2022-02-09 Nr. AB-3879-3-61-3-01315-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-229-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01315-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (iki reorganizacijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-95 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas konstatavo, jog 1) Bendrovė 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 173 323,80 tūkst. Lt (50 198 tūkst. Eur) sąnaudų, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) (redakcija iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 64 punkto, Metodikos (redakcija nuo 2014 m. spalio 1 d.) 10.1 papunkčio reikalavimus, ir 2) 2012–2014 metais nepagrįstai gavo 17 503,10 tūkst. Lt (5 069,25 tūkst. Eur) šilumos tiekimo veiklos pajamų bei 3) dėl investicijos į E-2 pagrindinių 6 kV skirstymo įrenginių (toliau – ir E-2 skirstykla) pasirinkto derinimo ir šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo metu naudoto netinkamo investicijos vertės paskirstymo šilumos ir elektros energijos gamybos veikloms principo 2012–2014 metais nepagrįstai gavo 1 391,10 tūkst. Lt (402,89 tūkst. Eur) investicijų grąžos pajamų. Nutarimu pareiškėjui skirta 1 307 740,67 Eur ekonominė sankcija bei jam suformuluotas įpareigojimas, atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 14 d. planinio patikrinimo akto Nr. S3-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvadas, per 2 mėnesius ištaisyti 2012 ir 2013 metų šilumos tiekimo veiklos ekonominių rodiklių suvestines ir 2014 metų sąnaudų ataskaitas bei pateikti jas Komisijai.

3. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas priimtas praleidus bendrąjį 6 mėnesių senaties terminą sankcijai skirti (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 36 str. 13 d.), ypač atsižvelgiant į in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą. Tariamų pažeidimų bendrasis paaiškėjimo momentas privalo būti siejamas su Patikrinimo akto surašymu, kuris pareiškėjui įteiktas kartu su Komisijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. R2-(Š)-2144, todėl senaties terminas suėjo 2017 m. vasario 17 d.

Jei teismas nesutiktų su tokiu aiškinimu, pareiškėjas prašė pažeidimų paaiškėjimo momentą sieti su Patikrinimo akto galutine versija, kuri tikrinimo komisijos, sudarytos Komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. O1-66 (toliau – ir Tikrinimo komisija), narių buvo pasirašyta 2016 m. rugsėjo 14 d., todėl tokiu atveju senaties terminas būtų suėjęs 2017 m. kovo 14 d. Senaties terminas galėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo Komisijos 2016 m. rugsėjo 22 d. posėdžio, kuriame patvirtintas Patikrinimo aktas ir jo išvados, nepaisant to, kad Komisijos nutarimas buvo įformintas tik 2016 m. rugsėjo 26 d.

Komisija 2016 m. rugsėjo 22 d. net paskelbė visuomenei išsamią informaciją apie patikrinimo išvadas ir tariamus licencijuojamos veiklos pažeidimus, paviešino tariamos žalos dydžius ir pateikė kitą informaciją, detalizuojančią tariamus pažeidimus. Taigi, Nutarimas turėjo būti priimtas vėliausiai 2017 m. kovo 22 d., tačiau tai buvo padaryta 2017 m. kovo 24 d. Priežastys, dėl kurių nuobauda per numatytus terminus nebuvo paskirta, neturi reikšmės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tariamas pažeidimas truko 3 metus, t. y. buvo trunkamasis ir baigėsi 2014 m. gruodžio 31 d.

Manė, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalį sankcija gali būti skiriama per 6 mėnesius nuo trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo momento, kaip numatyta ir EĮ 36 straipsnio 13 dalyje (per 6 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo), laikytina, jog senaties instituto ir termino skaičiavimo principai yra tapatūs. Vadovaujantis teismų praktika, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje įtvirtintas terminas skaičiuojamas ne nuo paaiškėjimo apie buvusį trunkamąjį pažeidimą, bet atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas baigtas, todėl 6 mėnesių sankcijos skyrimo senaties terminas laikytinas suėjusiu 2015 m. liepos 1 d.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad Nutarimas priimtas nepagrįstai neatsižvelgus į tariamų pažeidimų padarymo metu galiojusią EĮ 36 straipsnio redakciją, kuri draudė skirti sankciją už pažeidimus, padarytus iki 2013 m. lapkričio 23 d., prieš tai nenustačius termino pažeidimams pašalinti. Nutarime konstatuotas pažeidimas kvalifikuotas kaip sudėtinis tęstinis trunkamojo pobūdžio pažeidimas, tačiau tokio kvalifikavimo nėra teisės teorijoje, o skirtingo pobūdžio pažeidimų „suplakimas“ į vieną riboja pareiškėjo teisę į gynybą, t. y. teisę aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kuo jis kaltinamas, be to, senaties institutas tampa nepritaikomu, nes institucija subjektyviai gali daryti įtaką senaties terminams. Be to, pati Komisija painiojo pažeidimo padarymo momentą, pažeidimo konstatavimo momentą ir žalos atsiradimo momentą, tai patvirtina nenuoseklumai Nutarime (pvz., vienur nurodoma, kad pažeidimai buvo baigti 2014 m. gruodžio 31 d., o kitur – 2016 m. rugsėjo 26 d.). Pareiškėjo įsitikinimu, kiekvienas tariamas pažeidimas privalo būti išskirtas ir nagrinėjamas atskirai nuo kitų, atskiri pažeidimai negali būti pripažinti sudėtiniu nepertraukiamu pažeidimu, tokiu būdu išvengiant senaties termino bei Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2, 8, 26, 34, 36 straipsnių ir priedo papildymo ir pakeitimo įstatymo (2013 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XII-576, įsigaliojęs 2013 m. lapkričio 23 d.; toliau – ir EĮ pakeitimo įstatymas) 7 straipsnio taikymo, pažeidžiant lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą.

5. Pareiškėjo įsitikinimu, Komisijos nariui J. M. nenusišalinus nuo Nutarimo priėmimo klausimo, buvo šiurkščiai pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti skaidrų, objektyvų ir nešališką Nutarimo priėmimo procesą. Pareiškėjas dar 2017 m. kovo 22 d. raštu informavo Komisiją apie su J. M. susijusias aplinkybes, t. y. kad šis asmuo dalyvavo atliekant Bendrovės planinio patikrinimo veiksmus, be kita ko, kartu su Tikrinimo komisijos nariais dalyvavo 2016 m. lapkričio 16 d. atliekant patikrinimo veiksmus Bendrovės patalpose, o 2015 lapkričio 18 d. surašė tarnybinį pranešimą apie Bendrovės veiksmus neva apsunkinant informacijos ir dokumentų surinkimą, ši aplinkybė vėliau pripažinta sunkinančia Bendrovės atsakomybę. J. M. nepagrįstai nenusišalinus ir Komisijos pirmininkui jo nenušalinus nuo sprendžiamo klausimo, buvo pažeisti funkcijų atskyrimo ir viešųjų interesų principai, priimtas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis sprendimas. Komisijos priimamų sprendimų objektyvumui ir šališkumui užtikrinti posėdyje privalo dalyvauti ne mažiau nei 4 nešališki Komisijos nariai (EĮ 8 str. 12 d.), nagrinėjamu atveju posėdyje dalyvavo tik 4 nariai, iš kurių vienas buvo J. M., todėl Nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Valstybinė tarnybinės etikos komisija yra pradėjusi tyrimą dėl J. M. veiksmų atitikties teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto.

6. Pareiškėjas Nutarimo priėmimo neteisėtumą grindė ir tuo, kad Komisija paslapčia surengė papildomą posėdį, kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl Nutarimo, tačiau pareiškėjas nebuvo pakviestas į šį posėdį. Minėtame posėdyje Komisijos nariai formaliai uždavė Šilumos skyriui palankius klausimus, o Šilumos skyrius pateikė tikrovės neatitinkančius atsakymus, pavyzdžiui, dėl sprendimų priėmimo terminų skaičiavimo. Tokia situacija nesuderinama su Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 patvirtintų Sankcijų skyrimo taisyklių 9 punkto reikalavimais, buvo šiurkščiai pažeistos Komisijos posėdžių organizavimo ir sankcijos skyrimo procedūros, pareiškėjui apribota teisė pasisakyti dėl Komisijos Šilumos skyriui papildomai užduotų klausimų.

