2017-01-27 Nr. CB-908-2-58-3-00048-2016-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė

byla Nr. e3K-3-6-378/2017

Teisminio

proceso Nr. 2-58-3-00048-2016-9

Procesinio

sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio

27 d.

Vilnius

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Gražinos

Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus

(kolegijos pirmininkas),

teismo

posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės

viešosios įstaigos Kelmės ligoninės kasacinį skundą dėl Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m.

liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios

akcinės bendrovės „Sosdiagnostika“ (teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė

„Diagnostikos laboratorija“) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kelmės

ligoninei dėl pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos sprendimo

panaikinimo.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje

byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo

kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, aiškinimo bei taikymo.

2. Ieškovė

UAB „Sosdiagnostika“ (jos

teisių perėmėja kasaciniame procese – UAB „Diagnostikos laboratorija“) (toliau

– ir ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti: supaprastinto

atviro konkurso „Medicininių laboratorinių tyrimų pirkimas“ (toliau –

Konkursas) sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 ir 8 punktų reikalavimus, 4

priedo „Medicininių laboratorinių tyrimų paslaugos pirkimo techninė

specifikacija“ 2 punkto lentelės 5 punkte nustatytą reikalavimą

medicininius laboratorinius tyrimus atlikti per 30 ir 60 minučių nuo tyrimo pristatymo

į laboratoriją bei 3 priedo „Viešojo medicininių laboratorinių tyrimų pirkimo

pardavimo sutarties projektas“ Specialiųjų sąlygų 7.2 punktą; pripažinti

nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės VšĮ Kelmės ligoninės (toliau – ir atsakovė,

perkančioji organizacija, kasatorė) Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 4

d. raštu Nr. S-109 (2.5) įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją;

priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Byloje

nustatyta, kad Konkurso sąlygose, be kitų nuostatų, buvo nurodyta, jog:

3.1.

tiekėjas turi

užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose,

organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų

organizatorių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros

įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“; atitiktį

šiam reikalavimui patvirtina galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų

teikimo sutartis su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatai už 2015

m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms (Konkurso

sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punktas);

3.2. tiekėjas per paskutinius 3 veiklos metus arba per laiką nuo

jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus)

turi būti įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu –

medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu stacionarinėje antrinio lygio asmens

sveikatos priežiūros įstaigoje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę,

kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės (Konkurso sąlygų 15 punkto

1 lentelės 8 punktas) (toliau kartu šios sąlygos [15 punkto 1 lentelės 7, 8

punktai] – ginčo Konkurso sąlygos).

4. Ieškovė,

manydama, kad Konkurso sąlygos dirbtinai suvaržo tiekėjų

dalyvavimą Konkurse dėl neproporcingų ir perteklinių reikalavimų,

neatitinkančių pirkimo objekto, 2016 m. sausio

27 d. pateikė atsakovei pretenziją, be kitų, reikalaudama patikslinti šios nutarties

2 punkte nurodytas Konkurso sąlygas, tačiau šie jos reikalavimai perkančiosios

organizacijos 2016 m. vasario 4 d. raštu buvo atmesti.

5. Ieškinyje

nurodoma, kad, remiantis sveikatos

apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998, išorinė kokybės

kontrolė vykdoma tik vertinant laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybę, o

atsakovė reikalauja, kad tiekėjai pateiktų duomenis apie išorinę kokybės

kontrolę būtent perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms. Toks

reikalavimas yra perteklinis, riboja tiekėjų konkurenciją, nes juo reikalaujama

atlikti visų perkamų tyrimų išorinį kokybės vertinimą, nors dalis jų Lietuvoje

dar nėra atliekami. Konkurso

sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimą atitinka tik vienas

iš Lietuvos rinkoje veikiančių privačių tiekėjų; tokiu reikalavimu pažeidžiamas

viešųjų pirkimų tikslas ir viešųjų pirkimų principai.

II. Pirmosios

ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Šiaulių

apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –

nutraukė Konkurso procedūras; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas

nurodė, kad Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės

reikalavimų aprašo (toliau – Laboratorijų kokybės reikalavimų aprašas),

patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.

V-998, 211 punkte įtvirtinta prievolė laboratorijai ne mažiau kaip

du kartus per metus dalyvauti laboratorijų palyginamosiose (išorinio kokybės

vertinimo) tyrimų tikrinimo programose, todėl sprendė, kad Konkurso sąlygų 15

punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimas nėra perteklinis.

8. Tačiau

reikalavimas pateikti galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo

sutartį su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m.

būtent atsakovės perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms, teismo

vertinimu, yra akivaizdžiai perteklinis, nepagrįstai diskriminuojantis tiekėjus

ir ribojantis jų galimybes dalyvauti Konkurse, todėl tikslintinas. Medicininių

laboratorinių tyrimų atlikimas yra licencijuojama veikla, asmens sveikatos

priežiūros įstaiga privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigų

licencijavimą vykdančią instituciją dėl licencijos šioje įstaigoje norimiems

atlikti laboratoriniams tyrimams išdavimo, papildymo naujais medicininiais

tyrimais ar jų atsisakymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad

išorinė kokybės kontrolė gali būti vykdoma tik vertinant laboratorijoje jau

atliekamų tyrimų kokybę, o ne galimai ateityje atliksimų tyrimų kokybę.

