b5bb13ea-3308-417e-b77e-e71e02d8a7d9 · Kauno apygardos teismas

    Baudžiamoji byla Nr. 1A-377-245/2018Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00240-2014-2                                    Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšiosekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistojo J.

P. gynėjui advokatui Jonui AmÅ¡iejui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme. Dėl kaltinimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį J.

P. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Tuo pačiu nuosprendžiu E. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : J. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 30 d. apie 02 val. 00 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini) tualete tyčia sutuoktinei N. P. veido ir akių srityje suėmė pirÅ¡tais ir suspaudė, tuo sukeldamas N. P. fizinį skausmÄ ir padarydamas sužalojimus - odos nubrozdinimÄ kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies jungtinėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tuo artimoje aplinkoje žmogui – Å¡eimos nariui (sutuoktinei) N. P. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai jÄ sužalojo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti 2018 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo pripažino apeliantÄ kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jis tik nutraukė savo sutuoktinės neteisėtus veiksmus, kai ji viduryje nakties Å¡Å«kavo ir trukdė kitiems žmonėms miegoti. Pripažįsta, kad gal per smarkiai jai užčiaupė burnÄ , nes liko kraujosrÅ«vos.

Pažymi, kad sutuoktinė jam atleido, jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė. Å iuo metu jau kartu nebegyvena, apeliantas yra iÅ¡vykęs į kitÄ Å¡alį, kurioje dirba, turi naujÄ gyvenimo draugę ir laukia Å¡eimos pagausėjimo, todėl mano, kad yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nusikalstama veika prarado pavojingumÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. P. gynėjas advokatas Jonas AmÅ¡iejus prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Nors apeliantas skunde pateikia argumentus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių vertinimo, tačiau apeliaciniu skundu praÅ¡o tik atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį, skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai J.

P. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, veika kvalifikuota tinkamai, paskirta teisinga bausmė, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas prieÅ¡ savo artimÄ giminaitį ar Å¡eimos narį, sukėlė Å¡iam asmeniui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å iame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant tyčinei kaltės formai. Apeliantas iÅ¡ esmės neginčija konflikto, vykusio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, fakto, sutinka, kad užčiaupė buvusiai sutuoktinei burnÄ , tačiau nurodo, kad taip tik siekė nutraukti jos neteisėtus veiksmus, kadangi ji viduryje nakties kėlė triukÅ¡mÄ , rėkė ir trukdė kaimynams miegoti. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis užčiaupė buvusiai sutuoktinei burnÄ , siekdamas, kad ji neberėktų bei minėti byloje nustatyti faktai, patvirtina, kad jis veikė tyčia.

Todėl remdamasis surinktų ir teisme iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡samiÄ , motyvuotÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu suėmė pirÅ¡tais nukentėjusiajai sutuoktinei N. P. veido ir akių srityje ir suspaudė, ir taip smurtaudamas prieÅ¡ Å¡eimos narį, sukėlė nukentėjusiajai N. P. fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ dėl padarytų odos nubrozdinimų kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies jungtinėje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis. Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. P. paskyrė 30 parų areÅ¡to bausmę. Skiriant bausmę nuteistajam buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, įtakojančias bausmės individualizavimÄ , tame tarpe ir į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , praeityje teistas deÅ¡imt kartų už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusi teistumÄ , baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, su nukentėjusiÄ ja susitaikė, kartu su ja iÅ¡vyko dirbti į užsienį.

AukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, paskirta galutinė bausmės rÅ«Å¡is ir jos trukmė yra proporcinga ir adekvati padarytos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai. To nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis užsienyje dirba, turi gyvenimo draugę ir laukia kÅ«dikio gimimo. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotÄ asmeniui skiriamos bausmės paskirtį, bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika. Pernelyg Å¡velni bausmė, nesukelianti iÅ¡ esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų asmeniui, bÅ«tų beprasmiÅ¡ka, nepasiektų savo aukščiau nurodytų tikslų. Nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo nuomone padaryta veika yra mažareikÅ¡mė, nebėra tokia pavojinga, kad reikėtų skirti tokiÄ griežtÄ bausmę – areÅ¡tÄ , be to, nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė ir jokių pretenzijų neturi.

Vadovaujantis BK 36 straipsniu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad Å¡is asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Taigi Å¡is straipsnis įtvirtina du savarankiÅ¡kus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindus: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumÄ .

Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus iÅ¡orinio sÄ lygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sÄ monės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pakeičia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , įsidarbina, pradeda mokytis ir pan.). Tačiau abiem atvejais Å¡ie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininkÄ ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad Å¡ie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamu atveju nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo nei J. P. veikÄ - smurto panaudojimas Å¡eimos nario atžvilgiu, nei paties J. P. asmenybę vertinti kaip praradusius pavojingumÄ , pažymėtina, kad tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodo ir pats nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį pagrindo nėra. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo taip pat gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis).

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017).

Kartu pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J.

P. nukentėjusiajai tyčia sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo, padarydamas odos nubrozdinimÄ kairės akies srityje ir krausjosrÅ«vÄ kaisrės akies junginėje, suvokdamas, kad N. P. skaudės. Apie paturtÄ fizinį skausmÄ patvirtino ir pati nukentėjusioji apklausiama teismo posėdžio metu. Pagrįstai manytina, kad ji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir psichologinį sukrėtimÄ bei baimę, nes iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi pagalbos į policijos pareigÅ«nus. Sverbu pažymėti, kad Å¡iuo atveju, buvo pasikėsinta į vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatÄ .

Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis tik bandė sustabdyti neteisėtus sutuoktinės veiksmus (triukÅ¡mo kėlimÄ nakties metu), kad nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė ir jokių pretenzijų neturi, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei neįpareigoja teismo vertinti ir konstatuoti, kad dėl to veika pripažintina mažareikÅ¡me. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylos nutraukimo galimybę reglamentuojantis BK 38 straipsnis numato imperatyvius reikalavimus, kurie turi bÅ«ti įvykdyti norint taikyti Å¡io straipsnio nuostatas kaltininkui ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kurių vienas yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į tai, kad nors nuteistasis ir pripažino vartojęs smurtÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – sutuoktinę, tačiau Å¡iuos savo veiksmus bandė pateisinti pačios nukentėjusiosios netinkamu elgesiu bei įvertinus ankstesnius J.

P. teistumus ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad J. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl Å¡iuo atveju nesant bent vieno iÅ¡Â BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikyti Å¡io straipsnio nuostatas pagrindo taip pat nėra. Nuteistojo gynėjas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat prašė skirti Å¡velnesnę nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad tik iÅ¡imtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Ä®vertinus bylos medžiagÄ ir aplinkybes reikÅ¡mingas BK 62 straipsnio prasme, pagrindų skirti Å¡velnesnę bausmę J. P. Å¡iuo aspektu teismas nemato. Nuteistasis neatitinka įstatyme numatytų sÄ lygų, kurios suponuotų iÅ¡vadÄ dėl nurodytos normos. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Å iame kontekste, teisėjų kolegija nenustatė iÅ¡skirtinos situacijos, aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų suabejota paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio proporcingumo bei teisingumo principų įgyvendinimu. Analizuojama situacija daugiau tipinė, įprasta, nurodytos aplinkybės nėra iÅ¡skirtinio pobÅ«džio, todėl minėto straipsnio nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę J.

P. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, pagrindų atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36-38 straipsnius ar skirti jo atžvilgiu Å¡velnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nėra, todėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            nuteistojo J. P. apeliacinį skundÄ atmesti.            Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai             Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Algerdas UrbÅ¡ys