7. Pareiškėjas tvirtino, jog nebuvo užtikrinta jo teisė išsamiai susipažinti su kaltinimus pagrindžiančia medžiaga ir pateikti išsamius paaiškinimus, t. y. apribota teisė į gynybą. Pareiškėjui iki šiol nepateikta visa Patikrinimo akto išvadas pagrindžianti medžiaga, t. y. UAB „Prienų energija“, UAB „Birštono šiluma“ ir AB „Jonavos šilumos tinklai“ su biokuro tiekėjais sudarytos sutartys (su priedais), pagal kurias šios bendrovės 2012 m. sausio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. laikotarpiu pirko biokurą. Pareiškėjas ne kartą reikalavo Komisijos pateikti duomenis, pavyzdžiui 2017 m. kovo 8 d. raštu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1396-426/2017 pripažino, jog Komisija nepagrįstai ribojo pareiškėjo teisę susipažinti su UAB „BDO auditas ir apskaita“ ataskaita ir audito išvada, o pareiškėjui tik 2017 m. kovo 7 d. buvo leista susipažinti su šiuo didelės apimties dokumentu (106 lapai). Komisija netenkino pareiškėjo 2017 m. kovo 8 d. prašymo atnaujinti paaiškinimų pateikimo terminą.

8. Pareiškėjas manė, kad buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Komisija dėl Bendrovės 2012–2014 metų laikotarpiu tariamai įvykdytų pažeidimų 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolinio sprendimo Nr. O2-35 2.3 ir 2.4 papunkčiuose įpareigojo skyrių įvertinti Patikrinimo akto išvadas ir atitinkamai sumažinti Bendrovės reguliuojamos veiklos pajamas, nustatant naują šilumos bazinę kainą (įgyvendinta 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. O3-318), išskaičiuojant daugiau nei 11 mln. Eur sumą iš tarifo. Be to, vadovaujantis Patikrinimo akto išvadomis, Bendrovei nustatyta žemesnė nei būtina veiklai vykdyti sąnaudų riba. Pareiškėjas tokį šilumos tiekimo veiklos sąnaudų sumažinimą laikė poveikio priemone, todėl teigė, kad Komisija, skirdama jam dar ir baudą, akivaizdžiai pažeidė dvigubo baudimo draudimo principą. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad šilumos tiekimo veikloje taikomas ex ante skatinamojo tarifo kainodaros principas, kurio esmė yra ta, kad reguliatorius į ateitį (sutartam periodui) nustato produkto kainą (sąnaudų lygį), o ūkio subjektas per sutartą periodą gali viršyti sąnaudų ribą (savo pelno sąskaita) arba suefektyvinti veiklą ir taip turėtų mažiau sąnaudų bei gauti papildomą pelną. Konstatuoti Bendrovės reguliuojamos veiklos pažeidimą dėl neva patirtų per didelių sąnaudų reguliavimo periodu, kuriam Komisija pati nustatė sąnaudų lygį ir atitinkamai patvirtino šilumos kainas, kai Bendrovė, pavyzdžiui, dėl padidėjusių sąnaudų nekeitė šilumos kainos, yra esminis skatinamosios kainodaros principų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju Komisija faktinėmis sąnaudomis pripažino tik dalį pačios Komisijos 2010 metais nustatytų faktinių sąnaudų, taip sugeneruodama virtualų pelną.

9. Pareiškėjo vertinimu, jis buvo nubaustas už abstrakčių įstatymų tikslų ir principų tariamus pažeidimus. Komisija aiškiai neįvardijo, kokių teisės aktais reglamentuojamų elgesio taisyklių Bendrovė privalėjo laikytis, ir neįrodė kiekvieno iš konstatuotųjų pažeidimų sudėties elementų. Pareiškėjas tvirtino, kad jis tinkamai vykdė atsakovo nurodytus bendrus šilumos tiekimo ir kitus veiklos principus, įtvirtintus tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Licencijuojamos veiklos sąlygos šilumos sektoriuje įtvirtintos ŠŪĮ 30 str. 13 d. (Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982, 38 p.) ir, tik nustačiusi konkrečius licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija galėtų taikyti poveikio priemones ar baudą (EĮ 36 str. 1 d. 2 p.). Konkrečiai nesuformulavusi specifinių licencijuojamos veiklos reikalavimų Komisija neturėjo teisės konstatuoti licencijuojamos veiklos pažeidimą, juolab kad neaiškumai vertintini pareiškėjo naudai. ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje nurodytas šio įstatymo tikslas – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, yra bendro pobūdžio (bendrasis principas) ir nenumato jokio konkretaus draudžiamo veiksmo (objekto ar objektyviosios pažeidimo pusės), už kurį gali būti skiriama sankcija.

10. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jis pagrįstai 2014 metais į šilumos tiekimo veiklos sąnaudas įskaičiavo 1 825 tūkst. Lt ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumą. Ekonomaizeris yra būtinas šilumos tiekimo veiklai, tai pripažino ir Komisija, todėl jo vertė turi būti priskirta reguliuojamos veiklos šilumos gamybos verslo vienetui. Iki 2014 m. lapkričio mėn. šios investicijos nusidėvėjimo sąnaudos nebuvo visiškai padengtos. Pareiškėjas nurodė, kad Metodikos 20.3.7 ir 39.2.1 papunkčių reikalavimai prieštarauja vienas kitam, nes vienoje nuostatoje numatyta, kad nesuderinto turto vertės negalima skirstyti tarp verslo vienetų, o kitoje nuostatoje – kad to nesuderinto turto nusidėvėjimas turi būti paskirstytas tarp verslo vienetų, tik būtina identifikuoti, jog tai – nebūtinosios sąnaudos. To paties vieneto rodikliai (nusidėvėjimas ir likutinė vertė) negali būti skirstomi pagal skirtingus principus.

11. Pareiškėjas teigė, kad jis pagrįstai 2012–2014 metais 1 533 tūkst. Lt nuomos pajamų sumą priskyrė nereguliuojamos veiklos pajamoms. Teisės aktai nenumato, kad turtas, iš kurio uždirbamos papildomos, su reguliuojama veikla nesusijusios pajamos, ir, atitinkamai, to turto išlaikymo / eksploatavimo sąnaudos negali būti visa apimtimi priskiriamos reguliuojamai veiklai. Bendrovės 2015 m. rugsėjo 30 d. rašte išvardytas turtas nelaikytinas investiciniu turtu, todėl jis ir su juo susijusios sąnaudos visa apimtimi gali būti priskirtos reguliuojamai veiklai. Komisijos pritaikytas metodas yra akivaizdžiai neteisintas ir prieštarauja šilumos kainodaros principams, taikomiems alternatyvaus šaltinio, lyginamosios analizės metodams. Toks vertinimas nėra taikomas nė vieno kito šilumos tiekėjo atžvilgiu. Šilumos kainų nustatymo tvarka įsigaliojo 2003 metais, tačiau anksčiau nebuvo laikomasi pozicijos, jog išnuomoto turto sąnaudos turėtų būti kaip nors specifiškai skirstomos ar mažinamos iš nuomos gautų pajamų suma. Aptariamos Patikrinimo akto išvados grindžiamos priežastingumo principu, kuris 2012–2013 metais nebuvo įtvirtintas (aktualus Metodikos 10.1 p. įsigaliojo 2014 m.). Nagrinėjamas atvejis nėra susijęs su kryžminio subsidijavimo draudimo principu. Patikrinimo akto išvados šioje dalyje yra prieštaringos, nesuderinamos su Metodikos nuostatomis bei lex retro non agit principu.

12. Pareiškėjas tvirtino, kad E-2 pagrindinių 6kV skirstymo įrenginių rekonstrukcijos investicijos buvo tinkamai paskirstytos tarp veiklų; pagrįstai į faktines 2012–2014 metų sąnaudas įtraukta 2 781,9 Lt nusidėvėjimo sąnaudų ir pareiškėjo gauta 1 391,1 Lt dydžio investicijų grąža. Komisijos pritaikytas metodas, kaip minėtos investicijos sąnaudos turi būti paskirstytos tarp šilumos ir elektros veiklų, nėra įtvirtintas jokiame teisės akte ir pritaikytas tik Bendrovei. Neaišku, kaip Bendrovė 2010 metais galėjo pažeisti Komisijos tik po 7 metų sukurtą metodą, todėl negali būti nustatyta pažeidimo objektyvioji pusė. Be to, būtent Komisija 2010 m. vasario 19 d. nutarimais Nr. O3-28 ir Nr. O3-29, nustatydama Bendrovės bazinės šilumos kainos dedamąsias, įtraukė minėtą investiciją į reguliuojamo turto vertę, priskyrė atitinkamas nusidėvėjimo sąnaudas bei apskaičiavo investicijų grąžą, todėl šiuo atveju nėra pareiškėjo kaltės.

13. Pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai 2012–2014 metais priskyrė 11 868,3 Lt biokuro įsigijimo sąnaudų, biokuro įsigijimo sąnaudas apskaičiuodavo įstatymų ir Komisijos nustatyta tvarka (ŠŪĮ 32 str. 3 d.). 2012–2014 metais nepagrįstomis ir į šilumos kainas neįtraukiamomis buvo pripažįstamos tik tokios biokuro įsigijimo sąnaudos, kurios viršijo Komisijos kiekvienam mėnesiui nustatomą biokuro rinkos kainos vidurkį. Komisija taip pat veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), siekdama Patikrinimo akte apskaičiuoti ir atlyginti tariamą žalą vartotojams už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo tariamą pažeidimą, kadangi minėtame įstatyme numatyta speciali žalos atlyginimo tvarka, kurios Komisija nepaisė.

14. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pagrįstai 2012–2013 metais priskyrė 42 809,5 tūkst. Lt pastoviųjų sąnaudų, kurias pats nurodė kaip neįskaičiuotas į bazinę šilumos kainą. Bendrovės ataskaitose už 2012–2013 metus nėra tokios skilties kaip „nebūtinosios sąnaudos“, o atitinkamų eilučių paskirtis buvo parodyti sąnaudas, kurios nebuvo įtrauktos į bazinę kainą, tačiau jos nebūtinai yra nebūtinosios šilumos tiekimo veiklai. Patikrinimo akte nepagrįstai konstatuota, kad nebūtinosios / į šilumos kainą neįskaičiuotos / nepaskirstomos sąnaudos turi būti eliminuotos skaičiuojant reguliacinės veiklos atitinkamų metų investicijų grąžą, tokia pozicija prieštarauja šilumos sektoriuje taikomai skatinamajai kainodarai, teisės aktų normoms. Komisija ne kartą išaiškino, kad, analizuojant sąnaudų padengimą pajamomis, turi būti vertinamos ir į šilumos kainą neįskaičiuotos sąnaudos, kurios gali būti dengiamos iš reguliuojamos veiklos normatyvinio pelno (investicijų grąžos); tai įtvirtinta ir Metodikos 39.1 papunktyje. Priešingas aiškinimas pažeistų priežastingumo ir kryžminio subsidijavimo principai. Atsakovas taiko pareiškėjui kitokius investicijų grąžos vertinimo principus nei kitoms įmonėms, tokiu būdu pažeisdamas lygiateisiškumo principą. Pačios Komisijos sukurta ekonominių rodiklių suvestinės forma reikalauja, teikiant šilumos tiekimo veiklos rezultatus, įtraukti su šilumos tiekimo veikla susijusias, bet į šilumos kainą neįskaičiuotas sąnaudas, taigi, pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad vykdė atsakovo nustatytus ataskaitų pildymo reikalavimus.

15. Pareiškėjas laikė, kad jis pagrįstai 2012–2014 metais priskyrė 112 506,1 tūkst. Lt sąnaudų šilumos tiekimo veiklai. Patikrinimo akte ne nustatytos faktinės ir būtinosios Bendrovės vykdomos reguliuojamos veiklos sąnaudos, bet tokios sąnaudos apskaičiuotos vadovaujantis lyginamosios analizės metodu, kurio taikymas atliekant patikrinimo veiksmus nėra įtvirtintas teisės aktuose ar reglamentuotas. Iš Patikrinimo akto argumentacijos matyti, kad Komisija iš esmės nurodo, jog jeigu ji būtų turėjusi pakankamai duomenų, būtų buvęs apskaičiuotas kitoks būtinųjų sąnaudų lygis, todėl pripažintina, kad Patikrinimo akto išvada, kad Bendrovės metinėse ataskaitose nurodomos sąnaudos turėjo būti 112 506,1 tūkst.

Lt mažesnės, yra visiškai nepagrįsta. Be to, atliekant patikrinimą Komisija elgėsi neteisėtai, davė neteisėtus nurodymus teikti informaciją (tiek turinio, tiek laiko atžvilgiu), pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 366 straipsnio, ŠŪĮ 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto nuostatas, bei nevertino jai pateiktų duomenų (tai patvirtinta teismų nutartimis). Patikrinimo akte yra išvadų dėl tam tikrų veiklos rodiklių ar aplinkybių, dėl kurių Bendrovė atliekant patikrinimą nebuvo gavusi Tikrinimo komisijos paklausimų, pirmą kartą nurodoma Tikrinimo komisijos pozicija atitinkamais teisinio ar faktinio vertinimo klausimais.

Pateikus Patikrinimo akto projektą (2016 m. rugpjūčio 18 d.), daugeliu atvejų nebuvo suėję terminai Bendrovės atsakymui pateikti, pavyzdžiui, dėl investicijų į E-2 skirstymo įrenginius. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija pati sukūrė naujus lyginamuosius rodiklius. Nors ji tvirtino, kad nustatant lyginamuosius rodiklius buvo vadovaujamasi panašaus dydžio šilumos tiekimo įmonių veiklos rodikliais, tačiau Bendrovė savo realizacijos apimtimis du kartus viršija antrą pagal realizacijos apimtį kitą šilumos tiekimo įmonę. Bendrovei buvo prilygintos, be kita ko, AB „Kauno energija“ ir AB „Klaipėdos energija“, tačiau akivaizdu, kad gamybos struktūra Vilniaus integruotame tinkle kardinaliai skiriasi nuo Kauno bei Klaipėdos miestų integruotų tinklų, be to, ginčui aktuliu laikotarpiu Bendrovė šilumos gamybą didžiąja dalimi užtikrino nuosavais gamybos šaltiniais, todėl negalima lyginti šių bendrovių rodiklių.

Pats faktas, kad Tikrinimo komisija daugiau nei 40 procentų sumažino „būtinųjų“ sąnaudų lygį, lyginant su bazinės kainos tvirtinimo metu nustatytu lygiu, kelia pagrįstų abejonių dėl šios komisijos kompetencijos ir nešališkumo. Pareiškėjas pabrėžė, kad, vadovaujantis Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo, patvirtinto Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219, 17 punktu, lyginamieji rodikliai taikomi ūkio subjektams rengiant bei Komisijai ir (ar) savivaldybėms vertinant, be kita ko, šilumos bazinės kainos dedamųjų projektus, o ne atliekant patikrinimus.

Tikrinimo komisija, nustatydama naujus rodiklius, tokiais veiksmais iš esmės paneigė ir Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-316 šilumos bazinėje kainoje nustatytą būtiną Bendrovės pastoviųjų sąnaudų dydį.

16. Pareiškėjas teigė, kad jis pagrįstai nepriskyrė 16 112 tūkst. Lt apyvartinių taršos leidimų (toliau – ir ATL) pardavimo pajamų šilumos tiekimo veiklai. Tikrinimo komisija neatliko objektyvaus aplinkybių vertinimo, atliekant patikrinimą nepateikė jokių su ATL ar ATL 2008–2012 metų vadybos plano vykdymu susijusių klausimų pareiškėjui. Metodikoje nėra numatytos nei procedūros, nei kriterijai, pagal kuriuos vertinamas tokio vadybos plano įgyvendinimas, todėl Tikrinimo komisija privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme numatytais tikslais (šiuo atveju – 5 str. 7 d., galiojusi iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir vertinti projektų, mažinančių išmetimus, įgyvendinimą, o ne sutapymus.

Patikrinimo akte buvo konstatuota, kad Bendrovė visus investicinius projektus įgyvendino tinkamai. Be to, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje nėra keliami reikalavimai / kriterijai, kokio dydžio turėtų būti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas. Bendrovė sumažino išmetamų dujų kiekį (lyginant su 2005 m., dar iki 2008–2012 m. laikotarpio), todėl minėto įstatymo 5 straipsnio 7 dalies (šiuo metu – 5 str. 6 d.) reikalavimai jai netaikytini, atitinkamai, netaikytinos ir su tuo susijusios Metodikos nuostatos (kita vertus, Bendrovė sumažino išmetamo anglies dvideginio ekvivalento kiekį, susijusį su šilumos gamyba, daug daugiau nei Metodikos 70.1.2 p. numatytas dydis – 3,05 proc.).

