Legislator Case Law & Legislation
b5c180c7-85f5-46fd-93ef-8bfebaeeda69 AI generated

b5c180c7-85f5-46fd-93ef-8bfebaeeda69 · Kauno apygardos teismas

Case Number b5c180c7-85f5-46fd-93ef-8bfebaeeda69
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V. Z. (toliau – V. Z.) buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 19 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, tyčia Å¡eimos nariui – sutuoktinei R. A.-Z. (toliau – R. A.-Z.), pagalve sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ bei paėmęs iÅ¡ lėkÅ¡tės kotletÄ , juo trynė veidÄ . Taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. A.-Z. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke nežymiai jÄ sužalojo.

Legislator headnote

AI generated

b5c180c7-85f5-46fd-93ef-8bfebaeeda69 · Kauno apygardos teismas: Z.. Prokurorės teigimu, tokia teismo iÅ¡vada neteisinga. Teismas teisingai pastebėjo, kad R. A.-Z. veido deÅ¡inės pusės skruostas paraudęs, tačiau nurodė, kad matosi pykčio emocija. Prokurorė nurodo, kad toks teismo vertinimas taip pat neteisingas, kadangi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog R. A.-Z. iÅ¡sigandusi, sutrikusi ir pasimetusi. Be to, liudytojas R. P. nurodė, kad R. A.-Z. buvo iÅ¡sigandusi, verkė, matėsi maisto likučiai ant veido, neneigė, kad ji buvo ir susinervinusi. Liudytojas R. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo užduota klausimų apie maisto likučius ant R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-245/2021 Proceso Nr. 1-01-1-07419-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Sigitai Švėgdžienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, išteisintajam V.

Z. ir jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusiosios R. A.-Z. atstovei advokatei AuÅ¡rai Ručienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės ir nukentėjusiosios R. A.-Z. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiosios R. A.-Z. civilinis ieškinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. Z. (toliau – V. Z.) buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 19 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, tyčia Å¡eimos nariui – sutuoktinei R. A.-Z. (toliau – R. A.-Z.), pagalve sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , koja spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ bei paėmęs iÅ¡ lėkÅ¡tės kotletÄ , juo trynė veidÄ . Taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. A.-Z. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke nežymiai jÄ sužalojo.

2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Rasa Urbienė praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti V. Z. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Ä®pareigoti V. Z. per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, toliau dirbti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 6 mėnesius.

Nukentėjusiosios R. A.-z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš V. Z. priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko skundžiamas nuosprendis naikintinas ir turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje ginčo dėl to, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp V. Z. ir R. A.-Z. iš tiesų įvyko konfliktas, nėra ir, kad jų parodymai dėl tolimesnės įvykių eigos nesutapo, tačiau teismas vienareikšmiškai rėmėsi V.

Z. nurodytų įvykių versija ir duomenimis, patvirtinančiais jo versijÄ . Teismas konstatavo, kad V. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius dokumentus. 2.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas R. A.-Z. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip nepagrįstus jokia medžiaga. Pasak prokurorės, toks vertinimas yra neteisingas. Skunde nurodoma, kad R. A.-Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme iÅ¡tirti duomenys. 2.3.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. Z. veiksmus dėl fizinio skausmo sukėlimo R. A.-Z. dėl suduoto smÅ«gio pagalve, nurodė, kad Å¡ių veiksmų V. Z. neneigia ir, kad šį veiksmÄ jis padarė instinktyviai, kai nukentėjusioji į jį metė dubenį su saulėgrÄ Å¾omis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dubuo su saulėgrÄ Å¾omis, mestas į V. Z. ir atsitrenkęs į jį, atsimušęs nuo jo kÅ«no pavirÅ¡iaus, galėjo nukristi ant žemės toje vietoje, kurioje yra užfiksuotas – Å¡alia nukentėjusiosios.

Prokurorės teigimu, tokia teismo iÅ¡vada neteisinga. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatytos dubens, kuriame buvo saulėgrÄ Å¾os, tokios savybės, kad indas, mestas į V. Z., kaip tai konstatavo teismas, galėjo nukristi ne Å¡alia kaltinamojo, o kitoje vietoje, t. y. toje vietoje, kur sėdėjo R. A.-Z., todėl abejoti jos parodymais, kad saulėgrÄ Å¾os iÅ¡sibarstė konflikto prie mažojo staliuko metu, o ji dubenėlio su saulėgrÄ Å¾omis į kaltinamÄ jį nemetė, nėra pagrindo. 2.4.

Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl V. Z. suduoto smÅ«gio pagalve R. A.-Z. nejautė skausmo. Prokurorė nurodo, kad kiekvienas asmuo skausmÄ jaučia skirtingai, o tai, kad R. A.-Z. dėl minėto veiksmo jautė skausmÄ , patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as – siuntimas. 2.5. Prokurorės teigimu, neteisingos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kuriomis teigiama, kad R. A.-Z. paslydus ir nukritus ant nugaros ji galėjo jausti skausmÄ nugaros srityje.

Teismo posėdžio metu R. A.-Z. parodė, kad V. Z. jai spyrė į nugarÄ ir dėl Å¡ios aplinkybės ji jautė skausmÄ . Tai patvirtina teismo specialisto iÅ¡vada Nr. G 192/2020 (06), kurios tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tiriamoji nurodo skausmingumÄ Äiuopiant stuburo krÅ«tinės dalies apačioje. Be to, vaizdo ir garso įraÅ¡e, kuris paimtas iÅ¡ policijos duomenų bazės, R. A.-Z. atvykusiam į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nui nurodė, kad vyras trenkė su pagalve, vienÄ kartÄ spyrė į nugarÄ ir dar maistu iÅ¡tepliojo veidÄ . 2.6.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog R. A.-Z. patirtas sužalojimas ant deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko yra V. Z. veiksmo prieÅ¡ jÄ pasekmė. Teismas rėmėsi teismo posėdžio metu specialisto S. J. duotais paaiÅ¡kinimais. Taip pat teismas rėmėsi V. Z. pateiktu vaizdo įraÅ¡u ir atkreipė dėmesį, kad R. A.-Z. nesivalo veido ir akių, kaip nurodė teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių R. A.-Z. parodymus, kad sužalojimÄ â€“ kraujosruvas odoje ir poodyje deÅ¡inės akis virÅ¡utiniame voke jai padarė V.

Z.. Prokurorės teigimu, tokia teismo išvada neteisinga. Teismas teisingai pastebėjo, kad R. A.-Z. veido dešinės pusės skruostas paraudęs, tačiau nurodė, kad matosi pykčio emocija. Prokurorė nurodo, kad toks teismo vertinimas taip pat neteisingas, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog R. A.-Z. išsigandusi, sutrikusi ir pasimetusi. Be to, liudytojas R. P. nurodė, kad R. A.-Z. buvo išsigandusi, verkė, matėsi maisto likučiai ant veido, neneigė, kad ji buvo ir susinervinusi. Liudytojas R. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo užduota klausimų apie maisto likučius ant R.

A.-Z. veido, todėl Å¡ių aplinkybių nenurodė. Pasak prokurorės, teismas minėto liudytojo parodymus atmetė nepagrįstai, nesiėmęs jokių priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybėms dėl Å¡ių parodymų patikimumo. 2.7. Prokurorės teigimu, aplinkybę, kad R. A.-Z. maistu buvo iÅ¡trintas veidas patvirtina vaizdo įraÅ¡as VID_20200219-194256 iÅ¡ policijos duomenų bazės, iÅ¡ kurio matyti, kaip R. A.-Z. policijos pareigÅ«nui nurodė, kad vyras „maistu iÅ¡mozojo veidÄ â€œ. Å iame įraÅ¡e matosi paraudusi R.

A.-Z. dešinė veido pusė. Pareiškime policijai R. A.-Z. taip pat nurodė šias aplinkybes. Tai patvirtina ir specialisto išvados Nr. G 192/2020 (06), P. G 374/2020 (06) bei teismo posėdžio metu specialisto S. J. duoti paaiškinimai. 2.8. Pirmosios instancijos teismui R. A.-Z. parodymai kėlė abejonių dėl tos aplinkybės, kad santykiai tarp jos ir V. Z. yra priešiški, konfliktiški, šiuo metu tarp jų vyksta skyrybų procesas. Prokurorės teigimu, šios aplinkybės negali kelti abejonių dėl R.

A.-Z. parodymų patikimumo, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina apeliaciniame skunde aptarti duomenys.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji R. A.-Z. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti V. Z. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka. Patenkinti R. A.-Z. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ V. Z. priteisti jai 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ V. Z. R. A.-Z. naudai iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. 3.1. Skunde teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog V.

Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais teiginiais, kad V. Z. veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. ObjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę patvirtina tiek pačios R. A.-Z. parodymai, tiek liudytojo R. P. parodymai, tiek byloje esanti vaizdo medžiaga. Pasak R. A.-Z., akivaizdu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktÄ , jog 2020 m. vasario 19 d. tarp jos ir V.

Z. įvyko konfliktas, kurio metu ji buvo sužalota. 3.2. Skunde nurodoma, kad iÅ¡ byloje surinktos medžiagos R. A.-Z. parodymų patikrinimo vietoje metu ji patvirtino apklausų metu savo duotus parodymus. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. P.. Liudytojo parodymus, pasak apeliantės, patvirtina į bylÄ pateikti vaizdo įraÅ¡ai, pačios R. A.-Z. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir iÅ¡ dalies pats iÅ¡teisintasis. 3.3. R. A.-Z. skunde teigia, kad aplinkybę, jog V. Z. prieÅ¡ jÄ pavartojo fizinį smurtÄ , patvirtina byloje esantys medicininiai įraÅ¡ai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as – siuntimas.

Å ie medicininiai iÅ¡raÅ¡ai bei apeliantės nurodytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad V. Z. jai su pagalve trenkė per galvÄ , spyrė į nugarÄ ir trynė maistÄ Ä¯ veidÄ . Po pavartoto smurto R. A.-Z. buvo nustatytas nedarbingumas savaitei laiko. 3.4. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog jos parodymai, kad jai einant link miegamojo, V. Z. jai spyrė ir ji nukrito, dar pastÅ«mė rankomis ir toliau pykosi ir jis, pasiėmęs maistÄ bei jį apeliantei sėdinčiai trynė į deÅ¡inę veido pusę, vertintini kritiÅ¡kai, kaip nepagrįsti jokia kita medžiaga.

