b5c56063-0f77-4d33-91cb-eabc3b736941 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-573-949/2015                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05546-2014-9                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 35.3.6; 116.1.                                                                                                        (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 20 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,             dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovei advokatei V.

B.,             atsakovui A. G., jo atstovui advokatui A. I.,             trečiajam asmeniui J. P.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieÅ¡kinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui J. P. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė: Å iaulių apylinkės teisme 2014-07-21 gautas kreditorės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau - DNSB (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kimas dėl 10745,61 Lt skolos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A.

G.. 2014-07-22 iÅ¡duotas Å iaulių apylinkės teismo įsakymas. 2014-10-07 gauti skolininko A. G. prieÅ¡taravimai dėl įsakymo, kurie atnaujinus terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti buvo priimti 2014-10-09 nutartimi, pasiÅ«lyta kreditorei pateikti ieÅ¡kinį byloje. Vykdydama nutartį, kreditorė (ieÅ¡kovė) DNSB (duomenys neskelbtini) pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. ieÅ¡kovei DNSB (duomenys neskelbtini) 10181,06 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo atstovė advokatė V. B. posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir paaiÅ¡kino, kad remiantis 2014-10-14 ir 2014-11-14 bendrijos parengtomis skolos paskaičiavimo pažymomis, atsakovas A. G., gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 visiÅ¡kai nemokėjo bendrijai už suteiktas paslaugas, dėl ko susidarė 10181,06 Lt skola už komunalines paslaugas – elektros energijos tiekimÄ , administravimo iÅ¡laidas, karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimÄ , Å¡ildymÄ . Nurodo, kad atsakovas bute (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2003 m. gruodžio mėnesio, vėliau Å¡iuo adresu liko gyventi jo buvusi sutuoktinė ir 4 nepilnamečiai vaikai.

IÅ¡ Å¡ios gyvenamosios vietos jis buvo iÅ¡deklaruotas tik 2004 m. kovo mėnesį. Visam namui mokesčiai buvo skaičiuojami bendrai, nurodytame bute ginčo laikotarpiu gyveno 6 asmenys, sutartys dėl paslaugų teikimo su namo gyventojais nebuvo sudarytos. Ä® sumÄ , kuriÄ praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo, neįeina trečiojo asmens J. P. sumokėta suma. Atsakovas A. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes su sutuoktine J. P. (buvusia G.) santuokÄ nutraukė 2001-11-05.

Po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko jo sutuoktinei J. P. ir tapo jos asmenine nuosavybe. Teigė, kad po santuokos nutraukimo iÅ¡ buto nedelsiant iÅ¡sikraustė, neigė, kad gyveno bute iki 2002-02-01. Iki santuokos nutraukimo apie jokias skolas bendrijai jis nebuvo informuotas, todėl nesupranta iÅ¡ kur per 15 metų susidarė 10181,06 Lt skola. Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad jis su ieÅ¡kovu sudarė kokias nors sutartis ir gavo iÅ¡ jo paslaugas – elektros energijÄ , Å¡iltÄ , Å¡altÄ vandenį ir pan.

Jokių sutarčių su ieÅ¡kovu dėl paslaugų teikimo atsakovas nebuvo sudaręs, paslaugų ieÅ¡kovas atsakovui neteikė, todėl ieÅ¡kinys reiÅ¡kimas netinkamam atsakovui. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kinyje nurodytu skolos atsiradimo laikotarpiu - nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01, nes butÄ Ä¯sigijo tik 1999-03-10. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kinys pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį (40-43 b. l.). Atsakovas A. G. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo J. P. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti (119-120 b.l.). Pažymėjo, kad iki atsakovo iÅ¡kraustymo iÅ¡ buto 2004 m. sausio mėnesį, pati asmeniÅ¡kai mokėjo dalį priskaičiuotų mokesčių už save ir 4 vaikus, nes atsakovas iÅ¡laikymo vaikams nemokėjo. Nuo 2002 m. vasario 1 d. butui perėjus jos nuosavybėn, ji mokėjo mokesčius kaip teisėta savininkė, nepaisant to, kad atsakovas minėtame bute gyveno iki 2004 metų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. P. su ieÅ¡kiniu sutiko atsiliepime nurodytais motyvais, papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ jos buvo priteista jai ir nepilnamečiams jos ir atsakovo vaikams tenkanti komunalinių mokesčių dalis, tačiau atsakovas jam tenkančios mokesčių dalies nėra sumokėjęs, Å¡i dalis iÅ¡ jos nebuvo priteista. Mokesčiai už ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį buvo skaičiuojami pagal bute gyvenusių asmenų skaičių, buvo dideli. Priteistas sumas yra sumokėjusi.IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog 1999-03-10 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas      A.

G. įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (44-46, 181 b.l.). Pateikta iÅ¡tuokos liudijimo kopija įrodo, jog A. G. ir J. G. santuoka nutraukta 2001-11-19, santuokos nutraukimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (15 b. l.). IÅ¡ nekilnojamo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. P., įregistravimo pagrindas - 2001-11-05 teismo sprendimas Nr. 2-3376-13/2001 (17 b. l.). Gyventojų registro tarnybos duomenimis J. P. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o skolininkas A.

G. 2014-01-08 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ (duomenys neskelbtini) (19, 20 b. l.). Trečiasis asmuo J. P. (buvusi G.) nuo 2014-02-25 iÅ¡rinkta DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke (21-23 b.l.).IeÅ¡kovas DNSB nurodo, kad iÅ¡ Å iaulių elektros tinklų pirko elektros energijÄ (60-64 b.l.), Å¡ilumos energijÄ (65-70 b.l.), vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo (71-73 b.l.), dujų tiekimo, aptarnavimo ir remonto (74-76 b.l.), buitinių atliekų iÅ¡vežimo (77-80 b.l.) paslaugas.

Pateikė karÅ¡to ir Å¡alto vandens suvartoto kiekio skaičiuotes namo antrojo aukÅ¡to gyventojams (naudotojams) už laikotarpį nuo 1999 m. balandžio mėnesio iki 2002 m. vasario mėnesio (84-118 b.l.). IeÅ¡kovas nurodo, kad jo administruojamo namo – (duomenys neskelbtini) butui laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 suteiktas paslaugas yra susidariusi 10181,06 Lt (2948,64 Eur) skola (35, 36 b. l.). Pagal pateiktÄ DNSB (duomenys neskelbtini) skolų suvestinę 1998 m. iki 2000 m. kambario (duomenys neskelbtini) skola yra 10181,06 Lt (80-83 b. l.).

Nurodo, kad yra įrodyta, kad atsakovas gyveno nagrinėjamu laikotarpiu bute ir privalo sumokėti priskaičiuotÄ Ä¯siskolinimÄ už komunalines paslaugas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad minėtu laikotarpiu toks įsiskolinimas susidaryti negalėjo, nes nuo 2001-11-05 nutraukė santuokÄ su J. P., apie jokias skolas DNSB (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo metu atsakovui nebuvo žinoma. Po santuokos nutraukimo 2001-11-05 butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko J. P. (G.) asmeninės nuosavybės teise, o jis pats su ieÅ¡kovu nesudarė jokių sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo ir jokių paslaugų negavo, bute po santuokos nutraukimo negyveno.

Teigia, kad nėra tinkamas atsakovas byloje. Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas numato, jog bendrijos nariu gali bÅ«ti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas. Butų savininkai privalo laiku mokėti visus mokesčius, įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydis ir mokėjimo tvarka nustatyti bendrijos narių susirinkimo nutarimų. Pažymėtina, kad tai atitinka CK 4.82 straipsnio 3 dalies reglamentavimÄ , kuriame nustatyta, jog butų ir kitÄ patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Pasak ieÅ¡kovo, minėto buto savininko prievolė mokėti mokesčius (tiek už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiÅ«rÄ , tiek komunalines paslaugas ir pan.) nėra tinkamai įvykdyta, už laikotarpį nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 liko nepadengtas 10181,06 Lt (2948,64 Eur) įsiskolinimas ieÅ¡kovui (35-36, 80-82 b.l.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999-03-10 sutartimi buvo parduotas A. G. (181 b.l.). Å is butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir po santuokos nutraukimo 2001-11-05 teismo sprendimu Å¡is butas asmeninės nuosavybės teise atiteko trečiajam asmeniui J.

G. (P.) (16-18 b.l.). Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2007; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009).

CK 3.109 str. 1-3 d. numato, kad bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų atskirai, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Kaip minėta, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo A. G. santuoka su J. G. buvo nutraukta 2001-11-19 įsiteisėjus teismo sprendimui nutraukti santuokÄ . Iki santuokos nutraukimo butas, dėl kurio mokesčių mokėjimo byloje kilo ginčas, priklausė atsakovui A. G. ir trečiajam asmeniui J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi atsakovui priklausanti nuosavybės dalis ginčo laikotarpiu iki 2001-11-19 nebuvo atidalinta CK 4.80 straipsnio tvarka, butas buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovui A.

G. ir trečiajam asmeniui J. P., kaip buto bendrasavininkams tenka visos teisės ir pareigos, susijusios su buto išlaikymu, taip pat kylančios iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, tame tarpe ir CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Buto ar kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti ir tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti ir tam yra steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

Å iuo atveju yra įsteigta daugiabučio namo butų savininkų bendrija (58, 59 b. l.), turinti teisę reikalauti iÅ¡laidų iÅ¡ butų savininkų atlyginimo. Pagal 1995 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449) 16 straipsnio 1 dalį bendrijos nariai yra namų patalpų savininkai. BÅ«tent bendrijos nariai pagal prievolės atsiradimo metu galiojusiÄ minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijÄ turėjo pareigÄ mokėti įmokas ir rinkliavas.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nuo 1999-03-10 iki 2001-11-19 atsakovas A. G. turėjo solidariÄ prievolę kartu su J. G. iÅ¡laikyti jiems nuosavybės teise priklausantį butÄ , mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas (CK 3.109 str. 1 d., 6.6 str. 3 d.). Taigi ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovo A. G. kaip iÅ¡ buto savininko už laikotarpį nuo 1999-03-10 iki 2001-11-19, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad yra susidariusi mokesčių už ieÅ¡kovo teikiamas paslaugas skola, kuri nėra sumokėta.

Tačiau Å¡ioje byloje praÅ¡oma priteisti įsiskolinimÄ ne tik už minėtÄ laikotarpį iki 2001-11-19, bet ir už laikotarpį nuo 2001-11-20 iki 2002-02-01, kai atsakovas A. G. nebebuvo minėto buto savininku. IeÅ¡kovė reikalaudama priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo už suteiktas komunalines paslaugas nurodytu laikotarpiu, teigia, kad atsakovas tuo metu gyveno bute ir naudojosi teikiamomis paslaugomis net ir po santuokos su J. G. nutraukimo. Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ laikytina, kad už susidariusį įsiskolinimÄ už komunalines paslaugas atsako buto savininkai – iki santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai A.

G. ir J. G., o nuo 2001-11-20 – J. G. (P.). IeÅ¡kovo DNSB (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens J. P. nurodytos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu (po santuokos nutraukimo) bute gyveno ir teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi ir atsakovas A. G., nesudaro pagrindo ieÅ¡kovui reikalauti skolos už butui suteiktas komunalines paslaugas priteisimo iÅ¡ atsakovo A. G.. Jau buvo minėta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo Å¡ioje byloje turėjo solidariÄ jÄ prievolę ieÅ¡kovui mokėti mokesčius laikotarpiu nuo 1999-03-10 iki 2001-11-19.

Tokiu atveju kreditorius (ieÅ¡kovas) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius gali atsisakyti reikalavimo teisės vieno iÅ¡ bendraskolių naudai, iÅ¡saugodamas teisę reikalauti įvykdyti prievolę iÅ¡ likusių bendraskolių (CK 6.6 straipsnio 8 dalis, 6.8 straipsnio 3 dalis, 6.23 straipsnis, 6.129 straipsnio 6 dalis). Jeigu yra tik du bendraskoliai, atsisakius reikalavimo teisės vieno iÅ¡ jų atžvilgiu, solidariosios prievolės nelieka, jÄ turi įvykdyti vienas skolininkas.

Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kreditorius (ieÅ¡kovas) jau yra kreipęsis į teismÄ dėl skolos už tÄ patį laikotarpį kaip ir nagrinėjamoje byloje priteisimo iÅ¡ skolininkės (trečiojo asmens J. P.). IÅ¡ civilinės bylos Nr. L2-1823-207/2006 medžiagos akivaizdu, jog ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ atsakove pasirinko tik J. G. (P.), kuri tuo metu ir buvo buto savininkė, todėl 2006-04-14 Å iaulių miesto apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-1823-207/2006 ieÅ¡kovo DNSB naudai iÅ¡ trečiojo asmens J.

G. (Å¡iuo metu P.) buvo priteista 10866,03 Lt (3147,02 Eur) skola už laikotarpį nuo 1999-07 iki 2006-02, 760,79 Lt (220,34 Eur) delspinigių už laikotarpį nuo 2005-10 iki 2006-02 ir 89,20 Lt (25,83 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Šis teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Trečiasis asmuo J. P., kuri Å¡iuo metu yra ir DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė, teismo posėdžio metu teigė, kad iÅ¡ jos priteistÄ sumÄ ieÅ¡kovui yra sumokėjusi, tokiu bÅ«du patvirtindama, kad prievolę ieÅ¡kovui yra įvykdžiusi.

J. P. įvykužius prievolę sumokėti priteistÄ skolÄ , ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti priteisti jau sumokėtÄ skolÄ iÅ¡ atsakovo A. G.. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nurodo, jog iÅ¡ J. P. buvo priteista tik jai tenkanti skolos dalis, o atsakovui tenkanti mokesčių dalis yra nesumokėta ir nepriteista, bÅ«tina vertinti koks nagrinėjamu laikotarpiu buvo skolos dydis. Pažymėtina, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė privalo nurodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , bet ir įrodymus, patvirtinančius iÅ¡dėstytas aplinkybes, bei pateikti juos kaip ieÅ¡kinio priedus, nagrinėjamu atveju ne tik konstatuoti skolÄ , bet pateikti ir jos skaičiuotę, nurodyti skolos apskaičiavimo mechanizmÄ , pagrįstumÄ .

Å iuos duomenis ieÅ¡kovo buhalteris turi pateikti atsakovui ir teismui, kuris privalo juos iÅ¡tirti ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). IeÅ¡kovas, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti, kokia yra bendra iÅ¡laidų suma pagal kiekvienÄ jų rūšį už kiekvienÄ mėnesį, kuri po to dalintina proporcingai butų savininkų turimo buto plotui (arba gyventojų skaičiui). 2014-07-10 ieÅ¡kovas kreipdamasis į teismÄ iÅ¡ atsakovo A. G. prašė priteisti 10745,61 Lt (3112,41 Eur) įsiskolinimÄ už suteiktas paslaugas pagal 2014-07-01 pažymÄ bei 131 Lt (37,94 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 b.l.); tuo tarpu 2014-11-18 teikdamas teismui ieÅ¡kinį pateikė 2014-10-14 ir 2014-11-14 pažymas, kuriose nurodė, jog atsakovas skolingas jau 10181,06 Lt (2948,64 Eur) už suteiktas komunalines paslaugas (32-36, 80-82 b.l.).

IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į praÅ¡omÄ priteisti sumÄ neįeina trečiojo asmens J. P. sumokėta suma ieÅ¡kovui. Teismui pateiktoje 2014-10-14 pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 1999-12-31 susidarė 3003,69 Lt (869,93 Eur) įsiskolinimas, nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31 – 3476,74 Lt (1006,93 Eur), 2001-01-01 iki 2002-02-01 – 3364,92 Lt (974,55 Eur), nuo 2002-01-01 iki 2002-02-01 -335,71 Lt (97,23 Eur). 2014-11-14 pažymoje už komunalinių patarnavimų paskaičiavimus nurodyta, kad 10181,06 Lt (2948,64 Eur) įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 (35-36 b.l.), o dar vienoje ieÅ¡kovo DNSB (duomenys neskelbtini) pateiktoje skolų suvestinėje nurodyta, kad įsiskolinimÄ laikotarpiu nuo 1998 m. iki 2000 m. sudaro ta pati 10181,06 Lt (2948,64 Eur) suma.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktos skolų suvestinės už 1998 - 2000 m. nepasiraÅ¡ytos nurodytų jas sudariusių asmenų pirmininkės R. Å . ir buhalterio R. K., patvirtintos tik ieÅ¡kovo antspaudu, į suvestines iki 2000 metų įtrauktos ir 2001 bei 2002 metų sumos (80-82 b.l.). Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių pateiktų pažymų ir juose nurodytų skaičiavimų pagrįstumu, neaiÅ¡ku kada Å¡ios suvestinės buvo parengtos ir kas jas parengė.

Prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006 pateikti duomenys neginčijamai patvirtina, kad teismui pateiktos minėto buto įsiskolinimų skaičiuotės neatitinka prie ieškinio šioje civilinėje byloje pridėtų skolos apskaičiavimo duomenų (35, 36, 80-82, 83 b.l.). Civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006 Šiaulių miesto apylinkės teismui teiktoje skaičiuotėje nurodoma, kad už suteiktas paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1999-07-01 iki 2006-03-01 susidarė 10866,03 Lt skola bendrijai (iš jų 4711,54 Lt susidarė už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 2002-02-01), už šešis mėnesius nuo 2005-09 iki 2006-02 buvo priskaičiuota 760,79 Lt delspinigių, iš viso 11626,82 Lt įsiskolinimas (civ. b.

Nr. L2-1823-207/2006 4-5 b.l.). Šios sumos ir buvo priteistos iš atsakovės J. G. teismo įsakymu dar 2006 metais. Palyginus 2006 ir 2014 metų skolos skaičiuotes už komunalinius patarnavimus matyti, kad už tuos pačius mėnesius paskaičiuota skolos suma ženkliai skiriasi, pavyzdžiui: 1999 m. liepos mėnesio įsiskolinimas pagal 2006 metų lentelę sudaro 135,42 Lt, o pagal 2014 m. - 312,36 Lt, 1999 m. rugpjūčio mėnesio atitinkamai - 215,79 Lt ir 324,82 Lt, 1999 m. spalio mėnesio - 264,83 Lt ir 340,90 Lt, ir t.t.

Nesant duomenų apie ginčo laikotarpiu komunalines paslaugas teikusių įmonių (Šilumos tinklų, Elektros tinklų, Lietuvos dujų ir kt.) nurodytu laikotarpiu reikalautas sumokėti ir sumokėtas sumas ir visų bendrijos narių susirinkimų nutarimų, priimtų dėl įvairių įmokų paskirstymo principų gyvenamųjų patalpų savininkams, 2006 ir 2014 metais pateiktose lentelėse nurodytų duomenų patikrinimas ir sugretinimas nėra įmanomas. Ieškovė teismo įpareigojimo pagrįsti teismui pateiktose pažymose nurodytas sumas ieškovės pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais neįvykdė, pateikė tik sutartis, sudarytas su paslaugų teikėjais, kurios nepatvirtina pažymose pateiktų duomenų teisingumo.

Tiek ieÅ¡kovo atstovė, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad įsiskolinimas buvo paskaičiuotas proporcingai pagal nagrinėjamu laikotarpiu bute gyvenusių asmenų skaičių ir iÅ¡ atsakovo praÅ¡oma priteisti tik jam tenkančiÄ mokėti mokesčių dalį, tačiau tokie argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio - įrodymų apie įsiskolinimo dydžio paskaičiavimÄ , Å¡io mokesčio iÅ¡skaidymo pagrįstumÄ ir proporcingumÄ , atsižvelgiant į komunalinių paslaugų pobÅ«dį (pagal suvartotÄ kiekį ar žmonių skaičių), ieÅ¡kovė nepateikė.

Sutiktina su atsakovo argumentu, kad byloje nėra duomenų apie bendrijos narių ir gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimų nutarimų mokesčių paskirstymo klausimu ar detalios skaičiuotės, pagrindžiančios mokesčių paskirstymo proporcingumÄ pagal buto gyventojų skaičių. IeÅ¡kovas nenurodė, kokia buvo visa nagrinėjamu laikotarpiu už butui suteiktas paslaugas mokėtina mokesčių suma ir kokia jų dalis buvo priteista iÅ¡ J. G., bei kokiÄ konkrečiÄ jų dalį praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo A.

G. nagrinėjamoje byloje.  Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 185 str. 1 d.), teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006 iÅ¡ J. G. buvo priteista ne visa už laikotarpį nuo 1999-07-01 iki 2002-02-01 susidariusi skola, o tik jos dalis ir, kad laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 už butui, adresu (duomenys neskelbtini), suteiktus komunalinius patarnavimus yra papildomai susidariusi 10181,06 Lt skola. Pažymėtina ir tai, kad pagal pažymÄ , pateiktÄ civilinėje byloje Nr. L2-1823-207/2006, iÅ¡ J.

P. buvo priteista praktiÅ¡kai tokio paties dydžio suma kaip ir praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo nagrinėjamoje byloje, tačiau laikotarpis, per kurį galėjo susidaryti tokio dydžio skola, nagrinėjamoje byloje yra net keturiais metais trumpesnis. Å ie duomenys patvirtina, kad iÅ¡ atsakovo reikalaujama priteisti suma yra nepagrįstai didelė. Be to, iÅ¡ prijungtos civilinės bylos medžiagos matyti, kad pažymoje nurodyta, jog 1999 metų liepos mėnesį buvo tik įsiskolinimas už Å¡altÄ vandenį, įsiskolinimo už kitas paslaugas nebuvo.

Duomenų, kad iki 1999 metų liepos mėnesio buvo susidaręs įsiskolinimas už butui suteiktas komunalines paslaugas prijungtoje byloje nebuvo pateikta. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, ar iki minėto laikotarpio buvo išvis susidaręs įsiskolinimas už ieškovo suteiktas paslaugas. Taip pat ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis neprašė priteisti iš atsakovo jam tenkančios mokesčių dalies ir buvo pareiškęs reikalavimus teisme tik trečiajam asmeniui.    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad DNSB (duomenys neskelbtini), teikdama ieškinį, pateikė prieštaringus įsiskolinimo dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie prieštarauja dar 2006 metais išnagrinėtoje byloje pateiktiems įrodymams, pateiktų pažymų nepagrindė pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, ieškinį atsakovui pareiškė tik tada, kai bendrijos pirmininke tapo buvusi atsakovo sutuoktinė, todėl jie vertintini kritiškai.

Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog laikotarpiu nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01 yra susidariusi ir nesumokėta 10181,06 Lt skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl ieškinio senaties taikymo.Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 1999-03-01 iki 2002-02-01. Atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas - deÅ¡imt metų. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovo argumentÄ , kad yra praleistas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str.).

Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Solidariosios skolininkų prievolės ypatumai yra įtvirtinti CK 6.6-6.16 straipsniuose. Solidariajai skolininkų pareigai būdingas bendrumas ir nedalumas kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010).

IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka bei skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.130 str. 1-2 d.). Nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti. Pagal CK 6.16 straipsnio 1 dalį, veiksmai, kuriais nutraukiamas ieÅ¡kinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių santykiams, turi tokiÄ pat reikÅ¡mę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais.

Tai reiÅ¡kia, kad kreditoriui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį vienam iÅ¡ bendraskolių, ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams. Be to, jeigu vienas iÅ¡ skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, tai ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolės pripažinimÄ liudijančių veiksmų (CK 1.130 str. 2 d., 6.12 str.1 d.) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-64-553/2015).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. L2-1823-207/2006 medžiagos matyti, kad 2006-04-14 kreditorius (ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje – DNSB (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , kuris 2006-04-14 priėmė teismo įsakymÄ ir priteisė iÅ¡ J. G. 10866,03 Lt skolÄ už suteiktus komunalinius patarnavimus (civilinė byla Nr. L2-1823-207/2006, 1, 4-5 b. l.) Teismo įsakymas, priimtas J. G. atžvilgiu, yra įsiteisėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, vertintina, jog tokiu bÅ«du bendraskolis (trečiasis asmuo J.

G. (P.)) pripažino prievolę ir nutraukė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tokiais veiksmais sukurdama analogiÅ¡kas teisines pasekmes solidariam skolininkui A. G.. Nutraukus ieÅ¡kinio senatį, terminas skaičiuojamas iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ reikalaudamas priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo 2014 m. liepos 21 d., t.y. nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.  CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 2000 Lt (579,24 Eur) iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (185-189 b.l.) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Å i iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. IeÅ¡kovas pateikė duomenis, kad yra sumokėjęs 81,00 Lt žyminį mokestį (2, 3 b. l.). Remiantis DNSBÄ® 23 str. 3 d., ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.), todėl likusi žyminio mokesčio dalis valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistina.

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, kadangi Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ (3 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Dėl galimo dokumentų klastojimo. Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu prašė informuoti ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimo dokumentų klastojimo. Nurodo, kad trečiasis asmuo J. P. teismo procesinių dokumentų įteikimo pažymoje pasirašė kaip „žmona J. G.“, nors jie iÅ¡siskyrė dar 2001-11-05. Mano, kad pažymos apie A. G. skolas yra suklastotos, nes pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo praÅ¡omos priteisti skolos dydis skiriasi nuo ieÅ¡kinyje nurodomo skolos dydžio (42 b.l.).Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remiantis CPK 300 straipsniu, praneÅ¡ti prokurorui dėl galimo dokumentų klastojimo ar kitos nusikalstamos veikos požymių buvimo, nes atsakovo nurodytos aplinkybės nesukliudė teismui iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti galutinį sprendimÄ byloje, įvertinti pateiktus dokumentus.

Tuo atveju, jei atsakovas mano, kad ieÅ¡kovo ar trečiojo asmens J. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, atsakovas pats turi teisę pats kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ .              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., 271 str. 1 d. str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579,24 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 24 centus) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.              Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                              Rima Gudienė