Tokiomis aplinkybėmis nei veiklos valdytojui – pareiškėjui – skirti ir jo veiklos nuosavybe esantys ATL, nei jo rizika vykdytos finansinės veiklos (ATL prekybos) rezultatas (pajamos ar nuostolis) nėra ir negali būti bet kaip siejami ar tapatinami su Komisijos reguliuojama šilumos tiekimo veikla, tokios veiklos pajamomis ar sąnaudomis. Tokių pareiškėjo gautų lėšų tolesnis panaudojimas nėra reglamentuojamas ir yra atliekamas išskirtinai pačios Bendrovės / jos vienintelio akcininko nuožiūra. Pareiškėjas lėšas, gautas už nuo 2009 m. liepos 23 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. parduotus ATL, panaudojo arba naujiems ATL įsigyti, arba kitoms reikmėms, tai atitinka Metodikos reikalavimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis taip pat kaltinamas tuo, jog nepateikė ATL ataskaitų už 2013 ir 2014 metus, tačiau neaišku, kokia teisės norma vadovaujantis jis turėjo teikti tokias ataskaitas, kai jis jau yra įvykdęs 2008–2012 metų vadybos planą.

17. Pareiškėjas nesutiko su konstatuota jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kliudymu nustatyti tariamo pažeidimo aplinkybes. Faktą, kad pati Komisija, atlikdama patikrinimą, šiurkščiai pažeidinėjo informacijos rinkimo procedūras ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, patvirtino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1063-211/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-94-507/2016. Minėtose nutartyse, be kita ko, padaryta išvada, kad atsakovas nepagrįstai apkaltino pareiškėją ir jo darbuotojus nebendradarbiaujant ar neteikiant informacijos patikrinimo metu ar trukdant atlikti patikrinimo veiksmus. Pareiškėjas pakartojo, kad atsakovas Patikrinimo akto išvadas ir lyginamosios analizės metodo taikymą iš esmės grindė pareiškėjo nebendradarbiavimu, siekiu apsunkinti patikrinimo veiksmų vykdymą ir trukdymu, dėl ko atsakovas neva negalėjo gauti pakankamai informacijos ir įsitikinti sąnaudų pagrįstumu. Teismų padarytos išvados bei aplinkybė, kad Komisija nėra surašiusi jokiam kitam Bendrovės darbuotojui (išskyrus Bendrovės prezidentą, kuriam pareikšti kaltinimai minėtomis teismo nutartimis pripažinti nepagrįstais) protokolo dėl administracinio teisės pažeidimo dėl informacijos neteikimo ar pan., įrodo, kad, atliekant patikrinimą, pareiškėjas ir jo atstovai tinkamai įvykdė teisėtus Komisijos nurodymus. Taigi, atsakovas nepagrįstai taikė lyginamosios analizės metodą ir konstatavo pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

18. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai nurodė, kad įstatymų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais nei sankcijos skyrimas, be to, pareiškėjui skirta ekonominė sankcija yra nepagrįsta ir neproporcinga. Atsakovo teiginiai, kad sankcija užtikrins, jog ateityje tariami panašūs pažeidimai nepasikartotų, nepagrįsti, nes pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 29 d. nebevykdo šilumos tiekimo veiklos. Atsakovas Nutarime tik abstrakčiai nurodė, kad maksimalų sankcijos dydį lėmė pažeidimo pavojingumas, trukmė, pasekmės ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Komisija netinkamai įvertino su konstatuotu pažeidimu susijusias pasekmes, t. y. nepagrįstai nurodė konstatuoto pažeidimo sukeltas pasekmes ir neteisėtai sulygino vartotojų interesus su valstybės viešuoju interesu. Komisija skyrė daug mažesnes baudas kitiems ūkio subjektams. Komisija nepagrįstai neišskyrė kiekvieno konstatuoto pažeidimo veiksmo (epizodo) svorio, neįvardijo, kuris iš pažeidimų yra pavojingiausias, sukeliantis sunkiausias pasekmes.

19. Pareiškėjas teigė, kad Nutarime suformuluoti nelogiški / nekorektiški įpareigojimai, kurie objektyviai negali būti įvykdyti, t. y. per 2 mėn. retrospektyviai ištaisyti 2012 ir 2013 metų šilumos tiekimo veiklos ekonominių rodiklių suvestinei ir 2014 metų sąnaudų reguliacines veiklos ataskaitas. 2012 ir 2013 metų duomenys jau buvo panaudoti viešai skelbiamų lyginamųjų rodiklių apskaičiavimui, pagal minėtus rodiklius apskaičiuotos ne vienos šilumos tiekimo įmonės bazinės kainos. Reikalavimas patikslinti 2012 ir 2013 metų ataskaitas, atsižvelgiant į atliekant planinį patikrinimą nustatytus pažeidimus, prieštarauja pačių ataskaitų (ERS-1) reikalavimams nurodyti faktinius duomenis, o ne kažkaip pakoreguotus duomenis. Mažiausių sąnaudų principas nėra taikomas metinėms ataskaitoms, o konstatuotas pažeidimas buvo pašalintas per 24 mln. Eur ir naujos bazinės kainos nustatymą. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad pati Komisija savo praktikoje yra atsisakiusi iš anksto nustatytų įpareigojimų.

20. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

21. Atsakovas apžvelgė Nutarimo priėmimo aplinkybes. Pažymėjo, kad EĮ ir Sankcijų skyrimo taisyklėse įtvirtintas konkretus senaties terminas sankcijai skirti, o pareiškėjas, aiškindamas tokio termino skaičiavimo taisykles, remiasi ginčui neaktualia teismų praktika. Pažeidimo paaiškėjimo momentas ir senaties terminų skaičiavimas negali būti siejamas su Patikrinimo akto projekto ar Patikrinimo akto surašymu, juolab kad Patikrinimo akto projektas, pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikus pastabas, buvo pakoreguotas. Senaties termino skaičiavimas sietinas ne su nutarimo priėmimu 2016 m. rugsėjo 22 d. posėdyje, o su jo pasirašymu.

Patikrinimo akte užfiksuoti pareiškėjo licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos pažeidimai, t. y. nepagrįstas sąnaudų šilumos tiekimo veiklai priskyrimas bei nepagrįstas šilumos tiekimo veiklos pajamų gavimas 2012–2014 metais, susideda iš veikų, kurių kiekviena atskirai taip pat yra licencijuojamos šilumos teikimo veiklos sąlygų pažeidimas, todėl Bendrovės veiksmai pagrįstai pripažinti sudėtiniu tęstiniu pažeidimu. Pareiškėjo padarytas tęstinis pažeidimas laikytinas trunkamojo pobūdžio. Tikrinamasis laikotarpis apėmė 2012 m. sausio 1 d.

– 2014 m. gruodžio 31 d., todėl, atliekant planinį patikrinimą, nebuvo renkama ir vertinama informacija apie licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų laikymąsi po 2014 m. gruodžio 31 d. Atsakovas neturėjo pagrindo manyti, jog po tikrinamojo laikotarpio pabaigos pareiškėjas ir toliau nesilaikė licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų, todėl padarė išvadą, jog nustatytas pažeidimas baigėsi 2014 m. gruodžio 31 d. Tokiu atveju pažeidimo pabaigos diena laikytina ir jo padarymo diena. Nustatytas pažeidimas paaiškėjo atsakovui priėmus nutarimą patvirtinti Patikrinimo aktą, kurio priėmimo diena laikytina pažeidimo paaiškėjimo diena.

Tik priėmus šį nutarimą buvo nustatyti licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimo faktai, todėl, vadovaujantis EĮ 36 straipsnio 13 dalimi bei Sankcijų skyrimo taisyklių 15 punktu, 6 mėnesių sankcijos skyrimo senaties terminas baigėsi 2017 m. kovo 26 d. Taigi, sankcija pareiškėjui skirta nepraleidus senaties termino. Atitinkamai, kadangi pažeidimo padarymo diena laikytina jo pabaigos diena, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą padarė po EĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pažeidimo pašalinimo terminas jam neturėjo būti nustatytas.

22. Atsakovas tvirtino, kad jis neturėjo duomenų apie J. M. galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą priimant Nutarimą. Iki posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo atsakomybės, buvo žinoma, kad J. M. iki jo paskyrimo Komisijos nariu ėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas. Buvusios pareigos bei atliktos funkcijos negali būti laikomos privataus pobūdžio interesais, bet būtent tokiu argumentu pareiškėjas grindė J. M. šališkumą. Nutarimas neturėjo ir negalėjo turėti realios ar potencialios turtinės ar neturtinės naudos nei minėto asmens buvusiai darbovietei, nei jam asmeniškai, todėl nekilo joks privataus ir viešojo intereso konfliktas. Pareiškėja savo teiginius nepagrįstai grindė procedūriniais pažeidimais. Be to, atsakovas manė, kad pareiškėjas netinkamai aiškino VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą funkcijų atskyrimo principą. Šis principas netaikomas, jeigu kituose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir teisės aktuose patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos priskirtos vienam pareigūnui (padaliniui). Šiuo atveju visi Komisijos nariai, balsavę dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, laikytini dalyvavusiais patikrinimo procedūroje. Vadovaujantis pareiškėjo aiškinimu, nebūtų įmanoma priimti sprendimą nagrinėjant sankcijos skyrimo Bendrovei klausimą. Atsakovas pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos vyriausiasis tyrėjas J. M. ir kiti du pareigūnai buvo pasitelkti kaip specialistai, kurie pasirašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte išdėstyta ne asmeninė Tikrinimo komisijos nario ar specialisto nuomonė, o atliekant patikrinimą nustatytų aplinkybių bei duomenų analizė bei vertinimas. Pareigūnai buvo paskirti dalyvauti patikrinime ne Komisijos pageidavimu, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atsakingų asmenų sprendimu.