9. Teismas

nustatė, kad Konkurso pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, tačiau priimant sprendimą

jų pasiūlymų vertinimo procedūra nebuvo baigta, todėl nebuvo nustatyta, kiek

tiekėjų atitinka Konkurso sąlygas. Atsakovė nepaneigė ieškovės teiginio, kad Konkurso

sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimą iš Lietuvos rinkoje

veikiančių tiekėjų atitinka tik viena privati įmonė.

10. Konkurso

sąlygose nustatytas reikalavimas, kad tyrimai turės būti atliekami atsakovės

patalpose, kurių nuomos sutartis pridedama, o Konkursą laimėjęs tiekėjas

privalės įdarbinti visus atsakovės laboratorijos darbuotojus. Kadangi Konkursą

laimėjęs tiekėjas paslaugas teiks atsakovės patalpose, naudos jos įrangą ir

turės įdarbinti visus atsakovės laboratorijos darbuotojus, kurie joje dirbo ir

iki Konkurso paskelbimo, tai teismas padarė išvadą, kad Konkurso sąlygų

15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas yra perteklinis, pažeidžia imperatyviuosius

viešųjų pirkimų principus.

11. Teismas

nustatė, kad atsakovė yra pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros

paslaugų teikėja, tačiau perka ir tretinio lygio medicininius laboratorinius

tyrimus, kurie susiję su specializuotomis tretinio lygio asmens sveikatos

priežiūros paslaugomis, teikiamomis tik tam tikrose gydymo įstaigose, tarp

kurių nėra Kelmės ligoninės. Byloje pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos

priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pažyma įrodyta,

kad Lietuvoje neišduota licencija nei vienai medicininius tyrimus atliekančiai

laboratorijai atlikti tris iš atsakovės siekiamų įsigyti tyrimų sąraše nurodytų

tyrimų.

12. Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 1 d. nutartimi paliko Šiaulių

apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą;

paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Spręsdama

dėl Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto teisėtumo kolegija pažymėjo,

kad Konkursu planuojamų įsigyti paslaugų kiekis yra maksimalus – beveik dviejų

šimtų rūšių laboratoriniai tyrimai, kurie savo esme atitinka pirminio, antrinio

ir tretinio lygio tyrimus. Tai reiškia, kad kiekvienas tiekėjas, siekiantis

atitikti Konkurso sąlygas, jau turi būti atlikęs visus šiuos tyrimus ir turėti

jų išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m. arba galiojančią paslaugų

teikimo sutartį dėl visų tyrimų.

14. Valstybinė

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos atsakyme į paklausimą nurodė, kad, 2016 m. vasario 11 d.

duomenimis, Lietuvoje nėra nė vienos tyrimų laboratorijos, turinčios licenciją

atlikti tris iš perkamų tyrimų – navikinio polipeptido specifinio antigeno

(TPS) nustatymą, vėžio nekrozės α faktoriaus (TNF-α) nustatymą ir

prostatos rūgščios fosfadozės kiekio nustatymą; atsakovė šios informacijos

nepaneigė. Iš nurodytų duomenų kolegija sprendė, kad nė viena Lietuvoje

veikianti įmonė negalėtų pagrįsti atitikties Konkurso sąlygų 15 punkto 1

lentelės 7 punkto reikalavimui.

15. Kolegija

nurodė, kad reikalavimas dalyvauti išorinio laboratorijos kokybės vertinimo

programose parodo, jog tiekėjo teikiami tyrimai yra tinkamos kokybės, nes jie

yra periodiškai vertinami. Tačiau nurodymas, kad atitiktį šiam reikalavimui

įrodo visų perkamų tyrimų išorinio kokybės vertinimo rezultatai už 2015

m., nepagrįstai riboja konkurenciją ir iki minimumo susiaurina galimybę

tiekėjams pateikti pasiūlymą Konkursui.

16. Kolegija

pripažino, kad alternatyvus reikalavimas pateikti galiojančią išorinės kokybės

kontrolės paslaugų teikimo sutartį nepasiekia perkančiosios organizacijos

tikslo išsiaiškinti atliekamų tyrimų kokybę, nes, kaip pagrįstai

sprendė pirmosios instancijos teismas, išorinė kokybės kontrolė vykdoma tik

vertinant laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybę, o ne ateityje atliksimų

tyrimų kokybę.

17. Kolegija

sprendė, kad pirmosios instancijos teismas Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės

8 punkto atitiktį teisės normoms bei viešųjų pirkimų principams nagrinėjo

sistemiškai atsižvelgdamas ir į kitus Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus

(šios nutarties 10 punktas). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo

išvada, kad ginčijamas reikalavimas yra perteklinis. Aplinkybė, kad tiekėjas

nėra vykdęs tokio pobūdžio sutarties 24 valandas per parą, 7 dienas per

savaitę, nepaneigia fakto, jog iš esmės pagal tas pačias sąlygas jis turėtų

galimybę teikti paslaugas naudodamasis papildomų darbuotojų pagalba bei

turėdamas tam pritaikytas ir iki šiol naudojamas patalpas.

18. Nors

atsakovės nurodytame Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendime

civilinėje byloje Nr. e2-393-212/2016 pasisakyta dėl iš esmės analogiško

kvalifikacijos reikalavimo, kolegija šiuo sprendimu nesirėmė, nes skyrėsi kitos

viešojo pirkimo sąlygos – nagrinėjamu atveju nustatytas papildomas reikalavimas

laimėjus Konkursą įdarbinti įstaigoje iki šiol dirbančius perkančiosios

organizacijos darbuotojus. Kolegijos vertinimu, ši sąlyga sudaro esminę

reikšmę, neleidžiančią remtis ieškovės nurodytoje byloje pateiktais

išaiškinimais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Kasaciniu skundu atsakovė

prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio

22 d. sprendimą; atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtomis bei

panaikinti ginčo Konkurso sąlygas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismai,

remdamiesi Laboratorijų

kokybės reikalavimų aprašu, nusprendė, kad Konkurso sąlygų

15 punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimas yra teisėtas. Tačiau pripažinę,

kad reikalavimas pateikti nepagrįstus, tiekėjų konkurenciją ribojančius

atitiktį pirmiau nurodytam reikalavimui pagrindžiančius dokumentus pažeidžia viešųjų

pirkimų principus, teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 2, 4 dalis ir jas aiškinant

suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012) bei

nemotyvavo tokio savo sprendimo. Pagal nurodytą praktiką pagrįstumo ir draudimo

riboti tiekėjų konkurenciją kriterijai taikomi tiekėjų kvalifikacijos

reikalavimams, o ne juos pagrindžiantiems dokumentams. Tik nustačius pačių

kvalifikacijos reikalavimų nepagrįstumą perkančiajai organizacijai galėtų kilti

tokios neigiamos pasekmės, kaip pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

19.2. Remiantis

Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų

teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1229, 6.3 punktu, kasatorė privalo

užtikrinti šios nutarties 14 punkte nurodytų tyrimų atlikimą savo

laboratorijose arba pagal sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis.

Šios pareigos nepanaikina aplinkybė, kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos

teismas, šių tyrimų Lietuvoje nėra atlikta. Nustatytu reikalavimu siekiama

turiningojo, o ne formalaus tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo.

19.3. Kasatorė

nesutinka su šios nutarties 16 punkte nurodytomis teismo išvadomis, pažymėdama,

kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimu siekiama

įvertinti tiekėjo patirtį (praeityje įgytą ir vis dar turimą), o ne ateityje

teiksimų paslaugų kokybę (kas iš esmės reikštų pirkimo sutarties vykdymo

vertinimą). Ta aplinkybė, kad konkretaus tiekėjo turimi pajėgumai neatitinka

nustatytų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, nėra pagrindas pripažinti, kad

šie kriterijai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.

balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

19.4. Apeliacinės

instancijos teismas, remdamasis vien tuo faktu, kad ieškovė neatitinka pirmiau

nurodyto reikalavimo, nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas pateikti nurodytus atitiktį

kvalifikacijos reikalavimui patvirtinančius dokumentus riboja konkurenciją.

Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte nustatyta galimybė pateikti

alternatyvius atitiktį reikalavimui pagrindžiančius duomenis, taigi jais

konkurencija nėra ribojama. Be to, remiantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi ir

Konkurso sąlygų 20 punktu, tiekėjams suteikta teisė pasitelkti partnerius ar

paslaugų subteikėjus.

19.5. Konkurso

sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas suformuluotas, atsižvelgiant

į pirkimo objektą ir remiantis VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Tiekėjų

kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų

pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100. Teismai

visiškai nevertino Konkurso objekto, jo svarbos, viešojo intereso, kasatorės (sveikatos

priežiūros įstaigos) pareigos užtikrinti medicininių laboratorinių tyrimų

atlikimą visą parą. Ginčo reikalavimu buvo siekiama, kad pirkimo sutartis būtų

sudaryta su kompetentingu, patikimu ir patyrusiu tiekėju, turinčiu perkamų

paslaugų teikimo patirties.

19.6. Išvadą,

kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas yra perteklinis

ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus, teismai grindė ne pirkimo objekto

ypatumais, o aplinkybe, kad reikalaujamos patirties neturintis tiekėjas jos

įgis teikdamas paslaugas, nes Konkurse dalyvaujančiam tiekėjui bus suteikta

laboratorijos įranga ir jis privalės įdarbinti iki Konkurso laboratorijoje

dirbusius darbuotojus. Taip buvo paneigtas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies

reikalavimas patikrinti tiekėjų kvalifikaciją iki viešojo pirkimo sutarties

sudarymo, nes pagal teismų išaiškinimus tiekėjų kvalifikacija būtų tikrinama šiems

vykdant sutartį.

19.7. Byloje

nebuvo ginčijamos Konkurso procedūros, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas

padarė išvadą, kad Konkurse dalyvaujantys tiekėjai turi reikalaujamos patirties

dirbant 24 valandas per parą. Konkurso sąlygų reikalavimas įdarbinti kasatorės

laboratorijoje dirbusius darbuotojus negarantuoja, kad šie sutiks tęsti darbo

santykius su ieškove ar kitu tiekėju. Be to, kasatorės laboratorijos

darbuotojai atlieka tik dalį Konkursu perkamų tyrimų, kiti yra įsigyti pagal

atskirą viešojo pirkimo sutartį.

19.8. Apeliacinės

instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė kasatorės nurodyta Lietuvos

apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.

e2A-768-381/2016, kurioje vienas iš ginčytų reikalavimų buvo analogiškas

nustatytam Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkte. Nurodytoje

byloje konstatuota, kad ginčijamas reikalavimas yra adekvatus ir nėra

perteklinis; pirkimo pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, jų kvalifikacija atitiko

reikalavimus, todėl konkurencija dėl perkamų sveikatos priežiūros paslaugų

teikimo yra objektyviai galima. Šiuo prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu

paneigtas ieškovės argumentas, kad tik vienas iš dešimties Lietuvoje veikiančių

tiekėjų atitinka Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto

reikalavimą, tačiau teismai į tai neatsižvelgė, netyrė perkamų paslaugų rinkos,

taip pažeisdami proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 279 straipsnio 4 dalis)

ir priimdami nepagrįstus procesinius sprendimus.

20. Ieškovė

atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1

d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistus;

priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.

Byloje

kilo nesutarimas dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo. Kasacinio teismo

praktikoje draudžiama ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė diskriminacija, t. y.

kai visiems tiekėjams vienodai taikomi perkančiosios organizacijos veiksmai ar

sprendimai de facto (faktiškai) nepagrįstai (neteisėtai) lemia

skirtingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-969/2015; kt.).

20.2.

Teismai

pagrįstai nurodė ir tarp šalių nėra ginčo, kad pats reikalavimas dalyvauti

išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose nėra ir negali būti

laikomas pertekliniu ir neteisėtu. Konkurenciją nepagrįstai riboja reikalavimas

dėl atitiktį jam pagrindžiančių dokumentų, nes juos abu aiškinant sistemiškai,

tiekėjai turi pateikti ne savo atliekamų, bet visų perkamų laboratorinių tyrimų

išorinės kokybės kontrolės duomenis. Taigi Konkurse dalyvaujantis tiekėjas turi

pateikti duomenis apie beveik dviem šimtams perkamų tyrimų taikomą išorinį

kokybės vertinimą.

20.3.

Byloje

įrodyta, kad Lietuvoje nėra nė vienos tyrimų laboratorijos, turinčios licenciją

atlikti tris iš kasatorės perkamų tyrimų (šios nutarties 14 punktas), taigi nė

viena Lietuvoje veikianti tyrimų laboratorija objektyviai negalėtų būti

pripažinta atitinkančia Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto

reikalavimus – negalėtų pateikti nei kasatorės nurodytų, nei kitų (VPĮ 32

straipsnio 4 dalis) duomenų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šis

reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją. Tyrimų kokybė ir tiekėjo

kompetencija, patikimumas bei pajėgumas įvykdyti pirkimo sutartį (VPĮ 32

straipsnio 1 dalis) galėtų būti vertinama ir iš dalies tyrimų išorinio kokybės

vertinimo rezultatų.

20.4.

Kasatorės

nustatyta alternatyvi galimybė pateikti galiojančią sutartį dėl visų

laboratorinių tyrimų, patenkančių į pirkimo objektą, yra neproporcinga.

Tiekėjui nėra prasmės iš anksto sudaryti tokią sutartį, nes jei jo pasiūlymas

nebus pripažintas laimėjusiu, tiekėjas ir toliau neatliks kai kurių tyrimų. Be

to, neaišku, kaip sutartis dėl galimai būsimų tyrimų kokybės tikrinimo galėtų

pagrįsti arba paneigti tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, t. y.

tokia sutartis nepatvirtina ir neužtikrina būsimų tyrimų kokybės, o tik

nepagrįstai riboja konkurenciją.

20.5.

Nors

Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas formaliai

atitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jis dirbtinai riboja

konkurenciją, yra nepagrįstas ir neproporcingas. Konkurso sąlygos turi būti

aiškinamos sistemiškai. Kadangi kasatorė nustatė reikalavimą, kad tiekėjas paslaugas

turės teikti būtent jos patalpose, galės naudotis jos įranga bei privalės

įdarbinti įstaigoje dirbančius darbuotojus, tai vien ta aplinkybė, kad tiekėjas

iki šiol nėra teikęs medicininių laboratorinių tyrimų būtent antrinio lygio

asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 valandas per parą, 7 dienas per

savaitę, visiškai nereiškia, jog jis, turėdamas iš kasatorės išsinuomotas

patalpas, nebūtų pajėgus užtikrinti tinkamą perkamų paslaugų teikimą.

20.6.

Teismai

nustatė faktinę aplinkybę, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8

punkto reikalavimą atitinka tik viena tiekėja – UAB „Medicina practica

laboratorija“, taigi Konkurso sąlyga, kurią atitikti gali tik vienintelis

tiekėjas, akivaizdžiai pažeidžia viešųjų pirkimų tikslą racionaliai naudoti tam

skirtas lėšas. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad šalių ginčas kilo ne dėl

tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimo teisėtumo, bet dėl

paties kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo, todėl teismai pagrįstai vertino

pirkimo objektą, paslaugų teikimo sąlygas ir, atsižvelgdami į jas, padarė

pagrįstas išvadas. Tiekėjo pajėgumą teikti perkamas paslaugas 24 valandas per

parą, 7 dienas per savaitę pagrindžia tai, kad Konkurso laimėtoju išrinktas

tiekėjas privalės perkelti į savo įmonę perkančiosios organizacijos

darbuotojus, kurie iki šiol atliko tokio tipo tyrimus bei turi patirties

dirbant 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

20.7.