Tačiau, R. A.-Z. teigimu, nėra pagrindo sutikti su tokia teismo iÅ¡vada. Apeliantė nurodo, kad jos nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vados Nr. G 192/2020(06) bei G 374/2020(06). 3.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė V. Z. nurodytai gynybinei versijai be pagrindo jÄ aiÅ¡kindamas atskirai nuo visos bylos medžiagos. Teismo teigimu, objektyviai užfiksuoti duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, kad R. A.-Z. nurodytu bÅ«du sužalojo bÅ«tent V. Z., tačiau teismas negalėjo nurodyti kas sužalojo apeliantę.

R. A.-Z. teigimu yra akivaizdu, kad tai padarė jos sutuoktinis, nes po konflikto su juo, jai buvo nustatyti sužalojimai. 3.6. R. A.-Z. savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Skunde teigiama, kad V. Z. kaltės klausimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, laikytina, kad V. Z. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis trenkė apeliantei su sunkia pagalve bÅ«tent į galvÄ , kartu pridurdamas, kad taip žymių neliks, po to spyrė jai į nugaros sritį ir dar pastÅ«mė, taip pat įvertindamas maÅ¾Ä mėlynių atsiradimo rizikÄ ir negana to, įtrynė kotletÄ jai į veido sritį.

Visi Å¡ie iÅ¡teisintojo veiksmai parodo, kad jis turėjo tikslÄ smurtauti, numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir nors jų nesiekė, bet sÄ moningai leido jiems kilti. SubjektyviÄ jÄ nusikalstamos veikos pusę patvirtina objektyvÅ«s V. Z. veiksmai, dėl kurių apeliantei buvo sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas. 3.7. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog V. Z. prisipažino trenkęs per galvÄ sutuoktinei su pagalve, tačiau jos sužalojimų nuo tokių veiksmų nepatvirtina medicininiai duomenys.

R. A.-Z. teigimu yra akivaizdu, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog suduotas smÅ«gis, nuo kurio nukentėjęs asmuo jaučia skausmÄ , jau užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Skundžiamame nuosprendyje teigiama prieÅ¡ingai. Negana to, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagalve apeliantei buvo suduota į virÅ¡ugalvį, todėl pagalvės užtrauktukas negalėjo kliudyti akies. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu, apeliantė nebuvo nurodžiusi aplinkybių, jog jos akis buvo sužalota tuomet, kai V.

Z. į jÄ metė pagalvę, nes tuomet ji tik jautė fizinį skausmÄ . Apeliantė nurodo, kad akis jai buvo sužalota tuomet, kai V. Z. jai į akį trynė kotletÄ . Å iuos parodymus patvirtina ir specialisto iÅ¡vada bei pats specialistas, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Tai patvirtina ir foto nuotraukos. Specialistas neatmetė aplinkybės, kad minėtose nuotraukose užfiksuota R. A.-Z. ir jos nurodytomis aplinkybėmis padarytas akies sužalojimas, tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, Å¡ių įrodymų nevertino.

Minėtas akies sužalojimas taip pat buvo sužalotas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡e-siuntime. Apeliantės teigimu, byloje esantis vaizdo įraÅ¡as taip pat nepaneigia fakto, kad bÅ«tent Å¡iÄ jos kÅ«no vietÄ sužalojo V. Z.. 3.8. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo V. Z. pateiktus vaizdo įraÅ¡us vertinti kritiÅ¡kai, nes niekas netyrė, ar tai yra vientisas įraÅ¡as, ar jis nėra sumontuotas, ar jis gautas teisėtu bÅ«du, todėl Å¡ioje byloje minėtas vaizdo įraÅ¡as negalėjo bÅ«ti laikomas įrodymu.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo atsisakė tirti įrodymus, netyrė apeliantės patirto sužalojimo akies srityje, nevertino nei vienos iÅ¡ byloje buvusių specialistų iÅ¡vadų. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų V. Z. nurodomÄ versijÄ . 3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors V. Z. ir prisipažino, jog trenkė apeliantei su pagalve per galvÄ , tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad R. A.-Z. sužalojimų nepatvirtina medicininiai duomenys.

Teismas taip pat nurodė, kad negalima daryti objektyvios iÅ¡vados, jog dėl minėto veiksmo R. A.-Z. skaudėjo kaklo sritį. Apeliantės teigimu, tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstos, kadangi jos patirti sužalojimai nebuvo įvertinti visų byloje esančių įrodymų visumoje. Tai, kad V. Z. su pagalve trenkus apeliantei į galvÄ ji pajuto skausmÄ , įrodo ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 192/2020(06) bei vaizdo įraÅ¡as VI_20200219_184843. R. A.-Z. nurodo, kad garsiai neÅ¡aukė ir nerėkė dėl to, kad gretimame kambaryje miegojo jos ir V.