23. Atsakovas teigė, jog Komisijos 2017 m. kovo 23 d. posėdžio, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl sankcijos skyrimo pareiškėjui, garso įrašas patvirtina, jog Komisijos pirmininkas sankcijos skyrimo klausimo nagrinėjimo pabaigoje paskelbė, kad sprendimas bus priimtas per 3 darbo dienas, pareiškėjas bus informuotas. Pareiškėjo klaidingas informacijos suvokimas negali būti vertinamas kaip posėdžių organizavimo ir sankcijos skyrimo procedūros pažeidimas. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, šiai Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatytai procedūrai atlikti buvo suorganizuotas papildomas posėdis. Pareiškėjas tiek paaiškinimuose, tiek posėdyje jau buvo pateikęs nuomonę dėl senaties terminų skaičiavimo, visi Komisijos nariai buvo susipažinę su jo pozicija. Svarstant sankcijos skyrimo klausimą, Komisijos posėdyje pareiškėjui buvo užtikrintos visos jo teisės.

24. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad, nepateikiant visų duomenų, kuriais remiantis surašytos Patikrinimo akto išvados bei Nutarime konstatuoti pažeidimai, buvo pažeistas Sankcijų skyrimo taisyklių 8 punktas bei Bendrovės teisė į efektyvią gynybą. Nutarimo 2.3.2 papunktyje nurodyta, jog Tikrinimo komisija nesikreipė į valstybės ir savivaldybės institucijas, įstaigas, įmones, organizacijas ar kitus asmenis dėl informacijos ir negavo jokios informacijos, kuri gali būti reikšminga sankcijai skirti. Bendrovės 2012–2014 metų reguliuojamai veiklai priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamos veiklos pajamomis, audito ataskaita ir išvada, UAB „Prienų energija“, „Birštono šiluma“ ir AB „Jonavos šilumos tinklai“ su biokuro tiekėjais sudarytos sutartys, pagal kurias šios įmonės 2012 m. sausio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. pirko biokurą, buvo gautos iki protokolo surašymo. Atsakovas pažymėjo, jog biokuro sutartyse yra UAB „Prienų energija“, „Birštono šiluma“, AB „Jonavos šilumos tinklai“ komercinę paslaptį sudaranti informacija, tai pripažinta administracinėje byloje Nr. eI-l396-426/2017, todėl pareiškėjas neturi teisės susipažinti su visa biokuro sutartyse esančia informacija. Komisija minėtoje byloje pateikė sutartis be konfidencialios informacijos ir pareiškėjas su jomis susipažino.

25. Atsakovas pareiškėjo argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo laikė nepagrįstais. Paaiškino, kad, nustatant Bendrovės šilumos bazinės kainos dedamąsias, buvo įvertinti atlikto planinio patikrinimo rezultatai, kaip tai numatė teisės aktai. Vadovaujantis Metodika atliktas šilumos tiekimo veiklos sąnaudų mažinimas, atsižvelgus į Bendrovės planinio patikrinimo rezultatus, laikytinas restitucija, nes Komisija ne baudžia pareiškėją, o grąžina vartotojams lėšas, kurias jie permokėjo mokėdami už šilumos tiekimą 2012–2014 metais.

Jokia kita sankcija už tapačius Patikrinimo akte užfiksuotus licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus Bendrovei nebuvo skirta. Pareiškėjo teiginys, kad dvigubo baudimo draudimo principo nepaisymą patvirtina ir tai, jog Komisija paskyrė sankciją už pažeidimą, pagal kurį Bendrovei paskirta sankcija pagal Konkurencijos įstatymą, taip pat atmestinas. Konkurencijos taryba 2015 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 2S-17/2015 konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir „First Opportunity“, OU (UAB „Bionovus“, su kuria pareiškėjas buvo sudaręs sutartį anksčiau, veiklą baigė 2015 m. birželio mėn., vietoj jos veiklą tęsė „First Opportunity“, OU) sudarytas susitarimas dėl biokuro išimtinio pirkimo pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir už tai skyrė Bendrovei ekonominę sankciją.

Taigi, Konkurencijos taryba buvo skyrusi pareiškėjui ekonominę sankciją už kitokį pažeidimą, be to, tik dalis Konkurencijos tarybos tirto laikotarpio, t. y. 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. pateko į Komisijos tikriną laikotarpį – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisijai atliekant planinį patikrinimą nustatyta ta nagrinėjamam ginčui aktuali aplinkybė, jog pareiškėjas biokuro mišinį iš UAB „Bionovus“ pirko 10–20 proc. brangiau nei kiti šilumos gamintojai, didžioji dalis biokuro sąnaudų buvo įtraukiama į šilumos kainą galutiniams šilumos vartotojams.

Pagal Patikrinimo akto 29 lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuota 1 701 819 Lt biokuro sąnaudų suma rodo faktines įsigijimo sąnaudas, kurios dėl kainų ribojimo Komisijos skelbiamomis rinkos kainomis nebuvo įskaičiuotos į šilumos kainą. Nepaisant to, kad Komisija ribojo sąnaudų dydį vidutine atitinkamos rūšies biokuro kaina, pareiškėjas visas patirtas biokuro sąnaudas (pagal sutartį su UAB „Bionovus“) įtraukdavo į reguliuojamos veiklos sąnaudas. Tai lėmė mažesnį reguliuojamos veiklos rezultatą, t. y. pelną (nuostolius).

Planinio patikrinimo metu Tikrinimo komisija netyrė Bendrovės su UAB „Bionovus“ sudarytos sutarties ir jos atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

26. Atsakovo įsitikinimu, Nutarimui priimti surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytus licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus. Nutarime aiškiai įvardyta, kad planinio patikrinimo laikotarpiu (2012–2014 m.) galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygas ir pareigas, kurių šilumos tiekėjas privalėjo laikytis. Atliekant planinį patikrinimą tiek ŠŪĮ, tiek Metodikoje įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo pagrįstas šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimu mažiausiomis būtinosiomis sąnaudomis, todėl pareiškėjas, nesilaikydamas atitinkamų ŠŪĮ ir Metodikos nuostatų, susijusių su šilumos kainodara, kartu nesilaikė ir šilumos tiekimo vartotojams užtikrinimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įtvirtinto ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

27. Atsakovas teigė, kad Bendrovė, priskyrusi 1 825 Lt sąnaudų reguliuojamai šilumos tiekimo veiklai, pažeidė ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 32 straipsnio 2 dalį bei Metodikos (redakcija, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d.) 52 punktą, nes šilumos tiekimo veiklą vykdė ne būtinosiomis šilumos tiekimo sąnaudomis, o sąnaudas, nesusijusias su šia veikla, įtraukė į šilumos kainas. Kondensacinio ekonomaizerio investicija nebuvo suderinta nei su Vilniaus miesto savivaldybe, nei su Komisija, todėl pareiškėjas neturėjo teisės antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio vertės ir su juo susijusių sąnaudų priskirti reguliuojamoms veikloms. Atsakovas atliko neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinio ekonomaizerio atsipirkimą ir faktinio veikimo įtaką Bendrovės šilumos tiekimo veiklos rezultatui. Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. O3-375 buvo pritarta 2015 m. birželio 18 d. neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-1 išvadoms. Aplinkybę, kad antrosios termofikacinės elektrinės kondensacinis ekonomaizeris yra atsipirkęs, pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

28. Atsakovas tvirtino, jog Bendrovė 2012–2014 metais dalį reguliuojamo turto naudojo nuomos pajamoms, kurias apskaitė prie nereguliuojamos veiklos pajamų, uždirbti ir dėl to gavo 1 533 Lt nuomos pajamų, taip pažeidė ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 3 punkte nurodyto kryžminio subsidijavimo draudimo principą ir Metodikos (redakcija, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d.) 10.1 papunktyje nustatytą priežastingumo principą. Bendrovė pajamų turėjo iš reguliuojamoje veikloje naudojamų administracinių pastatų dalių, siurblinių patalpų dalių, kaminų, aušintuvų ir kt. Be to, pareiškėjas nepateikė visos informacijos apie su išnuomotu turtu susijusias sąnaudas. Bendrovė, gaudama nereguliuojamos veiklos pajamų iš reguliuojamoje veikloje naudojamo turto, tačiau visas turto išlaikymo sąnaudas priskirdama reguliuojamai veiklai, o ne proporcingai reguliuojamai ir nereguliuojamai veiklai, atsižvelgiant į gautas nereguliuojamos veiklos pajamas, didino nereguliuojamoje veikloje gaunamą pelną, kurio sąnaudas padengė visi šilumos vartotojai.

29. Atsakovas nurodė, jog dėl kryžminio subsidijavimo draudimo ir priežastingumo principų nesilaikymo pareiškėjas į faktines 2012–2014 metų šilumos tiekimo veiklos sąnaudas nepagrįstai įtraukė 2 781,9 Lt investicijos į skirstyklą nusidėvėjimo sąnaudų. Tai turėjo įtakos skaičiuojant faktinę laikotarpio investicijų grąžą. 6 kV skirstykla neatitinka nei kogeneracijos (termofikacijos), nei kogeneracinės (termofikacinės) jėgainės apibrėžimų, įtvirtintų Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-107 (su vėlesniais pakeitimais), 4 bei 5 punktuose. Patikrinimo akte investicijos į skirstyklą vertė šilumos ir elektros energijos gamybos veikloms buvo paskirstyta pagal elektrinės galios generatorių ir elektros vartojimo įrenginių, būtinų šilumos gamybai, galių santykį. Elektros galia, reikalinga šilumos gamybai ir perdavimui į tinklą, sudaranti 18,5 MW, buvo nustatyta pagal pareiškėjo kasmet teikiamus šilumos gamybos rodiklius. Įvertinus šilumos ir elektros energijos gamybos veikloms reikalingą elektros galią, nustatyta, kad šilumai priskirtina investicijos į skirstyklą vertė turėtų sudaryti 39 proc. Pagal nurodytus skaičiavimus, šilumos tiekimo veiklai priskirta investicijos į skirstyklą vertė sudarė 6 694,7 Lt. Būtent tokią investicijos į skirstyklą proporciją pareiškėjas turėjo būti pateikęs derinti, tačiau 2016 metais jis Komisijai buvo nurodęs kitokias vertes.

30. Atsakovas pakartotinai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo mokama kaina už biokuro mišinį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. buvo kur kas didesnė (10–20 proc.) nei kitų atitinkamoje geografinėje rinkoje veikiančių šilumos gamintojų už tą patį kurą mokama kaina. Pagal Patikrinimo akto 29 lentelėje pateiktus duomenis apskaičiuota 1 701 819 Lt biokuro sąnaudų suma rodo faktines jo įsigijimo sąnaudas, kurios dėl kainų ribojimo Komisijos skelbiamomis rinkos kainomis nebuvo įskaičiuotos į šilumos kainą. Nors Komisija ribojo sąnaudų dydį vidutine atitinkamos rūšies biokuro kaina, pareiškėjas visas patirtas biokuro sąnaudas (pagal sutartį su UAB „Bionovus“) įtraukdavo į reguliuojamos veiklos sąnaudas. Tai lėmė mažesnį reguliuojamos veiklos rezultatą, t. y. pelną (nuostolius). Ši suma įtraukta į Patikrinimo akto 28 lentelėje apskaičiuotas nepagrįstas sąnaudas. Tokiais veiksmais Bendrovė perkėlė nepagrįstai didelių išlaidų dalį vartotojams, įtraukdama jas į už šilumos energiją perkančių vartotojų mokamą galutinę kainą. Patikrinimo akte pateikti duomenys rodo, jog ir po 2013 m. gegužės 31 d. pareiškėjas vykdė pirkimus iš UAB „Bionovus“ didesne kaina nei kitos bendrovės bei nei UAB „Baltpool“ energijos išteklių biržoje, t. y. biokuro tiekėjų pasiūlyta kaina (su transportavimu). Taigi, pareiškėjas 2012–2013 metų laikotarpiu šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė sąnaudas, nebūtinas jai vykdyti, todėl pažeidė ŠŪĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 32 straipsnio 2 dalį, Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 64 punktą.

31. Atsakovas manė, kad pareiškėjas 2012–2013 metais šilumos tiekimo veiklai priskyrė sąnaudas, nebūtinas minėtai veiklai vykdyti, t. y. šilumos punktų, palūkanų, beviltiškų skolų, su Komisija nesuderintos nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos priežiūros sąnaudas ir kt. Šių sąnaudų priskyrimas turėjo įtakos skaičiuojant šilumos tiekimo veiklos faktinės ir pareiškėjo kainų skaičiavimo metu nustatytos pelno normos ar investicijų grąžos neatitiktį. Bendrovė neužtikrino, kad šilumos tiekimas vartotojams būtų vykdomas mažiausiomis sąnaudomis ir tą veiklą vykdė ne būtinosiomis šilumos tiekimo sąnaudomis, o sąnaudas, nesusijusias su šilumos tiekimo veikla, įtraukė į šilumos kainas.

32. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su lyginamosios analizės metodo taikymu vien tuo pagrindu, jog toks taikymas nenustatytas teisės aktuose, nelaikytinas pagrįstu. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad Komisija nevertino jai pateiktų duomenų, Patikrinimo akte surašytos išvados dėl tam tikrų veiklos rodiklių ar aplinkybių, dėl kurių Bendrovė atliekant patikrinimą nebuvo gavusi Tikrinimo komisijos paklausimų, nebuvo gavusi Patikrinimo akte „pirmą kartą“ nurodomos Tikrinimo komisijos pozicijos atitinkamais teisinio ar faktinio vertinimo klausimais. Paaiškinta, jog nė vienas iš pareiškėjo minimų Komisijos raštų nebuvo susijęs su jo planiniu patikrinimu, todėl aplinkybė, kad, pateikus Patikrinimo akto projektą, nebuvo suėję terminai atsakymams, neturi įtakos Tikrinimo komisijos atliktai analizei bei padarytoms išvadoms. Lyginamosios analizės metodo taikymas šiuo atveju buvo teisėtas ir pagrįstas, o Tikrinimo komisija atsižvelgė į turimų duomenų kiekį, pobūdį, šaltinius, paaiškinimus ir į visas pareiškėjo patirtų sąnaudų būtinumo ir pagrįstumo įvertinimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo minima administracinių teisės pažeidimų teisena buvo pradėta tik dėl pavienių ir atskirų patikrinimo epizodų. Viso planinio patikrinimo metu pareiškėjas atsakovui teikė abstrakčią, prieštaringą, neišsamią ir netikslią informaciją, šios aplinkybės užfiksuotos Patikrinimo akto 2 dalyje. Tikrinimo komisija Patikrinimo akte nurodė konkrečius argumentus bei motyvus, patvirtinančius, jog patirtų sąnaudų būtinumo ir pagrįstumo vertinimas naudojant lyginamosios analizės metodą atitiko VAĮ 3 straipsnio 2, 3 ir 12 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo principus ir sudarė galimybę pasiekti patikrinimo tikslus. Pareiškėjo veiksmai, kuriais buvo apsunkintas informacijos ir dokumentų, būtinų patikrinimo tikslui pasiekti, surinkimas, taip pat informacijos ir duomenų teikimas, kai dėl jų trūkumų, nepakankamo išsamumo ir tikslumo nesudaromos galimybės pasiekti patikrinimo tikslą, negali paneigti įstatymais Komisijai suteiktų teisių, inter alia (be kita ko) teisės įsitikinti visų reguliuojamoms pareiškėjo veikloms priskirtų sąnaudų būtinumu ir pagrįstumu.

33. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatino lyginamuosius šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo, karšto vandens tiekimo bei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų efektyvumo rodiklius, apskaičiuojamus vadovaujantis Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu, su vertinamaisiais ekonominiais rodikliais, kurie Tikrinimo komisijos buvo apskaičiuoti siekiant nustatyti bei įvertinti pareiškėjo patirtų sąnaudų būtinumą ir pagrįstumą. Patikrinimo akte nurodyta, kad Tikrinimo komisija naudojo vertinamuosius ekonominius rodiklius, apskaičiuotus pagal minėtame lyginamosios analizės apraše nustatytas taisykles ir principus, vadovaudamasi kitų I grupės ūkio subjektų Komisijai pateiktais duomenimis. Būtent pagal šias taisykles ir principus apskaičiuoti vertinamieji ekonominiai rodikliai atspindi kiek įmanoma tikslesnius Bendrovės patirtų sąnaudų vertinimui atlikti reikalingus kriterijus. Pareiškėjo sąnaudos buvo perskaičiuojamos tuo atveju, kai pagal apskaičiuotus vertinamuosius ekonominius rodiklius Bendrovės rodiklis atitinkamu laikotarpiu viršijo grupės ar pogrupio vidurkį. Tikrinimo komisija nekoregavo oficialiai paskelbtų lyginamosios analizės rodiklių, o, vadovaudamasi minėtos lyginamosios analizės apraše nustatytomis taisyklėmis ir principais, apskaičiavo naujus vertinamuosius ekonominius rodiklius. Atsižvelgiant į tai, jog kitų šilumos tiekėjų parinkimas visiškai atitiko Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės apraše suformuluotus principus bei taisykles, skundo argumentai, jog apskaičiuoti ekonominiai rodikliai negalėjo būti lyginami su kitų šilumos tiekėjų ekonominiais rodikliais, nėra pagrįsti.

34. Atsakovas paaiškino, kad Tikrinimo komisija analizavo, ar pajamos, gautos už perleistus ATL vienetus, turi būti pripažintos Bendrovės šilumos veiklos pajamomis, taip pat vertino pareiškėjo teiktus ATL vadybos planus ir jų vykdymą. Atsakovas gavo Bendrovės ATL vadybos 2008–2012 metų planą, plano vykdymą už 2009, 2010, 2011 ir 2012 metus, tačiau jam nebuvo pateiktos 2013 ir 2014 metų ataskaitos. Tikrinimo komisija nustatė, jog ATL vadybos plane numatytas CO2 mažinimo planas įvykdytas 49,76 proc., t. y. pareiškėjas nevykdė anglies dioksido mažinimo ir ATL vadybos plano, kaip numatyta Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 70.1.1 papunktyje. Tikrinimo komisija papildomai įvertino pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d atsiųstą informaciją ir konstatavo, kad pateikti duomenys apima ir 2013 metus, o ATL vadybos planas buvo rengtas ir teiktas už 2008–2012 metus, taigi, pareiškėjas neįrodė, kad planas buvo įvykdytas; naujai pateikti duomenys skyrėsi nuo 2009–2013 metais pateiktų ataskaitų. Raštu pateikta nedetalizuota pagal metus informacija, todėl neįmanoma nustatyti nuokrypių nuo konkrečių kasmet planuotų CO2 mažinimo kiekių, įvertinti nuokrypių nuo planuotų CO2 priežasčių; pateikta informacija neatskleidė, kad pareiškėjas vykdė savo pačios parengtą ir Komisijai pateiktą 2008–2012 metų CO2 mažinimo planą; nepateikti papildomi paaiškinimai dėl 2014 metų prekybos ATL rezultatų ir pajamų iš prekybos ATL 2014 metais panaudojimo. Tikrinimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad Bendrovė, teikdama derinti investicijas, tinkamai nenurodė šių investicijų finansavimo šaltinių, atsižvelgdama į Metodikos (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d) 80.1.2 papunkčio nuostatas, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai įtraukė į reguliuojamo turto vertę 21 161,03 Lt.

35. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas apsunkino informacijos ir dokumentų, būtinų planinio patikrinimo tikslui pasiekti, surinkimą, o dėl duomenų trūkumo, nepakankamo gautos informacijos išsamumo ir tikslumo, nebuvo galimybės įsitikinti visų Bendrovės reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų būtinumu ir pagrįstumu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo patirtų sąnaudų būtinumo ir pagrįstumo nustatymas bei įvertinimas buvo neįmanomas taikant įprastinius ūkio subjekto patirtų sąnaudų vertinimo metodus ir būdus. Taigi, Nutarime pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kliudymas nustatyti pažeidimo aplinkybes – nustatyta pagrįstai.

Atsakovas pažymėjo, jog jis, spręsdamas, ar šiuo atveju priežiūros tikslą būtų galima pasiekti neskiriant sankcijos, įvertino tai, jog pažeidimas nustatytas už praėjusį 2012–2014 metų laikotarpį, taip pat tai, jog vienas iš baudos už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą tikslų – atgrasymas nuo tokio pažeidimo darymo. Manytina, kad, nagrinėjamu atveju neskyrus baudos, nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, taip nesukuriant paskatų ateityje laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų.

Aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 29 d. nebevykdo šilumos tiekimo veiklos, nepaneigia Komisijos vertinimo ir nepagrindžia, kaip tai sudaro galimybę priežiūros tikslus pasiekti kitais būdais. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo veiksmai, kuriais nebuvo mažiausiomis būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta šilumos tiekimo kaina, lėmė didžiosios dalies Vilniaus miesto gyventojų, šilumos vartotojų, interesų pažeidimą. Tokio pobūdžio veiksmai iškreipė balansą bei pusiausvyrą tarp vartotojų teisėtų interesų ir pareiškėjo vykdomos veiklos, todėl vertintini kaip itin pavojingi ir sukėlę vartotojams didelę žalą.

Dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų vartotojai 2012–2014 metais už šilumos tiekimą permokėjo 24 304,6 tūkst. Eur. Preliminariais skaičiavimais, taikant naujas šilumos kainas iki Bendrovės ir Vilniaus miesto savivaldybės bei kitų šalių 2002 m. vasario 1 d. sudarytos nuomos sutarties pabaigos (2017 m. kovo 29 d.), vartotojams bus grąžinta tik dalis, t. y. apie 6 mln. Eur, sumos. Komisija, apskaičiuodama pareiškėjui skirtos baudos dydį, tinkamai vadovavosi EĮ ir Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatytomis sankcijų apskaičiavimo taisyklėmis, todėl skirta sankcija yra pagrįsta ir proporcinga padarytam pažeidimui.

36. Atsakovo nuomone, Nutarime suformuluotas įpareigojimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atliekant patikrinimą buvo vertinama, ar pareiškėjo teikiamose Šilumos tiekimo veiklos ekonominių rodiklių suvestinėse (ERS) ir reguliavimo apskaitos sistemos formose (RAS) buvo nurodyta teisinga informacija apie faktiškai patirtas būtinas reguliuojamos veiklos sąnaudas. Nustačius, jog Bendrovė tam tikros apimties sąnaudų dalį nepagrįstai priskyrė reguliuojamai veiklai, pripažinta, jog pareiškėjo pateikta informacija neteisinga, todėl ataskaitų pakoregavimas pagal Patikrinimo akte nurodytas išvadas ir rezultatus bei pateikimas atsakovui laikytinas tinkamu nustatyto pažeidimo pašalinimu. Komisijos sprendimai, susiję tiek su lyginamųjų rodiklių, tiek su bazinių šilumos kainų (kainų dedamųjų) apskaičiavimu, buvo priimti vadovaujantis tuo metu šilumos tiekėjų, įskaitant pareiškėją, pateiktais duomenimis, todėl minėtų ataskaitų pakoregavimas niekaip neiškreiptų buvusios faktinės situacijos priimant tokius sprendimus. Pareiškėjo planinio patikrinimo metu buvo nustatyti faktiniai vykdytos reguliuojamos veiklos duomenys, kurių nurodymas ekonominių rodiklių suvestinėse neprieštarautų jų rengimo reikalavimams, kadangi, pakoregavus jas pagal Patikrinimo akte nurodytas išvadas ir rezultatus, jose būtų nuodyti teisingi faktiniai Bendrovės vykdytos reguliuojamos veiklos duomenys.

II. 37. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą, t. y. panaikino atsakovo 2017 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-95, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 7 147,06 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

38. Teismas nustatė, kad Komisijos pirmininkas 2014 m. lapkričio 20 d. priėmė įsakymą Nr. O1-84, kuriame numatė atlikti Bendrovės vykdomos reguliuojamos veiklos patikrinimą 2015 m. kovo 2 d. – birželio 7 d. (vėliau terminą pratęsė iki 2016 m. rugsėjo 30 d.). Komisijos pirmininkas 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. O1-66 sudarė Tikrinimo komisiją. Šio patikrinimo tikslas – įvertinti 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą ir 2015 metų gamtinių dujų įsigijimo, įskaitant įsigijimą iš atskirų gamtinių dujų tiekėjų, ir gamtinių dujų suvartojimo sąnaudų pagrįstumą bei paskirstymą tarp vykdomų veiklų.

