b5bcabda-08f5-402b-9a3f-ecbbab503369 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2153-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05669-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5.5, 116.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. gruodžio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „D-grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „D-grupė“ ieÅ¡kinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo T.

S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo 28 491,84 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už automobilio sugadinimÄ , 6 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2010-06-10 sudarė automobilio kasko draudimo sutartį Nr. 851-0333794 (toliau – Sutartis) (b. l. 6).

IeÅ¡kovas, vykdydamas automobilių nuomos veiklÄ , automobilį iÅ¡nuomojo trečiajam asmeniui. Ä®vykus draudiminiam įvykiui (automobilio sugadinimui) ieÅ¡kovas elgėsi apdairiai ir sÄ Å¾iningai, iÅ¡nuomodamas automobilį trečiajam asmeniui nustatė automobilio defektus, o atsiimdamas automobilį atliko visus įmanomus ir reikalingus su automobilio bÅ«klės nustatymu susijusius veiksmus. Atsakovas neturi teisinio pagrindo neiÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos dėl to, jog trečiasis asmuo neiÅ¡samiai ar visai nenurodė draudiminio įvykio atsiradimo aplinkybių (b. l. 2-4).

Vėliau ieÅ¡kovas sumažino reikalavimÄ iki 22 326 Lt (b. l. 83, 86).Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovui nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo pateikta informacija apie automobilio sugadinimo aplinkybes, todėl atsakovas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis, laikytinas draudžiamuoju. IeÅ¡kinyje yra suabsoliutinama atsakovo prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ eliminuojant paties apdraustojo pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai.

Be to, atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos dydžiu, nes ji nurodyta neiÅ¡skaičiavus nei PVM, nei draudimo sutartyje numatyto dydžio iÅ¡skaitos, nei automobilio detalių nusidėvėjimo. Atsakovas reikalavo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 26-29).Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-23 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 815 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui be reikalo sumokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį, t. y. 175,98 Lt, priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 19,53 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad šalių sudarytoji Sutartis yra parengta pagal draudimo rūšies taisykles (Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030, toliau – Taisyklės Nr. 030, b. l. 30-37). Ieškovas nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jo automobilis, kadangi automobilis buvo apgadintas nuomos sutarties galiojimo metu, kai ieškovas jo nekontroliavo. Atsakovas siuntė automobilio nuomininkui (trečiajam asmeniui) raginimus pateikti išsamius paaiškinimus dėl aplinkybių, kuriomis buvo apgadintas ieškovo automobilis.

Tačiau trečiasis asmuo nepateikė draudikui reikalaujamos informacijos. Å alims sudarius automobilio kasko draudimo sutartį, draudimo iÅ¡moka dėl automobilio apgadinimo turi bÅ«ti iÅ¡mokėta ne bet kokiu atveju, o tik įvykus draudžiamajam įvykiui (Taisyklių Nr. 030 3 skyrius). Taisyklių Nr. 030 4 skyriuje iÅ¡vardinti nedraudžiamieji įvykiai, kuriems įvykus, draudimo iÅ¡moka nemokama. Nedraudžiamieji įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga.

Draudikas, kuriam nesuteikta informacija apie apdraustojo automobilio aplinkybes, neturi galimybės nustatyti, ar įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovo automobilis, buvo draudžiamasis įvykis. InformacijÄ apie automobilio apgadinimo aplinkybes žino ir jÄ suteikti gali tik ieÅ¡kovo automobilio nuomininkas – trečiasis asmuo T. S.. Tačiau jis nesuteikė draudikui informacijos, reikalingos žalos padarymo aplinkybėms iÅ¡tirti. Draudikas (atsakovas) tinkamai įvykdė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.992 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudiko pareigas.

Todėl standartinės draudimo sutarties sÄ lygos yra privalomos draudėjui (ieÅ¡kovui) (CK 6.185 straipsnio 2 dalis). Taisyklių Nr. 030 17.4.1. p. nuostata suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei draudėjas (ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone, žr. Taisyklių Nr. 030 20.3. p.) nevykdo prievolės suteikti draudikui visÄ Ä¯vykio tyrimui reikalingÄ informacijÄ ir pateikti reikalaujamus dokumentus.

Å i taisyklių Nr. 030 nuostata įsakmiai nenurodo nemokėti draudimo iÅ¡mokos. Todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , įvertintina, ar draudikas pagrįstai atsisakė sumokėti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ , remdamasis paminėtomis Taisyklių Nr. 030 nuostatomis. Nežinant žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybių, neįmanoma nustatyti, ar įvykis, kurio metu padaryta tokia žala, buvo draudžiamasis. Taisyklių Nr. 030 4 skyriuje apraÅ¡yti nedraudžiamieji įvykiai, kurių metu apdraustajam automobiliui taip pat gali bÅ«ti padaryta žala, tačiau draudikas neturi prievolės sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Tad žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybės turi esminę reikÅ¡mę nustatant, ar draudikas turi prievolę sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudėjui ar kitiems asmenims, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėjusiems teisę naudotis transporto priemone, nesuteikus iÅ¡samios informacijos apie žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybes, neįmanoma nuspręsti, ar turi bÅ«ti sumokėta draudimo iÅ¡moka. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atsisakymas sumokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ atitinka CK 6.987 straipsnio nuostatas ir draudimo taisyklių Nr. 030 17.4.1. p. nuostatas.