Z. nepilnametė dukra, todėl nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o nematyti, jog pas R. A.-Z. skausmo pojÅ«tis reiÅ¡kėsi viduje ir aplinkiniai galėtų suprasti jos skausmÄ . 3.10. Apeliantė nurodo, kad dar vienas smurtinis veiksmas, kurį jos atžvilgiu pavartojo iÅ¡teisintasis, buvo tai, jog jis apeliantei spyrė į nugarÄ ir stÅ«mė, siekdamas, kad ji pargriÅ«tų, dėl ko R. A.-Z. nukrito. Apeliantės jaučiamas skausmas ir sumuÅ¡imo pasekmės buvo užfiksuotos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 192/2020(06).

Vien ta aplinkybė, kad ant apeliantės kÅ«no neliko aiÅ¡kių žymių nugaros srityje, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog V. Z. nespyrė jai į nugaros sritį. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. Z. spyrus į nugarÄ apeliantei ant jos kÅ«no atitinkamų žymių galėjo ir nelikti. 3.11. Skunde teigiama, kad nėra pagrindo tikėti V. Z. gynybine versija, kadangi ji (apeliantė) į iÅ¡teisintÄ jį dubens su saulėgrÄ Å¾omis nemetė ir tai patvirtina byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as VID_20200219_185058, kuriame matosi numestas dubuo kairėje fotelio pusėje, Å¡alia tos vietos, kur sėdėjo nukentėjusioji.

Pasak R. A.-Z., jei minėtas dubuo bÅ«tų pataikęs V. Z. į nosies sritį, jis negalėjo nuo veido taip stipriai atÅ¡okti ir nukristi visiÅ¡kai į prieÅ¡ingÄ sofos pusę, be to, V. Z. bÅ«tų patyręs sužalojimus, tačiau jokie sužalojimai jam užfiksuoti nebuvo. Pasak apeliantės, kai V. Z. metė į jÄ pagalvę, pagalvė galėjo užkliudyti dubenį su saulėgrÄ Å¾omis, dėl ko jis nukrito toje pusėje, kur sėdėjo nukentėjusioji. Dubens nukritimo trajektorija yra Å¡alia apeliantės ir tai patvirtina jos nurodytas aplinkybes.

Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad jos nurodytas smÅ«gio su pagalve mechanizmas ir paskleistų saulėgrÄ Å¾Å³ ir nukritusio dubens iÅ¡sidėstymo tvarka neturi logiÅ¡kų sÄ sajų. R. A.-Z. nurodo, kad ji dubens į V. Z. nemetė ir tikėtina, kad teismas prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ padarė net neperžiÅ«rėjęs minėto vaizdo įraÅ¡o. 3.12. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad vaizdo įraÅ¡e matomi sveiki kotletai, stovintys Å¡alia rudo pufo, kurie nėra suminkyti, kambaryje pasklidę tik bulvės ir salotos, kas paneigia R.

A.-Z. įvykių pozicijÄ , jog maistas buvo paimtas ir lėkÅ¡tės ir jai iÅ¡trintas į veidÄ . Pasak apeliantės, nėra pagrindo sutikti su tokia teismo nuomone. R. A.-Z. teigimu, teismo dėstomi faktai yra prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Vienur teigiama, kad kambaryje pasklidę tik bulvės ir salotos, kitur nurodoma, kad Å¡alia rudo pufo yra dar ir kotletai. Skunde nurodoma, kad maistas po visÄ kambarį galėjo pasklisti tuomet, kai V. Z. paėmė dalį maisto, buvusio lėkÅ¡tėje, ir dalį jo iÅ¡metė ant grindų, eidamas link apeliantės. 3.13.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo vaizdo įraÅ¡Ä VID_20200229_185058. IÅ¡ minėto vaizdo nėra matyti, kad R. A.-Z. bÅ«tų atsistojusi ir kažkur ėjusi, nėra užfiksuota, kaip ji ėjo, nėra matyti ar ji ėjo Å¡lubuodama ar ne, nėra aiÅ¡ku, ar ji apskritai tuo metu galėjo justi nejausdama skausmo. Minėtame vaizdo įraÅ¡e neužfiksuota apeliantės veido iÅ¡raiÅ¡ka, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti faktÄ , jog ji jautė skausmÄ . Vaizdo įraÅ¡o pabaigoje nėra užfiksuota nei nukentėjusiosios eisena, nei jos judėjimas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, neva R.

A.-Z. tiesiog atsistoja nuo žemės ir nueina, niekuo nepagrįsta. 3.14. Skunde nurodoma, kad bÅ«tent apeliantės parodymus patvirtina bylos duomenų visetas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji nuo pat tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų aplinkybes, jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumÄ . Apeliantės teigimu, jos parodymai nebuvo iÅ¡analizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste.

Pasak R. A.-Z., pirmosios instancijos teismas byloje iÅ¡tyrė bei pripažino įrodymais tik tuos duomenis, kurie teisino V. Z., tačiau objektyviai neįvertino įrodymų visumos. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus tyrė Å¡aliÅ¡kai, visiÅ¡kai nesistengdamas bÅ«ti objektyvus, iÅ¡analizuoti visus įrodymus, esančius byloje ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. R. A.-Z. atstovė advokatė AuÅ¡ra Ručienė prašė apeliantės skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis V. Z. ir jo gynėja advokatė Lina Gervelienė prašė apeliacinius skundus atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės ir nukentėjusiosios R. A.-Z. apeliaciniai skundai atmetami 5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei jų visumÄ . Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Apeliaciniuose skunduose teigiamai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai, remdamasis vien V. Z. parodymais, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Apeliantė R. A.-Z. taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Apygardos teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinių skundų ribų.

6. Tiek Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės, tiek nukentėjusiosios R. A.-Z. apeliaciniuose skunduose keliami klausimai dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl minėtų sužalojimų pasisakys bendrai. Kiti apeliacinių skundų argumentai bus aptariami atskirai.

7. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad iÅ¡teisintasis V. Z. su pagalve trenkė nukentėjusiajai R. A.-Z.. Å ios aplinkybės neginčijo ir pats V. Z., nurodydamas, kad nukentėjusiajai metus į jį dubenį su saulėgrÄ Å¾omis, jis instinktyviai griebė Å¡one esančiÄ pagalvę ir paleido į R. A.-Z. (t. 1, b. l. 176 – 177). Pati nukentėjusioji 2020 m. vasario 19 d. apklausos metu nurodė, kad V. Z. su pagalve į pakaušį jai smÅ«giavo iÅ¡ visos jėgos (t. 1, b. l. 16), dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusios sužalojimų nuo šio V. Z. veiksmo nepatvirtina medicininiai duomenys. Tiek prokurorės, tiek nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad aplinkybę, jog dėl smūgio pagalve nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (t. 2, b. l. 113). Minėto išrašo skiltyje Objektyvus tyrimas nurodyta „jautri apčiuopa sprando srityje, riboti judesiai“, o skiltyje Diagnozė nurodyta „(M54.92) Dorsalgija, nepatikslinta, kaklo sritis“.

Pirmosios instancijos teisme 2020 m. spalio 27 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas specialistas S. J. nurodė, kad trenkiant tokia pagalve per virÅ¡ugalvį, yra nepakankama trauminio poveikio kinetinė energija, jog pažeisti slankstelius (t. 2, b. l. 152). IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o Nr. 20200219_184843 matyti, kad V. Z. mobiliuoju telefonu filmuoja kambarį, kuriame įvyko konfliktas. Ant žemės matyti sudužęs baltos spalvos indas, ant stalo pasklidę saulėgrÄ Å¾Å³ lukÅ¡tai, o ant sofos sėdi R.

A.-Z.. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad moteris rami. Neatrodo, kad ji jaustų skausmÄ ar bÅ«tų iÅ¡sigandusi. Nors pati R. A.-Z. savo skunde nurodo, kad emocijų nereiÅ¡kė dėl to, jog gretimame kambaryje miegojo jos ir V. Z. mažametė dukra, tačiau teismo vertinimu, nėra bÅ«tina garsiai reikÅ¡ti emocijas, kurios kyla dėl fizinio skausmo sukėlimo. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu. BÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ .

Toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ , arba turi bÅ«ti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Nors nukentėjusioji ir kreipėsi į medikus, tačiau byloje esantis medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas nepatvirtina aplinkybės, kad skausmas kaklo srityje R. A.-Z. kilo bÅ«tent nuo smÅ«gio pagalve, juo labiau, kad specialistas S. J. nurodė, jog trenkiant tokia pagalve per virÅ¡ugalvį, yra nepakankama trauminio poveikio kinetinė energija, kad pažeisti slankstelius.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienur nukentėjusioji teigia, jog V. Z. pagalve jai smÅ«giavo iÅ¡ visos jėgos, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad saulėgrÄ Å¾Å³ dubenėlis buvo užkliudytas tuomet, kai iÅ¡teisintasis metė pagalvę į jÄ , ir Å¡i užkliudė ant stalo stovėjusį saulėgrÄ Å¾Å³ dubenėlį. Toks apeliantės parodymų nenuoseklumas verčia abejoti jos pateikta versija dėl to, kad pagalve jai buvo smÅ«giuota iÅ¡ visos jėgos. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o Nr. 20200219_184843 taip pat nėra matyti, kad R.

A.-Z. jautė skausmÄ â€“ ji sėdi rami, nereiÅ¡kia jokių emocijų, rankomis nesilaiko už galvos, todėl apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nors V. Z. ir neneigė, kad tarp jo ir R. A.-Z. įvykio dienÄ buvo kilęs konfliktas ir jis trenkė pagalve jai per pakaušį, tačiau Å¡ios aplinkybės savaime nepatvirtina fakto, jog Å¡iais savo veiksmais iÅ¡teisintasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ bei jÄ sužalojo.

8. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad V. Z. spyrė R. A.-Z. į nugarÄ , dėl ko ji nukrito ant žemės. Teismo vertinimu, tokie skunduose nurodyti argumentai niekuo nepagrįsti. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o Nr. VID_20200219_191256 matyti, kad R. A.-Z. kalba su policijos pareigÅ«nu. Policijos pareigÅ«nui papraÅ¡ius papasakoti kas nutiko, R. A.-Z. nurodo: „nu jisai mane pastÅ«mė. IÅ¡ pradžių su pagalve trenkė per galvÄ , po to einant pastÅ«mė ir dar maistu iÅ¡mozojo veidÄ â€œ.

