2020-10-14 Nr. AB-18960-3-63-3-01361-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-687-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01361-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. į teismą kreipėsi su skundu dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. 19R2 (AG2-105/13-2020). Skunde pareiškėjas nurodė, kad skundas yra teikiamas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, jog būtų suteiktas advokatas baudžiamojoje byloje ir būtų teikiama antrinė teisinė pagalba, bei dėl įpareigojimo, kad skundas būtų pagrįstas ir būtų atlikti teigiami veiksmai. A. M. taip pat prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nustatę, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi A. M. nustatė terminą iki 2020 m. rugsėjo 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, kurio turinys ir forma atitiktų Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3–4, 6–9 ir 11 punktuose nustatytus reikalavimus: nurodyti bylos šalis, tinkamą atsakovą, į kurį būtų nukreiptas tinkamas reikalavimas, apsispręsti, iš ko kildina ginčą, kokius administracinius aktus ginčija, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, įvertinti, kokie ir kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia konkretaus viešojo administravimo subjekto veiksmai, administraciniai aktai ir išdėstyti argumentus dėl jų atitikties individualiems administraciniams aktams Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įrodymus apie gaunamas pajamas bei turtinę padėtį. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti sprendimą, kurį jis ginčijo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. skundo patikslinimą, kuriame nurodė, kad skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 19R2 (AG2-105/13-2020). A. M. prašė, kad jam būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, kreipiantis į teismą dėl I. Č. ir V. (nurodytas vardas V.) Č. veiksmų. Šiame skundo patikslinime pareiškėjas nurodė, kad atsakovo atstovai yra antrinė teisinė pagalba. Jis pažymėjo, kad po paskutinio policijos įstaigai paduoto skundo praėjo jau daugiau nei pusantrų metų, tačiau minėti asmenys A. M. nuolat provokuoja, terorizuoja ir prieš jį smurtauja.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė pareiškėjo A. M. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas akcentavo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, jo trūkumai aiškiai įvardijami nutartyje ir nustatomas terminas jiems pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo A. M. pateiktas skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25, 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. rugsėjo 24 d. pašalinti skunde nurodytus trūkumus. Teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje A. M. nurodė, kokie trūkumai privalo būti pašalinti, ir paaiškino, kad skundas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytą skundo formą ir turinį.

Teismas nurodė, kad A. M. teismui 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikė patikslintą skundą, kuris neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų: pareiškėjas nesuformulavo reikalavimų, nėra aiškus skundo dalykas, nebuvo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, ir atsakovas, į kurį būtų nukreiptas tinkamas reikalavimas, nebuvo pateikta informacija, įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 3–4, 6–9 ir 11 punktuose, nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, nebuvo pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantis prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir įrodymai apie A. M. gaunamas pajamas bei turtinę padėtį skundo teismui pateikimo metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepašalino trūkumų, kurie buvo nurodyti 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, išskyrus tai, kad pridėjo papildomus įrodymus. Teismas sprendė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje įvardyti pareiškėjo skundo trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną.

Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, A. M. 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje buvo išaiškinta teisė pašalinti skundo trūkumus, buvo išsamiai nurodyti trūkumai ir nustatytas terminas, per kurį jie turėjo būti pašalinti. Pareiškėjui taip pat buvo išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas. Atsižvelgęs į tai, kad A. M. trūkumų nepašalino ir nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančio patikslinto skundo, teismas jo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas A. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjas pažymi, kad skundas teikiamas dėl antrinės pagalbos suteikimo, kreipiantis į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl I. Č. ir V. (nurodytas vardas V.) Č. veiksmų (ne vienus metus trunkančio ir nesibaigiančio nuolatinio provokavimo, terorizavimo bei smurtavimo).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. M. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnis). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pažymėtina, kad pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodyta: administracinių ginčų komisijos arba teismo, kuriam skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas, pavadinimas (1 punktas); pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (2 punktas); pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (3 punktas); viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (4 punktas); trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (5 punktas); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas); pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (9 punktas); pridedamų dokumentų sąrašas (10 punktas); skundo (prašymo, pareiškimo) surašymo vieta ir data (11 punktas).

Prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

Išskyrus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnyje yra nurodytos neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) kategorijos, o to paties įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jis neatitinka pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų: skunde nėra tinkamai nurodyti administracinės bylos proceso dalyviai, nėra tinkamai suformuluoti skundo reikalavimai bei nurodytos aplinkybės, kuriomis jie grindžiami, bei pateikti jas patvirtinantys įrodymai. Be to, teikdamas skundą teismui, A. M. žyminio mokesčio nesumokėjo ir motyvuoto bei įrodymais pagrįsto prašymo jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nepateikė. Skunde taip pat nebuvo nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis A. M. skundą priimti nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. rugsėjo 24 d. skundo trūkumams pašalinti. Ši nutartis A. M. buvo tinkamai įteikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nors ir reagavo į teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino. Per nustatytą terminą pareiškėjui teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jo skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, nustatydamas pareiškėjo skundo trūkumus, A. M. sudarė galimybę pasinaudoti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo A. M. atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui, pašalinus skundo trūkumus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė