AS-822-832-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-832/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00282-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 67; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Plungės sporto mokyklos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Plungės sporto mokyklos skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Plungės rajono savivaldybės administracijai, Plungės sporto mokyklos tarybai, Plungės trenerių-sporto mokytojų tarybai ir Plungės sporto ir rekreacijos centrui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Plungės sporto mokykla kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. T1-161 „Dėl pritarimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Plungės sporto mokyklą“.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo sustabdyti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-161 „Dėl pritarimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Plungės sporto mokyklą“ galiojimą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 10 d. teismo nutartimi pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas. Įvertinęs pareiškėjos 2012 m. spalio 12 d. prašymo turinį bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog esminės aplinkybės, galinčios sąlygoti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, nepasikeitė, todėl pareiškėjo prašymas laikytas nepagrįstu ir nepatenkintas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 138–142), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintinas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, reorganizuojamos įstaigos statusą įstaiga įgyja po viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimo dienos. 2012 m. spalio 5 d. „Vakaro Žiniose” ir 2012 m. spalio 9 d. Plungės rajono laikraštyje oficialiai paskelbtas Plungės sporto mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašas, Plungės sporto mokyklos direktoriui įteiktas oficialus pranešimas dėl 2012 m. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-161 vykdymo. Šios sąlygos patvirtina, jog yra prasidėjęs mokyklos reorganizavimas. Pareiškėjas prašo panaikinti administracinį aktą kuriuo pagrindu yra priimtas sprendimas dėl sporto mokyklos reorganizavimo. Akivaizdu, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, kad kitaip reorganizavimo procesas bus baigtas, tačiau nepateikia motyvų, kokią neigiamą įtaką reorganizacija turės pareiškėjui. Atsakovas pažymi, kad ginčijamu Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu nebuvo ir nėra patvirtintos pačios reorganizacijos sąlygos ir nėra sprendžiamas klausimas dėl vaikų perkėlimo į kitas ugdymo įstaigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-161 „Dėl pritarimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Plungės sporto mokyklą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą padavęs pareiškėjas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimą.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2012 m. liepos 10 d. nutartimi išsprendęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad numatomų reorganizuoti biudžetinių įstaigų Plungės sporto mokyklos ir Plungės sporto ir rekreacijos centro reorganizavimo sąlygos nėra parengtos, pareiškėjas nėra įgijęs reorganizuojamos įstaigos statuso, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių kiltų reali grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, t. y. buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimui. Pažymėjo, jog tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose nagrinėjamai bylai administracinėse bylose Nr. AS261-321/2008, Nr. AS261-338/2008, Nr. AS63‑300/2009, Nr. AS525-573/2009 ir kt. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

2012 m. spalio 12 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą. Nurodė, kad 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. spalio 9 d. buvo viešai paskelbtas Plungės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašas, 2012 m. spalio 12 d. pareiškėjai buvo įteiktas oficialus pranešimas dėl ginčijamo sprendimo vykdymo, 2012 m. spalio 15 d. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdžio darbotvarkėje numatyta svarstyti dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-161 pakeitimo. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad prasidėjo ginčijamo atsakovo sprendimo įgyvendinimas, todėl pareiškėjo manymu, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, kiltų reali grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.

Skundžiama 2012 m. spalio 15 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjo prašymą nurodęs, kad esminės aplinkybės, galinčios sąlygoti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, nepasikeitė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005). Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007). Teisėjų kolegija nurodo, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (pareiškėjo teigimu, skundžiamo sprendimo vykdymas – sporto mokyklos reorganizavimas jau prasidėjęs), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu (abiejų juridinių asmenų veiklos atnaujinimas, turto grąžinimas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, jog iš Plungės sporto mokyklos reorganizavimo prijungimo prie Plungės sporto ir rekreacijos centro būdu sąlygų aprašo matyti, kad reorganizuojant įstaigą užtikrinamas jos veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbuotojų socialinė apsauga (6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios atitinkamų teisinių santykių pasikeitimu, negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui – optimizuoti kūno kultūros ir sporto Plungės rajone valdymą, racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybės materialinius ir finansinius išteklius, gerinti atliekamų funkcijų kokybę.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi bei įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, taip pat teismui pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Plungės sporto mokyklos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė