2020-09-02 Nr. AB-15953-3-61-3-02302-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-555-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02302-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. J. 2020 m. liepos 9 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. A33(1)-4621 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) atnaujinti terminą skundui paduoti dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. KADI-377 (toliau – ir Įsakymas), o teismui nusprendus atnaujinti minėtą terminą – panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. KADI-377.

Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, kad apie Įsakymą sužinojo tik iš 2020 m. birželio 29 d. sprendimo (4 priedas). Sprendime nurodyta, kad pareiškėja valios dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos per 20 d. d. nepareiškė, tačiau pareiškėja akcentavo, jog ji negavo/jai nebuvo tinkamai įteiktas 2020 m. sausio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. A33(1)-483-(25.3.1) (toliau – ir Raštas), kuriuo pareiškėja ir turėjo būti perspėta apie galimybę teikti prašymą pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatoriumi. Pareiškėja 2020 m. vasario 17 d. pateikė savarankišką prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nežinodama apie minėto Rašto priėmimą. Pareiškėja akcentavo, kad, net negavusi Rašto, ji Rašte nurodyto 20 darbo dienų termino nepažeidė, kadangi 2020 m. vasario 17 dieną – devynioliktą darbo dieną, skaičiuojant nuo rašto priėmimo dienos – savarankiškai pateikė prašymą. Pareiškėja 2020 m. liepos 14 d. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti papildomai pažymėjo, kad Lietuvos teisinė duomenų bazė „Infolex“ yra mokama.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos G. J. patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo, t. y. dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti, o patikslinto skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo, t. y. dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, priėmė.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (29 str. 1 d., 30 str. 1 d. ir 2 d.), nurodė, kad pareiškėja teigė, jog apie Įsakymą sužinojo tik gavusi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. A33(1)-4621 „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“.

Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, jog Įsakymas buvo paskelbtas viešai Savivaldybės tinklalapyje 2020 m. kovo 12 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėja turėjo galimybę apie jį sužinoti jau jo paskelbimo dieną. Be to, Įsakyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir nurodytas konkretus terminas, per kurį gali būti skundžiamas sprendimas, t. y. pačiame sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, Įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, o Įsakymas laikomas įteiktu pareiškėjai jo paskelbimo viešai dieną.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarytos atstovavimo sutarties matyti, kad pareiškėjai nuo tos dienos atstovavo advokatas, taigi atstovavimo sutartis sudaryta dar iki Įsakymo priėmimo dienos, be to, atstovavimo sutartis sudaryta būtent „dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo išpirkimo Sūduvių g. 29A, Buivydiškių gyv., Vilniaus r.“. Teismas pabrėžė, kad advokatas, kaip teisininkas, privalėjo domėtis ginčo dalyku ir žinoti sprendimo apskundimo tvarką bei terminus, dėl ko laikoma, kad pareiškėja turėjo galimybę savo teisę dėl skundo padavimo įgyvendinti tinkamai ir laiku. Pareiškėjos atstovo teiginius, kad apie Įsakymą jie sužinojo tik gavę Sprendimą, be to, kad Lietuvos teisinė duomenų bazė „Infolex“ yra mokama, teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi Įsakymas buvo skelbiamas viešai Savivaldybės tinklalapyje, tačiau pareiškėja (jos atstovas) nebuvo pakankamai rūpestingi, sąžiningi ir atidūs.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nenurodė jokių svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių, termino praleidimo priežasčių, pareiškėjos skunde nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra subjektyvaus pobūdžio, juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai atstovavo profesionalus teisininkas ir pačiame Įsakyme buvo teisingai išaiškinta jo apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad praleistas sprendimo apskundimo terminas neatnaujintinas; patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nurodė, kad kita pareiškėjos patikslinto skundo dalis, t. y. dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, iš esmės atitinka ABTĮ 24–25, 34–35 straipsnių reikalavimus, todėl šią skundo dalį teismas priėmė.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo, t. y. dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakyti priimti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, kad Įsakymas nėra teisės aktas, kuris skundžiamas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos. Pareiškėjos vertinimu, Įsakymas yra individualus teisės aktas kuris skundžiamas per vieną mėnesį nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėja paaiškina, kad Įsakymas buvo priimtas tenkinant fizinio asmens 2020 m. sausio 6 d. prašymą Nr. A34(1)-54, registruotą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS), bylos Nr.ZSFP-70004. Įsakymas buvo priimtas viešojo administravimo subjekto (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus), turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatomis (6 str. 19 p., 29 str. 8 d. 1 p.), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis (32 str. 4 d. 2 p., 37 str. 1 d. 2 p., 40 str. 1 d. 6 p., 2 d., 4 d., 42 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis (2.6 p., 12 p., 21 p.).

