b5b9f375-70db-4ebe-8f25-a8edeea771a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                     Civilinė byla Nr. 2-509/2010                                                       Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutuojančios L. firmos ,,Roleta“ savininko R. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, L. firmos ,,Roleta“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-2065-553/2010). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ Laurinaičio firmai „Roleta“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Tigesta“.             2009 m. rugsėjo 7 d. į teismÄ kreipėsi pareiÅ¡kėjas J. V. su pareiÅ¡kimu, 2009 m. spalio 27 d. su patikslintu pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas įtraukti jį į bankrutuojančios L. firmos „Roleta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 41 884,93 Lt kreditoriniu reikalavimu. Nurodė, kad 2005 m. balandžio 5 d.

R. L. paskolino 35 000 Lt. Paskola buvo suteikta vieno mėnesio laikotarpiui, kuri iki Å¡iol negrÄ Å¾inta. Nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, susidarė 6 884,93 Lt palÅ«kanų.              PraÅ¡yme dėl pareikÅ¡tų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, bankrutuojančios L. firmos „Roleta“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ įgaliotas asmuo prašė J. V. 41 884,93 Lt finansinio reikalavimo netvirtinti, nes iÅ¡ R.

L. negauta informacija apie Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ .Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtino trečios eilės kreditoriaus J. V. finansinį reikalavimÄ 41 884,93 Lt sumai L. firmos „Roleta“ bankroto byloje. Nurodė, kad bankroto bylÄ iÅ¡kėlus individualiai (personaliniai) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditorinis reikalavimas.

Teismo teigimu, 2005 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas, atliktas AB banke Swedbank, patvirtina, kad J. V. pervedė R L. 35 000 Lt kaip paskolÄ vieno mėnesio laikotarpiui (b.l. 34, 60). Be to, teismo posėdžio metu bankrutuojančios L. firmos „Roleta“ atstovas patvirtino, kad minėti pinigai buvo pervesti į įmonės sÄ skaitÄ . Nors R. L. tvirtino, kad su J. V. yra pilnai atsiskaitęs, tačiau jis teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų ir nurodė, kad pateikti negalės, nes pinigus grÄ Å¾ino grynais pinigais be jokių raÅ¡ytinių ar kitokių įrodymų.

J. V. kreditorinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ paskolinių teisinių santykių, todėl jį teismas laikė teisėtu ir pagrįstu. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę reikalauti palÅ«kanų už praleistÄ piniginės prievolės įvykdymo terminÄ nuo 2005 m. gegužės 6 d. iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ dienos, todėl teismas nurodė, kad jos taip pat įskaitytinos į J. V. kreditorinio reikalavimo dydį. Skolininkui bankrutuojančiai L. firmai „Roleta“ neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.), teismas kreditoriaus J.

V. finansinį reikalavimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 41 884,93 Lt patvirtino.Atsakovas bankrutuojančios L. firmos ,,Roleta“ savininkas R. L. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjo J. V. kreditorinį (finansinį) reikalavimÄ 41 884,93 Lt sumai. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismo nutartis pagrįsta tik paties pareiÅ¡kėjo nurodytu bankiniu pavedimu, kuriame vienaÅ¡aliÅ¡kai nurodoma, jog pervedami pinigai yra paskola ir nurodomas net paskolos terminas.

Tačiau tokia vienaÅ¡aliÅ¡ka paskola nesukuria ir objektyviai negali abiems Å¡alims sukurti dviÅ¡alių paskolos teisinių santykių, kadangi civilinėje teisėje vyrauja dispozityvumo ir sutarties laisvės principai, kurie civilinių santykių subjektams leidžia laisvai pasirinkti, sudaryti konkrečiÄ sutartį ar ne. Å iuo atveju yra bÅ«tinas ir antrosios Å¡alies – akceptanto – sutikimas ar kitokia jo valios iÅ¡raiÅ¡ka.

2. Paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tÅ«kstančiai litų (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). RaÅ¡ytinės formos sandoriai suraÅ¡ant vienÄ dokumentÄ , pasiraÅ¡omÄ visų sandorio Å¡alių, arba Å¡alims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 str. 2 d.). Å iuo atveju nebuvo laikytasi sandorių formÄ bei jų sudarymÄ reglamentuojančių teisės normų, kas patvirtina, jog atsakovas R. L. niekada nesiekė paskolos civilinių teisinių santykių su pareiÅ¡kėju.