Šios

ir kasatorės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos

Nr. e2A-768-381/2016 aplinkybės skiriasi iš esmės; toje byloje ginčytose

pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas reikalavimas įdarbinti perkančiosios

organizacijos darbuotojus.

20.8.

Teismai,

priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, tiksliai, aiškiai ir

nedviprasmiškai nurodė jų motyvus, įrodymus, kuriais jie grindžiami, todėl

pripažintini nepagrįstais kasatorės teiginiai dėl tariamo CPK 176, 185, 270

straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo. Kasatorė

neįrodė, kaip teismai pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 178

straipsnis).

Teisėjų

kolegija

k o n s

t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21. Šios kasacinės

bylos nagrinėjimo objektas – ginčo Konkurso sąlygų (šios nutarties 3.1, 3.2 punktai)

teisėtumas. Teismai, išnagrinėję Konkurso dalyvės ieškinį, konstatavo, kad

ginčo Konkurso sąlygų reikalavimai nepagrįsti ir neproporcingi. Atsakovė, nesutikdama su tokia

teismų pozicija, pateikė kasacinį skundą.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo Konkurso sąlygas,

perkančiosios organizacijos kasacinio skundo argumentus ir teismų motyvus,

sprendžia, kad dėl toliau pateikiamų kasacinio teismo argumentų nėra pagrindo

naikinti iš esmės teisingų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

procesinių sprendimų.

Dėl Konkurso sąlygų 15 punkto 1

lentelės 7 punkto teisėtumo

23. Kasatorės

teigimu, teismai nepagrįstai pripažino neteisėta Konkurso 15 punkto

1 lentelės 7 punkto sąlygą, kurioje

nustatytas reikalavimas pateikti atitiktį konkrečiam kvalifikacijos

reikalavimui pagrindžiančius dokumentus (galiojančią išorinės kokybės kontrolės

paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatus

už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms), o ne patį

kvalifikacijos reikalavimą, taip netinkamai aiškindami VPĮ nuostatas ir

nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (šios nutarties 19.1 punktas).

Toks kasatorės argumentas pripažintinas nepagrįstu.

24. Pagal

nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygos turi

būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio

aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią

(plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį

civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo

praktiką).

25. Konkurso

sąlygų 15

punkto 1 lentelės 7 punkte kasatorė nustatė bendro pobūdžio reikalavimą, kad tiekėjas turi užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos

kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų

išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių. Šis reikalavimas

detalizuojamas nustatant atitiktį jam pagrindžiančius dokumentus – nurodoma,

kad turi būti pateikta galiojanti

išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis su priedais arba išorinės

kokybės kontrolės rezultatai už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų

atlikimo paslaugoms.

26. Sistemiškai

aiškinant Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte nustatytą

kvalifikacijos reikalavimą ir reikalavimą dėl atitiktį jam pagrindžiančių

dokumentų darytina išvada, kad aprašydama, kokius

dokumentus privalės pateikti Konkurse norintys dalyvauti tiekėjai, perkančioji

organizacija kartu apibrėžė ir šio kvalifikacijos reikalavimo apimtis – t. y.

kad išorinis laboratorijos

kokybės vertinimas turi būti atliekamas visoms perkamoms

laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina,

kad teismai pagrįstai vertino ne tik patį kvalifikacijos reikalavimą, bet ir jį

pagrindžiančius dokumentus nustatančią Konkurso sąlygą, bei dėl ginčo reikalavimo

teisėtumo sprendė remdamiesi, be kita ko, ir šio vertinimo rezultatais. Tokios

teismų išvados atitinka kasacinio teismo praktiką dėl sisteminio pirkimo sąlygų

aiškinimo, sprendžiant dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio

(plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį

civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).

27. Teismai

nustatė faktinę aplinkybę, kurios bylos šalys neginčijo, kad Valstybinės

akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos

ministerijos atsakymo į paklausimą dieną (2016 m. vasario 11 d.) nebuvo išduota

nė viena licencija atlikti

Lietuvoje tris iš Konkursu perkamų beveik dviejų šimtų tyrimų. Šių duomenų

pagrindu teismai sprendė, kad Lietuvoje nėra nė vienos medicininius

tyrimus atliekančios laboratorijos,

turinčios teisę atlikti šiuos tyrimus, taigi ir galinčios atitikti Konkurso

sąlygų reikalavimus.

28. Kasatorė

pagrįstai nurodo, kad kvalifikacijos reikalavimais siekiama patikrinti tiekėjo

praeityje įgytą ir dalyvaujant viešajame pirkime vis dar turimą kvalifikaciją

(žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį

civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nurodytas nuostatas taikant nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai,

kad byloje surinkti duomenys patvirtino, jog paskelbiant Konkursą nė viena

Lietuvos laboratorija neturėjo licencijos, suteikiančios teisę atlikti visus

perkamus tyrimus, taigi negalėjo turėti patirties juos atliekant 2015 m.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Lietuvoje nėra nė vieno tiekėjo, kuris

iki Konkurso paskelbimo būtų įgijęs jo sąlygose reikalaujamą kvalifikaciją ir galėtų

pateikti duomenis apie perkamų tyrimų atlikimo išorinės kokybės kontrolės

rezultatus už 2015 m.