Draudimo iÅ¡mokos sumokėjimas, draudikui nežinant žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybių, prieÅ¡tarautų Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatoms (Draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo). Draudikas įvykdė Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. Todėl nėra pagrindo pirmajam ieÅ¡kovo reikalavimui patenkinti, Å¡is reikalavimas atmetamas.

Antrasis reikalavimas, kaip iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo, taip pat atmestas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimÄ (skundžiamoje dalyje) ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. PraÅ¡o priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui, o likusia sprendimo dalimi nesutinka.

Nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo teisinius santykius. Teismas pirmiausiai turėjo taikyti specialiÄ jÄ normÄ , t. y. Draudimo įstatymo 96 straipsnį, kurio pirmoje dalyje apibrėžiama draudėjo pareiga teikti draudikui reikiamÄ , bet tik visÄ draudėjo turimÄ informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes. Å i draudėjo pareiga siejama su draudiko pareiga dar tik sudarant draudimo sutartį nurodyti, kokie dokumentai pateiktini draudikui.

Teismas turėjo nustatyti, ar atsakovas draudimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovui pateikė sÄ raÅ¡Ä dokumentų, pateiktinų įvykus draudžiamajam įvykiui. Toks sÄ raÅ¡as ieÅ¡kovui nebuvo pateiktas, todėl tai, ar ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė draudimo sutartį, spręstina vadovaujantis Taisyklių 12 straipsniu, kur nurodytos draudėjo pareigos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡iame Taisyklių straipsnyje nustatytas pareigas. Teismas taip pat nenustatė, kad ieÅ¡kovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡ias pareigas.

Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nemokėti draudimo iÅ¡mokos, kadangi ieÅ¡kovas negalėjo įtakoti trečiojo asmens veiksmų, o atsakovas elgėsi pasyviai ir nesirÅ«pino gauti tokiÄ informacijÄ , kokiÄ laikė esant reikalinga. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, o pagal 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.

Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas (draudikas) elgėsi pasyviai ir be mėginimų susiekti su trečiuoju asmeniu daugiau jokių aktyvių veiksmų neatliko. Draudikas nevykdė savo pareigos tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti (nesikreipė nei į valstybės institucijas (Kelių policijÄ ), nei į kitus juridinius asmenis, galėjusius turėti informacijos apie apdrausto automobilio dalyvavimÄ eismo įvykyje). Atsakovas, nesinaudodamas galimybe teisme tiesiogiai gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ trečiojo asmens, faktiÅ¡kai parodė, kad jam informacijos pakako ir davė pagrindÄ prielaidoms, kad draudimo iÅ¡mokos nemokėjimas visai nesusijęs su informacijos dėl apgadinto automobilio stoka.

Apelianto teigimu, draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 6 dalį. Pareiga įrodyti draudiminio įvykio aplinkybes tiek teismo sprendime esančiais teiginiais, tiek draudiko pasyviais veiksmais nepagrįstai buvo perkelta draudėjui (b. l. 93-95).Atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o skundÄ atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apelianto argumentai nepagrįsti. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad draudikui iki Å¡iol nėra pateikta informacijos apie ginčo automobilio sugadinimo aplinkybes. Apeliantas, praneÅ¡damas atsakovui apie automobilio sugadinimÄ , nurodė, kad automobilis buvo iÅ¡nuomotas trečiajam asmeniui, kuris neva grÄ Å¾ino automobilį sugadintÄ . Dėl Å¡io įvykio ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Å eÅ¡kinės policijos nuovadÄ , tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir iÅ¡samios automobilio apgadinimo aplinkybės nenustatytos.

Vadovaudamasis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi, atsakovas ne kartÄ raÅ¡tu ir žodžiu kreipėsi į trečiÄ jį asmenį dėl papildomos informacijos pateikimo. Atsakovas neturi galimybės priversti ieÅ¡kovÄ ar trečiÄ jį asmenį atskleisti įvykio aplinkybes. Taisyklių 12.1.9 punktas nurodo, kad draudėjas privalo leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visÄ Ä¯vykio tyrimui reikalingÄ informacijÄ ir pateikti draudiko reikalaujamus dokumentus.