Pareiškėjai Įsakymas įteiktas nebuvo, nes Taisyklės nenumato tokio sprendimo įteikimo ne planavimo organizatoriui.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad pareiškėjai apie Įsakymą tapo žinoma tik gavus Sprendimą. Atsakovas pažymi, kad Įsakymas Savivaldybės tinklalapyje („Infolex“) buvo paskelbtas 2020 m. kovo 12 d. ir apie Įsakymo turinį pareiškėja turėjo žinoti nuo jo išviešinimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl antrojo reikalavimo, t. y. dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Įsakymas buvo viešai paskelbtas Savivaldybės tinklalapyje 2020 m. kovo 12 d., taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai atstovauja advokatas, konstatavo, kad pareiškėjos skunde nurodytos priežastys dėl termino praleidimo yra subjektyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą atsisakė priimti.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, jog Įsakymas nėra teisės aktas, kuris skundžiamas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos. Pareiškėjos vertinimu, Įsakymas yra individualus teisės aktas kuris skundžiamas per vieną mėnesį nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Įsakymas pareiškėjai neturėjo būti įteiktas, nes, pagal Taisyklių nuostatas, nenumatytas tokio Įsakymo įteikimas ne planavimo organizatoriui, todėl terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie Įsakymą. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad Įsakymas buvo paskelbtas 2020 m. kovo 12 d. Savivaldybės tinklalapyje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kada pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie Įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad terminas skaičiuotinas nuo to asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą momento, vertindamas, kad pareiškėja praleido skundo pateikimo teismui terminą, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėja apie Įsakymą sužinojo tą pačią dieną, kurią jis buvo paskelbtas Savivaldybės tinklalapyje. Tokios išvados nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nurodomas iš esmės vienintelis motyvas, kad pareiškėjai atstovavo advokatas, kuris, kaip teisininkas, privalėjo domėtis ginčo dalyku ir žinoti sprendimo apskundimo tvarką bei terminus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai tenkanti pareiga įrodyti, kada jai tapo žinoma apie ginčijamo administracinio akto priėmimą ir/ar paskelbimą, neturėtų tapti našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą, ir vertintina kiekvienu atvejui individualiai, nepažeidžiant sąžiningai besielgiančio asmens teisėtų lūkesčių ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises teisme.

Pareiškėja nurodo, kad informacija apie priimtą Įsakymą jai tapo žinoma gavus Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų vienareikšmiškai paneigti šiuos teiginius. Teisėjų kolegijos nuomone, paskelbimo apie individualaus administracinio akto priėmimą momentas galėtų būti tapatinamas su termino paduoti teismui dėl jo skundą skaičiavimo momentu tokiais atvejais, kai yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad į teismą besikreipiančiam subjektui turėjo būti žinomos aplinkybės apie tokio akto svarstymą, būsimą priėmimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-814-492/2017). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja turėjo duomenų apie tokius veiksmus, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad Raštas, iš kuriuo pareiškėja galėjo gauti duomenis apie rengiamą projektą (Rašte nurodytas projekto paslaugos numeris), buvo tinkamai įteiktas pareiškėjai. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja teigia, kad Raštas nebuvo jai tinkamai įteiktas, byloje pateiktas pareiškėjos atstovo prašymas atsakovui dėl informacijos pateikimo, siekiant nustatyti Rašto išsiuntimo aplinkybes. Aplinkybė, kad pareiškėja pateikė 2020 m. vasario 17 d. prašymą atsakovui taip pat nepagrindžia fakto, jog pareiškėja galėjo sužinoti apie Įsakymą jo paskelbimo Savivaldybės tinklalapyje dieną, nes į šį pareiškėjos prašymą buvo atsakyta 2020 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. KADI – 425. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Įsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka, nagrinėjamos situacijos kontekste neturi teisinės reikšmės, nes ginčas yra dėl tos aplinkybės, kada pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių iš esmės nevertino.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų į bylą pateiktų įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai apie Įsakymą tapo žinoma 2020 m. kovo 12 d., todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria pareiškėją prašė panaikinti Įsakymą, kaip paduotą praleidus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama, o pareiškėjos skundo dalies, kuria pareiškėją prašė panaikinti Įsakymą, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos G. J. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. KADI-377 ir perduoti pareiškėjos G. J. skundo dalies, kuria prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. KADI-377, priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys