2020-04-29 Nr. AB-8817-3-61-3-00970-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-296-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00970-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auto ekspertas“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato (toliau – ir VAVPK) 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10-S-9398(1.46E-10) „Dėl 2020 m. vasario 26 d. pareiškimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VAVPK išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. vasario 26 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182, 304 ir 3061 pradėjimo laikantis teisės aktų reikalavimų ir priimti dėl jo sprendimą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) – pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Auto ekspertas“ skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 26 d. VAVPK pateikė pareiškimą „Dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 182, 304 ir 3061 pradėjimo“ (toliau – ir Pareiškimas), kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182, 304 ir 3061 straipsnius ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. VAVPK atsakydamas Sprendimu į Pareiškimą, nurodė, kad pareiškėjo Pareiškimas negali būti tenkinamas, nes policija civilinių teisinių santykių nesprendžia.

Teismas nurodė, kad VAVPK vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2017 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 5-V-608 ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. I-110 „Dėl Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatas informavo pareiškėją, kad gavus skundą, pranešimą ar pareiškimą, kuriame išdėstytos akivaizdžios aplinkybės, nurodančios tik drausminės, tarnybinės ar administracinės atsakomybės požymius, arba aprašomi civilinio proceso tvarka nagrinėtini ginčai ir nėra jokių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, informacijos tikslinimas pagal BPK 168 straipsnį neatliekamas ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesurašomas. Pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Remdamasis tuo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK, teismas atkreipė dėmesį, kad visą baudžiamąjį persekiojimą, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reguliuoja išimtinai BPK normos, ir priėjo prie išvados, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis BPK nuostatomis. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus, VAVPK veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas prašė įpareigoti VAVPK atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl sprendė, kad skundas nepriskirtinas administraciniams teismams.

Apibendrinęs aptartą teisinį reguliavimą bei įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad antrasis skundo reikalavimas buvo išvestinis skundo reikalavimas iš reikalavimo panaikinti VAVPK Sprendimą, todėl teismas atsiskęs priimti skundą dėl pagrindinio reikalavimo, atsisakė priimti ir išvestinį.

III. Pareiškėjas UAB „Auto ekspertas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į esminę aplinkybę – VAVPK gavęs Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, veikė ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet kaip valstybinio administravimo subjektas. Be to, VAVPK Sprendime nurodė, kad „<...> priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu Jūs turite teisę apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, Vilnius)“, todėl Sprendimo teisėtumo klausimas priskirtas administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjas pažymi, jog aplinkybė, kad VAVPK nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo, veikė ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, taip pat patvirtina faktą, kad Sprendimas – neteisėtas, nes priimtas VAVPK ne pagal funkcijas, kurias atsakovas turėjo atlikti, gavęs Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pareiškėjas dėl išvestinio skundo reikalavimo akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti priimti skundo dalį arba įpareigoti pareiškėją patikslinti skundą, apsiribojant reikalavimais, kurie yra teismingi administraciniam teismui. Taip pat pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina administracinio teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė panaikinti VAVPK Sprendimą ir įpareigoti VAVPK išnagrinėti pareiškėjo Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir priimti dėl jo sprendimą, pagal BPK nuostatas.

Nustatyta, kad VAVPK, išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Auto ekspertas“ Pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, parengė 2020 m. vasario 26 d. Sprendimą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp UAB „Auto ekspertas“ ir MB „Maža paslaugėlė“ susiklostė išskirtiniai civiliniai teisiniai santykiai ir pareiškėjo Pareiškimas negali būti tenkinamas, nes policija civilinių teisinių santykių nesprendžia. Taip pa pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520-2018).

Įvertinusi UAB „Auto ekspertas“ pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su VAVPK veiksmais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reguliuoja specialusis įstatymas – BPK. Visas baudžiamasis persekiojimas, taip pat ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka yra reguliuojami išimtinai BPK normų, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti ar nutraukimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad VAVPK ginčijame Sprendime nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-797-146/2015; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-998-756/2017; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-629/2018). Nagrinėjamu atveju, ginčijamo Sprendimo turinys lemia, kad byla dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėtina.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo UAB „Auto ekspertas“ skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Aplinkybė, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savaime teisinio santykio turinio nepakeičia.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto ekspertas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė

Dainius Raižys