29. Teisėjų

kolegijos vertinimu, tokia išvada sudaro pagrindą konstatuoti, kad Konkurso

sąlygų 15 punkto

1 lentelės 7 punkte perkančioji

organizacija nustatė reikalavimą, kurio dalis yra neįgyvendintina (atitiktis

neįrodytina). Dėl to pripažintina, kad šis reikalavimas yra neproporcingas, juo

iki minimumo apribojama ar net panaikinama konkurencija tarp tiekėjų, jis neužtikrina

viešųjų pirkimų principų ir dėl to teismų pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu.

30. Kaip

vieną iš pagrindų panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus kasatorė

nurodo argumentą, kad tiekėjai turėjo teisę rinktis – pateikti arba išorinės

kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m., arba galiojančią išorinės kokybės

kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais. Teisėjų kolegija tokį argumentą

pripažįsta nepagrįstu toliau nurodomais motyvais.

31. Pagal nuosekliai

formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiekėjo kvalifikacija yra

suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus

prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus; tai – objektyvi

kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos

pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija)

faktų egzistavimą; kvalifikacija turi būti įgyta iki pirkimo dokumentuose

nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011;

kt.). Šios nuostatos suponuoja pareigą tiek perkančiosioms organizacijoms

nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kuriomis būtų patikrinama tiekėjų jau turima

kvalifikacija, tiek pareigą tiekėjams pagrįsti, kad kompetenciją, pajėgumą ar

patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip pirkimo

dokumentuose nustatytą galutinę pasiūlymų pateikimo dieną.

32. Teisėjų

kolegijos vertinimu, Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte nurodyta

galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis nėra pakankama

perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo turima kvalifikacija, o tiekėjams

– įrodyti, kad jų pasiūlymas atitinka keliamą kvalifikacijos reikalavimą. Kaip

tinkamai sprendė bylą nagrinėję teismai, vien sutarties sudarymo faktas

nepagrindžia, kad pagal ją jau buvo atliktas išorinis laboratorijoje atliekamų tyrimų

kokybės vertinimas, taigi neįrodo, kad tiekėjas turi reikalaujamą kvalifikaciją.

Aplinkybė, kad toks

vertinimas bus atliekamas ateityje, nepadeda pasiekti ginčo reikalavimu

siekiamo tikslo – įsitikinti, kad tiekėjas pajėgus suteikti perkamas paslaugas,

t. y. kad jis atlieka tinkamos kokybės tyrimus.

33. Ginčijamas Konkurso sąlygų reikalavimas suponuoja

situaciją, kad, perkančiajai organizacijai priimant išorinės

kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis kaip tinkamą tiekėjo pasirengimą

suteikti perkamas paslaugas įrodymą, dėl tiekėjų kvalifikacijos būtų

sprendžiama pagal duomenis, kurie paaiškės tik vykdant viešojo pirkimo sutartį.

Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia situacija neatitinka VPĮ teisinio

reguliavimo ir pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos (šiame kontekste taip

pat žr. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo

2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

34. Be

to, kasacinis teismas jau yra konstatavęs

viešųjų pirkimų principų pažeidimą, kai perkančioji organizacija nustatė

pirkimo sąlygas, kuriomis sukūrė situaciją, kai tiekėjai iki galutinės

pasiūlymo datos turi pateikti tik dalį (kad ir didžiąją) įrodymų,

pagrindžiančių savo pasiūlymo atitiktį perkančiosios organizacijos iškeltiems

reikalavimams, o likusi dalis turi būti pateikta ir įvertinta jau sudarius

viešojo pirkimo sutartį, nes pagal tokias pirkimo sąlygas laimėtoju galėjo būti

išrinktas toks tiekėjo pasiūlymas, kuris iš tiesų neatitiko pirkimo sąlygų (žr.

pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį

civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Pastarojoje nutartyje kasacinio teismo

taip pat konstatuota, kad perkančioji organizacija turi siekti užtikrinti

tiekėjų konkurenciją ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu aspektu.

35. Teisėjų

kolegija taip pat konstatuoja, kad reikalavimas, jog tiekėjas pateiktų išorinės

kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m., ir reikalavimas, kad tiekėjas pateiktų

galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais, pagal savo turinį negali būti vertinami kaip alternatyvūs

kriterijai, nes jie yra nelygiaverčiai (žr. pagal analogiją Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.

3K-3-43/2012), t. y. tik vienu iš šių dokumentų (atlikto išorinio kokybės

vertinimo rezultatais) gali būti įrodyta turima patirtis.

36. Atsižvelgiant į šiuos

ir pirmiau nurodytus argumentus, dėl dalies Konkurso

sąlygų 15 punkto

1 lentelės 7 punkte nurodytų reikalavimų neįgyvendinamumo bei šioje

Konkurso sąlygoje nurodytų pateiktinų dokumentų nelygiavertiškumo sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad Konkurso

sąlygų 15 punkto

1 lentelės 7 punkto sąlyga yra neproporcinga ir nepagrįstai riboja konkurenciją.

37. Tokios išvados nepanaikina aplinkybė,

kad paslaugoms teikti tiekėjas turi teisę pasitelkti subrangovus (subtiekėjus,

subteikėjus) ar partnerius, nes šios teisės įgyvendinimas šiuo atveju

sudėtingas – byloje konstatuota, kad Lietuvoje kvalifikuotų tiekėjų nėra, o dėl

perkamų paslaugų specifikos ir Konkurso sąlygų reikalavimo, jog paslaugos būtų

teikiamos perkančiosios organizacijos patalpose, galimybė pasitelkti užsienio subrangovus

ar partnerius yra itin apribota.

38. Papildomai pažymėtina,

kad teisėjų kolegija nekvestionuoja kasatorės poreikio įsigyti visų perkamų

tyrimų atlikimo paslaugas (šios nutarties 19.2 punktas) ir tiekėjų pareigos

dalyvauti išorinio laboratorijos

kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės

vertinimo programų organizatorių (Laboratorijų kokybės reikalavimų

aprašo 211 punktas), tačiau,

įvertinusi aplinkybę, jog iki Konkurso paskelbimo dalis juo perkamų tyrimų

Lietuvoje nebuvo atliekami, konstatuoja, kad tiekėjų dalyvavimas išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose turėjo

būti patikrintas kitomis, proporcingomis ir konkurencijos neribojančiomis

priemonėmis.

Dėl Konkurso sąlygų reikalavimo turėti patirties teikiant

perkamas paslaugas 24 valandas per

parą, 7 dienas per savaitę teisėtumo

39. Kasatorė

nurodo, kad teismų išvados dėl Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto neteisėtumo

padarytos neįvertinus Konkurso objekto, jo svarbos, viešojo intereso, kasatorės

pareigos nenutrūkstamai teikti medicinos paslaugas. Jos teigimu, dėl

reikalavimo nepagrįstumo teismai sprendė ne atsižvelgdami į pirkimo objekto

ypatumus, o remdamiesi aplinkybe, kad tiekėjas įgis reikalaujamos patirties

teikdamas paslaugas, naudodamas perkančiosios organizacijos suteiktą

laboratorijos įrangą bei įdarbinęs iki Konkurso joje dirbusius darbuotojus. Šie

kasatorės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

40. VPĮ 32 straipsnyje, be kitų nuostatų,

įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra

kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi

teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti

minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama

veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir

pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą

informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šios nuostatos

detaliai išaiškintos gausioje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.

3K-3-43/2012; kt.).

41. Perkančiosios

organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo

nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos

reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su

pirkimo objektu bei teisės akų reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje

išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui

ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo

procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams,

riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4

d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

42. Ankstesnėje

kasacinio teismo praktikoje buvo konstatuota, kad vienas iš pagrindų, kuriems

esant pateisinami itin aukšti kvalifikacijos reikalavimai (kaip nagrinėjamu

atveju nurodo ir kasatorė), gali būti viešojo intereso apsauga (žr. pirmiau

nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr.

3K-3-126/2010). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėtojant šią praktiką buvo

pažymėta, jog viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš

galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių,

vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija

šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, teismas plėtoja praktiką dėl

viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi)

konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių

ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl

savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl

kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas

mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti

aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti

aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015

m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir joje nurodytą

kasacinio teismo praktiką).

43. Sutiktina su kasatore, kad perkamo objekto svarba

ir viešasis interesas yra kriterijai, taikytini sprendžiant dėl kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams būti įvykdžiusiems arba vykdantiems bent vieną sutartį,

susijusią su pirkimo objektu – medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu

stacionarinėje antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje

24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, pagrįstumo, tačiau kartu

atkreiptinas dėmesys į tai, kad, be jų, taip pat turi būti įvertintas tokio reikalavimo

tikslingumas,

juo sukeliamo tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime ribojimo ir juo

siekiamo tikslo pusiausvyra.

44. Pabrėžtina, kad VPĮ

įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų

ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir tuo siekiama, jog šie reikalavimai

dirbtinai neribotų konkurencijos. Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų

tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti

pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti

papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę

pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos

turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir

tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-376/2014).

45. Kasatorė,

reikalaudama, kad tiekėjai turėtų patirties teikiant perkamas paslaugas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, rėmėsi vien

pirkimo objekto svarba, tačiau nepagrindė šio reikalavimo tikslingumo,

neįrodė, kodėl perkamas paslaugas kokybiškai galėtų teikti tik darbo

organizavimo nurodytu grafiku patirties turintis tiekėjas.

46. Byloje

nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nepertraukiamam medicininių laboratorinių

tyrimų paslaugų teikimui reikia įgyti specialių įgūdžių ir tokių paslaugų

negalėtų suteikti tiekėjas, iki pirkimo sutarties sudarymo paslaugas teikęs kitu

(nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ar panašiu) grafiku. Vien ta aplinkybė, kad bus

teikiamos medicininės paslaugos, esant kitiems kvalifikacijos reikalavimams,

dėl kurių Konkurso pasiūlymą galės pateikti tik medicinos srityje veikiantis,

licencijuotas ir tokių paslaugų teikimo patirties turintis tiekėjas, nesudaro

pakankamo pagrindo ginčo reikalavimą pripažinti pagrįstu ir dėl to teisėtu. Be

to, kasatorė nepateikė argumentų, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti tinkamos kokybės

paslaugas – negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją

ribojančiomis priemonėmis, pvz., reikalavimu tiekėjui turėti tam tikrą

personalo skaičių, taikyti darbo laiko apskaitos standartus ar pan.

47. Tai

konstatavusi, teisėjų kolegija nepripažįsta reikšminga sprendžiant dėl Konkurso

sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto neteisėtumo

byloje nustatytos aplinkybės, kad, teikdamas paslaugas, tiekėjas galės naudotis

kasatorės laboratorija bei privalės įdarbinti jos darbuotojus (šios nutarties

10 punktas). Ši aplinkybė tik sustiprina nutarties 45–46 punktuose išdėstytą

poziciją dėl ginčo Konkurso sąlygos neteisėtumo, tačiau pati savaime ji nėra Konkurso

sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto neteisėtumo pagrindas.

48. Teisėjų

kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad teismai pagrįstai

sprendė, jog Konkurso

sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas dirbtinai

(neproporcingai) riboja konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), taigi yra

neteisėtas. Šiai išvadai padaryti nereikšmingi kasacinio skundo argumentai, kad

aptariamą Konkurso sąlygą atitinka 4 ūkio subjektai (dalyviai).

Dėl nukrypimo

nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos

49. Kasaciniam

teismui padarius išvadą, kad teismai pagrįstai sprendė dėl skundžiamos Konkurso

sąlygos neteisėtumo, kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos

teismas nepagrįstai nesirėmė kasatorės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo

2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-768-381/2016,

kurioje buvo išspręstas klausimas, analogiškas iškeltam šioje byloje, nedaro

įtakos procesinei bylos baigčiai.

50. Primintina,

kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pabrėžta teismų pareiga laikytis

savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose

bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir

nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d.

nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio

teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją).

Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent

tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės

panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek

bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.

51. Kasacinis

teismas taip pat yra konstatavęs ir šie išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje

byloje, kad aplinkybė, kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo

sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine

tvarka, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas

apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas. Kasacinis

teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis

precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų

procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o

šie privalomi visiems teismams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m.

balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

52. Šalių

ginčą sprendžiant kasaciniame teisme naujai sukuriama teisės aiškinimo taisykle

potencialiai gali būti patvirtintas vienas iš dviejų skirtingų apeliacinės

instancijos teismo precedentų – tiek senasis, tiek naujasis (kuris buvo

suformuotas pažeidžiant konstitucinį teismų praktikos tęstinumo imperatyvą) –

arba sukuriamas apskritai kokybiškai naujas teisės išaiškinimas (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

e3K-3-546-469/2016).

Dėl procesinės

bylos baigties

53. Teisėjų

kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų

skundžiami teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo Konkurso sąlygų pripažinimo

neteisėtomis yra pagrįsti. Tačiau papildomai pasisakytina dėl jų dalies dėl reikalavimo ieškovės pretenzijos atmetimą pripažinti

nepagrįstu ir neteisėtu.

54. Teisėjų

kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos

1 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m.

balandžio 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies –

nutrauktos Konkurso procedūros. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos

teismai atskirai nesprendė dėl ieškinio reikalavimo pripažinti

nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 4

d. raštu Nr. S-109 (2.5) įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

55. Pagal

kasacinio teismo praktiką, viešųjų pirkimų ginčuose teismui

pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo

dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija (-os) buvo atmesta (-os),

netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d.

nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Atsižvelgiant į tai, skundžiama

apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina ir bylos dalis dėl atsakovės

sprendimo atmesti ieškovės pretenziją nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1

punktas).

56. Teisėjų

kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos

teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis

kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl

ji paliktina galioti, išskyrus keistiną dalį dėl reikalavimo ieškovės pretenzijos atmetimą pripažinti

nepagrįstu ir neteisėtu, dėl kurios bylos dalis nutrauktina (CPK 359 straipsnio

1 dalies 6 punktas).

57. Dėl

kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų kaip teisiškai

nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Šaliai,

kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas

priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi

išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Atmetus

kasacinį skundą, kasatorės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai

nepriteistinas.

60. Byloje

esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė UAB „Diagnostikos laboratorija“,

pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2901,82 Eur išlaidų advokato

pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės. Prašomų

atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse

bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę

pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos

teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos

advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m.

kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį. Atmetus kasacinį skundą, UAB „Diagnostikos

laboratorija“ iš kasatorės VšĮ Kelmės ligoninės

priteistinas 1286,73 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK

98 straipsnio 1 dalis).

61. Bylą

nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,96 Eur bylinėjimosi išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017

m. sausio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų

įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės

naudai priteistinos iš kasatorės VšĮ Kelmės ligoninės (CPK 79 straipsnis,

88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais,

362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos

1 d. nutarties dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir ją išdėstyti

taip:

„Pakeisti

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą ir bylos

dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu

atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. S-109 (2.5)

įformintą sprendimą atmesti ieškovės 2016 m. sausio 27 d. pretenziją

nutraukti.

Likusią Šiaulių

apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį palikti

nepakeistą“.

Lietuvos

apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1

d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

Priteisti

UAB „Diagnostikos laboratorija“ (j. a. k. 300598351) iš VšĮ Kelmės ligoninės

(j. a. k. 162730167) 1286,73 Eur (vieną

tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 73 ct) išlaidų advokato pagalbai

apmokėti atlyginimo.

Priteisti

valstybei iš VšĮ

Kelmės ligoninės (j. a. k. 162730167) 6,96 Eur (šešis Eur 96 ct)

išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma

mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto

pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja

nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina

Davidonienė

Birutė

Janavičiūtė

Gintaras

Kryževičius