2020-11-04 Nr. AB-20615-3-61-3-02485-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1723-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02485-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. H. skundą atsakovui Advokatų egzaminų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. H. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacinį egzaminą (toliau – ir Egzaminas) neteisėtu; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą „Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų“; 3) panaikinti Advokatų egzaminų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 12 „Dėl Jūsų skundo“; 4) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217 „Dėl R. H. skundo“; bei 5) nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą.

2. Pareiškėja Egzamino ir ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą siejo su tuo, kad, jos nuomone, advokatų kvalifikacinio egzamino organizavimas ir vertinimas yra mokama švietimo paslauga (ji už Egzaminą sumokėjo 173,77 Eur), todėl šias paslaugas teikiančių įstaigų – Lietuvos advokatūros ir Komisijos – veiklai taikytini švietimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kartu su Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, t. y. reikalavimas turėti pedagogo ar pedagoginę kvalifikaciją, kartu su teisine kvalifikacija.

Kadangi Komisijos nariai pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos neturi, jos veikla laikytina neteisėta nuo jos sudarymo pradžios – 2015 m. sausio 16 d. Atitinkamai advokatų kvalifikacinio egzamino programa yra neteisėta, nes buvo parengta ir patvirtinta asmenų, neturinčių pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos. Tai, kad Komisija veikia neteisėtai, vadovaudamasi neteisėta advokatų kvalifikacinio egzamino programa, patvirtina ir mažas tokį egzaminą išlaikančių asmenų skaičius (pvz., 2016 metais iš 328 asmenų egzamino neišlaikė 262).

Pareiškėja taip pat tvirtino, kad, pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, Lietuvos advokatūra ir Komisija laikytinos neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančiomis institucijomis (bet neturinčiomis akreditacijos), o Komisijos nariai – mokytojais. Kadangi formalusis švietimas turi viršenybę prieš neformalųjį švietimą, o pareiškėja turi VII lygio teisės magistro išsilavinimą, jos diplomo priedėlyje nurodyta, jog įgyta kvalifikacija jai suteikia teisę dirbti teisininku (advokatu, teisėju, notaru, prokuroru), taip pat juristu, laikytina, kad jai išvis nereikėjo laikyti egzamino, kurį organizavo neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai (Lietuvos advokatūra ir Komisija), siekiant dirbti advokate.

Bet koks ribojimas užsiimti advokato veikla yra jos konstitucinės teisės laisvai pasirinkti darbą (verstis advokato praktika) ir kurti ekonominę naudą visuomenei pažeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), konstitucinio žmogaus teisių nedalumo principo ir konstitucinio teisėtų lūkesčių principo pažeidimas. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybę, kad asmuo, baigęs VII lygio teisės magistro formalias studijas, turi advokato veiklai reikalingas kompetencijas, patvirtina ir Lietuvos Respublikos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535, nuostatos.

Be to, pareiškėja teigė, kad Ministerija, 2017 m. birželio 23 d. sprendime Nr. (1.23.) 7R-5217 neigdama faktą, jog mokamas advokatų kvalifikacinis egzaminas yra mokama švietimo paslauga, sukūrė tokią teisinę situaciją, pagal kurią Komisijos veikla yra privilegijuota ir jos pedagoginės veiklos neprižiūri jokia švietimo sistemos valstybinė institucija, ir tai yra nesuderinama su teisinės valstybė principu, konstitucine nuostata, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą (Konstitucijos 40 str. 4 d.), bei kt.

Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos advokatūra ir Komisija faktiškai nevykdo jokios švietėjiškos veiklos, nesidomi pedagoginės minties naujovėmis, neanalizuoja savo pedagoginės veiklos, nors tai būdinga švietimo institucijoms, nedaro jokių išvadų dėl blogų egzamino rezultatų, neteikia jokių rekomendacijų ar egzamino užduočių pavyzdžių, literatūros sąrašo. Be to, Egzamino metu Komisija neturėjo objektyvių vertinimo instrukcijų, iš kurių būtų matyti nustatytinų žinių lygis (kaip pavyzdį pareiškėja pateikė biologijos valstybinio brandos egzamino užduoties ir jos vertinimo instrukcijos kopijas).

Pareiškėja nepritarė Ministerijos pozicijai, kad diferencijuojamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį asmenys privalo laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, siekiama teisėtų pozityvių tikslų, ir tvirtino, kad tokiu būdu daroma žala ne tik asmenims, norintiems verstis advokato praktika, bet ir vartotojams, nes ribojama konkurencija. Akcentavo ir tai, kad Ministerija ginčijamame 2017 m. birželio 23 d. sprendime Nr. (1.23.) 7R-5217 rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kurie nesusiję su advokato kvalifikacinio egzamino teisiniu reguliavimu, taip pat tai, jog, kadangi Komisijos veikla yra neteisėta, jos veikla negali būti vertinama pagal Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 28 d.

įsakymu Nr. 1R-379 (toliau – ir Aprašas), nuostatas.

3. Atsakovas Advokatų egzaminų komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame bendrai su Lietuvos advokatūra, prašė skundą atmesti, bei pakeisti atsakovą iš Advokatų egzaminų komisijos į Lietuvos advokatūrą.

4. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes ir nurodė nepritariantis pareiškėjos argumentui, kad aukštojo mokslo diplomas patvirtina jos teisę verstis advokato praktika, tokią poziciją grindė Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatomis (privalomais reikalavimais advokatui). Remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, pažymėjo, kad tam tikra profesinė kvalifikacija, reikalinga profesinei ar kitai veiklai vykdyti, įvertinama organizuojant kvalifikacinius egzaminus. Atsakovas manė, kad pareiškėja reikalavimus kėlė netinkamam atsakovui, kadangi ginčas kilo dėl Ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (1.23.) 7R-5217, todėl Ministerijos procesinė padėtis keistina iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą.

Pareiškėjos skundo reikalavimas nustatyti teisines pasekmes, kad ji be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prašymų, kuriais siekiama tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Lietuvos advokatūra ir Komisija vykdė neteisėtą profesinę veiklą, t. y. neturėdami pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos egzaminavo asmenis ir vertino jų atsakymus bei tokiu būdu teikė neformaliojo švietimo paslaugas suaugusiems asmenims.

Jo vertinimu, Komisija neatitinka nei Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo, nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ar Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo normose įtvirtintų švietimo subjekto požymių, o minėti įstatymai taikytini tik juose nurodytiems subjektams. Komisijos įgaliojimus numato Advokatūros įstatymo 14 ir 15 straipsniai bei Aprašas. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėja advokatų kvalifikacinį egzaminą jau buvo laikiusi 4 kartus, bet anksčiau nekėlė klausimo dėl Komisijos profesinės veiklos teisėtumo ar pedagoginės kvalifikacijos trūkumo.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Komisija nėra juridinis asmuo, taip pat nėra Lietuvos advokatūros organas, o šioje byloje priimtas teismo sprendimas jos (jos narių) teisėms ir pareigoms neturės įtakos. Tačiau teismo sprendimas turės įtakos Lietuvos advokatūros teisėms ir pareigoms (atsižvelgiant į priimtą teismo sprendimą, jai gali tekti spręsti dėl pareiškėjos pripažinimo advokate ar pakartotinio kvietimo laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą), todėl atsakovas turėtų būti pakeistas iš Komisijos į Lietuvos advokatūrą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjos R. H. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad, Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu egzaminą raštu įvertinus 7, o egzaminą žodžiu – 5, pareiškėja pripažinta neišlaikiusia advokatų kvalifikacinio egzamino.

7. Pareiškėja 2017 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo dalį, kuria patvirtintas Egzamino rezultatas: egzaminas žodžiu – 5 (neišlaikė), bei dalį, kuria patvirtintas Egzamino galutinis rezultatas – 5 (neišlaikė), ir patvirtinti Egzamino žodžiu dalį – 9 (išlaikyta), o Egzamino galutinį rezultatą – 8 (išlaikyta). Komisija 2015 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 12 netenkino pareiškėjos skundo.

8. Pareiškėja 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Ministeriją, prašydama panaikinti teisingumo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1R-16 nuo galiojimo pradžios, nustatyti teisines pasekmes, kad Komisijos rezultatai neteisėti nuo 2015 m. sausio 16 d., kad įrašyti asmenys ir neįrašyti asmenys į praktikuojančių advokatų sąrašą, kurie laikė egzaminą ir turi aukštojo mokslo diplomą, suteikiantį teisę dirbti advokatais, turi teisę būti įrašytais į praktikuojančių advokatų sąrašą be papildomų egzaminų, taip pat pripažinti Komisiją ir 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacinį egzaminą neteisėtais, panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą ir 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą bei nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą.

9. Teisingumo ministrė (toliau – ir Ministerija) 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.23.)7R-5217, nustačiusi, kad nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog egzamino žodžiu metu buvo pateiktos Aprašo ar programos nuostatų neatitinkančios užduotys ar buvo iš esmės pažeistos Apraše įtvirtintos egzamino vykdymo procedūros, nusprendė, kad nėra pagrindo panaikinti Advokatų egzaminų komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą. Tuo pačiu sprendimu teisingumo ministrė, motyvuodama tuo, kad neturi įgaliojimų, atsisakė vertinti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir nustatyti teisines pasekmes, kad asmuo be papildomo egzamino turi teisę būti įrašytais į praktikuojančių advokatų sąrašą, bei vertinti Advokatūros įstatymo nuostatų, reglamentuojančių Komisijos veiklos organizavimą ir advokatų kvalifikacinio egzamino bei advokatų veiklos organizavimo egzamino programos sudarymo tvarką, teisėtumą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacinio egzamino neteisėtumo, išanalizavo Švietimo įstatymo nuostatas bei Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytus advokatų kvalifikacinio egzamino tikslus ir konstatavo, kad Švietimo įstatymo nuostatos vertinant advokatų kvalifikacinio egzamino organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarką netaikytinos. Atitinkamai teismas nevertino pareiškėjos argumentų, susijusių su Švietimo įstatymo bei Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatų taikymu. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad ji neprivalo laikyti advokatų kvalifikacinio egzamino, nes turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, tai grįsdamas Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtinta pareiga asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą (su išlygomis). Pareiškėja nenurodė teisinio pagrindo, kuris ją nuo tokios pareigos atleistų. Pareiškėja taip pat objektyviais duomenis ir / arba argumentais neįrodė, jog nagrinėjamu atveju būtų buvusios pažeistos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios advokatų egzaminus, t. y. Advokatūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Egzaminas vyko pagal Apraše reglamentuotą tvarką. Egzaminą organizavo teisingumo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1R-16 patvirtinta advokatų egzaminų komisija, kurios sudėtis visiškai atitiko Advokatūros įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Taigi, teismas nenustatė pagrindo Egzaminą pripažinti neteisėtu.

11. Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimo panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą, pagrįstumo, pažymėjo, jog pareiškėjos teiginiai apie Komisijos padarytą šiurkštų procedūrinį pažeidimą, t. y. veikimą neturint vertinimo instrukcijos, nepagrįsti jokia teisės norma. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl neteisingo jos žinių įvertinimo egzamino žodžiu metu, kurį, jos nuomone, nulėmė netinkama Komisijos sudėtis (joje nebuvo pedagogo ar pedagoginę kvalifikaciją turinčio asmens), nurodydamas, kad jis jau pasisakė dėl Komisijos sudėties ir jai suteiktų įgaliojimų vertinti egzaminuojamus asmenis, o pareiškėjos savo žinių vertinimas nelaikytinas nulemiančiu ir / arba galinčiu nulemti kitokį egzamino rezultatą. Detali advokatų kvalifikacinio egzamino žodžiu procedūra yra nustatyta Aprašo 21 punkte. Šio aprašo 21.6 papunktyje nustatyta, kad kiekvienas komisijos narys egzaminuojamųjų žinias vertina individualiai. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad vertinimas yra Komisijos narių diskrecija, Komisijos nariai nėra saistomi jokiais objektyviais kriterijais. Teismas pastebėjo, jog šiuo atveju visi Komisijos nariai pareiškėjai paskyrė balą – 5 (neišlaikė), todėl nėra pagrindo prielaidai, kad Komisija arba atskiri jos nariai pareiškėjos atžvilgiu buvo neobjektyvūs ir / arba šališki. Be to, pareiškėja, nesutikdama su egzamino rezultatų vertinimu, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog egzamino metu būtų buvusios tikrinamos pretendentų žinios, nesusijusios su jų pasirengimu dirbti advokato darbą, gebėjimu teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žiniomis (Advokatūros įstatymo 14 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą.

12. Teismas, apžvelgęs Aprašo 30, 32 ir 33 punktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 12 yra tarpinis dokumentas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl netenkino skundo reikalavimo panaikinti šį aktą.