Apeliantas neneigia, kad reikalaujamo paaiÅ¡kinimo apie konkrečias automobilio sugadinimo aplinkybes nepateikė, to nepadarė ir trečiasis asmuo. Pagal Taisyklių 3.1 punktÄ transporto priemonių kasko draudimo atveju draudžiamuoju įvykiu yra laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs įvykis, kurio metu dėl tiesioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iÅ¡ iÅ¡orės ar dėl gaisro, sprogimo transporto priemonė buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo bÅ«du. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo pateiktos automobilio sugadinimų atsiradimo aplinkybės, konstatuotina, kad nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis, laikytinas draudžiamuoju.

Kadangi trečiasis asmuo nevykdė automobilio nuomos sutarties pagrindu nustatytos pareigos praneÅ¡ti apie automobilio sugadinimo aplinkybes, už tai pagal Taisyklių 20.3 punktÄ yra atsakingas pats ieÅ¡kovas (b. l. 101-103). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako tik dėl apelianto nurodytų argumentų.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2010-06-10 sudarė transporto priemonės (automobilio CITROEN C5, v. n. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį (draudimo laikotarpis nuo 2010-06-10 iki 2011-06-09), kurios sudarymÄ patvirtina Å¡alių pasiraÅ¡ytas Transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0333794 (b. l. 6) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kovas 2011-03-17 su trečiuoju asmeniu T. S. sudarė minėtos transporto priemonės nuomos sutartį Nr. 20110317/01 (b. l. 7). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovui trečiasis asmuo grÄ Å¾ino apgadintÄ automobilį. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas neginčija to, kad jis nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintas jo automobilis, kadangi automobilis buvo apgadintas nuomos sutarties galiojimo metu, kai ieÅ¡kovas jo nekontroliavo. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo Å¡alys (draudikas ir draudėjas) nesutaria dėl to, kas privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kuriomis buvo apgadintas automobilis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Atsakovas atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi jam nebuvo pateiktos automobilio sugadinimų atsiradimo aplinkybės, todėl atsakovas neturėjo galimybės objektyviai įvertinti, ar įvykis, kurio metu buvo sugadintas automobilis, laikytinas draudžiamuoju draudimo taisyklių prasme (b. l. 17-18).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo atsisakymas sumokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ atitinka CK 6.987 straipsnio nuostatas ir Taisyklių Nr. 030 17.4.1 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija. Taisyklių, kurios yra sudėtinė Å¡alių sudarytos draudimo sutarties dalis, 17.4.1 punkte nustatyta, kad atsakovas turi teisę atsisakyti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu ieÅ¡kovas neįvykdė, be kita ko, Taisyklių 12.1.9 punkte numatytos pareigos, t. y. neleido atsakovui (draudikui) atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimo, nesuteikė draudikui visos įvykio tyrimui reikalingos informacijos ir nepateikė draudiko reikalaujamų dokumentų.

Apeliantas teigia, kad tinkamai vykdė visus draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pranešė apie draudžiamÄ jį įvykį, pateikė atsakovui visus turimus dokumentus ir bendradarbiavo su atsakovu tiek, kiek jis reikalavo, o atsakovas nepateikė ieÅ¡kovui reikalingų dokumentų sÄ raÅ¡o ir tik nurodė, kad negali reguliuoti žalos, nes automobilio nuomininkas (trečiasis asmuo) nesuteikia reikiamos informacijos. Apeliantas pažymi, kad ji negalėjo įtakoti trečiojo asmens veiksmų. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais minėtus apeliacinio skundo argumentus, kadangi pagal Taisyklių 20.3 punktÄ draudėjas (ieÅ¡kovas) laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimÄ ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iÅ¡ draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo įgalioti asmenys (transporto priemonės teisėtas valdytojas, naudotojas ir pan.) ar kiti asmenys, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.

Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties laikotarpiu ginčo automobilis buvo teisėtai (nuomos sutarties pagrindu) naudojamas trečiojo asmens ir, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog bÅ«tent tuo metu ginčo automobilis buvo apgadintas. Taigi tiek atsakovas atsisakydamas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , tiek pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad draudėjui ar kitiems asmenims, su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėjusiems teisę naudotis transporto priemone, nesuteikus iÅ¡samios informacijos apie žalos apdraustajam automobiliui padarymo aplinkybes, neįmanoma nuspręsti, ar turi bÅ«ti sumokėta draudimo iÅ¡moka, kadangi neįmanoma nustatyti, ar įvykis yra draudiminis ar nedraudiminis.

Kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; kt.).

Minėtas informavimo pareigos netinkamas vykdymas Å¡iuo atveju buvo esminė priežastis, kuri atsakovui suteikė pagrįstÄ teisę atsisakyti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti visÄ jo praÅ¡omÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apelianto UAB „D-grupė“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė tokias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Apelianto UAB „D-grupė“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas Liuda Uckienė