b5b94a0f-e6e6-4f41-a519-98071b23efe9 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55444-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1.1. 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei, nuteistajam I.

G. (I. G.), jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. G. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, skiriant įpareigojimus:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;

3) tęsti mokslus arba įsidarbinti (užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos);

4) neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nurodyta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. I. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagÄ neturėdamas tikslo jos platinti, o bÅ«tent: 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė savo žinioje 0.331 gramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kol 2018 m. lapkričio 16 d., 16.00 val.

šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendį ir:

1) priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo I. G. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ;

2) arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodo: 2.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies nuostatų. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad „Daiktų apžiÅ«ros protokole 2018-11-26 užfiksuoti duomenys, kurios metu apžiÅ«rėtas A. C. pateiktas mobilaus ryÅ¡io telefonas. ApžiÅ«ros metu telefone rasti ir nukopijuoti vaizdo failai“. Å io veiksmo turinys nuosprendyje neatskleistas. ApžiÅ«ros 2019–02–06 protokole užfiksuoti duomenys – A. C. telefone rasti vaizdai. Juose užfiksuota kaip du asmenys grumiasi su kitu asmeniu, o ketvirtas asmuo viskÄ filmuoja. ApžiÅ«ros metu detaliai paraÅ¡yti kiekvieno asmens veiksmai ( t.

1. B. l. 152–161). Teismas „praleido“ itin svarbias aplinkybes neatskleidė užfiksuotų duomenų turinio, kaip ir kokiu bÅ«du patenkama į svetimÄ butÄ , neturint buto savininko sutikimo, kur jis pargriaunamas ir muÅ¡amas, jog iÅ¡ vienas iÅ¡ už puolikų nuolat ima suktinę, jÄ randa ne pareigÅ«nai, o primygtinai rodo vienas įsibrovėlių, nėra nurodoma, kad iÅ¡ filmuotos medžiagos matyti, jog ant staliuko, kur guli neva suktinė yra kitų daiktų, kurių jau nebėra, kuomet fiksuojama policijos pareigÅ«nų įvykio vieta.

Apkaltinamajame nuosprendyje be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumÄ , iÅ¡dėstomi ir kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys, o tik po to nurodomos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų. Tokiai praktikai, kada įrodymai atmetami neiÅ¡dėsčius teismo iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų turinio, nepritartina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimas Nr.40 „Teismų praktika“). Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta eilė kitų dokumentų, iÅ¡kelti klausimai baigiamųjų kalbų metu dėl įrodymų rinkimo leistinumo, tačiau teismas apie Å¡iuos gynybos pateiktus įrodymus baigiamajame akte iÅ¡ viso nepasisakė, nors jie prijungti prie bylos, neanalizavo jau byloje esančių įrodymų, jų nevertino, neiÅ¡dėstė motyvų, kodėl juos atmeta, taigi neatskleidė bylos esmės. 2.2.

Nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir raÅ¡ytiniams duomenims. Pirmiausiai teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti asmenų tarpusavio santykius. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki 2018-11-16 G. S. ir I. G. santykiai buvo geri, o su A. D. ir A. C. apeliantas trejus metus konfliktuoja, jų santykiai prieÅ¡iÅ¡ki. Dėl to 2018-11-16 atvykimo pas I. G. į namus A. C. ir A. D. motyvas buvo apeliantÄ nubausti už pareiÅ¡kimų raÅ¡ymÄ policijai. Å ioje byloje itin svarbus asmenų tarpusavio santykis ir veiksmų motyvas, ko pirmosios instancijos teismas nevertino.

Teismas rėmėsi A. C. ir A. D. parodymais, tačiau nei jų, nei G. S. jis neįspėjo dėl melagingų parodymų byloje, leido jiems sakyti neatsakant už melagingus parodymus byloje, kadangi visi minėti asmenys yra įtariamieji kitoje byloje dėl fizinio smurto naudojimo A. G. atžvilgiu, neteisėto įsibrovimo į butÄ . 2.3. Teismas nurodė, kad nors I. G. teigia, kad jis buvo sumuÅ¡tas ir pats nežino kÄ kalbėjo, tačiau tiek liudytojo parodymo, tiek vaizdo įraÅ¡e matyti, kad I. G. buvo adekvatus; sÄ moningai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes.

Minėti teiginiai paneigiami raÅ¡ytiniais medicininiais dokumentais byloje, pareigÅ«nų darytais garso įraÅ¡ais, o bÅ«tent: iÅ¡ S. Č. pateikto garso įraÅ¡o matyti, kad I. G. jai sako „skauda“, pareigÅ«nė atsako „ir jums reikia į poliklinikÄ , į priėmimo skyrių, nes matome jÅ«sų akis“ (2019-02-14-2019-02-18 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas), iÅ¡ VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-11-16 18:06 įraÅ¡o matyti gydytojo R.

K., kad I. G. diagnozuota akies voko ir periokulinės srities sumuÅ¡imas, gerklės kaklo priekinės dalies pavirÅ¡inis sužalojimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, atlikus tomografija matyti apimtoje tyrimo dalyje matomas kairio nosikaulio lūžis, kairio skruosto srityje potrauminis minkÅ¡tųjų audinių komponentas, I. G. nustatyta klinikinė diagnozė – galvos smegenų sukrėtimas. I. G. blogÄ savijautÄ patvirtina ir tai, kad 2018-11-16 jam atvykus su pareigÅ«nais į policijos komisariatÄ iÅ¡ karto buvo iÅ¡kviesta greitoji pagalba, kas patvirtinama UAB „A.“ 2019-09- 01 pažyma.

Liudytojas A. F. teisme parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ ant I. G. matėsi sumuÅ¡imo žymės. Å ie duomenys teismo nuosprendyje aptarti nebuvo. 2.4. Teismas atmetė I. G. argumentus, kad jis prisipažino, jog suktinė yra jo, galvodamas, kad ji yra draugo G. S. ir taip norėjo jam padėti, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo, kad narkotines medžiagas galėjo atneÅ¡ti kas nors iÅ¡ kitų asmenų: A. D., A. C., turėdami kerÅ¡to motyvÄ , arba G. S., kuris patvirtino, kad yra priklausomas ir pats vartoja narkotines medžiagas.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo A. F. parodymų, jam atvykus prie buto jau buvo daug asmenų, iÅ¡ filmuotos G. S., A. D. medžiagos matyti, kad I. G. guli ant žemės prispaustas, po butÄ vaikÅ¡to kiti asmenys. G. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad iki minėto įvykio jų santykiai buvo geri. 2019-01-14 apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir teisme G. S. paaiÅ¡kino, kad jis vartoja tÄ patį haÅ¡iÅ¡Ä , kuris buvo ir pas I. G., jis skiria narkotines medžiagas, kad rÅ«ko žolę. Nei A.

D., nei G. S., nei A. C. nebuvo apžiūrėti ir patikrinti policijos pareigūnų, teismas pasirėmė tik šių asmenų paaiškinimais, neįspėjęs jų už melagingus parodymus, kad jie neturėjo narkotinių medžiagų 2018-11-16 su savimi. Teismas šių argumentų neanalizavo. 2.5. I. G. paaiškino, kad apkalbėjo save pirminiuose paaiškinimuose, nes žinojo, jog G. S. turi problemų su teisėsauga, yra jauno amžiaus, norėjo jam padėti, juos siejo geri santykiai. Policijos pareigūnai slapta įrašė savo pokalbį su I.

G. jam nežinant ir panaudojo Å¡iuos duomenis jo kaltei pagrįsti, kuo akivaizdžiai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Liudytojas A. F. nurodė, kad „atvykome į įvykio vietÄ ir diktofonÄ Ä¯jungėme pakilus į įvykio vietÄ , diktofonÄ Ä¯sijungėme iki bendravimo, neprisimenu kaip prasidėjo pokalbis, neprisimenu ar įspėjome ir minėta frazė turėtų bÅ«ti užfiksuota ir kadangi vyksta konfliktas ne visÄ laikÄ taip gaunasi, kad laba diena, pokalbis bus įraÅ¡omas“. Liudytoja pareigÅ«nė S. Č. nurodė, kad įjungė diktofonÄ pokalbio metu su I.

G.. Buvo pastebėta koridoriuje ant veidrodžio cigaretė, įtarė, kad tai narkotikai. Ä®jungė diktofonÄ , kada išėjo kolega, neatsimena, ar sakė, kad pokalbis įraÅ¡omas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos S. Č. pokalbį pradėjo daryti likusi jau viena su I. G.. Pokalbio turinyje nesigirdi jokio įspėjimo dėl pokalbio įraÅ¡ymo ir jo galimo panaudojimo prieÅ¡ asmenį. PrieÅ¡ingai girdisi provokuojantys tyrėjos klausimai: „čia cigaretė, kurioje jÅ«s sakėte, yra kažkokių narkotinių medžiagų“, „kur radote“, „iÅ¡ kur tokia cigaretė su tokiomis medžiagomis“, „kur radote“, „iÅ¡ ko pirkote“, „o dar yra tokių daiktų“, „o jeigu sÄ Å¾iningai, jÅ«s turite kokių nors cigarečių su kažkokiomis narkotinėmis medžiagomis“. 2.6.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Tarnybos eigos vaizdo ir garso įraÅ¡ymo, įrašų saugojimo Utenos apskrities vyriauiajame policijos komisarate tvarko apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 12 punkte numatyta, kad naudojant garso įraÅ¡ymo įrangÄ asmenį reikia įspėti, jog pokalbis įraÅ¡omas techninėmis priemonėmis ir garso įraÅ¡ai gali bÅ«ti panaudoti atliekant ikiteisminį tyrimÄ . Tokių įspėjimų garso įraÅ¡uose nesigirdi, jų nėra.

Liudytojas A. F. nurodęs, kad įsijungė diktofonÄ dar kildamas, todėl akivaizdu, jog turėjo girdėtis įspėjimas apie techninės priemonės naudojimÄ . Liudytoja S. Č. diktofonÄ Ä¯sijungė vėliau, jos garso įraÅ¡e nėra tapataus pokalbio teksto kaip ir A. F., todėl jos įspėjimas turėjo girdėtis arba jos arba A. F. garso įraÅ¡e. Kadangi tokio nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad pokalbio įraÅ¡as darytas neteisėtai. 2.7. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams pagal jų patirtį, iÅ¡silavinimÄ buvo aiÅ¡ku, jog jie atvyko į nusikaltimo padarymo vietÄ .

Nukentėjęs asmuo jiems aiÅ¡kino apie užpuolimÄ , jo sumuÅ¡imÄ , pareigÅ«nai akivaizdžiai matė sumuÅ¡imo žymes, jiems buvo aiÅ¡ku, kad padarytas nusikaltimas. Liudytoja S. Č. nurodė, kad papildomai buvo pastebėta koridoriuje ant veidrodžio cigaretė, įtarė, kad tai narkotikai. Taigi esant akivaizdiems nusikaltimo požymiams pareigÅ«nai privalėjo veikti BPK tvarka esančioms nuostatoms. 2.8. Byloje buvo pažeisti BPK 20 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių neanalizavo, nors gynyba jas kėlė baigiamojoje kalboje.

Nors liudytoja S. Č. aiÅ¡kino, kad galėjo apklausti liudytojÄ nepradėjusi tyrimo, tačiau pagal BPK 80 straipsnio 1 punktÄ , kaip liudytojas negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Todėl asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi teisę apklausos metu turėti įgaliotÄ jį atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintas įtariamuoju.

Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta BPK 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal kasacinio teismo praktikÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-225/2009, 2K-348-303/2015) Å¡ios nuostatos, taigi ir draudimas versti duoti parodymus prieÅ¡ save yra pažeidžiamas, jei kaip liudytojas apklausiamas asmuo, kuris faktiÅ¡kai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių apklausos metu nėra pripažintas įtariamuoju BPK nustatyta tvarka. Byloje tokio prokuroro nutarimo nėra.

Pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkto reikalavimus gauti parodymai negali bÅ«ti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. 2.9. Taip pat buvo padaryti kiti Å¡iurkÅ¡tÅ«s BPK pažeidimai paimant rastas narkotines medžiagas. Liudytojas A. F. nurodė, kad negali pasakyti, kodėl įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra parašų, o protokolas nebuvo pateiktas susipažinimui, protokole nėra nurodyti priedai, nors buvo fotografuota. Kaip matyti įvykio vietoje buvo daug asmenų, tačiau suraÅ¡ant įvykio vietos protokolÄ , kuriuo „iÅ¡imama“ suktinė su narkotine medžiaga, Å¡io veiksmo protokolo turinys nėra paskelbiamas įvykio vietoje buvusiems asmenims, protokolas suraÅ¡omas jau komisariate, kiti asmenys nesupažindinami, kuo pažeisti BPK 179 straipsnio, 20 straipsnio reikalavimai.

Suktinė su narkotine medžiaga buvo paimti dar prieÅ¡ pradedant ikiteisminį tyrimÄ , t. y. BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka. Formaliai buvo suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, nors Å¡io veiksmo atlikimo metu buvo prievarta įsibrauta į fiziniam asmeniui priklausančias patalpas. IÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad atvykus policijos pareigÅ«nams asmenys yra namo laiptinėje, jokio sutikimo pateikti į butÄ pareigÅ«nai negavo, nes prieÅ¡ingu atveju toks sutikimas bÅ«tų girdėjęsis pareigÅ«nų darytame garso įraÅ¡e. PareigÅ«nai savavaliÅ¡kai pateko į butÄ , kas akivaizdžiai matyti, nors tam net nebuvo reikalo. 2.10.

I. G. bute atlikto tyrimo veiksmo, turint omenyje jo metu atliktų veiksmų turinį (esmę), negalima vadinti nei kaip įvykio vietos tyrimo (BPK 205 straipsnis), nei įvykio vietos apžiÅ«ros (BPK 207 straipsnis), nes Å¡is veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis). BPK 205 straipsnyje nustatytam tyrimo veiksmui atlikti teismo sankcija nereikalinga, iÅ¡skyrus BPK 206 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ iÅ¡imtį. Tuo tarpu krata yra BPK 145 straipsnyje nustatyta procesinė prievartos priemonė, kuriÄ darant priverstinai iÅ¡tiriama ir apieÅ¡koma patalpa, vietovė ar asmuo.

Nuo BPK 205 straipsnyje nustatyto objektų tyrimo krata skiriasi tuo, kad ji susijusi su konstitucinėmis žmogaus teisėmis, pirmiausia su žmogaus bÅ«sto neliečiamumo teise, taip pat ir kitų patalpų ar kitokių vietų, kuriose atliekama krata, savininko ar valdytojo teisėmis. Todėl krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. 2.11. PareigÅ«nai, turėdami informacijÄ , kad vyksta muÅ¡tynės ir girdisi Å¡Å«viai, nuvyko (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, policijos pareigÅ«nai bendrauja su laiptinėje buvusiais asmenimis, kurie pareigÅ«nams sako „patikrinkit butÄ , ant stalo pas jį guli narkotikai“.

Taigi, pareigÅ«nai gauna žodinį asmenų praneÅ¡imÄ apie uždraustus apyvartoje daiktus, kurie galimai randasi bute. Tai yra jiems žodžiu praneÅ¡ama apie akivaizdžius nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 259 straipsnyje. Tokiu atveju jie nedelsiant turėjo susisiekti su budėtoju, registruoti minėtÄ informacijÄ , gauti ikiteisminio tyrimo bylos pradėjimo numerį, suraÅ¡yti nutarimÄ neatidėliotina tvarka atlikti kratÄ /poėmį, po ko per BPK nustatytus terminus kreiptis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jos patvirtinimui.

Tačiau pareigÅ«nai ėmėsi veiksmų, neturėdami savininko sutikimo, įsiskverbė į butÄ ir priverstinai paėmė ten rastus daiktus. Atlikto veiksmo tikslas buvo ne įvykio vietos apžiÅ«ra, o surasti ir paimti narkotines medžiagas pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , t. y. faktiÅ¡kai atlikti kratÄ bute. Tokie veiksmai galėjo bÅ«ti atlikti tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, neatidėliotinu atveju – ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarimu. Tačiau tai nebuvo padaryta. Tad medžiaga paimta ne tik pažeidžiant įstatyme nustatytÄ Å¡ių duomenų gavimo tvarkÄ , bet ir iÅ¡ esmės suvaržant asmenų teises. 2.12.

Be to, net jeigu ir bÅ«tų laikoma, kad buvo atlikta (faktiÅ¡kai) ne krata, o objekto (įvykio vietos) tyrimas, tai ir Å¡is tyrimo veiksmas atliktas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . BPK 168 straipsnio 1 dalyje nenurodoma, kad gautos informacijos patikslinimo metu galėtų bÅ«ti atliktas įvykio vietos tyrimas (BPK 205 straipsnis). BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytas tyrimo veiksmas – įvykio vietos apžiÅ«ra (BK 207 straipsnis) – nėra tapatus įvykio vietos tyrimui (BK 205 straipsnis). ApžiÅ«ros metu gali bÅ«ti fiksuojama tik tiesiogiai vizualiai matoma aplinka ir joje esantys objektai, o įsiskverbimo į objektus bÅ«dai metodai negali bÅ«ti taikomi.