Tik po to policijos pareigÅ«nas nukentėjusiosios klausia: „o spyrė jums?“ Moteris atsako, kad „spyrė į nugarÄ â€œ. Taip pat ji nurodo, kad jai skaudėjo ir, kad V. Z. jai spyrė vienÄ kartÄ . Ä®vertinus tai, kad minėtame vaizdo įraÅ¡e matyti, jog nukentėjusioji yra visiÅ¡kai rami, nesusijaudinusi, tačiau nenurodo vienos iÅ¡ esminių įvykio aplinkybių, t. y., kad nukentėjusysis jai spyrė į nugarÄ , o tai pasako tik policijos pareigÅ«nui paklausus, kyla pagrįsta abejonė dėl apeliantės parodymų pagrįstumo.

Be to, pirmosios instancijos teisme 2020 m. spalio 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas S. J. nurodė, kad smÅ«giuojant koja į apatinę nugaros dalį, yra mažai tikėtina nugriÅ«ti ant nugaros, kadangi yra trauminis poveikis ir tuomet žalojamo asmens kÅ«nas judės į priekį. Specialistas taip pat nurodė, kad apžiÅ«rint nukentėjusiÄ jÄ buvo tik skausmingumas. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, skausmingumas čiuopiant buvo nustatytas tik nukentėjusiosios teiginiais apžiÅ«ros metu, tačiau ne iÅ¡oriÅ¡kai matomais požymiais ant odos.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios teiginiai, kad ji ant žemės krito V. Z. jai spyrus į nugarÄ ir jÄ pastÅ«mus, niekuo nepagrįsti. PrieÅ¡ingai, juos paneigia anksčiau aptarti įrodymai, todėl nėra pagrindo netikėti iÅ¡teisintojo parodymais, kad R. A.-Z. ant nugaros griuvo jai pačiai paslydus.

9. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad V. Z. trynė kotletÄ nukentėjusiajai į veidÄ , dėl ko jai buvo padarytas sužalojimas ant deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko. Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 192/2020 (06) (t. 1, b. l.

67) konstatuota, kad R. A.-Z. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke. Sužalojimas padarytas veikiant deÅ¡inės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad minėta iÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka, o tik tikėtina ir byloje esantys įrodymai nepatvirtina R. A.-Z. nurodytų aplinkybių, kad konflikto metu V. Z. maistu jai iÅ¡trynė veidÄ .

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o Nr. VID_20200219_191256 matyti, jog R. A.-Z. kalbasi su policijos pareigÅ«nu R. P.. Nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme liudytoju R. P. nurodė, kad ant R. A.-Z. veido matėsi prilipę maisto produktų likučiai, ji pati buvo iÅ¡sigandusi, susinervinusi, verkė, tačiau peržiÅ«rint minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä tokios aplinkybės nenustatytos. PrieÅ¡ingai nei teigia liudytojas, pokalbio su nukentėjusiÄ ja metu ji atrodė rami, lėtai ir sklandžiai dėstė mintis, neatrodė, kad neseniai bÅ«tų verkusi ar susinervinusi.

Ant moters veido ir rūbų nebuvo matyti maisto likučių. Abejoti liudytojo parodymais verčia ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad maisto likučiai buvo kairėje nukentėjusiosios veido pusėje prie plaukų, tačiau anksčiau aptartoje specialisto išvadoje nustatyta, kad kraujosruva R. A.-Z. buvo padaryta dešinės akies viršutiniame voke. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiosios veido dešinės pusės skruostas nežymiai paraudęs, tačiau kaip jau nurodyta, sužalojimas buvo padarytas jos dešinės akies viršutiniam vokui, o ne dešiniajam skruostui.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad nukentėjusiosios akis bÅ«tų paraudusi. Atmestini ir R. A.-Z. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, bÅ«damas Å¡aliÅ¡ku, nevertino į bylÄ jos pateiktų nuotraukų. Minėtose nuotraukose (t. 2, b. l. 76 – 77) matyti sužalota akis, tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kada Å¡ios nuotraukos darytos, taip pat neįmanoma identifikuoti asmens, kuris yra užfiksuotas nuotraukose. Nors apeliantė teigia, kad specialistas S. J. neatmetė galimybės, kad minėtose nuotraukose užfiksuota R.

A.-Z. ir jos nurodytomis aplinkybėmis padarytas akies sužalojimas, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pirmosios instancijos teisme apklausiamas specialistas (t. 2, b. l. 152) nurodė, kad pagal nuotraukas identifikuoti asmens negalima. Specialistas taip pat nurodė, kad ekspertizės iÅ¡ nuotraukų daryti negalima, todėl R. A.-Z. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje objektyviai užfiksuoti duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina aplinkybės, jog nukentėjusiÄ jÄ jos nurodytu bÅ«du sužalojo bÅ«tent V.

Z..

10. R. A.-Z. savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo R. P. parodymais. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog liudytojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Liudytojas nurodė, jog jam atvykus pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡sigandusi, susinervinusi, verkė, ant jos veido matėsi maisto likučiai, tačiau kaip jau nurodyta Å¡ios nutarties 9 punkte, į bylÄ pateiktame vaizdo įraÅ¡e Nr. VID_20200219_191256 užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina tokių liudytojo parodymų.