13. Teismas, išanalizavęs skundo argumentus dėl Teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (1.23.) 7R-5217 neteisėtumo bei minėto individualaus administracinio akto turinį, sutiko su šiuo sprendimu ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai buvo apibrėžtos pareiškėjos skundo nagrinėjimo ribos (nevertinti pareiškėjos nesutikimo su atsakymų vertinimu argumentai), nustatyti visi reikšmingi objektyvūs faktai (dėl Komisijos sudėties, egzamino programos ir pan.), pritaikytos aktualios teisės aktų nuostatos dėl egzamino vykdymo procedūrų (Advokatūros įstatymo 15 str., Aprašo 21 p.), išvados yra tinkamai (pakankamai) motyvuotos, toks sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjos reikalavimas panaikinti Ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217 buvo atmestas.

14. Teismas nenustatė pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Advokatūros įstatymo 14 ir 15 straipsnių atitikties Konstitucijai. Teismui nekilo abejonių ir dėl kitų norminių teisės aktų (teisingumo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 1R-16, 2008 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1R-458, 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1R-379) teisėtumo.

15. Teismas, vertindamas skundo reikalavimą nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, apžvelgė Advokatūros įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, be kita ko, numatančias, jog į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašoma Lietuvos advokatūros sprendimu, ir nusprendė, kad šis reikalavimas neteismingas administraciniam teismui, todėl atmestinas, tačiau išaiškino pareiškėjai, jog kilus ginčui, t. y. Lietuvos advokatūrai atsisakius ją įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti ją į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

III. 16. Pareiškėja R. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

17. Pareiškėja palaiko savo poziciją ir argumentus, jog universitete įgytas diplomas jai suteikia teisę dirbti teisininke (be kita ko, advokate), o Komisijos nariai, egzaminuodami asmenis, neturėdami pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos, veikė neteisėtai. Akcentuoja sąvokų „kvalifikacija“, „profesija“ ir „specialybė“ apibrėžimus. Mano, kad teismas nepagrįstai sumenkino Švietimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje įtvirtintą švietimo sąvokos sudedamąją, kad švietimas – tai „išsilavinimo suteikimas“, ir pernelyg sureikšmino švietimo pagalbą.

Byloje keliamas išsilavinimo (įgytos formalios VII lygio advokato kvalifikacijos) pripažinimo klausimas, o ne švietimo pagalbos klausimas. Komisija nėra aukštoji mokykla, todėl, vadovaujantis instituciniu subordinacijos principu, ji neturi teisės egzaminuoti VII lygio išsilavinimą turinčius asmenis. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo motyvu, jog Egzamino vertinimas yra Komisijos narių diskrecija ir jie nėra saistomi jokiais objektyviais kriterijais. Šiuo atveju Komisijos nariai patys pripažino, jog jų sprendimai tėra subjektyvios nuomonės apie Egzamino išlaikymą, bet jų nuomonė, kad pareiškėjos Egzamino rezultatai vertintini penketu, o ne devynetu, nepagrįsta jokiais objektyviais kriterijais, todėl negali sukurti teisinių pasekmių.

Pareiškėja pastebi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog byloje nepateikti nei Komisijos narių teisinį išsilavinimą, nei jų pedagogo ar pedagoginę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai. Pareiškėja tvirtina, kad teismas skundžiamame sprendime negalėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, o advokatai nėra valstybės tarnautojai, skiriasi advokato kvalifikacinio egzamino ir konkurso į valstybės tarnybą paskirtis ir tikslai. Komisija laikytina privačiu subjektu, teikiančiu švietimo paslaugą ir gaunančiu atlyginimą iš egzaminuojamų asmenų, todėl jos veiklai taikytini atitinkami veiklos standartai.

Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju akivaizdu, kad Komisija viršijo įgaliojimus, piktnaudžiavo valdžia, savo veikloje vadovavosi įteisintomis, bet savo esme neteisėtomis procedūromis. Be to, teismas nevertino advokatų egzaminų programos ir neatsižvelgė į tai, kad ji yra identiška teisės bakalauro ir magistro laipsnio pakopinėms arba vientisosioms studijoms, vykdomoms universitete, taigi, Komisija tikrina tik VII lygio magistro kvalifikaciją. Pareiškėja nepritaria ir teismo išvadai, jog reikalavimas nustatyti teisines pasekmes, kad ji be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, nenagrinėtinas administraciniame teisme.

Teigia, kad šis reikalavimas yra susijęs su kitais pareikštais reikalavimais ir kad jai nereikia laikyti neteisėto advokato kvalifikacinio egzamino. Informuoja, kad ji kreipėsi į Lietuvos advokatūrą dėl pripažinimo advokate, tačiau 2017 m. spalio 26 d. sprendimu buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą. Pareiškėja paaiškina nemaniusi, kad šis dokumentas yra susijęs su nagrinėjama byla, todėl teismui jo nepateikė, o teismas sprendime rėmėsi tik prielaida, jog pareiškėja nėra kreipusis su tokiu prašymu. Pareiškėja taip pat teigia, kad jos abejonės dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės nešališkumo buvo atmestos nepagrįstai, ir pabrėžia, jog teisėjos darbas Mykolo Romerio universitete, dalykų programos, mokslinių vardų suteikimas ir kiti svarbūs klausimai priklauso nuo Mykolo Romerio universiteto senato, kurio nariu yra Komisijos narys prof. dr. S. K., bei to paties universiteto Teisės fakulteto tarybos sprendimų, kurio pirmininku yra prof. dr. S. K., o sekretore – teisingumo ministrė prof. dr. M.

V. Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas sprendimą nenušalinti teisėjos R. Ragulskytės-Markovienės priėmė slapta, todėl neįmanoma įvertinti jos poveikį kitiems kolegijos teisėjams. Be to, pareiškėjos nuomone, anksčiau aptarti neteisėti Komisijos veiksmai yra nesuderinami su Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalimi ir 21 straipsniu, nes asmens egzaminavimas ir asmens kūno operavimas yra lygiavertės veiklos, bei pažeidžia pareiškėjos teisę į privatų gyvenimą, įtvirtintą Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje ir 48 straipsnio 1 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 ir 14 straipsniuose.

18. Atsakovas Advokatų egzaminų komisija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo nuostatomis ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais, tvirtina, kad advokato profesijai keliami aukšti profesinės kvalifikacijos reikalavimai, o tam tikra profesinė kvalifikacija, reikalinga profesinei ar kita veiklai vykdyti, įvertinama organizuojant kvalifikacinius egzaminus. Pareiškėjos teiginiai, kad visos jos žinios ir gebėjimai jau yra patikrinti VII lygio akredituotos institucijos ir jai suteikta advokato kvalifikacija, yra atmestini. Atsakovas pabrėžia, kad nei Komisija, nei Lietuvos advokatūra nevykdo švietėjiškos veiklos, neteikia asmenims išsilavinimo, todėl nesivadovauja Švietimo įstatymo normomis, organizuojant ir vykdant advokatų kvalifikacinį egzaminą bei advokatų veiklos organizavimo egzaminą. Atitinkamai Egzamino organizavimo ir vykdymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal Švietimo įstatymo nuostatas, o teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neįrodė, jog nagrinėjamu atveju būtų pažeistos specialiosios normos, reglamentuojančios advokatų egzaminus. Žemas ir pastovus neišlaikiusiųjų skaičius, atsakovo nuomone, nepatvirtina Egzamino neteisėtumo ar netinkamos Komisijos narių kvalifikacijos. Kita vertus, pažymėta, kad Komisijos pirmininkas S. K. yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, habilituotas daktaras, o Komisijos narys G. Š. – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, habilituotas daktaras, t. y. jie yra aukštųjų mokyklų dėstytojai, turintys aukščiausią pedagoginį laipsnį. Be to, atsakovas tvirtina, jog Komisijos vertinimas negali būti traktuojamas kaip nuomonės išraiška, o apeliaciniame skunde minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriose pateikiami aiškinimai apie išsakytą nuomonę, priimtos bylose, susijusiose su žmogaus garbe ir orumu, o ne su pareiškėjos skunde reiškiamais reikalavimais.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Švietimo įstatymu, nes aukštoji mokykla suteikia aukštojo mokslo kvalifikacijas (Mokslo ir studijų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p.), o tam tikra profesinė kvalifikacija, reikalinga profesinei ar kitai veiklai vykdyti, įvertinama organizuojant kvalifikacinius egzaminus (Advokatūros įstatymo 14 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacinio egzamino ir Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriuo patvirtinti minėto egzamino rezultatai (pareiškėja pripažinta neišlaikiusia Egzamino), taip pat Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 12, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo dalies, kuria patvirtinti egzamino žodžiu rezultatas ir galutinis egzamino rezultatas, ir Ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (1.23.) 7R-5217, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pagrindo nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, nenustatė pagrindo Egzaminą pripažinti neteisėtu, sprendė, kad Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimas ir Ministerijos sprendimas yra teisėti bei pagrįsti, naikinti juos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs Aprašo 30, 32 ir 33 punktų nuostatas, priėjo prie išvados, kad Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 12 yra tarpinis dokumentas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl netenkino skundo reikalavimo panaikinti šį aktą. Taip pat, vertindamas skundo reikalavimą nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, nusprendė, kad šis reikalavimas neteismingas administraciniam teismui, todėl atmetė, tačiau išaiškino pareiškėjai, jog kilus ginčui, t. y. Lietuvos advokatūrai atsisakius ją įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, ji turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti ją į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad advokato kvalifikacinio egzamino procedūros įteisintos, bet jos savo esme neteisėtos, prieštarauja Švietimo įstatymui, konstituciniam teisinės valstybės principui, įtvirtintam Konstitucijoje, nes teisingumo ministras neturi įgaliojimo kontroliuoti asmenų išsilavinimo ir kvalifikacijos suteikimo srities, nepripažinti formalaus VII lygio išsilavinimo, įgyto universitete. Universitete įgytas diplomas jai suteikia teisę dirbti teisininke (be kita ko, advokate), o Komisijos nariai, egzaminuodami asmenis, neturėdami pedagogo ar pedagoginės kvalifikacijos, veikė neteisėtai. Komisija nėra aukštoji mokykla, todėl, vadovaujantis instituciniu subordinacijos principu, ji neturi teisės egzaminuoti VII lygio išsilavinimą turinčius asmenis. Pareiškėja taip pat nesutinka su teismo motyvu, jog Egzamino vertinimas yra Komisijos narių diskrecija ir jie nėra saistomi jokiais objektyviais kriterijais. Pareiškėja taip pat teigia, kad jos abejonės dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės nešališkumo buvo atmestos nepagrįstai.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

27. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Švietimo įstatymo nuostatos vertinant advokatų kvalifikacinio egzamino organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarką netaikytinos. Specialusis Advokatūros įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką (1 str.). Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reguliavimas, nustatytas Advokatūros įstatymo antrajame skirsnyje.

28. Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-496 redakcija) nustatyti reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą asmuo pripažįstamas advokatu, jei jis yra Lietuvos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą ar atliko ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką, yra nepriekaištingos reputacijos, mokantis valstybinę kalbą, išlaikęs advokato kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą, neturintis sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų.

Iš minėtos įstatymo nuostatos matyti, kad pagal bendrą reikalavimą asmeniui, norinčiam tapti advokatu, privalu išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą. Šis reikalavimas, įtvirtintas Advokatūros įstatyme, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjai nesant išlaikiusiai advokato kvalifikacinio egzamino, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad ji atitinka visus Advokatūros įstatymo 7 straipsnyje nurodytus reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems vykdyti advokato veiklą. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai apie šio reikalavimo nepagrįstumą, prieštaravimą kitiems teisės aktams, pareiškėjos neturėjimą laikyti egzaminą dėl jos turimo VII lygio išsilavinimo, neturi teisinės reikšmės bei nepaneigia konstatuotos išvados.

Pareiškėjos skunde paminėtame Lietuvos kvalifikacijų sandaros apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535, numatoma Lietuvos Respublikoje nustatytų kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema. Tai, kad pareiškėjos įgyta teisininkės kvalifikacija (magistro diplomas) atitinka šiame apraše numatytą VII lygio kvalifikaciją, nepaneigia būtinybės nagrinėjamoje byloje taikyti imperatyvias Advokatūros įstatymo nuostatas, reikalaujančias asmeniui, siekiančiam užsiimti advokato veikla, išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą.

Magistro diplomas patvirtina pareiškėjos atitikimą Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodytą reikalavimą – turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą), tačiau nepašalina pareiškėjos, siekiančios tapti advokate, pareigos išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, kaip to reikalauja galiojančios Advokatūros įstatymo normos.

29. Advokatūros įstatymo 14 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-496 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Vykdydamas šią įstatymo nuostatą, teisingumo ministras 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-379 patvirtino Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja egzamino laikymo tvarką. Aprašo (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija) 4 punktas numato, kad advokatų egzaminus organizuoja Advokatų egzaminų komisija. Komisija sudaroma ir jos pirmininkas skiriamas Advokatūros įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka (Aprašo 5 punktas). Advokatūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad advokatų egzaminų komisija susideda iš septynių narių teisininkų. Po tris narius skiria Lietuvos advokatūra ir teisingumo ministras, vieną narį – Lietuvos teisininkų draugija. Advokatų egzaminų komisijoje negali būti daugiau kaip trys praktikuojantys advokatai. Iš šios teisės normos nuostatos matyti, kad Komisijos nariais gali būti tik teisininko išsilavinimą turintys asmenys. Įstatymas nenumato, kad jie privalo turėti ir pedagogo ar pedagoginę kvalifikaciją. Be to, pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 27 punktą (2016 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. XII-2290 redakcija), švietimas – tai ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Tokiu būdu Komisijos vykdoma veikla, konkrečiai advokatų kvalifikacinio egzamino organizavimas, negali būti priskirta prie švietimo, todėl jai nėra taikoma Švietimo įstatymo 48 straipsnio nuostata, reglamentuojanti asmens teisę vykdyti pedagoginio pobūdžio veiklą. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos anksčiau nurodytus argumentus.

30. Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą, gebėjimas teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žinios. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios. Aprašo 17 punkte numatyta, kad advokatų kvalifikacinis egzaminas susideda iš dviejų dalių: egzamino raštu ir egzamino žodžiu. Šio Aprašo 21 punkte nustatyta detali advokatų kvalifikacinio egzamino žodžiu procedūra. Aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad egzamino raštu ir egzamino žodžiu įvertinimai įrašomi į Advokatų egzaminų komisijos nutarimą dėl advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų (aprašo 5 priedas). Išlaikiusiu advokatų kvalifikacinį egzaminą laikomas asmuo, išlaikęs abi egzamino dalis. Advokato kvalifikacinis egzaminas yra tikslingas ir orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų advokato profesijos funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Advokato profesijai keliami aukšti reikalavimai, todėl advokato kvalifikacinio egzamino metu turi būti nustatoma egzaminuojamo asmens kompetencija atlikti advokato funkcijas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad Egzaminas vyko pagal Apraše reglamentuotą tvarką, nebuvo pažeistos Apraše įtvirtintos advokatų egzaminų vykdymo procedūros. Sutiktina, kad kiekvienam Komisijos nariui suteikiama diskrecijos teisė egzaminuojamam asmeniui skirti tokį balą, kuris, Komisijos nario suvokimu, tiksliausiai atitinka egzaminuojamo asmens žinias ir jo pasirengimą būti advokatu.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėja, nesutikdama su egzamino rezultatų vertinimu, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog egzamino metu būtų buvusios tikrinamos pretendentų žinios, nesusijusios su jų pasirengimu dirbti advokato darbą, gebėjimu teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žiniomis (Advokatūros įstatymo 14 str. 3 d.).

32. Pareiškėja argumentus teismui dėl neišlaikyto kvalifikacinio egzamino iš esmės grindžia netinkama Komisijos sudėtimi, kitos teisinės argumentacijos dėl egzamino eigos netinkamo organizavimo, Aprašo nuostatų neatitinkančių užduočių pateikimo, neteisingo jos žinių įvertinimo nenurodo, todėl, įvertinus anksčiau šios nutarties motyvuojamoje dalyje padarytas išvadas dėl Komisijos teisėtos sudėties, nenustačius advokatų egzaminų vykdymo procedūros pažeidimų, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos atsakymai Komisijos buvo įvertinti neobjektyviai, tuo pačiu nėra teisinio pagrindo Konvencijos 8 ir 14 straipsnių, reglamentuojančių teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą bei diskriminacijos draudimą, taikymui, kaip nurodo pareiškėja apeliaciniame skunde. Komisijos vykdoma veikla yra pagrįsta galiojančiais teisės aktais bei teisėta, todėl negali būti pripažįstama kaip pažeidžianti pareiškėjos teises ar ją diskriminuojanti.

33. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą.

34. Pareiškėja advokatų kvalifikacijos egzamino rezultatus ginčijo Apraše (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija) nustatyta tvarka: advokatų kvalifikacinį egzaminą laikęs asmuo komisijos nutarimą per 10 darbo dienų nuo advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo išrašo gavimo dienos gali apskųsti komisijai. Komisija skundą išnagrinėja per 10 darbo dienų. Komisijai netenkinus skundo, asmuo per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo gavimo dienos gali komisijos nutarimą apskųsti teisingumo ministrui (Aprašo 30 p.); teisingumo ministras skundą išnagrinėja per 10 darbo dienų; išnagrinėjęs skundą teisingumo ministras gali panaikinti komisijos nutarimą ir įpareigoti komisiją organizuoti egzamino perlaikymą (Aprašo 32 p.). Teisingumo ministro sprendimas dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 33 p.). Pareiškėja apskundė tiek Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą „Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų“, tiek ir Komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 12, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo dalies, kuria patvirtinti egzamino žodžiu rezultatas ir galutinis egzamino rezultatas, bei teisingumo ministrės priimtą 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo.

35. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo, atliko ikiteisminės institucijos funkciją ir kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priėmė skundžiamą 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 12 dėl kilusio ginčo. Nors toks teisinis reguliavimas, kai pačios Komisijos priimtas nutarimas skundžiamas tai pačiai Komisijai, ydingas, jis nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl šis Komisijos sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo dalies, kuria patvirtinti egzamino žodžiu rezultatas ir galutinis egzamino rezultatas, įvertinus prieš tai šioje nutartyje išdėstytus teisinius argumentus dėl Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo „Dėl Advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų“, ir Aprašo nuostatas, paliekamas nepakeistas.

36. Iš Aprašo, kuris yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, nuostatų, teisėjų kolegija nustatė, kad, nesant alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, Ministerija paskirta kaip antra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija tokios kategorijos ginčams nagrinėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo ministras, Aprašo 30–33 punktuose nustatęs asmens teisės ginčyti Komisijos nutarimą teisingumo ministrui įgyvendinimo tvarką, viršijo iš Advokatūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies kylančius įgaliojimus. Tai, jog tokia situacija, kai teisinis reguliavimas įtvirtino dvi išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas šios kategorijos ginčams nagrinėti, buvo ydinga, patvirtina ir šiuo metu pasikeitęs teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta asmens alternatyvių savo teisių gynimo būdų pasirinkimo laisvė – galimybė Komisijos nutarimą dėl advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatų apskųsti komisijai (t. y. neliko apskundimo galimybės kitai (antrai) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai) ar teismui įstatymų nustatyta tvarka (teisingumo ministro 2020 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1R-164 patvirtinto Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino laikymo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 30 p.).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą dėl Aprašo (2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-149 redakcija) 30–33 punktų nuostatų teisėtumo, šios nutarties 36 punkte nurodytais aspektais nepasisakė, konstatuoja, kad teisingumo ministrė, 2017 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (1.23.) 7R-5217 išnagrinėdama pareiškėjos 2017 m. gegužės 29 d. pretenzijas dėl Egzamino vykdymo teisėtumo bei rezultatų, veikė viršydama jai suteiktus įgaliojimus (ultra vires). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog Ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. (1.23.) 7R-5217 naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (skundžiamas teisės aktas yra „neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas“).

38. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundo reikalavimų pripažinti 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacijos egzaminą neteisėtu bei nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, pagrįstumo, akcentuoja, jog reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pastebėtina, kad tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jos skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjos skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti skundo 1 ir 5 reikalavimus, kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o minėtus reikalavimus nepagrįstai priėmus nagrinėti, ši bylos dalis nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos abejones dėl teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės nešališkumo, nenustatė objektyvių ar subjektyvių pirmosios instancijos teismo teisėjos galimo šališkumo pagrindų.

40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti 1 ir 5 pareiškėjos skundo reikalavimus, o Ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217 pripažino teisėtu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria išnagrinėti pareiškėjos R. H. reikalavimai pripažinti 2017 m. balandžio 18 d. advokatų kvalifikacijos egzaminą neteisėtu, bei nustatyti teisines pasekmes, kad pareiškėja be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, panaikinti ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos R. H. reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217 „Dėl R. H. skundo“, panaikinti. Pareiškėjos R. H. skundo dalį tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. (1.23.) 7R-5217 „Dėl R. H. skundo“.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ramutė Ruškytė