Nagrinėjamu atveju buvo įsibrauta į buto patalpas ir priverstinai paimti daiktai. 2.13. Taigi, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2012). Atlikto tyrimo veiksmo nei pagrindai, nei eiga neatitiko įstatymo reikalavimų, t. y. policijos pareigÅ«nai, prieÅ¡ atliekant tyrimo veiksmÄ patalpose, nebuvo užtikrintos I. G., kitų asmenų – buto savininko A. G. – procesinės teisės. IÅ¡ esmės buvo pažeista duomenų gavimo tvarka, taip suvaržant įstatymo garantuotas kaltinamojo teises.

Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad jei duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, jo metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-141/2008). Šioje byloje faktinių duomenų rinkimo procesas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad vėlesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu gauta informacija tapo teisėta. 2.14. Teismas, priimdamas nuosprendį, pasirėmė byloje esančiu pareigūno A.

F. garso įraÅ¡u, kurio stengoramÄ darė policijos tyrėjas. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai A. C., G. S., A. D. negalėjo nurodyti ir pasakyti, kurias konkrečias frazes kas pasakė, pokalbio metu dalyvavo net 6 asmenys, tarp jų pareigÅ«nai, nėra aiÅ¡ku kas ko klausė ir kas kÄ pasakė, dėl ko buvo suvaržyta gynybos teisė užduoti klausimus pagal atitinkamas frazes. Byloje buvo praÅ¡oma paskirti garso tyrimÄ padarant stenogramÄ , tačiau teismas nepagrįstai atsisakė, kuo buvo pažeistas rungimosi principas procese. 2.15.

Teismas motyvavo, kad I. G. Å¡lapime yra rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties, kas aiÅ¡kiai rodo, kad jis vartoja narkotines medžiagas, jis 2015 m. (duomenys neskelbtini) buvo teistas už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Å io teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, kadangi I. G. paaiÅ¡kino, kad iki tyrimo paėmimo buvo pavaiÅ¡intas cigarete (duomenys neskelbtini) kas joje buvo, nežino. Asmens teistumu praeityje negali bÅ«ti grindžiama kaltė konrečioje byloje. Kita vertus, tyrimo metu niekas neėmė nei G.

S., nei A. D. tyrimo, nors G. S. pripažino vatojantis narkotines medžiagas, o A. D. brolis girdėta irgi turėjęs problemų dėl Å¡ių medžiagų, tačiau Å¡ios aplinkybės tirtos nebuvo. 2.16. Teismas padarė esminius BPK pažeidimus bylos nagrinėjimo metu. BPK 308 straipsnis „Nuosprendžio paskelbimas“ numato, kad iÅ¡ anksto praneÅ¡tu laiku teismas ar vienas iÅ¡ bylÄ nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visÄ nuosprendį.

Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiÅ¡kinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis. 2019-10-18 teismo posėdžio garso įraÅ¡as byloje patvirtinta, kad teisėjas paskelbė tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalį, tačiau nepaaiÅ¡kino priimto nuosprendžio motyvų, kuo pažeidė BPK 308 straipsnio reikalavimus ir padarė esminį pažeidimÄ byloje, nukrypo nuo konstitucinių teisingumo, teisės vieÅ¡ume imperatyvų, nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumÄ vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). 2.17.

Bylos vedimo eiga sukėlė akivaizdžių abejonių dėl teismo proceso Å¡aliÅ¡kumo. Teismo galimÄ Å¡aliÅ¡kumÄ rodo:

1) teismas atsisakė prijungti D. T. ir G. S. susiraÅ¡inėjimÄ , atsisakė apklausti D. T. liudytoju;

2) gynybai reiškiant prašymus posėdyje, teismas dalį jų ignoruodavo, pareikštų prašymų nesprendė, dėl to gynybai tekdavo pakartotinai akcentuoti teismo dėmesį dėl neišspręstų prašymų;

3) teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių esant akivaizdiems neaiškumams;

4) teismas suteikė vos 30 minučių pasirengti baigiamosioms kalboms;

5) teismas, skelbdamas nuosprendį, nepaskelbė jo motyvų.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų tiek dėl nuosprendžio suraÅ¡ymo ir paskelbimo, tiek dėl byloje esančių įrodymų rinkimo, jų vertinimo, leistinumo, liečiamumo, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo I. G. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas, byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad I. G. dalyvavo padarant Å¡iÄ veikÄ .

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų ar padarė kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų lėmę neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ .

7. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis).

Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad jo apraÅ¡omojoje dalyje nurodoma, jog I. G. yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , t. y. kad toje pačioje nuosprendžio dalyje yra nurodyta veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai, Å¡ios aplinkybės buvo iÅ¡samiai tiriamos, analizuojamos ir dėl jų yra pateiktos teismo motyvuotos iÅ¡vados, pripažįstama, jog nuosprendis atitinka visus kitus BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies suraÅ¡ymui.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas ir motyvus, kuriais atmetė kitus įrodymus, nurodė veikos kvalifikavimo motyvus ir iÅ¡vadas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Be to, nuosprendžio rezoliucinė dalis suraÅ¡yta pagal BPK 307 straipsnio 1 dalyje apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliamus reikalavimus, t. y. I. G. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė ir kt., todėl daroma iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju aptariamas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai keliamo reikalavimo nesilaikymas nelaikytinas tokiu esminiu BPK pažeidimu, kad skundžiamÄ nuosprendį bÅ«tų pagrindas naikinti.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o jo iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, dėl to, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, nėra pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo.

10. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. G. kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų tiek pripažįstant byloje surinktus duomenis įrodymais, tiek juos vertinant, t. y. tyrė bei vertino liudytojų A. F., S. Č., G. S., A. C., A. D. parodymus, įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolÄ , tarnybius praneÅ¡imus, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistio iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), objektų apžiÅ«rų protokolus, garso įraÅ¡us ir kitus byloje esančius raÅ¡ytinius duomenis, kuriuos analizavo bei aptarė pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus reikÅ¡mingus bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas iÅ¡vadas dėl I. G. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. G. 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė narkotinę medžiagÄ â€“ 0,331 gramus kanapių dervos, kol jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

12. IÅ¡ I. G. parodymų, duotų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo argumentų, matyti, kad jis minėtas aplinkybes neigia, nurodydamas, kad pas jį namuose rasta ir paimta narkotinė medžiaga priklauso ne jam. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo I. G. parodymus atmetė, nes juos paneigia byloje esančių duomenų visetas. I. G. argumentai, jog narkotinę medžiagÄ Ä¯ jo namus tyčia galėjo atneÅ¡ti kiti konflikte dalyvavę asmenys – G. S., A. C. ar A. D., teisėjų kolegijos vertinimu, yra bylos įrodymais nepatvirtina nuteistojo gynybinė versija.

13. IÅ¡ bylos matyti, kad 2018 m. lapkričio 16 d. apie 16.00 val. policijos pareigÅ«nai S. Č. ir A. F. gavo praneÅ¡imÄ , kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), girdimas konfliktas, kažkas Å¡aukiasi pagalbos. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad jie atvykę minėtu adresu sutiko tris asmenis – A. C., A. D. ir I. G., kurie tarpusavyje konfliktavo, garsiai rėkavo; aiÅ¡kinantis konflikto aplinkybes, I. G. bute, koridoriuje ant spintelės, pastebėjo suktinę su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga;

I. G. nurodė, kad tai yra jo suktinė; įvykio aplinkybės, tuo pačiu ir I. G. paaiÅ¡kinimai dėl jų bei pas jį rastos galimai narkotinės medžiagos, jos įgijimo aplinkybių ir kt., buvo fiksuojamos policijos pareigÅ«nams darant garso įraÅ¡us tarnybiniais diktofonais (2 t., b. l. 130-134); įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta, nufotografuota, suraÅ¡ytas įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolas; rasta galimai narkotinė medžiaga paimta ir pristatyta į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatÄ ; tÄ pačiÄ dienÄ pareigÅ«nas A.

F. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 7-11, 13-16). 2018 m. lapkričio 21 d. tyrėjas E. G. paskyrė užduotį atlikti objektų – 2018-11-16 įvykio vietos apžiÅ«ros metu bute (duomenys neskelbtini) pas I. G. paimtos medžagos tyrimÄ (1 t. , b.l. 18-19), o 2018 m. lapkričio 30 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,331 g (1 t., b. l. 22-23).

14. Iš aptarto matyti, kad narkotinė medžiaga – kanapių derva, buvo rasta I. G. namuose. Iš policijos pareigūnų A. F., S. Č. parodymų, taip pat byloje esančio garso įrašo bei jo apžiūros protokolo (įrašas darytas įvykio metu S. Č. tarnybiniu diktofonu), matyti, kad bute pastebėjus suktinę ir įtarus, kad joje yra narkotinių medžiagų, policijos pareigūnė S. Č. I. G. paklausė, kas tai yra ir kieno, o I. G. iš karto nurodė, kad suktinė yra jo, paaiškino jos įsigijimo aplinkybes, iš ko ji padaryta ir kt. (1 t., b. l. 113-116).

IÅ¡ liudytojų G. S., A. C., A. D. parodymų matyti, kad įvykio metu pas I. G. namuose matė suktinę, patys jokių narkotinių medžiagų su savimi neturėjo (2 t., b. l. 136-143). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡ioje byloje negalima vadovautis liudytojų A. C., A. D. parodymais, nes jų santykiai su I. G. yra prieÅ¡iÅ¡ki, jie, turėdami kerÅ¡to motyvÄ , galėjo patys padėti narkotinę medžiagÄ I. G. bute, be to, jie teisme nebuvo įspėti už melagingų parodymų davimÄ , tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad visiÅ¡kai nesiremti jų parodymais nėra pagrindo, nes Å¡ių liudytojų parodymai sutampa su pirmiau aptartais bylos duomenimis – policijos pareigÅ«nų parodymais apie I.

G. bute rastÄ narkotinę medžiagÄ , paties I. G. paaiÅ¡kinimais, kad narkotinė medžiaga yra jo, tuo pačiu ir su liudytojo G. S., su kuriuo ir I. G. tvirtinimu santykiai buvo geri, parodymais apie tai, kad I. G. bute jis matė suktinę su galimai narkotine medžiaga.

15. Teisėjų kolegija, sugretinusi visus pirmiau aptartus bei kitus pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus bylos duomenis, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje I. G. laikė 0,331 gramus narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

16. Ä®vykio metu I. G. pareigÅ«nams nurodė, kad pas jį namuose rasta ir paimta suktinė su narkotine medžiaga yra jo (liudytojų A. F., S. Č. parodymai, minėtas garso įraÅ¡as), tačiau vėliau apeliantas Å¡iÄ aplinkybę neigė. Apelianto parodymus paneigia pirmiau aptartų duomenų visetas, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad jo paaiÅ¡kinimai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklÅ«s, o pateikti argumentai dėl jų nenuoseklumo nėra įtikinami. Kaip matyti, įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ (2019 m. sausio 2 d.