R. A.-Z. vaizdo įraÅ¡e buvo rami, neatrodė iÅ¡sigandusi, ant jos veido ir rÅ«bų maisto likučių nesimatė. Paklaustas kodėl tarnybiniame praneÅ¡ime liudytoja R. P. nenurodė aplinkybių, jog ant nukentėjusios veido matėsi maisto likučių, liudytojas nurodė, kad tyrėja tokio klausimo jam neuždavė. Teismo vertinimu, nurodant įvykio aplinkybes policijos pareigÅ«nui yra keliami aukÅ¡tesni reikalavimai, kadangi dirbdamas tokį darbÄ ir dažnai susidurdamas su panaÅ¡aus pobÅ«džio įvykiais, jis žino, kokius parodymus reikia duoti ir kÄ bÅ«tent reikia akcentuoti, kad bÅ«tų nurodytos kiekvienam įvykiui reikÅ¡mingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su maisto likučiais ant nukentėjusiosios veido, yra esminės, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡teisintojo V.

Z. veiksmų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas liudytojo R. P. parodymais nesirėmė pagrįstai.

11. Apeliantės R. A.-Z. teigimu pirmosios instancijos teismas įrodymus tyrė šališkai. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011, 2K-45-303/2018). NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia nuomonė gali bÅ«ti laikoma objektyviai pagrįsta, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018).

Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018). Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino iÅ¡samiai, dėl ko įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju V. Z. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos, dėl ko asmuo buvo iÅ¡teisintas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas V. Z. nepagrįstai nurodė iÅ¡teisinimo pagrindÄ , kad nėra įrodyta, jog jis dalyvavo padarant BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau apygardos teismo vertinimu, V.

Z. turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad  nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl teismo iÅ¡vada dėl iÅ¡teisinimo pagrindo neatitinka bylos aplinkybių. Å i aplinkybė nuosprendžio esmės nekeičia. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo subjektyviai Å¡aliÅ¡kas, todėl R.

A.-Z. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

12. Apeliaciniame skunde R. A.-Z. teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo V. Z. pateiktus vaizdo įrašus vertinti kritiškai, kadangi niekas netyrė, ar tai yra vientisas įrašas, ar jis nėra sumontuotas, ar jis gautas teisėtu būdu, todėl šioje byloje minėtas vaizdo įrašas negalėjo būti laikomas įrodymu. Analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus Nr. VID_20200219_184843 ir Nr. VID_20200219_185058 abejonių dėl šių vaizdo įrašų vientisumo nekyla. Vaizdo įrašuose užfiksuotas vaizdas nepertraukiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie galėtų būti sumontuoti.

Akivaizdu, kad pati apeliantė matė, jog V. Z. filmuoja kambarį, tačiau dėl to jokių pastabų neiÅ¡sakė ir nefilmuoti neprašė, kas reiÅ¡kia, jog ji dėl Å¡ių vaizdo įrašų darymo neprieÅ¡taravo. Pažymėtina, kad R. A.-Z. į bylÄ yra pateikusi vaizdo įraÅ¡Ä , kuomet slapta filmavo savo ir V. Z. konfliktÄ , nors jos sutuoktinis net nežinojo apie tai, jog yra filmuojamas, tačiau Å¡is įraÅ¡as yra taip pat buvo įvertintas pirmosios instancijos teismo, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog V.

Z. pateikti vaizdo įrašai negalėjo būti vertinami kaip įrodymai.

13. Pasak apeliantės R. A.-Z., ji į V. Z. dubens su saulėgrÄ Å¾omis nemetė ir tai patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as Nr. VID_20200219_185058. Ä®vertinus nurodytÄ vaizdo įraÅ¡Ä sutiktina, kad Å¡alia kavos staliuko, netoli tos vietos, kur sėdėjo apeliantė, matyti apvirtęs baltos spalvos dubenėlis, tačiau bÅ«tina įvertinti ir vaizdo įraÅ¡Ä Nr. VID_20200219_184843. Å iame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad netoli tos vietos, kur sėdėjo iÅ¡teisintasis V. Z., guli sudužusi balta vazelė, Å¡alia mėtosi saulėgrÄ Å¾Å³ lukÅ¡tai bei tuščias saulėgrÄ Å¾Å³ pakelis.

Apeliantės teigimu, kai V. Z. metė į jÄ pagalvę, pagalvė galėjo užkliudyti dubenį su saulėgrÄ Å¾omis, dėl ko jis nukrito toje pusėje, kur ji ir sėdėjo, tačiau teismas pažymi, kad jei saulėgrÄ Å¾Å³ dubenėlis bÅ«tų iÅ¡kart nukritęs prie nukentėjusiosios, saulėgrÄ Å¾Å³ lukÅ¡tų ir saulėgrÄ Å¾Å³ pakelio prie V. Z. nebÅ«tų, kadangi dubenėlis bÅ«tų judėjęs visiÅ¡kai kita trajektorija, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog R.

A.-Z. metus dubenėlį su saulėgrÄ Å¾omis į V. Z., Å¡is atsimušė į nukentėjusįjį ir galėjo nukristi ant žemės toje vietoje, kurioje yra užfiksuotas. Apeliantė taip pat nurodo, kad tikėtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl dubenėlio nukritimo padarė net neperžiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡o. Vertinant skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas dėl dubenėlio akivaizdu, kad vaizdo įraÅ¡as buvo peržiÅ«rėtas, kadangi nuosprendyje apraÅ¡ytos aplinkybės atitinka vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes, todėl anksčiau nurodyti R.

A.-Z. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. R. A.-Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo dėstomi faktai dėl maisto pasklidimo kambaryje yra prieÅ¡taraujantys vieni kitiems. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaizdo įraÅ¡e prie pufo matomi sveiki kotletai, kurie nėra suminkyti, kambaryje pasklidę tik bulvės ir salotos. Teismo vertinimu, R. A.-Z. tokius teismo teiginius interpretuoja klaidingai. Vertinant vaizdo įraÅ¡Ä ir teismo anksčiau aptartus teiginius, darytina iÅ¡vada, kad teismo iÅ¡vados dėl maisto pasklidimo kambaryje nėra prieÅ¡taraujančios viena kitai.

Visų pirma, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad prie pufo matyti sveiki kotletai. Toliau nuosprendyje nurodoma, kad kitur kambaryje yra pasklidusios bulvės ir salotos. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nurodant, kad kambaryje pasklidę tik bulvės ir salotos bei tokius teiginius įvertinus analizuojant byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , darytina iÅ¡vada, kad minėtais teiginiais pirmosios instancijos teismas nurodė tikslias maisto pasklidimo kambaryje vietas – kotletai buvo prie pufo, o bulvės ir salotos – pasklidę tame pačiame kambaryje, tačiau jau ne prie pufo.

Tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai nėra prieštaraujantys vieni kitiems, todėl R. A.-Z. apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo vaizdo įraÅ¡Ä Nr. VID_20200229_185058. Pasak apeliantės, vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota jos veido iÅ¡raiÅ¡ka, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti faktÄ , jog ji jautė skausmÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä , konstatuoja, jog nors R. A.-Z. veidas ir nėra matomas labai aiÅ¡kiai, tačiau iÅ¡ užfiksuoto vaizdo matyti, kad ji atsistoja nuo žemės ir tiesiog nueina. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ant nukentėjusiosios suknelės maisto likučių nematyti.

Teismo vertinimu, jei V. Z. apeliantei į veidÄ bÅ«tų trynęs maistÄ , Å¡is neiÅ¡vengimai bÅ«tų sutrupėjęs. Be to, vaizdo įraÅ¡e VID_20200219_191256, kuriame užfiksuotas R. A.-Z. pokalbis su policijos pareigÅ«nu, ant jos suknelės taip pat nėra matyti nei maisto likučių, nei dėmių, kurios bÅ«tų atsiradusios maistui krentant ant suknelės. Tačiau vaizdo įraÅ¡e Nr. VID_20200229_185058 V. Z. nufilmavo savo drabužius – marÅ¡kinėlius ir kelnes, ant kurių akivaizdžiai matyti iÅ¡kritusio maisto likučiai, kas pagrindžia iÅ¡teisintojo parodymus, kad jam persėdus valgyti prie kito stalo, R.

A.-Z. paėmusi lėkÅ¡tę su maistu iÅ¡vertė ant V. Z.. Maistas krito ant V. Z. drabučių, R. A.-Z. Å¡lepečių, ant žemės prie stalo bei Å¡iek tiek link mažo staliuko. Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad maistas pasklidęs ne tik aplink stalÄ , bet ir toje kambario vietoje, kur ant žemės sėdėjo nugriuvusi apeliantė. Pažymėtina, kad kaip ir nurodė iÅ¡teisintasis, maistas krito ant apeliantės Å¡lepečių ir ant žemės aplink stalÄ , todėl nepaneigta, kad apeliantei bėgant per kambarį ir paslystant ant maisto, Å¡is galėjo pasklisti po kambarį plačia trajektorija, kas ir yra užfiksuota vaizdo įraÅ¡e.

16. Prokurorė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismui R. A.-Z. parodymai kėlė abejonių dėl tos aplinkybės, kad santykiai tarp jos ir V. Z. yra prieÅ¡iÅ¡ki, konfliktiÅ¡ki, tačiau apeliantės teigimu, Å¡ios aplinkybės negali kelti abejonių dėl R. A.-Z. parodymų patikimumo, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina apeliaciniame skunde aptarti duomenys. Pažymėtina, kad kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-231-976/2017).

Nors iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos ir matyti, kad nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklÅ«s, tačiau jų nepatvirtina kiti byloje esantys ir tinkamai įvertinti įrodymai. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju tarp bylos Å¡alių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios parodymus, vien Å¡ia aplinkybe nesirėmė. Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vertinos visus byloje surinktus įrodymus, įvertino jų tarpusavio sÄ sajas, dėl ko V.

Z. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

17. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus į bylÄ pateiktus įrodymus, įvertindamas tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų tarpusavio sÄ sajas. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. Skunduose taip pat nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos, todėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Urbienės ir nukentėjusiosios R.

A.-Z. apeliaciniai skundai atmetami ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės ir nukentėjusiosios R. A.-Z. apeliacinius skundus atmesti. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti iÅ¡teisinimo pagrindÄ ir V. Z. iÅ¡teisinti, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi  nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danutė Giačaitė Danguolė Å iugždinytė