b5c0cbda-9087-477c-811e-e85bd8ce930c · Kauno apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-260-530/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42040-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1; 1.2.23.2.1; 1.2.22.1.1; 1.1.8.1.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei, Aidai Gaučienei,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,

nuteistajai L. B. ir jos gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas visiÅ¡kai sudedant – prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pridėta Å¡velnesnė 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtÄ už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir paskirta L. B. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Ä® paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas L. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. vasario 13 d. 15.10 val. iki 2020 m. vasario 15 d. 14.18 val., t. y. dvi paros, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo L. B. suėmimo vykdant skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę dienos.

L. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikta iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Nepriteista iš L. B. valstybės naudai 153,33 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra pripažinti kaltais ir nuteisti G. N., D. P. ir D. V., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, o bÅ«tent: ji 2020 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), laikė l plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadonas, kurio masė yra 0,002 g, ir karfentanilis, kurio masė yra 0,00008 g, ir l plastikinį paketėlį su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – metadonas, kurio masė yra 0,002 g, ir karfentanilis, kurio masė yra 0,00012 g, kuriuos tÄ pačiÄ dienÄ apie 12.00 val. už 60 Eur pardavė D. P..

2. Be to, L. B. neteisėtai disponavo Å¡aunamuoju ginklu ir Å¡audmenimis, o bÅ«tent: Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ C kategorijos pramoninės gamybos pistoletÄ â€žBLOW C06“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti dujiniais ir signaliniais centrinio įskėlimo pistoletiniais Å¡oviniais, bei 2 vnt. C kategorijos Å¡audmenų, kurie remiantis 2011 m. kovo 24 d. ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai posėdžio protokolo Nr. 12 iÅ¡raÅ¡o 11 punktu yra priskirti prie C kategorijos Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenų ir kuriems pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 2 punkto 1 papunktį yra bÅ«tinas leidimas, neteisėtai laikė savo gyvenamajame (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. vasario 13 d. apie 17.30 val. atlikdami bute kratÄ kambaryje už komodos jį rado policijos pareigÅ«nai ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. B. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį ir L. B. iÅ¡teisinti. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡oma sumažinti nuteistajai L. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Taip pat priteisti nuteistosios L. B. naudai iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Bei apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir baudžiamojoje byloje atlikti įrodymų tyrimÄ , t. y. apklausti nuteistosios L. B. motinÄ D. B., kuri byloje nebuvo apklausta, taip pat kitus apklausų metų paaiÅ¡kėjančius asmenis, kurie lankydavosi ir gyvendavo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau byloje apklausti nebuvo.

3.1. Skunde teigiama, kad nuteistoji L. B. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje. Analizuojant teisiamųjų posėdžių metu visų nuteistųjų, liudytojų parodymus, įvertinus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistoji galėjo padaryti nusikalstamas veikas už kurias yra nuteista. Pasak gynėjo advokato, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas selektyvus ir tendencingas įrodymų vertinimas, o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimui, įrodymus vertinti visapusiÅ¡kai ir visų byloje surinktų duomenų kontekste.

3.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nuteisdamas L. B. iÅ¡ esmės rėmėsi kito nuteistojo D. P., kurio įstatymas niekaip neįpareigoja sakyti tiesÄ ir nenumato už tai jokios atsakomybės, 2020 m. vasario 14 d. prieÅ¡taringais ir nenuosekliais parodymais, kurių nepatvirtino nei kitų nuteistųjų, liudytojų parodymai, nei raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu D. P. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai liepė duoti nuteistosios atžvilgiu nepalankius parodymus, t. y. apkalbėti jÄ , nurodant, kad narkotines medžiagas jis pirko iÅ¡skirtinai iÅ¡ nuteistosios. Apkalbėti nuteistÄ jÄ buvo liepta per antrÄ apklausÄ , už tokių parodymų davimÄ , pastarajam buvo pažadėta „laisvė“. Tuo tarpu, bÅ«tent pirminės apklausos metu - 2020 m. vasario 13 d., D. P. nurodė, kad narkotines medžiagas įsigyja iÅ¡ kitų narkomanų, jų pavardžių nežino, taip pat iÅ¡ (duomenys neskelbtini) „Stoties" turgavietėje, gali paminėti vieno (duomenys neskelbtini) pravardę - „S.“.

Sulaikytasis D. P. kartu su D. V. policijos pareigÅ«nų, prisipažino, kad narkotines medžiagas buvo įsigijęs iÅ¡ „S.“. Tačiau, jau sekančiÄ dienÄ , 2020 m. vasario 14 d., policijos pareigÅ«nų pakartotinai apklaustas, D. P. pakeitė įvykių versijÄ , nurodydamas, kad narkotinę medžiagÄ - fentanilį, įsigijo pas (duomenys neskelbtini) tautybės moterį, vardu L., jos motinos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Todėl bÅ«tina įvertinti tai, kad Å¡ios apklausos metu D.

P. buvo apklausiamas be gynėjo, tokiu bÅ«du esmingai pažeidžiant teisę į gynybÄ ir tikėtina, bÅ«nant teisėsaugos pareigÅ«nų įtakoje įvykių versijÄ galėjo pateikti taip kaip jie pageidavo. Å iuo aspektu svarbi yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reglamentuojanti teisės į gynybÄ užtikrinimo institutÄ (kasacinio teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2006). Pažymint, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iÅ¡aiÅ¡kinant teisę turėti gynėjÄ buvo pakviestas D.

P. gynėjas ir realiai buvo užtikrinta teisė turėti gynėjÄ . Todėl nuteistosios gynėjo advokato manymu, minėtas veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK reikalavimus ir D. P. teisę į gynybÄ ir tai vertintina kaip esminis BPK pažeidimas, tad grįsti D. P. parodymais nuteistosios kaltę apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Neabejotina, kad tokius D. P. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai ir tokiÄ D. P. pozicijÄ laikyti jo gynybine versija, kadangi pastarasis, nurodydamas aukščiau aptartas aplinkybes, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, buvo įtakotas ir paveiktas teisėsaugos pareigÅ«nų.

Å ios dėstytos aplinkybės, gynėjo advokato įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad D. P., siekdamas pasilengvinti savo procesinę padėtį ar bandydamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo nuteistÄ jÄ . Svarbu ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu, perskaičius 2020 m. vasario 14 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, kaltinamasis D. P. nurodė, kad juos pamena, kad viskas neteisingai nurodyta, kad kriminalistas jam patarė kÄ sakyti. Papildomai parodė, kad narkotines medžiagas pirko, bet ne pas L..

Tuo tarpu, 2020 m. vasario 14 d. apklausoje buvo blogos bÅ«senos - buvo bloga ir silpna. Pasakydavo tyrėjai žodį ir ji pasakydavo, kaip geriau sakyti. Teisiamojo posėdžio metu D. P. taip pat patvirtino, kad narkotikus pirko iÅ¡ aukÅ¡tos, stambios moters, koridoriuje pirmame aukÅ¡te. Ten nematė ir negirdėjo L. B., su ja nebendravo. Narkotikai buvo maiÅ¡iuke. Telefone „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavadintas tas numeris, kur papraÅ¡ydavo narkotikų. Pats tÄ moterį pavadino „(duomenys neskelbtini)“.

Kai paraÅ¡ydavo „(duomenys neskelbtini)“, tai vienÄ dienÄ vienas, o kitÄ dienÄ kitas žmogus ateidavo. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuoti D. P. parodymai apie tai, kad negali patvirtinti, kad narkotines medžiagas įsigijo bÅ«tent iÅ¡ L. B.. Narkotines medžiagas įsigijo įtarime nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), iÅ¡ (duomenys neskelbtini) tautybės moters, tačiau nežino, ar tai buvo L. B.. Teisiamajame posėdyje perskaičius 2020 m. rugsėjo 7 d.

įtariamojo papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, kaltinamasis D. P. patvirtino jų teisingumÄ . Papildomai pažymėjo, kad duodamas Å¡iuos parodymus buvo tikras, kad narkotines medžiagas pirko ne iÅ¡ L.. Negana to, 2020 m. birželio 1 d. atliekant asmens parodymų atpažinimÄ pagal nuotraukÄ , D. P. neatpažino L. B., kaip asmens iÅ¡ kurios įsigijo narkotines medžiagas. O 2021 m. birželio 16 d. apklausiamas teisiamajame posėdyje, D. P. parodė, jog pas L. B. nepirko jokių narkotikų, pastarajai nėra skambinęs ar kitaip jos ieÅ¡kojęs, paaiÅ¡kino, kad neatpažino iÅ¡ ko įsigijo narkotines medžiagas.

Be to, D. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nežino kur L. B. gyvena ir kur bÅ«na. Papildomai nurodė, kad L. B. pažįsta nuo vaikystės, bendraudavo su jos broliu, tad žinojo kaip ji atrodo ir akivaizdu, kad bÅ«tų jÄ atpažinęs. D. P. taip pat paaiÅ¡kino, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsivedęs, nes vardo neįsivedė, jo nežinojo, bendrai vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, kadangi vyresnis žmogus buvo už pastarÄ jį. Kai D. P. paraÅ¡ydavo „(duomenys neskelbtini)“, tai vienÄ dienÄ vienas, kitÄ dienÄ kitas žmogus ateidavo.

Taigi, dėl visų išvardintų aplinkybių, pagrįstai darytina išvada, kad tokiais D. P. parodymais apylinkės teismas apskritai turėjo atsisakyti remtis arba vertinti juos kritiškai, su didesnio atidumo vertinimu.

3.4. Skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , kur nurodoma, kad daug atsakingiau turi bÅ«ti vertinami kito kaltinamojo (kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens) byloje parodymai; kad yra didelis pavojus, kad kartu toje pačioje byloje kaltinamo asmens parodymai gali bÅ«ti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Pabrėžiant, jog Å¡ioje byloje parodymus davęs nuteistasis D. P. turi stipriÄ priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (byloje konstatuota, kad vartojantis apie 20 metų), todėl ypatingai svarbus ir jo atžvilgiu vykdytos apklausos momentas, t. y. kad apklausos metu jam buvo abstinencijos poveikis, todėl jo parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kritiÅ¡kai. Visuotinai yra žinoma, kad narkomanija glaudžiai susijusi su nusikaltimais, nes narkomanas pasiryžęs viskÄ padaryti ir pasakyti, kad tik kuo greičiau įsigytų narkotikų. Å ios aplinkybės galėjo lemti neteisingų, arba ikiteisminiam tyrimui palankių parodymų iÅ¡gavimÄ prieÅ¡ asmenį, prieÅ¡ kurį ikiteisminis tyrimas neturėjo jokių kitų įrodymų, Å¡iuo atveju - prieÅ¡ nuteistÄ jÄ .

3.5. Skunde akcentuojama, kad kitas nuteistasis G. N. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog kitus kaltinamuosius žino iÅ¡ matymo, D. V. nepažįsta, D. P. yra matęs „(duomenys neskelbtini)“, ten kartu gydėsi, L. B. žino, nes judviejų mamos kartu vestuvėse Å¡eimininkaudavo. IÅ¡ L. B. narkotinės medžiagos neįsigijo - tuos paketėlius (narkotines medžiagas) rado. Tuo tarpu D. V. parodė, kad iÅ¡ visų kaltinamųjų žino tik D. P., taigi, akivaizdu, kad iÅ¡ nuteistosios narkotinių medžiagų kiti nuteistieji neįsigijo bei nematė, kad D. P. taipogi tÄ padarytų. Tuo tarpu pati nuteistoji 2021 m. birželio 16 d. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad kitus kaltinamuosius iÅ¡ matymo žino, D. V. pirmÄ kartÄ pamatė teisme. G. N. iÅ¡ matymo pažįsta gal 15 metų, kadangi jo mama per įvairius balius Å¡eimininkaudavo virtuvėje, tuo tarpu, D. P. iÅ¡ matymo pažįsta, nes su juo bendravo nuteistosios brolis. PaaiÅ¡kino ir tai, kad sulaikymo metu buvo rastas jos telefonas, kuriuo naudojasi visi bei kuris buvo paliktas pastarosios motinai D. B., kad pasiskambintų. Nurodė, kad bute pas motinÄ D. B. visada bÅ«davo pilna (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, be to, prieÅ¡ais bute antrame aukÅ¡te gyveno narkomanai. Taip pat teigė, kad su minėtu telefonu visi bendraudavo, tačiau nežino kuri yra „(duomenys neskelbtini)“.

3.6. Skunde pažymima, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta pareigÅ«nė A. M. patvirtino, kad buvo vykdomas nevieÅ¡as stebėjimas, buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija, kuri buvo tikrinama, taip pat nurodė, kad stebėjimui buvo naudojami žiÅ«ronai. Ji taip nurodė, kad ilgÄ laikÄ buvo atliekami nevieÅ¡i stebėjimai „taÅ¡ke“ - ilgiau nei pusę metų, jų metu pastaroji vykdė aplinkos stebėjimÄ , rinko informacijÄ , parodymų nefiksavo, sankcijos sekti asmenis neturėjo, tačiau atsakydama į nuteistosios gynėjo advokato klausimÄ patvirtino, kad atliko asmenų sekimÄ . Å ios nurodytos aplinkybės nuteistosios gynėjo advokato įsitikinimu patvirtina, kad slaptas asmenų sekimas prokurorų nebuvo sankcionuotas ir buvo vykdomas neteisėtai, pažeidžiant BPK 160 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-7-315/2009, 2K-7-86/2011, 2K-7-85-696/2016). Todėl tokiais tariamai teisėtai gautais įrodymai negali bÅ«ti vadovaujamasi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu. Å ios aplinkybės nuteistosios gynėjo advokato manymu patvirtina ir tai, kad policijos pareigÅ«nų vertimas D. P. apkalbėti nuteistÄ jÄ L. B. yra labiau tikėtinas kaip nurodo pats D. P., nei atvirkščiai. Taip pat tai liudija ir atlikto ikiteisminio tyrimo ydingumÄ , pažeidžiant BPK nuostatas, padarant esminius pažeidimus dėl įrodymų vertinimo. Paminint ir tai, kad liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nustatė, jog telefonas priklausė L. B., iÅ¡ to, jog nors žmogus pakeičia telefono numerį, telefono aparatÄ pasilieka tÄ patį. Tačiau tokia iÅ¡kelta versija yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir jokiu aspektu nepatvirtina nuteistosios kaltės, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Negana to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad nebuvo užfiksuota, kad L. B. bÅ«tų kažkÄ perdavusi, t. y. narkotines medžiagas ir už tai gavusi pinigus bei patvirtino, kad „ko gero byloje nėra įrodymų, kad tai B. balsas“.

3.7. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai neįvertino bei neatsižvelgė į tai, kad nuteistosios nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o, jos motinos D. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pastaruoju adresu, nuteistoji tik kartais atvyksta padėti savo motinai, tuo tarpu, minėtu adresu pastoviai ir nuolatinai lankosi (gyvena) ir kiti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys. O pagal (duomenys neskelbtini) tautybės tradicijas, visiems (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariams yra būdingas bendruomeniškumas, t. y. nuolatinis ir aktyvus bendravimas, matymasis, laisvalaikio leidimas, lankantis bendruomenės narių namuose, šiuo atveju - nuteistosios motinos namuose. Pastaruosiuose namuose, būdavo ne tik kiti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, bet ir įvairūs telefonų aparatai, kuriais bet kas galėjo skambinti ar jais atsiliepti, tačiau pirmosios instancijos teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iškeltų abejonių nepašalino.

3.8. Skunde nurodoma, kad grindžiant nuteistosios kaltę, vertintos aplinkybės, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 19 d. buvo leista vykdyti elektroninių ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo pateikti pranešimai, jog nuteistoji naudojasi išimtinai telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris jau daugiau kaip 6-7 metai yra vienintelis jos abonentinis telefonas, naudojamas iki šiol.

Tačiau, apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad aukščiau nurodytais telefono numeriais, iÅ¡skyrus (duomenys neskelbtini), nuteistoji naudojosi tardamasi su kitais nuteistaisiais dėl narkotinių medžiagų pirkimo, pardavimo ir jų perdavimo. Nors nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad aukščiau minėtais telefoniniais numeriais nuteistoji bÅ«tų naudojusis, taip pat nėra užfiksuoti jos pokalbiai, nėra niekaip patvirtinta, kad kontroliuojant minėtų telefoninių numerių sekimÄ , „SMS“ žinutes, kitiems nuteistiesiems rašė ir į jas atsakinėjo bÅ«tent nuteistoji.

PrieÅ¡ingai, baudžiamosios bylos medžiagoje netgi nurodoma, kad nuteistoji neva iki 2019 m. lapkričio 4 d. naudojosi SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau perdavė jÄ naudotis nenustatytam asmeniui. O tai tik patvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai svarių ir neginčytinų duomenų apie tai, kad aukščiau minėti telefoniniai abonentai apskritai galėtų priklausyti nuteistajai. Be to byloje nėra jokių duomenų apie mobiliųjų telefonų prisijungimÄ prie konkrečios celės (bokÅ¡tų), nėra identifikuota kurioje vietoje, kokie atstumai (perimetras) tarp telefonų ir celių, kiek skirtingų asmenų buvo prisijungę tuo pačiu laikotarpiu prie konkrečios celės ir tam tikroje koordinatėje, taip pat, kiek skirtingų asmenų naudojosi tuo pačiu laiku mobiliaisiais telefonais, todėl, tokių duomenų nebuvimas ir nepateikimas byloje lemia iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neinformatyviai, nesurinkus reikÅ¡mingų duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios kaltę.

3.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ioje byloje yra pateiktos telefoninių pokalbių suvestinės pagal kurias užfiksuoti susiraÅ¡inėjimai tarp telefoninių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurie priklauso D. P.) ir (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso G. N.) ir tarp telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurių priklausomumas apskritai jokiam konkrečiam asmeniui nėra priskirtas) ir (duomenys neskelbtini) (priklausomumas priskirtas D. P.), tačiau Å¡ios aplinkybės gynėjo advokato įsitikinimu niekaip nepatvirtina, kad kažkokie telefoniniai pokalbiai, susiraÅ¡inėjimai bÅ«tų vykę ar susiję bÅ«tent su nuteistÄ ja ir kitais nuteistaisiais, tokios prieitos iÅ¡vados yra nepagrįstos ir nemotyvuotos, vertintinos tik kaip nepagrįstos prielaidos. Juo labiau, kad Å¡ioje byloje abonentinių telefonų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priklausomumas nuteistajai apskritai nėra nustatytas, todėl minėtų telefonų numerių savaiminis priskyrimas bÅ«tent L. B. yra pagrįstas tik spėlionėmis. Pažymint ir tai, kad byloje pateiktos telefoninių pokalbių suvestinės pagal kurias užfiksuoti susiraÅ¡inėjimai tarp telefoninių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurio priklausomumas priskirtas G. N.), laikotarpiais 2019-12-18, 2019-12-30, 2019-12-31, 2020-01-02, 2020-01-04, 2020-01-06, 2020-01-07, 2020-01-09 - 2020-01-11, 2020-01-14, 2020-01-18 - 2020-01-23, 2020-02-02 - 2020-02-04, 2020-02-08, 2020-02-11, kuriais nuteistoji net nebuvo kaltinama dėl narkotinių medžiagų pardavimo G. N.. O tai tik patvirtina, kad telefoninis abonentas (duomenys neskelbtini) nepriklausė nuteistajai ir, kad G. N. bendravo su kitu, byloje nenustatytu asmeniu. AnalogiÅ¡ka situacija susiklosčiusi ir su užfiksuotais telefoniniais pokalbiais tarp telefoninių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kurio priklausomumas priskirtas D. P.), todėl visos abejonės ar ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti vertinamos iÅ¡imtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai.

3.10. Skunde akcentuojama, jog jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistieji bÅ«tų lankęsi L. B. motinos bute, adresu (duomenys neskelbtini), kad minėti asmenys narkotines medžiagas bÅ«tų įsigiję bÅ«tent iÅ¡ nuteistosios, o ne kitų asmenų, apskritai, kad nuteistoji tokias narkotines medžiagas minėtame bute iÅ¡ viso bÅ«tų laikiusi, įskaitant priemones, skirtas tokių medžiagų platinimui ir, kad narkotines medžiagas bÅ«tų įgijusi, perdavusi kitiems nuteistiesiems bei už tai gavusi pinigines lėšas, Å¡ioje byloje surinkta nebuvo. Juo labiau, kad byloje nebuvo apklausti ir kiti (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys buvę ir gyvenę tame bute, įskaitant, nuolatinai gyvenančiÄ D. B., kuri taip pat buvo kratos atlikimo metu. Paminint ir tai, kad minėtame bute vykusios kratos metu nebuvo rasta nei narkotinių medžiagų, nei pakuočių, nei svarstyklių ar kitų daiktų/priemonių, įrodančių tokių neteisėtų medžiagų laikymÄ , įskaitant, jų platinimÄ . Svarbu ir tai, kad aukščiau nurodytame bute taip pat nebuvo rasti ir paimti telefono aparatai. Taip pat ant narkotinių medžiagų paketų, kurie buvo rasti pas kitus nuteistuosius nebuvo rasti nuteistosios pirÅ¡tų antspaudai ar biologiniai pėdsakai. O tai tik parodo, kad nuteistoji neturėjo kontakto su pas kitus nuteistuosius rastomis narkotinėmis medžiagomis, todėl Å¡ios aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia iÅ¡vadÄ , kad L. B. narkotines medžiagas turėjo savo žinioje ir jomis disponavo. Pagal teismų praktikÄ subjektyviosios pusės požymis - kaltė yra tiesioginė tyčia gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti psichotropines ar narkotines medžiagas, turint tikslÄ jas platinti, kad nuteistoji tokio tikslo neturėjo ir jos veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties - tyčios, liudija iÅ¡analizuotų ir aptartų faktinių aplinkybių visuma, todėl akivaizdu, kad bÅ«tinas subjektyvusis nusikaltimo požymis byloje nebuvo įrodytas.

3.11. Gynėjo advokato teigimu, susidaro įspūdis, kad apylinkės teismas nuteistosios kaltę iš esmės grindė pagal tai, kad jei nors vienas iš nuteistųjų lankėsi ir buvo pastebėtas L. B. motinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir jeigu vėliau pas minėtus asmenis buvo rastos narkotinės medžiagos, vadinasi, pastarieji narkotines medžiagas neva įsigijo būtent iš nuteistosios. Tačiau, svarbu įvertinti, kad nurodytu adresu yra ne vienas butas, juo labiau, kad nuteistosios motinos bute lankėsi bei gyveno ir kiti asmenys, kurie net nebuvo apklausiami, todėl apylinkės teismas, esant abejonėms, negalėjo vienareikšmiškai prieiti išvados, kad aukščiau minėti asmenys narkotines medžiagas įsigijo būtent iš nuteistosios. Juo labiau, kad išvardintos faktinės aplinkybės niekaip nepatvirtina L. B. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Taip pat nėra paneigiančių duomenų apie tai, kad kiti nuteistieji patys neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, o šiuos asmenis sulaikius policijos pareigūnams, neabejotina, kad jiems palanku teigti, jog jas įsigijo pas (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis. Tokiu būdu save priskiriant tik narkomanams, o ne narkomanams – platintojams.

3.12. Skunde dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, nurodoma, kad 2020 m. birželio 16 d. apklausta L. B. nurodė, jog rastas pistoletas ir Å¡audmenys jai niekada nepriklausė, be to, kratos protokole matyti, kad rastas pistoletas ir Å¡audmenys buvo paslėpti už komodos. Tuo tarpu L. B. apklausos metu nurodė, kad minėtas pistoletas ir Å¡audmenys galėjo priklausyti anksčiau minėtame bute gyvenusiam asmeniui - jos dėdei J. A., kuris Å¡iame bute gyveno apie 7 metus, tačiau yra miręs (mirties data (duomenys neskelbtini)). Teisiamojo posėdžio metu L. B. davė analogiÅ¡kus parodymus dėl ginklo radimo aplinkybių. Bei byloje buvo pateiktas J. A. mirties liudijimas, kuris patvirtina, kad toks asmuo iÅ¡ tiesų egzistavo. Å ie duomenys gynėjo advokato nuomone paneigė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iÅ¡keltÄ versijÄ , jog J. A. neegzistavo ar kad jis nėra niekaip susijęs su nuteistÄ ja, nors pastaroji ir buvo nurodžiusi, kad J. A. buvo jos motinos D. B. brolis. Tačiau po nuteistosios apklausos, nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų, jog bÅ«tų patikrinti D. B. asmens giminystės ryÅ¡iai. Juo labiau, kad byloje buvo pateiktas 2019 m. spalio 15 d. iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ nuteistosios asmens duomenų apie giminystės ryÅ¡ius, kuriame galėjo neatsispindėti tarpusavio ryÅ¡ys su J. A..

3.13. Skunde taip pat pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. iš kurio (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas aukščiau įvardintas pistoletas su šoviniais niekaip nepatvirtino, jog nuteistoji būtų susijusi su A. Š. ir jo pistoletu bei šaudmenų dingimu.

3.14. Skunde nesutinkant su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad L. B. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama tiesiogine tyčia, teigiama, jog ji apie bute laikytÄ ginklÄ nieko nežinojo, Å¡io ginklo ir Å¡audmenų akyse nebuvo mačiusi, iki kol pareigÅ«nai kratos metu jų nerado. Nuteistoji taip pat tvirtino, kad policijos pareigÅ«nų rastas ginklas galėjo bÅ«ti laikomas jos dėdės J. A., tačiau Å¡i versija net nebuvo tirta bei tikrinama. BÅ«tina akcentuoti ir tai, kad nei ant rasto pistoleto, nei ant Å¡audmenų nebuvo rasti ir nuteistosios pirÅ¡tų antspaudai ar biologiniai pėdsakai.

Ir tai rodo, kad nuteistoji neturėjo jokio kontakto su surastu pistoletu ir Å¡audmenimis, kas paneigia, kad L. B. žinojo ir tiesiogine tyčia laikė bute pistoletÄ bei Å¡audmenis. Å iuo atveju pistoleto ir Å¡audmenų radimas savaime nereiÅ¡kia, kad ji įgijo ar laikė pistoletÄ bei Å¡audmenis tyčia. Paminint ir tai, jog nuteistoji gyvendama tame bute, jame buvusių daiktų neperstatinėjo, nekeitė jų pozicijos, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pastaroji apie ginklo ir Å¡audmenų laikymÄ bute kaip nors galėjo žinoti.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priėjo iÅ¡vados, vertindamas nuteistosios parodymų metu pasakytus žodžius tik formaliai ir pažodžiui kaip įrodymÄ , o bÅ«tent, „Kaltinamosios parodymai apie tai, kad jei bÅ«tų žinojusi, jog bute yra pareigÅ«nų rastas ginklas, bÅ«tų jį iÅ¡metusi, rodo, jog L. B. suprato, kad ginklas ir Å¡oviniai laikomi nelegaliai, neturint tam leidimo“, nors ji nurodydama, kad „bÅ«tų iÅ¡metusi" turėjo omenyje perkeltinę Å¡ių žodžių prasmę, kadangi bÅ«dama atsakinga pilietė, bute radusi ginklÄ ir/ar Å¡audmenis, juos neabejotinai bÅ«tų perdavusi teisėsaugos pareigÅ«nams, kaip numato Lietuvoje galiojantys įstatymai.

Nuteistosios nuomone, (duomenys neskelbtini) miestas yra saugus ir teisėsaugos institucijos puikiai tvarkosi su nusikalstamumu, todėl pastaroji niekada nemanė, kad jai savisaugai ar prevenciškai reikalingos tokios priemonės. Kad pistoletas ir šaudmenys nuteistosios nebuvo naudojami ir nešiojami rodo, kad ant pastarųjų nebuvo rasti nei pirštų antspaudai, nei biologiniai pėdsakai. Tuo tarpu apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra nelogiškos ir jokiais įrodymais neparemtos.

Kadangi įgijimas yra atliekamas aktyviais tyčiniais veiksmais, tačiau nuteistoji neatliko jokių veiksmų, kuriais bÅ«tų įgijusi ir laikiusi A. Å . priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir jo Å¡audmenis, todėl jos veiksmuose nėra subjektyvaus bÅ«tinojo neteisėto ginklo ir Å¡audmenų laikymo požymio – tyčios. Pabrėžiant, kad nuteistoji L. B. savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jai perkelti negalima, todėl apylinkės teismas bet kokias abejones turėjo vertinti bÅ«tent jos naudai vadovaudamasis in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principais.

3.15. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę nuteistajai, netinkamai įvertino surinktus įrodymus bei paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę, neleidžiančiÄ pasiekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, o tik nubaudimo, todėl padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ ir pasunkino nuteistosios padėtį, pažeisdamas teisingumo principÄ ir BPK 1 straipsnio 1 dalį. Gynėjo advokato nuomone, jeigu visgi nuteistoji bÅ«tų nepagrįstai pripažinta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, jos atžvilgiu, parenkant bausmę, turėtų bÅ«ti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

4. Atsiliepimų į skundÄ negauta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. B. ir jos gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas apeliacinį skundÄ palaikė visiÅ¡kai ir prašė priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba įvertinti ar tikslinga nuteistajai skirti laisvės atėmimo bausmę. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kadangi jokių naujų duomenų, kurie nebÅ«tų vertinti pirmos instancijos teisme, nebuvo pateikta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistoji L. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas už kurias yra nuteista. Pirmosios instancijos teismas selektyviai ir tendencingai vertino įrodymus, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir L. B. nepagrįstai pripažino kalta.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimÄ reglamentuojančios BPK normos reikalauja, jog, priimdamas procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje, teismas apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimÄ , ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ä®statymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , skundžiamÄ nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl L. B. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrįstai L. B. pripažino kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

10. Nors nuteistoji L. B. viso proceso neigė padariusi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs 2020 m. vasario 14 d. įtariamojo D. P. papildomos apklausos protokole užfiksuotus parodymus, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis, telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotÄ informacijÄ , vyriausiojo tyrėjo N. K. 2020 m. vasario 12 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl vykdytos priemonės“ nurodytÄ informacijÄ ir kitÄ bylos medžiagÄ , pagrįstai L. B. pripažino kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

11. Nuteistosios gynėjas advokatas su tuo nesutikdamas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas neturėjo pagrindo vadovautis kito nuteistojo D. P. 2020 m. vasario 14 d. duotais parodymais, kadangi šie parodymai buvo įtakoti teisėsaugos pareigūnų, duoti pažeidžiant BPK reikalavimus, būnant abstinencijos poveikio ir siekiant palengvinti savo procesinę padėtį.

12. Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal teismų praktikÄ bendrakaltinamųjų parodymų savarankiÅ¡kumo ir objektyvumo vertinimui turi bÅ«ti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus. Nepriklausomai nuo bendrakaltinamųjų pasirinktos pozicijos, faktinės bylos aplinkybės nustatomos ne vien kaltinamųjų paaiÅ¡kinimais, bet juos turi patvirtinti ir kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes aiÅ¡kinosi, buvo apklausta liudytoja R. Č., kuri Å¡ioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimÄ ir vykdė D. P. apklausas, tačiau jai jokių įtarimų D. P. bÅ«klė nesukėlė, liudytojos teigimu, D. P. bendravo adekvačiai, laisvai, viskÄ noriai papasakojo (6 t., b. l. 127-129), buvo iÅ¡reikalauta informacija iÅ¡ areÅ¡tinės (5 t., b. l.

21) ir (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus (5 t., b. l. 82, 92) iš kurios matyti, kad 2020 m. vasario 12-14 d. procesinius veiksmus su D. P. atliko tyrėjos A. M. ir R. Č. ir, kad joks gydymas D. P. tuo laikotarpiu teikiamas nebuvo. Byloje esančioje 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, jog D. P. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (3 t., b. l. 161). Iš byloje esančio 2020 m. vasario 14 d.

įtariamojo D. P. papildomo apklausos protokolo matyti, kad joje dalyvavo gynėjas advokatas G. Z. (2 t., b. l. 65-66), o įtariamasis D. P. procesinio veiksmo protokolo specialiame priede ranka įrašė, kad protokolÄ perskaitė, iÅ¡ jo žodžių suraÅ¡yta teisingai (2 t., b. l. 67). Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, dar prieÅ¡ vykdant papildomÄ D. P. apklausÄ , jam 2020 m. vasario 13 d. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. (2 t., b. l. 102-104, 137-139).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus taip pat paties D. P. nurodytas aplinkybes susijusias su įtakos darymu, procesinės padėties palengvinimu, sveikatos būkle ar BPK pažeidimais ir patvirtina, kad pagrindo nesivadovauti D. P. 2020 m. vasario 14 d. duotais parodymais apylinkės teismas neturėjo. Ir nors D. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad 2020 m. vasario 14 d. duodamas parodymus apkalbėjo L. B., jis narkotines medžiagas pirko ne iš jos, o iš aukštos, stambios moters, koridoriuje pirmame aukšte (5 t., b. l. 67-71), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirminės apklausos, vykusios 2020 m. vasario 13 d., metu D.

P. buvo nurodęs dar kitokias aplinkybes, t. y. kad narkotines medžiagas jis įsigijo iš (duomenys neskelbtini) pravarde „S.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje prie laiptų vedančių į (duomenys neskelbtini) gatvę (2 t., b. l. 60), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai D. P. parodymus duotus teisme vertino kritiškai, nurodydamas, kad jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

13. 2020 m. vasario 14 d. įtariamojo D. P. papildomos apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad jis 2020 m. vasario 12 d. susirašė su L. B., kurios telefono numeris jo telefone įvertas „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 12.00 val. nuvyko su D. V. į (duomenys neskelbtini), kur iš L. B. nupirko dvi dozes fentanilio po 30 Eur (2 t., b. l. 65-66), visiškai sutampa su elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. vasario 12 d. 11.38 val.

D. P. iÅ¡siuntė trumpÄ jÄ sms žinutę L. B. su tekstu „Labas rytas darbe (duomenys neskelbtini) nes mirstu“. Pastaroji atrašė, kad „Jo“ ir 11.40 val. D. P. jai parašė, jog „Ok.tuoj atelksiu“. IÅ¡karto po to D. P. bendravo telefonu su D. V. ir susitarė, kad D. V. jį paims (1 t., b. l. 35, 42-50, 156, 165-176). Ir nors apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas ginčija nustatytų telefono numerių priklausomumÄ nuteistajai ir teigia, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog su kitais nuteistaisiais bendravo bÅ«tent L.

B., tačiau iš byloje esančių tarnybinių pranešimų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (1 t., b. l. 18, 25, 27, 29, 35) matyti, jog telefono numerių priklausomumas buvo nustatytas remiantis informacija gauta iš Kriminalinės policijos žvalgybos valdybos taip pat vykdant elektroninio ryšio priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę. Apylinkės teisme apklausta liudytoja A. M., kuri vykdė L. B. ryšio kontrolę, taip pat parodė, kad telefono numerių priklausomumas buvo tikrinamas duomenų bazėje ir stebėjimo būdu rašant tarnybinius pranešimus, taip pat remiantis kriminalinės žvalgybos informacija.

Be to Å¡i liudytoja nurodė, kad nuteistoji L. B. keitė SIM korteles, bet telefonas likdavo tas pats (5 t., b. l. 14-17). IÅ¡ vyresniojo tyrėjo N. K. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl vykdytos priemonės“ taip pat matyti, kad 2020 m. vasario 12 d. apie 11.43 val. jam į mobilųjį telefonÄ paskambino elektroninių ryÅ¡io priemonėmis perduodamos informacijos kontrolę vykdanti tyrėja A. M. ir perdavė informacijÄ , jog neužilgo pas L. B. turi atvykti D. P., kuris nori įsigyti pas jÄ narkotinių medžiagų.

Apie 12.00 val., atlikdamas nevieÅ¡Ä stebėjimÄ , N. K. pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), atvažiavo ir sustojo automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio priekinės keleivio pusės iÅ¡lipo D. P. ir nuėjo į (duomenys neskelbtini), esantį namÄ (1 t., b. l. 182). Aukščiau aptarti duomenys, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, juos sujungus į vientisÄ loginę grandinę, leidžia pagrįstai teigti, kad D. P. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo 2020 m. vasario 12 d. bendravo bÅ«tent su L.

B.. Pažymint, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistojo D. P. nurodytas aplinkybes, jog parašius „(duomenys neskelbtini)“ ateidavo vis kitas žmogus, motyvuotai paneigė. Su šiais motyvais teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja.

14. Ir nors nuteistosios gynėjas advokatas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas slaptas asmenų sekimas, kuris nebuvo sankcionuotas, todėl tokiais neteisėtai gautais įrodymais apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teisme apklausti tyrėjai N. K. ir A. M. nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo atliekamas ne viešas stebėjimas, ko pasekoje buvo rašomi tarnybiniai pranešimai (5 t., b. l. 12-17). Tuo tarpu pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas ir, jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro.

Jeigu stebint objektÄ renkama informacija apie Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi bÅ«ti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ (BPK 160, 1601 straipsniai). Kita vertus, asmuo darydamas nusikalstamas ar kitas prieÅ¡ingas teisei veikas neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalÄ atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

Taigi, įtariamas nusikaltimų darymu asmuo pats atsisako nuo teisės į privataus gyvenimo teisinę apsaugÄ ta apimtimi, kuriÄ nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2003 m. kovo 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2021, 21 punktas). Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju įvertinusi, kad nevieÅ¡o stebėjimo metu buvo gauti duomenys, buvo patikrinti, nes veiksmus atlikę pareigÅ«nai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, pateikė paaiÅ¡kinimus dėl ne vieÅ¡o stebėjimo metu gautų duomenų fiksavimo, be to Å¡ie duomenys buvo vertinami ir analizuojami kitų bylos duomenų kontekste, daro iÅ¡vadÄ , jog juos pripažinti neteisėtais ir jais nesivadovauti apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

15. Skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiesiogiai užfiksuotas narkotinių medžiagų perdavimas ar, kad kratos metu nebuvo rastos narkotinės medžiagos, svarstyklės, nebuvo nustatyti biologiniai pėdsakai ant iÅ¡platintų paketėlių nesudaro pagrindo L. B. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas ir įrodinėjimo procesas neturi bei negali bÅ«ti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų L. B. kaltei pagrįsti, kurie tarpusavyje sudaro logiÅ¡kai bei nuosekliai susijusiÄ Ä¯rodymų grandinę. Bylos duomenys, SMS žinutės, D. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad „(duomenys neskelbtini)“ vadino L. B., N. K. ir A. M. parodymai, kad D. P. buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡vykus pastarajam buvo sustabdytas automobilis „Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. V., o keleivio vietoje sėdėjo D. P. ir už vairuotojo sėdynės ant kilimėlio bei lauke ant žemės buvo rasti juodos spalvos paketėliai su narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 178; 2 t., b. l. 26–27, 80–81) patvirtina, kad L. B. nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis pardavė D. P. narkotines medžiagas – metadonÄ ir karfentanilį. BÅ«tent skundžiamame nuosprendyje įvertinos aplinkybės, kad dėl narkotinių medžiagų pardavimo buvo tariamasi raÅ¡ant užšifruoto turinio žinutes bei už tai buvo gautas atlygis, patvirtina, jog L. B. veikė tiesiogine tyčia siekdama pasipelnyti.

16. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai dėl L. B. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo selektyvus bylos įrodymų analizavimas, teigiant, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas nenustačius visų bÅ«tinų nusikalstamos veikos sudėties požymių ar pažeidžiant BPK nuostatas. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau patarta daro iÅ¡vadÄ , kad L. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį patraukta pagrįstai ir pagrindo jÄ iÅ¡ Å¡ios veikos iÅ¡teisinti nėra.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

17. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , Å¡audmenis, sprogmenis ar sprogstamÄ sias medžiagas. Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, neÅ¡iojimo, gabenimo, ar jų realizavimo pradžios momento. Neteisėtas Å¡aunamojo ginklo, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesineÅ¡ioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-697/2018).

18. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra bÅ«dingi Å¡ie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibÅ«dina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementÄ , o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobÅ«džio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektÄ ir objektyviÄ jÄ pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumÄ ir prieÅ¡ingumÄ teisei lemia veikimas, yra sÄ moningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sÄ moningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valiÄ ) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumÄ ir prieÅ¡ingumÄ teisei lemia neveikimas.

19. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. buvo pripažinta kalta už tai, kad neteisėtai neturėdama leidimo savo gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), laikė C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos pistoletÄ â€žBLOW C06“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 vnt. C kategorijos Å¡audmenų.

20. Nuteistoji L. B. viso proceso metu tvirtino, kad apie kratos metu rastÄ pistoletÄ ir Å¡audmenis ji nieko nežinojo bei nurodė, kad ginklas priklausė jos mirusiam dėdei – J. A., kuris tame bute gyveno apie 7 metus (1 t., b. l. 133; 5 t., b. l. 71-73). Å ios pozicijos laikomasi ir apeliaciniame skunde, teigiant, kad L. B. veiksmuose nėra bÅ«tinojo subjektyvaus neteisėto ginklo ir Å¡audmenų laikymo požymio – tyčios.

21. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertinęs, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o duomenys dėl L. B. giminystės ryÅ¡ių nepatvirtina aplinkybės, kad L. B. iÅ¡viso turėjo dėdę vardu ir pavarde J. A. (1 t., b. l. 65–68), kad į bylÄ pateikta J. A. mirties liudijimo kopija (7 t., b. l. 55–57) nepatvirtina nei L. B. giminystės ryÅ¡ių su mirusiu asmeniu, nei fakto, kad mirusysis turėjo konkretų ginklÄ su Å¡oviniais, kuriuos paliko bute (duomenys neskelbtini), padarė iÅ¡vadÄ , jog L. B. iÅ¡kelta versija yra paneigta, kadangi J. A. yra miręs (duomenys neskelbtini) m.ir per tiek metų nuo jo mirties už komodos buvęs ginklas neabejotinai bÅ«tų buvęs surastas, todėl L. B. pripažino kalta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija tokiam įrodymų vertinimui nepritaria.

22. Teismo iÅ¡vados dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, gali bÅ«ti daromos tik tada, kai tam pakanka įrodymų. Ä®rodymų pakankamumo klausimÄ lemia byloje esančių duomenų visuma (įrodymų kiekis, jų rÅ«Å¡ys, patikimumas ir pan.), tačiau teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti pagrįstos prielaidomis, tuo tarpu abejonės, kurių nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kintinos kaltinamojo naudai. Pažymėtina ir tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Uždraustų daiktų suradimas tam tikro asmens gyvenamojoje vietoje, nesant jokių kitų tiesioginių ar netiesioginių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kaip jie atsirado ir kam priklauso, nėra besÄ lygiÅ¡kas įrodymas, jog bÅ«tent Å¡is asmuo tyčia juos laikė (kasacinės nutartys Nr. 2K-490/2001, 2K-157/2006, 2K-281/2011).

23. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad L. B. kaltumas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį neįrodytas, visų pirmÄ atkreipia dėmesį, jog ginklas su Å¡audmenimis kartos metu buvo rasti (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsitiktinai, tiriant visai kitokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su narkotinėmis – psichotropinėmis medžiagomis. Be to iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atliekant kratÄ , jos metu pati nuteistoji nedalyvavo, procesinius veiksmus Å¡iuo atveju stebėjo jos sugyventinis, kuris kartu su L. B. tame bute gyveno. Liudytoju apklaustas A. Å ., iÅ¡ kurio minėtas ginklas ir Å¡audmenys buvo pavogti (duomenys neskelbtini) m., jokių sÄ sajų su nuteistÄ ja taip pat nenurodė (1 t., b. l. 111-112). Be to ir biologiniai pėdsakai nuo už komodos rasto polietileninio maiÅ¡elio, plastikinio dėklo, ginklo bei Å¡audmenų atliekant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo paimti. Kaip ir nesiaiÅ¡kintos aplinkybės, kas bute, kuriame buvo rastas ginklas su Å¡audmenimis, gyveno, prieÅ¡ apsigyvenant L. B.. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu vien aplinkybės, kad L. B. iÅ¡kelta hipotetinė versija, jog ginklas ir Å¡audmenys galėjo priklausyti jos dėdei – J. A. nepasitvirtino, nepatvirtina fakto, jog L. B. žinojo ir tiesiogine tyčia laikė savo gyvenamojoje vietoje Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis. Kaip teisingai nurodė ir nuteistosios gynėjas advokatas pateiktame apeliaciniame skunde L. B. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir įrodinėjimo naÅ¡tos jai perkelti negalima. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta, vadovaudamasi in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principais, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad bute surastus daiktus (C kategorijos Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos pistoletÄ â€žBLOW C06“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 vnt. C kategorijos Å¡audmenų) laikė bÅ«tent L. B., dėl to jÄ iÅ¡ kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisina ir nuosprendžiui įsiteisėjus bylÄ perduoda Kauno apygardos prokuratÅ«rai (BPK 329 straipsnio 1 punktas) kaltiems asmenims nustatyti.

Dėl bausmės.

24. Å iame procesiniame dokumente priėmus sprendimÄ L. B. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymo, svarstytinas klausimas dėl galutinės bausmės paskyrimo nuteistajai, panaikinant pirmosios instancijos taikytÄ bausmių subendrinimÄ bei pasisakant dėl nuteistosios gynėjo advokato praÅ¡omo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

25. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis Å¡io straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad sankcija yra įstatymo nustatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali peržengti jos ribų; tik specialiai įstatymo numatytais atvejais teismas gali paskirti Å¡velnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę.

26. L. B. skundžiamuoju nuosprendžiu nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jai paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog asmuo padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalį baudžiamas vienintele laisvės atėmimo bausme nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. Pats įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje numato alternatyvų neturinčiÄ itin griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, kadangi Å¡i nusikalstama veika yra vertintina kaip itin pavojinga, kelianti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, nulemianti įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatÅ«s asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimÄ visuomenėje.

27. Apeliaciniame skunde L. B. gynėjas advokatas teigia, kad apylinkės teismas nuteistajai paskyrė per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę, kuria pasiekiamas vienintelis – nubaudimo tikslas, todėl mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

29. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ L. B. skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę įvertino, kad L. B. padarė tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ , susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tačiau atsižvelgė, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantė padarė turėdama neiÅ¡nykusį teistumÄ , praėjus vos dviem mėnesiams po laisvės apribojimo bausmės, paskirtos už BK 259 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , atlikimo.

Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad L. B. bausta administracine tvarka už smulkius administracinius nusižengimus, niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje ir teismui nenurodė jokio aiÅ¡kaus pragyvenimo Å¡altinio. Ä®vertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas nuteistajai L. B. skyrė sankcijoje numatytÄ minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su tuo sutikdama pažymi, kad bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2011).

Nagrinėjamu atveju nuteistosios gynėjas advokatas skunde nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurių nebÅ«tų įvertinęs apylinkės teismas. Tuo tarpu subjektyvi nuomonė, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė per griežtÄ bausmę nesudaro pagrindo taikyti L. B. BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B.anksčiau teista du kartus, jai taikytos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu teigiamos įtakos nuteistosios elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistoji atlikusi laisvės apribojimo bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, neužilgo padarė sunkesnį nusikaltimÄ , kuris taip pat susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.

Narkotinių medžiagų platinimas Å¡iuo atveju buvo gerai užmaskuotas, dažnai keičiami naudojami telefono numeriai, į motinos namus buvo vykstama, kaip į darbÄ ir iÅ¡platintas karfentanilio kiekis daugiau, kaip du kartus virÅ¡ijo nedidelio kiekio ribÄ . Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės taikomas poveikis L. B. turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad paveiktų ir sulaikytų apeliantę nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ . Šiame kontekste bÅ«tina pažymėti ir tai, kad teisingumo principui prieÅ¡tarauja ne tik aiÅ¡kiai per griežtos, bet ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas. Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti suprantamas vienpusiÅ¡kai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (valstybės prievartos priemonės) paskirties.

Taigi, aukÅ¡tesnysis teismas nagrinėjamu atveju nenustatęs nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių L. B.padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su jos asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas L. B.už jos nusikalstamos veikos padarymÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), apeliacinį skundÄ dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo atmeta, panaikindamas tik pirmosios instancijos teismo taikytÄ bausmių bendrinimÄ .

30. Pažymint, kad Å¡iuo atveju nėra ir BK 75 straipsnyje numatytų sÄ lygų, kuomet asmens atžvilgiu galimas bausmės vykdymo atidėjimas ar dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi L. B. nuteista už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK XXXVII skyriuje (BK 260 straipsnio 1 dalis), padarymÄ , todėl BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos jai negali bÅ«ti taikomos.

31. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad L. B. išteisinama tik iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį netenkina ir nuteistosios gynėjo advokato prašymo priteisti L. B. naudai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistosios L. B. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio, tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalį kuria L. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - 3 (trim) mėnesiais laisvės atėmimo bei nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė ir priimti naujÄ nuosprendį:

L. B. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BylÄ dėl neteisėto ginklo ir Å¡audmenų laikymo perduoti Kauno apygardos prokuratÅ«rai, kad Å¡i imtųsi priemonių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Danutė Giačaitė

Svetlana Jurgaitienė

Algirdas Remeika