Byloje nėra objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų ir įrodytų, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo R. L. buvo sudaryta paskolos sutartis. Vien tik pinigų pervedimas savaime nesukuria paskolos civilinių teisinių santykių. Juo labiau, kad vėliau nepagrįstai pervesti pinigai pareiÅ¡kėjui atsakovo buvo grÄ Å¾inti. Atsakovas bankrutuojanti L. firma ,,Roleta“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o klausimÄ dėl jame reiÅ¡kiamų reikalavimų ir argumentų pagrįstumo spręsti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais teismo nuožiÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas J. V. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms.

Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. VieÅ¡ojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali bÅ«ti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais bÅ«tų pripažinti teisėtÄ reikalavimo teisę turintys asmenys. PrieÅ¡ingu atveju, padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė, nes, tikėtina, jog likviduojamos įmonės turto neužtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

VieÅ¡uoju interesu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl galimybės patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimÄ . Bankroto bylose kreditorių reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams ir turi bÅ«ti nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas Ä®BÄ®. Å iuo atveju kreditoriaus pareikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo.

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , jeigu iÅ¡ byloje esančių duomenų gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas J. V. prašė įtraukti jį į bankrutuojančios L. firmos „Roleta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 41 884,93 Lt kreditoriniu reikalavimu, kurį grindė 2005 m. balandžio 5 d. su įmonės savininku R. L. sudaryta paskolos sutartimi.

PareiÅ¡kėjas Å¡iam reikalavimui pagrįsti pateikė 2005 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymÄ , atliktÄ AB banke Swedbank, kuriame nurodyta, kad J. V. pervedė R. L. 35 000 Lt kaip paskolÄ vieno mėnesio laikotarpiui (t. 2, b. l. 60).CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formÄ . CK 1.73 straipsnyje iÅ¡vardyti atvejai, kada sandoriai turi bÅ«ti sudaryti raÅ¡tu, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomÄ raÅ¡ytinę formÄ ir kitiems sandoriams.

Vienas iÅ¡ tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formÄ reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ â€“ sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).

Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios.

Dėl to teisėjų kolegija apelianto argumentÄ , kad atsakovas R. Laurinaitis niekada nesiekė paskolos civilinių teisinių santykių su pareiÅ¡kėju, nesant raÅ¡ytinės paskolos sutarties, tarp Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, pripažįsta nepagrįstu. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Å is principas taip pat reiÅ¡kia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties Å¡alių valiÄ , t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieÅ¡ jo valiÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriÅ¡kame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.).

Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties Å¡alių valios trÅ«kumÄ (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimÄ . Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia ir Å¡alių laisvę savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties formÄ ir turinį, iÅ¡skyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka ir kiti teisės principai.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas J. V. banko pavedimu, kurio mokėjimo paskirtis nurodyta – paskola vieno mėnesio laikotarpio, 2005 m. balandžio 5 d. pervedė R.

L. 35 000 Lt sumÄ . Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bankrutuojančios L. firmos „Roleta“ atstovas patvirtino, kad minėti pinigai buvo pervesti į įmonės sÄ skaitÄ (t. 2, b. l. 91-94). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t. y. kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, bÅ«tina perduoti sutarties dalykÄ â€“ pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties dalykÄ laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tarp J. V. ir bankrutuojančios L. firmos ,,Roleta“ savininko R. L. susiformavę paskolos santykiai atitinka Å¡alių valiÄ , todėl apelianto argumentas, jog Å¡iuo atveju nenustatyta vieno iÅ¡ paskolos sutarties esminio elemento – aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alių valios, atmestinas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino arba jos negavo.

Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamoje byloje pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip paskola, ir apelianto veiksmai Å¡iuos pinigus priimant suteikė pagrindÄ preziumuoti, kad pinigus apeliantas gavo kaip paskolÄ .

Dėl to apeliantas, norėdamas paneigti nustatytÄ faktinę aplinkybę, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 str., CK 6.875 str. 1 d.). Apeliantas neįrodė, jog gavo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pinigus ne kaip paskolÄ , bet kitokiems pavedimams vykdyti. Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Skolininko prievolė, kilusi iÅ¡ paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytu terminu (CK 6.38 str. 1 d., 6.873 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nors R. L. tvirtino, jog su J. V. yra pilnai atsiskaitęs, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, pagrįstai sprendė, kad paskola J. V. nebuvo grÄ Å¾inta, todėl yra pagrindas jį įtraukti į bankrutuojančios L. firmos „Roleta“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies           1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                         Alė Bukavinienė                                                                                                                 Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                                                        Vigintas ViÅ¡inskisÂ