įtariamojo apklausoje, dalyvaujant gynėjui) I. G. parodė, kad pas jį namuose rasta ir paimta suktinė priklauso ne jam, o galimai pas jį į butÄ Ä¯vykio dienÄ Ä¯sibrovusiems A. C., G. S. ar A. D., kurie jam Å¡iÄ suktinę tyčia pakiÅ¡o; parodė, kad nepamena, kÄ sakė policijos pareigÅ«nams iÅ¡ kur pas jį bute atsirado suktinė, nes įvykio metu buvo sumuÅ¡tas, po ko pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę (2 t., b. l. 20–21); 2019 m. rugsėjo 20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad suktinė, kuri buvo rasta ir paimta iÅ¡ jo namų, yra ne jo; nežino kieno ji yra, bet mano, kad jÄ galėjo atneÅ¡ti A.

C., G. S. ar A. D. (2 t., b. l. 172). Aiškindamas aplinkybes apie tai, kodėl įvykio metu policijos pareigūnams nurodė, kad suktinė su narkotine medžiaga yra jo, parodė, kad taip sakė, nes manė, jog suktinė yra jo draugo G. S., žinojo, kad jis turėjo problemų su narkotikais, kad buvo baustas, todėl norėjo jam padėti (2 t., b. l. 172). Kaip matyti, ši versija atsirado tik teisiamojo posėdžio metu, tačiau ji prieštarauja I. G. parodymams, jog po įvykio jis labai blogai jautėsi ir todėl negalėjo teisingai paaiškinti įvykio aplinkybių, nors vis tik paaiškinimus apie suktinę pareigūnams teikė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, I. G. parodymai yra atmetami kaip nenuoseklūs, neįtikinami, juolab, kad juos paneigia ir toliau nutartyje nurodoma byloje surinktų įrodymų visuma.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Å¡ioje byloje negalima vadovautis pirminiais I. G. paaiÅ¡kinimais, kuriuos jis davė įvykio metu policijos pareigÅ«nams. Argumentuojama, kad policijos pareigÅ«nams I. G. klausinėjant apie pas jį surastÄ suktinę su narkotine medžiaga ir šį pokalbį įraÅ¡inėjant tarnybiniu diktofonu, buvo pažeistas draudimo versti duoti parodymus prieÅ¡ save principas; įraÅ¡ytas pokalbis negali bÅ«ti laikomas leistinu įrodymu byloje, nes policijos pareigÅ«nai neįspėjo I. G. apie daromÄ garso įraÅ¡Ä , jis padarytas nesilaikant Tvarkos apraÅ¡o reikalavimų; I. G. paaiÅ¡kinimais negalima remtis, nes įvykio metu jis buvo sumuÅ¡tas, iÅ¡ karto po to vyko į ligoninę, jo sveikatos bÅ«klė buvo bloga, todėl jis negalėjo teisingai paaiÅ¡kinti įvykio aplinkybių. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18. Å ioje byloje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ dėl konflikto bei triukÅ¡mo. AiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes – kalbant su tarpusavyje bekonfliktuojančiais asmenimis – I. G., A. D., A. C. policijos pareigÅ«nų tarnybiniais diktofonais buvo daromi garso įraÅ¡ai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad garso įraÅ¡ai buvo padaryti pažeidžiant Tvarkos apraÅ¡Ä , nes policijos preigÅ«nai A.

F., S. Č. parodė, kad apie daromÄ garso įraÅ¡Ä I. G. buvo įspėtas (2 t., b. l. 131, 134), tÄ patvirtino ir pats I. G. (2 t. b. l. 173), o akcentuojama aplinkybė, kad jis buvo įspėtas ne iÅ¡ karto, o tik po kurio laiko, minėtos iÅ¡vados nekeičia, nes, kaip nustatyta ir Tvarkos apraÅ¡o 12 punkte, kada įspėti apie pokalbio įraÅ¡ymÄ , pagal susidariusias aplinkybes pasirenka pats pareigÅ«nas. Pirmiau aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad policijos pareigÅ«nai, pagal iÅ¡kvietimÄ atvykę į įvykio vietÄ , turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigÄ gauti informacijÄ apie tai, kas įvyko, kad galėtų spręsti dėl tolesnių veiksmų.

Iš bylos matyti, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, I. G. buto koridoriuje ant spintelės buvo pastebėta suktinė su, kaip buvo įtarta, galimai narkotine medžiaga. Policijos pareigūnė S. Č. I. G. paklausė, kas tai yra, kieno, iš ko ji padaryta ir kt. Šio pokalbio metu I. G. nurodė, kad tai yra suktinė su narkotine medžiaga, kad ji yra jo, papasakojo jos įsigijimo aplinkybes, kokių medžiagų yra joje ir kt. Duomenų, kad pareigūnė skatino I. G. prisipažinti ar kitokiais neteisėtais veiksmais siekė jo prisipažinimo, provokavo, byloje nėra.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad toks pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , bendravimas su I. G. negali bÅ«ti vertinamas kaip faktinė liudytojo ar įtariamojo apklausa, nesuteikus asmeniui procesinių garantijų. Be to, bylos duomenys neleidžia spręsti ir to, jog apklausiamas I. G. dėl sveikatos bÅ«klės galėjo nesuprasti, ko jo yra klausiama ir jo paaiÅ¡kinimai nėra teisingi, nes tiek iÅ¡ liudytojos S. Č. parodymų, tiek iÅ¡ garso įraÅ¡o bei jo apžiÅ«ros protokolo matyti, kad I.

G. aiÅ¡kiai nurodė, kad rasta suktinė su narkotine medžiaga yra jo, paaiÅ¡kino, iÅ¡ kur ir kokiomis aplinkybėmis jÄ Ä¯gijo, tuo pat metu atsakė ir į pareigÅ«nės jam pateiktus klausimus aiÅ¡kiai, teisingai įvardindamas savo asmens duomenis.

19. IÅ¡ bylos matyti, kad įtarus, jog I. G. bute rasta suktinė su galimai narkotine medžiaga, pareigÅ«nas A. F. atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ , padarė fotonuotraukas, surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , paėmė rastÄ suktinę su narkotine medžiaga, kuri buvo pristatyta į policijos komisariatÄ (1 t., b. l. 7, 10-11, 13-16). Nesumenkinta įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, vaizdo įraÅ¡o įrodomosios reikÅ¡mės bei nepaneigia apelianto kaltės apelianto keliamas klausimas dėl įvykio vietoje atliktos foto nuotraukos vaizdo (1 t.,b.l.15, nuotrauka Nr.5) ir vaizdo įraÅ¡e (failai (duomenys neskelbtini)) matomų daiktų kiekio neatitikimo, kadangi vaizdo įraÅ¡o pradžioje matyti be suktinės ir kitų daiktų ant spintelės padėta raÅ¡tuota pirÅ¡tinė, kuri filmavimo metu filmuojančio asmens paimama, tačiau suktinė, kiti daiktai lieka padėti ant spintelės taip, kaip buvo padėti pradėjus filmuoti ir tai atitinka užfiksuotus duomenis nuotraukoje Nr. 5.

20. Skunde argumentuojama, kad iÅ¡ I. G. paimant narkotinę medžiagÄ buvo pažeisti BPK reikalavimai, nes I. G. bute atliktų veiksmų negalima vertinti nei kaip įvykio vietos tyrimo (BPK 205 straipsnis), nei įvykio vietos apžiÅ«ros (BPK 207 straipsnis), o atliktas veiksmas turi visus kratos požymius (BPK 145 straipsnis), nes buvo neteisėtai įsibrauta į I. G. butÄ su tikslu rasti ir paimti narkotines medžiagas. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21. BPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu bÅ«du gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratÄ . Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Å is procesinis veiksmas gali bÅ«ti atliktas tik tuomet, jei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

22. ApžiÅ«ra, nurodyta BPK 207 straipsnyje, atliekama, kai reikÅ¡mingas tyrimui aplinkybes galima nustatyti paprastai konstatuojant objekto buvimo vietÄ , jo padėtį ar bÅ«klę ir tam nereikia naudoti specialios technikos ar specialios tyrimo metodikos, atliekant šį procesinį veiksmÄ netaikomos procesinės prievartos priemonės; objektų požymiai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, apraÅ¡omi, nufotografuojami arba nufilmuojami. Objektų tyrimas (BPK 205 straipsnis) nepriskiriamas tyrimo veiksmams, kuriuos pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatas galima atlikti nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

23. Kaip minėta, Å¡ioje byloje į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) dėl vykstančio konflikto, triukÅ¡mo buvo iÅ¡kviesti bei atvyko policijos pareigÅ«nai A. F. ir S. Č., o suktinė su narkotine medžiaga bute buvo pastebėta aiÅ¡kinantis įvykusio konflikto, dėl kurio pareigÅ«nai ir buvo iÅ¡kviesti, aplinkybes. Nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad policijos pareigÅ«nai savavaliÅ¡kai įsibrovė į I. G. butÄ neturėdami tam jokio leidimo, atliko narkotinių medžiagų paieÅ¡kÄ ir kt., nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų – liudytojų A.

F., S. Č. parodymų, byloje esančių vaizdo įrašų ir kt., policijos pareigÅ«nams atvykus pagal praneÅ¡imÄ minėtu adresu, konflikte dalyvavę asmenys buvo namo laiptinėje, I. G. buto durys buvo atidarytos, aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes vyko judėjimas, pokalbiai tiek laiptinėje, tiek I. G. bute, kuriame ir buvo pastebėta suktinė su narkotine medžiaga. Taigi, Å¡iuo atveju policijos pareigÅ«nai pagal gautÄ praneÅ¡imÄ atliko jo patikrinimo, tikslinimo veiksmus, kurie nebuvo susiję su procesinėmis prievartos priemonėmis.

Å io tikslinimo metu bute pastebėjus galimai neteisėtus daiktus – narkotinę medžiagÄ , policijos pareigÅ«nas atliko įvykio vietos apžiÅ«rÄ , jÄ nufotografavo, paėmė narkotinę medžiagÄ , pristatė į policijos komisariatÄ , surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , ko daryti nepradėjus ikiteisminio tyrimo jam nebuvo draudžiama (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Nors skunde teisingai nurodoma, kad I. G. iÅ¡ karto nebuvo supažindintas su įvykio vietos ir patalpų apžiÅ«ros protokolu, jame nėra I.

G. paraÅ¡o, nėra nurodomi priedai, nors buvo fotografuota (1 t., b. l. 10-11, 13), tačiau Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie trÅ«kumai nesudaro pagrindo jo pripažinti neleistinu įrodymu ir nesiremti jame užfiksuotais duomenimis. Kaip matyti pats nuteistasis neginčija protokole užfiksuotų duomenų – t. y. kad nurodytoje vietoje ir laiku buvo rastas protokole užfiksuotas, nufotografuotas daiktas, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – liudytojų parodymai, vaizdo įraÅ¡ai ir kt,. be to protokolÄ surašęs pareigÅ«nas A.

F. buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, kur iÅ¡samiai paaiÅ¡kino visas įvykio ir protokolo suraÅ¡ymo aplinkybes. IÅ¡ bylos matyti ir tai, kad tÄ pačiÄ dienÄ (2018-11-16) pareigÅ«nas A. F. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl įvykio, rastų ir paimtų narkotinių medžiagų, kurio pagrindu 2018-11-20 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 2 d. (1 t., b. l. 8). Užduotis atlikti objektų (paimtos narkotinės medžiagos) tyrimÄ ir pats tyrimas atliktas po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 18-19, 22-23).

Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad paimant narkotinę medžiagÄ iÅ¡ įvykio vietos, atliekant jos tyrimÄ buvo padaryti esminiai BPK reikalavimų pažeidimai.

24. Apeliaciniame skunde vardijami veiksmai, kurių, gynybos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko – nesutiko atlikti pareigÅ«no A. F. pateikto garso įraÅ¡o tyrimo padarant stenogramÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ku, kas, kokius konkrečius žodžius pasakė, netyrė I. G. santykio su A. C. ir A. D. bei atsisakė prijungti D. T. ir G. S. susiraÅ¡inėjimÄ , atsisakė apklausti D. T. liudytoju, kas patvirtintų, kad I. G. santykis su A. C. ir A. D. yra prieÅ¡iÅ¡kas, pastarieji siekė jam atkerÅ¡yti, taip pat atsisakė apklausti liudytoju greitosios pagalbos gydytojÄ , kuris matė I.

G. ir galėtų patvirtinti aplinkybę dėl sunkios I. G. būklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš baudžiamojo proceso kodekso normų neišplaukia, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas versijas, turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-463/2011, 2K-509/2010). Įrodymų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atliktų veiksmų, esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai dėl I. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrindo manyti, kad atlikus pirmiaus vardijamus veiksmus bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡Å¡vados, nėra. Taigi, nors gynyba su teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigia, kad nuosprendis pagrįstas prielaidomis, nėra paÅ¡alintos visos abejonės dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, nepaneigti nuteistojo parodymai, kad narkotinė medžiaga priklauso ne jam ir byloje nėra pakankamai įrodymų dėl jo dalyvavimo padarant BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso principas visas abejones vertinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), draudimas grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

Tačiau vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens manymas, kad jo gynybinė versija nėra pakankamai paneigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog sprendimas byloje yra priimtas pažeidžiant BPK nuostatas.

25. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, nurodant, kad: teismas nepagrįstai atsisakė prijungti D. T. ir G. S. susiraÅ¡inėjimo, atsisakė apklausti D. T. liudytoju; gynybai reiÅ¡kiant praÅ¡ymus posėdyje teismas dalį jų ignoruodavo, pareikÅ¡tų praÅ¡ymų nesprendė, todėl gynybai tekdavo pakartotinai akcentuoti teismo dėmesį dėl neiÅ¡spręstų praÅ¡ymų; teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių esant akivaizdiems neaiÅ¡kumams; teismas suteikė vos 30 minučių pasirengti baigiamosioms kalboms; teismas, skelbdamas nuosprendį, nepaskelbė tik jo įžanginę ir rezolicinę dalis, tačiau nepaskelbė jo motyvų.

26. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010). Siekiant konstatuoti objektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia abejonė gali bÅ«ti laikoma pagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad gynybos tvirtinimai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, nuteistojo procesinių teisių pažeidimo yra deklaratyvÅ«s. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu I. G. turėjo gynėjÄ . Tiek gynėjui, tiek I. G. proceso metu buvo suteiktos galimybės laisvai disponuoti visomis BPK numatytomis kaltinamojo ir jo gynėjo teisėmis (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnio 1 dalis ir kt.), t. y. teikti praÅ¡ymus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiÅ¡kinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir kt., kuriomis, be kita ko, jie aktyviai naudojosi.

28. Nors gynyba skunde akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tenkinami jo praÅ¡ymai ir dėl to buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ , tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas aktyviai naudojosi procesine teise teikti bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymus, kurių dalis, be kita ko, buvo tenkinami, o kita dalis motyvuotai atmesti. Kaip jau minėta pirmiau, įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi tyrimai ir kad to nepadarius, pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Proceso dalyvių prašymai privalo būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis) (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430/2012, 2K-109/2014).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. G. buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės ir jokių duomenų ar aplinkybių, kurios leistų manyti prieÅ¡ingai, abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, objektyvumu, Å¡ioje byloje nenustatyta. Å iuo atveju vien gynybos deklaratyvus tvirtinimas dėl procesinių teisių pažeidimo, bylos aplinkybių neiÅ¡tyrimo, atsisakymo priimti įrodymus ir kt., kurie iÅ¡ esmės sietini tik su tuo, kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei nuteistojo kaltės neatitinka paties apeliantų lÅ«kesčių, savaime nereiÅ¡kia nei teismo Å¡aliÅ¡kumo, nei nuteistojo teisių į teisingÄ teismÄ pažeidimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios baudžiamosios bylos proceso visumÄ , konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

30. Paminėtos išvados nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 308 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes skelbdamas nuosprendį perskaitė tik jo įžanginę ir rezolicinę dalis, tačiau nepaaiškino motyvų. Iš 2019 m. spalio 18 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo iš tiesų girdėti, kad pirmosios instancijos teismas paskelbė tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, žodžiu motyvai nebuvo paaiškinti.

Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, tai savaime nerodo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ir nesudaro pagrindo šį pažeidimÄ pripažinti esminiu, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti naikinamas, ar byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. IÅ¡ bylos matyti, kad tiek nuteistasis I. G., tiek jo gynėjas advokatas A. Melkovas dalyvavo nuosprendžio paskelbime (2 t., b. l. 181), iÅ¡ karto po jo paskelbimo I. G. buvo įteiktas nuosprendžio nuoraÅ¡as (2 t., b. l. 190).

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to buvo esmingai suvaržytos įstatymų garantuotos I. G. teisės.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė, tinkamai įvertino bylos įrodymus. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamÄ nuosprendį, o gynybos reiÅ¡kiamas nesutikimas su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nenustačius esminių BPK pažeidimų, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ ir iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl I.

G. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas I. G. atžvilgiu priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , dėl ko Utenos apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo I. G. ir jo gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė