėšas yra įkeitęs trečiajam asmeniui AB Å iaulių bankui. Tokiu bÅ«du apeliantas prarado galimybę apsisaugoti nuo nesÄ Å¾iningų atsakovo veiksmų.

                          3. Teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl jis padarė iÅ¡vadÄ , kad Sutarties projektÄ pateikė apeliantas. Nors apeliantas teismo prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo jo su Alytaus rajono savivaldybės administracija pasiraÅ¡ytÄ Rangos sutartį – Sutartis pasiraÅ¡yta Å¡ios sutarties pagrindu, tačiau teismas Å¡ių duomenų vertinimo nepateikė. Atsakovo į bylÄ pateikto susijusių asmenų tariamo ar tikro susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu autentiÅ¡kumo ir tikrumo negalima nustatyti, be to, Å¡io susiraÅ¡inėjimo turinys ir nepatvirtina, kad atskiras Sutarties sÄ lygas galėjo pasiÅ«lyti bÅ«tent ieÅ¡kovas.

                          4. IÅ¡ Sutarties 4.2., 6.1.4. punktų nuostatų aiÅ¡ku, kad iÅ¡ pagrindinės rangos sutarties gautinomis lėšomis atsakovas galėjo disponuoti tik turėdamas apelianto atstovo raÅ¡ytinį sutikimÄ . Taigi atsakovo veiksmai sudarant įkeitimo sandorį iÅ¡ esmės pažeidė tiek Sutartį, tiek apelianto teises. Faktas, jog apeliantas neginčija įkeitimo sandorio, nereiÅ¡kia, kad Å¡is sandoris ir Sutarties 4.2. punkto pažeidimas neturėjo neigiamos įtakos apelianto teisėms.

SÄ lyga apibrėžianti prievolės įvykdymo užtikrinimÄ , yra viena iÅ¡ esminių Sutarties sÄ lygų, kadangi ji turi garantuoti tinkamÄ prieÅ¡ingos Å¡alies prievolių vykdymÄ . Sutarties 4.2. punkto pažeidimas laikytinas esminiu, nes atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti vienÄ iÅ¡ jos esminių sÄ lygų, apeliantas tik esant ginčo sÄ lygai sutiko su Sutarties 4.1. punktu, apibrėžiančiu 10 metų atsiskaitymo terminÄ , gautinas sumas atsakovas įkeitė trečiajam asmeniui AB Å iaulių bankui.

Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti Sutartį CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu. Kita vertus, apeliantas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį remdamasis jos 11.3.2. punktu.                           5.Teismas neatsižvelgė į tai, kad savo sutartinius įsipareigojimus ginčo atveju yra pažeidęs tik atsakovas. ReikÅ¡damas ieÅ¡kinį apeliantas pasirinko vienintelį įmanomÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , ir nors buvo pasirengęs kompromisų ieÅ¡kojimui, tačiau atsakovui to vengiant jokiais kitais bÅ«dais užsitikrinti savo teisių apsaugas apeliantas tiesiog negalėjo.

                          6. Skundžiamame teismo sprendime nenagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl už darbus mokėtinos sumos priteisimo, reikalavimo nustatyti hipotekÄ ir įkeitimÄ . Visos teismo iÅ¡vados paremtos tik atsakovo argumentais ir jo pateiktų įrodymų vertinimu, tinkamai nemotyvuotos, taigi sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.                           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Parama“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:                          1. Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga yra neįgyvendinama. Pirma, dėl įstatyminio reglamentavimo atsakovui neįmanoma atidaryti vienÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ abiejų bendrovių vardu. Antra, apelianto pateiktuose bankų raÅ¡tuose yra tik iÅ¡lygos, kad sÄ skaitos atidarymui ir valdymui reiÅ¡kia triÅ¡alio susitarimo tarp banko ir ginčo Å¡alių. Toks susitarimas savo esme atitinka sÄ lyginio atsiskaitymo paslaugÄ â€“ ESCROW, kuri nėra lygiavertė atsiskaitomajai sÄ skaitai Trečia, vien banko ir atsakovo susitarimo, be apelianto aktyvaus bendradarbiavimo ir sutikimo, nepakanka Sutarties 4.2. punkte aptariamos atsiskaitomosios sÄ skaitos aptarnavimui bei piniginių lėšų joje valdymui.

Deja, pats apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tokios sÄ skaitos atidarymui. Ketvirta, jeigu tik Å¡alys bÅ«tų susitarę užsakyti ESCROW paslaugÄ , tai nebÅ«tų jokių kliūčių į ESCROW paslaugos suteikimo tikslais atidarytÄ sÄ skaitÄ pinigines lėšas pervedinėti Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tačiau tam reikia Å¡alių susitarimo ir dėl kitų ESCROW paslaugos aspektų.                           2. Atsakovo prievolės atsiskaityti su apeliantu tinkamo įvykdymo Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga neužtikrina.

Ji neapsaugotų apelianto nuo atsakovo nemokumo ir pan. Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga nenumato jokio draudimo atsakovui disponuoti savo turima turtine reikalavimo teise.                           3. IÅ¡ apelianto ir atsakovo atstovų susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad Sutarties tekstÄ parengė ir atsakovui pasiraÅ¡yti pateikė apeliantas. Jokių pastabų dėl Å¡io susiraÅ¡inėjimo tikrumo ir autentiÅ¡kumo apelianto atstovas nereiÅ¡kė.                           4.

FaktÄ , jog Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga nėra imperatyvi, patvirtina apelianto 2012 m. kovo 21 d. raÅ¡to turinys. Dėl Å¡ios sÄ lygos neįgyvendinimo Sutartyje nenumatyta nei Å¡alių atsakomybė, nei pagrindas sutarties nutraukimui.                           5. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pripažino, kad Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga dėl atsiskaitomosios sÄ lygos nesuteikia jokio užtikrinimo ar pirmenybės prieÅ¡ kitus atsakovo kreditorius. Tuo tarpu apeliantas reikalauja nustatyti priverstinę hipotekÄ , kas suteiktų jam absoliučiÄ pirmenybę prieÅ¡ kitus atsakovo kreditorius.

Atsakovas nuo ginčo pradžios laikėsi nuoseklios pozicijos ir niekada neatsisakė ieÅ¡koti abiems Å¡alims priimtinos alternatyvos, tačiau galima tartis tik dėl tokių užtikrinimo priemonių, kurios yra lygiavertės savo pasekmėmis atsiskaitomajai sÄ skaitai, numatytai Sutarties 4.2. punkte. Apelianto nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ne tik aplinkybės, jog jį su atsakovu sieja ilgametis bendradarbiavimas, bet ir jo veiksmai derybose bei klaidinimas dėl trečiojo asmens AB Å iaulių bankas interesų apsaugos.

                          6. BylÄ nagrinėjęs teismas ne tik pasisakė dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų, bet ir tinkamai atskleidė ginčo esmę bei priėmė sprendimÄ atitinkantį CPK reikalavimus.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimÄ civilinėje V. R. v. N. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Vykdydamas apeliacijos funkcijÄ , apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikÅ¡mingus faktus.

             Nagrinėjant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turi ne tik įvertinti ginčo Å¡alių tarpusavio teisinius santykius ir identifikuoti jų abipuses prievoles, bet ir inter alia pasisakyti dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip pagrindo nutraukti Sutartį, egzistavimo, dėl sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių taikymo, dėl priverstinės hipotekos nustatymo sÄ lygų ir dėl kitų apeliaciniame skunde suformuluotų klausimų (teismo sprendimo tinkamo motyvavimo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , tinkamo aiÅ¡kinimo ir taikymo).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas Å¡ioje byloje kilusių ginčų ypatumų – apeliantas siekia Sutartį nutraukti teismine tvarka. Tokio teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo bÅ«do parinkimas implikuoja bÅ«tinybę įvertinti jo adekvatumÄ esamai bylos Å¡alių tarpusavio teisinių santykių faktinei padėčiai.                           Dėl sutarties nutraukimo bÅ«dų ir tvarkos              Sutarčių teisė grindžiama pacta sunt servanda principu, reiÅ¡kiančiu, kad sutarčių privalu laikytis – Å¡alims teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Vykdydamos sutartis Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.156, 6.200 straipsniai). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.             Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Vienas iÅ¡ bendrųjų kreditoriaus interesų ir teisių gynimo bÅ«dų – sutarties nutraukimas. VienaÅ¡alis sutarties nutraukimo institutas yra iÅ¡imtis iÅ¡ favor contractus principo, todėl jis galimas tik įstatyme ar sutartyje numatytais atvejais ir tvarka (CK 6.217 straipsnis). Šis principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.              Priklausomai nuo sutarties pažeidimo pobÅ«džio, taikomos skirtingos jos nutraukimo taisyklės. Kai sutarties pažeidimas yra esminis, sutartis gali bÅ«ti nutraukiama remiantis CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse ir CK 6.218 straipsnyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Kitu atveju, t. y. jeigu sutarties pažeidimas neturi esminės reikÅ¡mės, tai sutarties nutraukimas gali bÅ«ti vykdomas arba pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sÄ lygas vadovaujantis CK 6.209, 6.218 straipsniais, arba remiantis CK 6.217 straipsnio 4 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiÅ¡ka sutarčių nutraukimo tvarka (iÅ¡skyrus atskiras iÅ¡imtis) suformuluota ir UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų (angl. UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts) 7.3.1.-7.3.2. straipsniuose, bei viename naujausių privatinės teisės normų rinkinių:

Europos SÄ jungos prievolių teisę turinčio reglamentuoti projekto – Bendroji pagrindų sistema (angl. Draft Common Frame of Reference (DCFR), akte (III.1:109, III.3:502-III.3:503, III.3:507-III.3.508 straipsniai). Sutarties nutraukimo procedÅ«ros reikÅ¡mingos tuo, kad užtikrinant sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos reikalavimus kita Å¡alis iki sutarties nutraukimo informuojama apie jos pažeidimÄ ir jai suteikiama galimybė arba paÅ¡alinti sutarties pažeidimÄ , arba pasirengti jos nutraukimo padariniams. IÅ¡skirtina, kad tais atvejais, kai sutartį norima nutraukti teismo tvarka reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį, t. y. nesinaudojant neteisminiais sutarties nutraukimo bÅ«dais, įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos taipogi turi bÅ«ti laikomasi (CK 6.218 straipsnis).

Nors ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas per se atlieka pretenzijų iÅ¡vieÅ¡inimo ir termino sutarčiai įvykdyti nustatymo funkcijas, tačiau privalomas ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymasis garantuoja Å¡alių autonomijos principo virÅ¡enybę – prieÅ¡ingai Å¡aliai suteikiama galimybė paÅ¡alinti pažeidimÄ , kitaip – ginÄÄ iÅ¡spręsti taikiai, arba pasirengti sutarties nutraukimo padariniams. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad suinteresuota sutarties Å¡alis kreipdamasi į teismÄ su reikalavimu teismine tvarka nutraukti sutartį turi pagrįsti tokios teisių gynimo priemonės taikymo bÅ«tinybę – įrodyti tokį faktų visetÄ : pirma, kad sutartis arba jos dalis buvo neįvykdyta (pažeista), arba egzistuoja reali tikimybė, kad kita Å¡alis sutartį pažeis iÅ¡ esmės (CK 6.219 straipsnis), antra, toks neįvykdymas yra esminis arba numatytas sutartyje kaip jos nutraukimo pagrindas (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys), arba pažeidimas yra tokio pobÅ«džio, kad tolesnis sutarties galiojimas dėl kito sutartinių santykių kontrahento atliktų neteisėtų veiksmų pažeistų sutarties nutraukimÄ inicijuojančios Å¡alies teisėtus interesus ir bÅ«tų jai itin nepalankus (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

Bet kuriuo atveju, suinteresuotos sutarties Å¡alies teisė į sutarties atsisakymÄ gali bÅ«ti pripažįstama gintina tik nustačius, kad jos teisėti interesai negali bÅ«ti apginti kitomis priemonėmis.              Dėl esminio sutarties pažeidimo egzistavimo             Sutarties pažeidimo vertinimo esminiu kriterijai nustatyti CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose. Å ių kriterijų taikymo klausimu kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimÄ pripažįstant esminiu turi bÅ«ti įvertinta, ar nukentėjusios Å¡alies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iÅ¡ esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusi Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių.

Svarbu atsižvelgti ir į susiformavusiÄ sutarties vykdymo praktikÄ , taip pat į sutartį pažeidusios Å¡alies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sÄ moningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi Å¡alis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi bÅ«ti realÅ«s, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikÅ¡ti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai Å¡aliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobÅ«džio didelius praradimus.

Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai Å¡aliai, paprastai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios Å¡alies rėmimasis tokia aplinkybe vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant sutartį reiÅ¡kia bandymÄ Ä¯rodyti tariamÄ ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje J.

Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).              Nagrinėjamoje byloje apeliantas esminį Sutarties pažeidimÄ Ä¯rodinėjo atsakovo Sutarties 4.2. punkte nustatytos prievolės neįvykdymu. Pastarajame Sutarties punkte įtvirtinta, jog atsakovas, įsipareigodamas tinkamai vykdyti atsiskaitymus už apelianto atliktus ir atsakovui perduotus darbus, Sutarties atsiskaitymams atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiame banke atidaro atskirÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios piniginiai pavedimai apeliantui ar atsakovui atliekami piniginių pavedimų dokumentus pasiraÅ¡ius Sutarties Å¡alių įgaliotiems atstovams.

Apelianto teigimu nurodyta sÄ lyga jam buvo esminė: Sutartyje nustatytas 10 metų atsiskaitymo už apelianto atliktus darbus terminas. Dėl tokios priežasties, anot apelianto, ginčo Å¡alys sutarė, kad atsakovas užtikrins, jog Alytaus rajono savivaldybės administracija už visus atliktus statybos rangos darbus atsiskaitymus vykdytų į Sutarties 4.2. punkte nurodytÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios apelianto ir atsakovo bendru sutarimu bus atliekami mokėjimai, įskaitant skirtus atsiskaityti su apeliantu už pastarojo Sutarties pagrindu atliktus darbus (Sutarties 4.2., 6.1.4. punktai).

Teisėjų kolegija pastebi, jog toks prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das apelianto interesus galėjo apsaugoti tik toje apimtyje, kiek suteikė apeliantui galimybę kontroliuoti atsakovo gautinų lėšų panaudojimÄ , tačiau nesuteikė apeliantui privilegijų kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu. IÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų turinio matyti, kad Å¡alys nesutaria, ar Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga galėjo bÅ«ti įgyvendinama, t. y. pirma, ar de jure galima atidaryti Sutartyje nurodomÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios piniginiai pavedimai bÅ«tų vykdomi Å¡alių sutarimu, antra, ar Sutarties 4.2. punkte nustatyta sÄ lyga laikytina esmine.

             Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų klausimų, konstatavo, kad Sutarties 4.2. punkte įtvirtinta sÄ lyga nėra aiÅ¡ki, o nesant aiÅ¡kaus Å¡alių susitarimo dėl banko sÄ lyginio atsiskaitymo paslaugos (ESCROW) ji ir neįgyvendinama, be to, ji nėra esminė. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais sprendžia, kad tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra visiÅ¡kai pagrįstos.              Nustatant, ar konkreti sutarties sÄ lyga yra neaiÅ¡ki, svarbus lingvistinis jos aiÅ¡kinimas – jeigu sÄ lygos formuluotė dviprasmiÅ¡ka, negalima tiksliai identifikuoti teisių ir pareigų apimties ir pan., tai darytina iÅ¡vada, kad sÄ lyga yra neaiÅ¡ki.

IÅ¡ Sutarties 4.2. punkto analizės akivaizdu, kad jos įgyvendinimas galėtų bÅ«ti pripažintas tinkamu, jeigu atsakovas atsidarytų viename iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių bankų sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios piniginiai pavedimai vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių bÅ«tų vykdomi jų abiejų sutarimu. Taigi, sÄ skaita turėjo bÅ«ti atidaryta atsakovo vardu, tačiau Å¡ios sÄ skaitos sutarties sÄ lygose nustatant disponavimo apribojimus sÄ skaitoje esančiomis lėšomis. FaktÄ , jog tokio pobÅ«džio sÄ skaitÄ Lietuvos Respublikoje veikiančiuose bankuose galima atidaryti betarpiÅ¡kai tvirtina ne tik apelianto, bet ir paties atsakovo pateikti bankų raÅ¡tai (t. 1, b. l. 34-37, 108-109).

Nors Sutartyje nėra nustatyti terminai sÄ skaitai, numatytai Sutarties 4.2. punkte, atidaryti bei nedetalizuota jos atidarymo tvarka (pvz., tuo atveju, jeigu bÅ«tų bÅ«tinas triÅ¡alės sutarties tarp ginčo Å¡alių ir banko sudarymas), tačiau tokie procedÅ«rinio pobÅ«džio klausimai esant nesutarimui dėl jų įgyvendinimo turėtų bÅ«ti sprendžiami Å¡alių gera valia per protingus terminus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.53 straipsnio 2 dalis, 6.182 straipsnio 2 dalis), o ginčo atveju inicijuojant sutarties spragų užpildymÄ (CK 6.195 straipsnis).

             Sutartis sudaryta 2010 m. birželio 14 d., tačiau atsakovo pateikti bankų, į kuriuos jis kreipėsi su paklausimais dėl galimumo atidaryti Sutarties 4.2. punkte apibrėžiamÄ sÄ skaitÄ , raÅ¡tai datuojami 2012 m. liepos 2 d. ir 2012 m. liepos 4 d. Taigi atsakovas į bankus kreipėsi tik po to, kai jo atžvilgiu apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį (2012 m. birželio 21 d.), nors pretenzijÄ dėl Sutarties 4.2. punkto neįvykdymo apeliantas atsakovui įteikė dar 2012 m. kovo 21 d. (t. 1, b. l. 31-33).

Nustatyta suponuoja, kad atsakovas nesirÅ«pino įsipareigojimo, prisiimto Sutarties 4.2. punktu, įvykdymu, todėl pažeidė savo sutartinę prievolę. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės dėl to, kokios rÅ«Å¡ies sÄ skaita bÅ«tų atidaryta įgyvendinant Sutarties 4.2. punkto sÄ lyga, t. y. ar tai bÅ«tų Å¡alių minima sÄ lyginio atsiskaitymo paslauga (ESCROW), kitaip sÄ lyginio deponavimo/indėlio sÄ skaita, yra svarbios tik tiek, kiek jos atitiktų Sutartyje nustatytus, ir pirmiau aptartus, reikalavimus: atsakovo pagal Rangos sutartį gautinos sumos bÅ«tų nukreiptos į tokiÄ sÄ skaitÄ (Sutarties 6.1.4. punktas), pinigai iÅ¡ sÄ skaitos bÅ«tų iÅ¡mokami Å¡alių bendru sutarimu (Sutarties 4.2. punktas).

Aptartu klausimu teisėjų kolegija taipogi pabrėžia, kad nėra reikÅ¡minga, kuri iÅ¡ Å¡alių parengė Sutarties tekstÄ ar įtraukė į jÄ Sutarties 4.2. punktÄ , todėl Å¡iuo klausimu atskirai nepasisakoma. Konstatavus, kad atsakovas pažeidė Sutartį, o bÅ«tent jos 4.2. punkte nustatytÄ pareigÄ , bÅ«tina įvertinti, ar Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip esminis.              Savo esme Sutarties 4.2. punkte nustatytos sÄ skaitos atidarymas laikytinas vienu iÅ¡ atsakovo prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų, kuris, kaip pasisakyta pirmiau, apelianto interesus galėjo apsaugoti tik toje apimtyje, kiek suteikė pastarajam galimybę kontroliuoti atsakovo gautinų lėšų iÅ¡ užsakovo – Alytaus rajono savivaldybės administracijos, panaudojimÄ .

IÅ¡ Rangos sutarties 5.1.5.-5.1.7. punktų matyti, kad Alytaus rajono savivaldybės administracija su atsakovu – generaliniu rangovu, įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus (įskaitant ir atliktus apelianto) per 10 metų dalimis, mokėjimus pradedant 2011 m. antrÄ ketvirtį (t. 2, b. l. 33). Akivaizdu, kad apeliantas ir atsakovas tardamiesi dėl atsiskaitymo pagal Sutartį terminų juos subordinavo nustatytiems Rangos sutartyje, kÄ patvirtina ir Sutarties 4.1. punktas. Esminis apelianto interesas, kylantis iÅ¡ Sutarties, -nustatytais terminais ir tvarka gauti apmokėjimÄ už jo atliktus ir atsakovui perduotus darbus.

Ginčo sÄ skaitos, aptariamos Sutarties 4.2. punkte, atidarymas nurodytÄ apelianto interesÄ apsaugotų tokiu bÅ«du, jog užtikrintų, kad atsakovas pagal Rangos gautinas sumas pirmiausia bÅ«tų priverstas panaudoti atsiskaitymui su apeliantu, t. y. preziumuojant tinkamÄ Alytaus rajono savivaldybės administracijos prievolių vykdymÄ tarsi užtikrinama, kad atsakovas taip pat tinkamai ir laiku vykdys savo prievoles apeliantui. IÅ¡dėstyta implikuoja, kad atsakovui neįvykdžius Sutarties 4.2. punkto apelianto interesų pažeidimas materializavosi tuo, jog jis neteko galimybės, atsakovui nustatytais terminais neatsiskaitant, patenkinti savo reikalavimo iÅ¡ lėšų, kurios turėtų bÅ«ti sukauptos Sutarties 4.2. punkte nurodytoje sÄ skaitoje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į nurodytas lėšas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ galėtų nukreipti ir kiti atsakovo kreditoriai, nepriklausomai nuo Sutarties 4.2. punkto sÄ lygų. Dėl to laikyti Sutarties 4.2. punkte nurodytos sÄ skaitos atidarymÄ priskirti prie atsakovo esminių prievolių nėra pagrindo. Taigi, konstatuoti esminio Sutarties pažeidimo negalima. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo veiksmai – neatidarė specialios sÄ skaitos, iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės administracijos gautinas lėšas įkeitė trečiajam asmeniui AB Å iaulių bankui, neatitinka sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos standartų.             Apelianto įsitikinimu toks atsakovo elgesys suponuoja, kad prievolė buvo neįvykdyta tyčia, o jos neįvykdymas duoda pagrindÄ jam nesitikėti, kad ateityje su juo pagal Sutartį bus visiÅ¡kai atsiskaityta.

Å ios aplinkybės de jure atitinka CK 6.217 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintus sutarties pažeidimo esminiu kvalifikavimo kriterijus. Nurodyti kriterijai negali bÅ«ti taikomi atsietai. Dėl to esminis sutarties pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas tik tais atvejais, kai konkrečios faktinės aplinkybės teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog tyčia ar dėl didelio neatsargumo prievolės neįvykdžiusio (pažeidusio) kontrahento veiksmai pagal savo pobÅ«dį implikuoja esant akivaizdžiÄ grėsmę tolesniam sutartinių prievolių įvykdymui.

Taigi vien prievolės neįvykdymo dėl tyčios ar didelio neatsargumo faktas per se negali bÅ«ti sutarties pažeidimo esminiu kvalifikavimo pagrindu. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaito su apeliantu (t. 3, b. l. 113-117), taigi atsakovo veiksmai negali teikti pagrindo apeliantui nesitikėti, kad su juo ateityje bus atsiskaityta. Å iai dienai apelianto esminis interesas, kylantis iÅ¡ Sutarties, nėra pažeistas.              Dėl teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį nesant jos esminio pažeidimo              CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

Taigi sutarties Å¡alys gali visais atvejais vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apeliantui teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , nutraukti sutartį informuojant apie tai atsakovÄ prieÅ¡ 10 dienų remiantis Sutarties 11.3.1.-11.3.4. punktais buvo suteikta inter alia tais atvejais, kai atsakovas nevykdo kitų savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir neįvykdo jų bei nepaÅ¡alina sukeltų pasekmių per apelianto nustatytÄ papildomÄ protingÄ terminÄ (Sutarties 11.3.2. punktas).

IÅ¡ Å¡ios sutartinės nuostatos matyti, kad Å¡alys sutarė suteikti apeliantui teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį bet kurio atsakovo sutartinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju, jeigu pastarasis taipogi nepaÅ¡alina dėl to kilusių pasekmių per apelianto nustatytÄ terminÄ . Pasekmių apibrėžtis neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurinamai, tačiau apimti ir tuos atvejus, kai sumažėja apelianto Sutarties įvykdymo garantijos. Taigi Sutarties 4.2. punkto sÄ lygos neįvykdymas priskirtinas prie tų atsakovo įsipareigojimų pažeidimų, kuriems esant apeliantui pagal Sutartį suteikiama teisė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti, jeigu atsakovas neįvykdo savo pareigos.

             Byloje nustatyta, kad apeliantui kreipusis dėl ginčo sÄ skaitos atidarymo, Sutarties 4.2. punkte nustatyta sÄ lyga įvykdyta nebuvo, o atsakovas informavo apeliantÄ jos negalintis įvykdyti, nes toks įsipareigojimas negali bÅ«ti įvykdomas dėl bankininkystę reguliuojančios įstatyminės bazės. Å ių atsakovo teiginių nepagrįstumas konstatuotas pirmiau. FaktÄ , jog atsakovas netgi neketino atidaryti ginčo sÄ skaitos (įskaitant, užtikrinimÄ , kad Alytaus rajono savivaldybės administracija mokėjimus vykdytų į tokiÄ sÄ skaitÄ ), tiesiogiai implikuoja atsakovo veiksmai dar 2010 m. rugsėjo 8 d. visas pagal Rangos sutartį gautinas lėšas įkeičiant trečiajam asmeniui, vėliau neorganizuojant sÄ skaitos atidarymo. Tuo atveju, jeigu atsakovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų siekęs įvykdyti savo įsipareigojimus, neabejotina, kad veikdamas sÄ Å¾iningai bÅ«tų informavęs apeliantÄ apie negalėjimÄ Ä¯vykdyti Sutarties 4.2. punkto sÄ lygos arba tuo atveju, jeigu jam tokios sÄ lygos realizavęs bÅ«tų reiÅ¡kęs neproporcingÄ jo teisių suvaržymÄ â€“ pasiÅ«lęs alternatyvų apelianto teisėtų interesų apsaugos bÅ«dÄ .

             Pagrindinis apelianto interesas – Sutartyje nustatytais terminais gauti apmokėjimus už atliktus ir atsakovui perduotus darbus. Šis interesas, kaip jau pasisakyta, iki šiol nėra pažeistas, nes atsakovas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus: iš 5 410 923,34 Lt sumos sumokėta 1 908 380,11 Lt (t. 3, b. l. 113-117). Taigi apeliantui realių neigiamų pasekmių nėra atsiradę. Nepaisant to, atsakovas nėra pašalinęs savo įsipareigojimo pažeidimo, t. y. nėra pateikęs savo prievolės atsiskaityti įvykdymo užtikrinimo, kuris savo esme būtų analogiškas numatytam Sutarties 4.2. punkte.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo veiksmai neatidarant Sutarties 4.2. punkte nurodytos sÄ skaitos, įkeičiant visas iÅ¡ Alytaus rajono savivaldybės administracijos pagal Rangos sutartį gautinas sumas trečiajam asmeniui AB Å iaulių bankui (t. 1, b. l.

27) neatitinka bona fides elgesio reikalavimų, prieÅ¡tarauja įprastiems verslo praktikos standartams. Vis dėlto atsakovas tinkamai vykdo savo pagrindinę prievolę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo veikimas pažeidžiant kito Sutarties kontrahento – apelianto, lÅ«kesčius dėl Sutarties 4.2., 6.1.4. punktų įgyvendinimo, kaip minėta, laikytinas neteisėtu, inter alia pažeidžiančiu bendradarbiavimo pareigÄ (CK 6.200 straipsnis). Padaryto sutarties pažeidimo atsakovas iki Å¡iol nėra iÅ¡taisęs, todėl apeliantas formaliai turi teisę pagal Sutarties sÄ lygas jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti.

Tačiau apelianto pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra neadekvatus dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusioms pasekmėms. Formaliai taikant Sutarties sÄ lygas, Sutartis turėtų bÅ«ti nutraukta, tačiau tokia situacija pagal Å¡ios bylos faktines aplinkybes neabejotinai neatitiktų bendrųjų teisės principų reikalavimų (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atlikti neteisėti veiksmai negali sÄ lygoti iÅ¡imties iÅ¡ favor contractus principo taikymo, tuo pačiu atsakovui, laiku vykdančiam atsiskaitymo prievolę, sukelti maksimaliai neigiamas pasekmes – panaikinti jo naudai nustatytÄ prievolės įvykdymo terminÄ .

Pažymėtina, kad gerbiant sutarties privalomumo ir Å¡alių valios autonomijos principus sutartis neturėtų bÅ«ti nutraukiama teismo tvarka dėl mažareikÅ¡mių pažeidimų (numatytų sutarties sÄ lygose kaip jos nutraukimo pagrindas), jeigu ji iÅ¡ esmės yra vykdoma ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji nebus įvykdyta, o suinteresuota sutarties Å¡alis turi galimybę savo pažeistas teises apginti kitais bÅ«dais (pvz., inicijuojant sutarties pakeitimÄ (CK 6.223 straipsnis). Å ių argumentų pagrindu apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto ir neteisėto atsisakymo nutraukti Sutartį atmetami kaip neįrodyti.

             Dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo, Å¡alių interesų pusiausvyros atkÅ«rimo              Gindamas savo interesus ir teises apeliantas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekė ne tik nutraukti Sutartį, bet ir nustatyti priverstinę hipotekÄ ir įkeitimÄ atsakovo turtui, nurodytam ieÅ¡kinyje (CPK 13 straipsnis). Priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo tikslas – užtikrinti apelianto reikalavimų, atsiradusių Sutarties pagrindu, įvykdymÄ .

Taigi siekdamas atkurti atsakovo pažeistÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ apeliantas nutarė ne tik nutraukti Sutartį, bet ir savo teises apsaugoti nusistatant priverstinę hipotekÄ (įkeitimÄ ).              Vienas iÅ¡ priverstinės hipotekos atvejų – priverstinės hipotekos atsiradimas pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tam, kad galėtų bÅ«ti registruojama priverstinė hipoteka, reikalingos Å¡ios sÄ lygos:

1) teismo sprendimu turi būti patenkinti kreditoriaus reikalavimai išieškoti pinigus;

2) nustatyti priverstinę hipotekÄ turi praÅ¡yti kreditorius, kurio naudai priimtas teismo sprendimas;

3) kreditorius, praÅ¡antis skolininko turtui nustatyti priverstinę hipotekÄ , turi teismui nurodyti konkretų skolininko turtÄ , galintį bÅ«ti hipotekos objektu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. S. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-460/2009; 2012 m. sausio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. S. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-15/2012; 2012 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K. J. v.

T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-87/2012). Tokios pat sÄ lygos mutatis mutandis taikomos ir nustatant priverstinį įkeitimÄ (CK 4.199 straipsnio 3 dalis).              Hipoteka bei įkeitimas, kaip daiktinės teisės, pasižymi tuo, kad Å¡ių teisių turėtojo (turėtojų) reikalavimai tenkinami prieÅ¡ visus kitus tiek vykdymo procese, tiek ir skolininko bankroto atveju (CPK 754 straipsnio 1 dalis, Ä®monių bankroto įstatymo 34 straipsnis). Hipotekos ar įkaito turėtojo padėtis kitų kreditorių atžvilgiu privilegijuota ir tuo aspektu, jog be jų sutikimo negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto (CPK 747 straipsnio 3 dalis).

Dėl tokios hipotekos ir įkeitimo, kaip daiktinių teisių, kreditoriui suteikiamos apsaugos ir pirmumo teisės, asmuo, praÅ¡ydamas teismo sprendimu nustatyti hipotekÄ (įkeitimÄ ) jo reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo bÅ«tinumÄ , o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau nei tai yra bÅ«tina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Entum“ v.

UAB „PajÅ«rio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K. J. v. T. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-87/2012).             Nagrinėjamu atveju reikalavimas nustatyti priverstinę hipotekÄ (įkeitimÄ ) tenkinimas yra iÅ¡vestinis pagrindinių reikalavimų – nutraukti Sutartį ir priteisti skolÄ , atžvilgiu. Netenkinus pagrindinių reikalavimų, iÅ¡vestiniai taipogi negali bÅ«ti tenkinami. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad priverstinė hipoteka ar/ir įkeitimas atsakovo turtui negali bÅ«ti nustatomi, nes neegzistuoja iÅ¡skirtinis apelianto interesas, kuris sÄ lygotų praÅ¡omÄ atsakovo bei kitų jo kreditorių interesų suvaržymo pateisinimÄ .

Kaip minėta pirmiau, Sutarties 4.2. punkte nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das apeliantui pirmumo teisės prieÅ¡ kitus atsakovo kreditorius nesuteikė. Tuo tarpu tokiÄ teisę apeliantui neabejotinai suteiktų jo praÅ¡oma nustatyti priverstinė hipoteka (įkeitimas). Vien tik atsakovo elgesys neatitinkantis bona fides elgesio reikalavimų bei Sutartyje nustatytas ilgas atsiskaitymo terminas per se nesuponuoja esant pagrindÄ atsakovo interesus ir teises ginti aptartu iÅ¡imtiniu bÅ«du. TokiÄ iÅ¡vadÄ sÄ lygoja aplinkybės, jog nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti egzistuojant realiÄ grėsmę, kad atsakovas neįvykdys apeliantui savo turtinių prievolių pagal Sutartį.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas ne atkurtų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , bet jÄ nepagrįstai iÅ¡kreiptų. Vis dėlto aptarta interesų pusiausvyra Å¡iuo momentu yra pažeista: atsakovas nėra realizavęs ir pateikęs Sutartyje numatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo.              Šalys yra laisvos disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant savo pažeistų interesų ir teisių gynimo bÅ«do pasirinkimÄ (CPK 13 straipsnis, CK 1.138 straipsnis).

Kiekvieno Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo, kaip interesų ir teisių gynimo bÅ«do, pagrįstumo klausimas priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. ar egzistuoja jo patenkinimo sÄ lygos, ar ne. Vien tik Å¡alies, pareiÅ¡kusios atitinkamÄ reikalavimÄ , įsitikinimas, kad jos galimai pažeistos teisės ir interesai gali bÅ«ti apginti bÅ«tent jos pasirinktu ir praÅ¡omu taikyti jų gynimo bÅ«du, nereiÅ¡kia tokio reikalavimo pagrįstumo. Taigi, apeliantas, kreipdamasis į teismÄ , turėjo įrodyti, kad ginčo Å¡alių interesų pusiausvyra gali bÅ«ti atstatyta tik jo siÅ«lomu bÅ«du, kuris dėl savo pobÅ«džio laikytinas ultima ratio priemone.

Vis dėlto nurodytos aplinkybės apeliantas neįrodė. IÅ¡ ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo matyti, kad apelianto reikalavimai yra tarpusavyje susiję, t. y. nutraukus Sutartį, priteisto įsiskolinimo mokėjimas iÅ¡dėstomas laikotarpiui, atitinkančiam nustatytÄ Sutarties 4.1. punkte, su sÄ lyga, kad atsakovo turtui nustatoma priverstinė hipoteka ar įkeitimas. Netenkinus pastarojo reikalavimo, pirmų dviejų reikalavimų tenkinimas Å¡alių interesų pusiausvyros, kaip pasisakyta pirmiau, neatkurtų, tačiau apeliantas sutinka su skolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymu pagal Sutarties sÄ lygas tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta priverstinė hipoteka ar įkeitimas atsakovo turtui.

Toks apelianto pasirinktas teisių gynimo bÅ«dų nedalomas visetas jų patenkinimo atveju reikÅ¡tų neabejotinai neproporcingų ir neprotingų pasekmių atsiradimÄ atsakovo atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis). Pasirinkęs tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , kuomet ieÅ¡kinio patenkinimas reikÅ¡tų neproporcingÄ sutarties pažeidimui kitos Å¡alies teisų bei interesų suvaržymÄ , apeliantas negali tikėtis jo realizavimo teismine tvarka.              Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų              Apeliantas taipogi skunde nurodo argumentus, susijusius su procesinių teisės normų pažeidimų, o bÅ«tent netinkamu normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , taikymu ir sprendimo nemotyvavimu.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011). Kaip nepagrįsti atmestini ir argumentai dėl teismo sprendimo nemotyvavimo.

Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo procesinių sprendimų motyvavimo svarba yra pabrėžiama ne tik kasacinio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2011), bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje nurodoma, kad teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

Vis dėlto teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). IÅ¡ apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atsakė į pagrindinius ieÅ¡kinio argumentus. Faktas, jog teismas lakoniÅ¡kai pasisakė dėl priežasčių, kodėl atmeta apelianto reikalavimus dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo, nereiÅ¡kia, kad nėra aiÅ¡kÅ«s tokio teismo sprendimo Å¡ioje dalyje motyvai.

Aptartos aplinkybės nesutrukdė apeliantui efektyviai pasinaudoti apeliacijos teise. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde iÅ¡sakytos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimo nepasitvirtino. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių laisvės principus, sutarčių vienaÅ¡alį nutraukimÄ bei priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymÄ , nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo argumentais nenuginčytas, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 263, 328, 330 straipsniai). Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad atsakovo sutartinių pareigų neįvykdymas sudaro pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovo pasirinktÄ teisių gynimo bÅ«dÄ .              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas.             Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų (t. 3, b. l. 108-109, 121-122).

Pagrindo mažinti Å¡ias iÅ¡laidas, atsižvelgiant į advokato apeliantui suteiktos teisinės pagalbos apimtį, tarp Å¡alių nagrinėto ginčo pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , nenustatyta, todėl jos priteistinos atsakovui iÅ¡ apelianto (CPK 98 straipsnio 2 dalis).                                        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,  n u t a r i a:

                          Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“ (juridinio asmens kodas 249672710) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Parama“ (juridinio asmens kodas 165108836) 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                Nijolė PiÅ¡kinaitė                                      Â