39. Komisija 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu pirmą kartą oficialiai pareikalavo pareiškėjo pateikti I etapo informaciją, o visais keturiais etapais prašė informacijos ir atskirais raštais tikslindavo gautus duomenis. Tikrinimo komisija 2015 m. spalio 13 ir 15 d. bei 2015 m. lapkričio 16 d. vyko į Bendrovės patalpas. Po šių vizitų Bendrovės darbuotojams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už nebendradarbiavimą, trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus, duomenų neteikimą bei įgaliotų asmenų nepaskyrimą viso patikrinimo metu.

40. Komisija 2015 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3-576 konstatavo Bendrovės veiklos pažeidimus ir pareikalavo pateikti Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių sąrašus, nurodyti detalizuotą informaciją, 2012–2014 metų nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašus, 2012–2014 metams gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų dydžio pagrįstumą įrodančius skaičiavimus ir kt.; įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas ištaisyti reguliuojamos veiklos pažeidimus. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 6 d. rašte pažymėjo, kad Komisija negali reikalauti užpildyti 2013, 2014 metų pateiktų lentelių, susijusių su Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimu nurodytoms ataskaitoms, kadangi jų rengimas nenustatytas teisės aktuose. Atsakovas 2015 m. lapkričio 13 d. surašė protokolą pareiškėjui dėl audituotos Metinės atskaitomybės ir kitos reikalautos informacijos nepateikimo nustatytais terminais.

41. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. pateikė išsamius paaiškinimus, tačiau atsakovė, remdamasi 2015 m. spalio 30 d. nutarime Nr. O3-576 konstatuotais pažeidimais, priėmė 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-672 ir 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-681, kuriais Bendrovei paskyrė 600 000 Eur baudą bei įpareigojo per 5 darbo dienas ištaisyti pažeidimus.

42. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pareiškėjui Patikrinimo akto projektą ir pasiūlė 10 darbo dienų terminą pastaboms. Bendrovė kreipėsi su prašymu pratęsti terminą pastaboms pateikti, šis terminas pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėjui pakartotinai paprašius pratęsti terminą iki 2016 m. rugsėjo 30 d., Komisija jo daugiau nepratęsė.

43. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti visą su Patikrinimo akto projektu susijusią medžiagą, kurios pagrindu atlikti skaičiavimai, surašytos išvados. Komisija 2016 m. rugsėjo 7 d. pateikė pareiškėjui dalį skaičiavimų.

44. Tikrinimo komisija 2016 m. rugsėjo 14 d. surašė Bendrovės planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1. Nustatė, kad pareiškėjas 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 173 323,8 Lt (50 198 Eur) sąnaudų. Nurodė, kad Tikrinimo komisija, vykdydama planinį pareiškėjo patikrinimą, negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių, kadangi Bendrovė ir jos darbuotojai savo veiksmais apsunkino informacijos bei dokumentų rinkimą, delsė pateikti tikrinimui reikalingą informaciją, nepateikė pakankamai įrodymų ir paaiškinimų, todėl Komisijos atstovai negalėjo įsitikinti sąnaudų paskirstymo tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų teisingumu.

45. Pareiškėjas Patikrinimo aktą gavo 2016 m. rugsėjo 16 d., kartu su raštu, informuojančiu, kad Komisija 2016 m. rugsėjo 22 d. planuoja rinktis į posėdį, kuriame spręs dėl pritarimo Patikrinimo akto išvadoms bei jų patvirtinimo; pareiškėjui buvo suteiktas terminas susipažinti su posėdžio medžiaga ir pateikti atsikirtimus į Patikrinimo akto projekto išvadas. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu pateikė esmines pastabas.

46. Komisija 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą Nr. O3-277, kuriuo pritarė Patikrinimo akto išvadoms ir jas patvirtino. Pareiškėjas dėl šio nutarimo panaikinimo 2016 m. spalio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nutraukė administracinę bylą, motyvuodamas tuo, kad minėtas nutarimas nesukėlė Bendrovei teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš dalies tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, procesinio spendimo dalį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47. Komisija dar 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. O3-301 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-02-19 nutarimo Nr. O3-28 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ 2009–2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ pakeitimo“ ir tą pačią dieną – nutarimą Nr. 302 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. O3-29 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ 2009–2010 metų investicijų“ pakeitimo“, kuriais Tarybos 2010 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3-29 šilumos veiklai priskirtą investicijos į skirstyklą proporciją šilumos apimtyje sumažino iki 39 proc., o elektros energijos gamybos veiklai padidino iki 61 proc. Komisija, atsižvelgdama į surinktą medžiagą, 2016 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. O3-318 patvirtino šilumos bazinės kainos dedamąsias, taip pat įvertino daugiau nei 11 mln. Eur neteisėtai gautų pajamų iš Patikrinimo aktu apskaičiuotų 24,3 mln. Eur.

48. Pareiškėjui 2017 m. vasario 6 d. surašytas Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-3, kuriame konstatuota, kad Bendrovė 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai priskyrė 173 323,8 Lt (50 198 Eur) sąnaudų, nepagrįstai didinusių reguliuojamų veiklų sąnaudas ir nepagrįstai mažinusių reguliuojamų veiklų pelną (investicijų grąžą), bei 2012–2014 metais nepagrįstai gavo 17 503,1 Lt (5 069,2 Eur) šilumos tiekimo veiklos pajamų. Pasiūlyta skirti ekonominę sankciją už nepagrįstą sąnaudų priskyrimą reguliuojamai veiklai ir nepagrįstų pajamų gavimą iš šilumos tiekimo veiklos.

49. Pareiškėjas 2017 m. kovo 3 d. raštu informavo Komisiją, jog, surašant 2017 m. vasario 6 d. protokolą, taikyta klaidinga Energetikos įstatymo 36 straipsnio redakcija. Atsakovas 2017 m. kovo 20 d. rašte nurodė, jog Sankcijų skyrimo taisyklės „nenumato Komisijos įgaliotiems darbuotojams teisės perrašyti jau surašyto protokolo, atsižvelgiant į subjekto, dėl kurio pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pateiktus paaiškinimus ar prašymus“.

50. Pareiškėjas 2017 m. kovo 22 d. informavo Komisijos pirmininkę ir narį J. M., jog pastarasis privalo nusišalinti, nes jis, eidamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjo pareigas, dalyvavo atliekant patikrinimą, pasirašė Patikrinimo akto išvadas, kurių pagrindu svarstytas sankcijos skyrimas. Komisijos 2017 m. kovo 23 d. posėdyje J. M. patvirtino, jog nėra pagrindų nusišalinti. Šilumos skyriaus darbuotojams ir Bendrovės atstovams išsakius pozicijas, Komisijos pirmininkas, Komisijos nariams nebalsavus už nutarimo dėl sankcijos skyrimo projektą, nutraukė posėdį ir informavo, kad apie sprendimą informuos Sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Bendrovė pareiškė pageidaujanti dalyvauti papildomame posėdyje. Komisija buvo susirinkusi į papildomą posėdį, bet pareiškėjo apie jį neinformavo.

51. Komisija 2017 m. kovo 24 d. priėmė ginčijamą nutarimą Nr. O3-95, kuriame konstatavo padarytus licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų pažeidimus, skyrė pareiškėjui 1 307 740,67 Eur dydžio baudą, įpareigojo per 2 mėnesius ištaisyti 2012 ir 2013 metų šilumos tiekimo veiklos ekonominių rodiklių suvestines ir 2014 metų sąnaudų ataskaitas pagal Metodikos (redakcija, įsigaliojusi 2014 m. sausio 1 d.) 1–17 priedus ir jas pateikti atsakovui.

52. Teismas, spręsdamas dėl 6 mėnesių termino taikymo, pažymėjo, kad Tikrinimo komisija 2016 m. rugsėjo 14 d. surašė Patikrinimo aktą, kurį Komisija patvirtino 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. O3-277. Po Patikrinimo akto surašymo galutinis projektas gali skirtis nuo pirminio, be to, Tikrinimo komisija turi iki galo įvertinti pareiškėjo (ar kitos bendrovės, kurios patikrinimas atliekamas) pateiktas pastabas, todėl laikytina, kad tariami Bendrovės pažeidimai nustatyti 2016 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas turėjo teisę konstatuoti pažeidimą iki 2017 m. kovo 26 d. (įskaitytinai). Šiuo atveju pažeidimas konstatuotas 2017 m. kovo 24 d. priimtu Nutarimu, taigi, Komisija nepraleido 6 mėnesių senaties termino sankcijai skirti.

53. Teismas, vertindamas, ar nebuvo padaryta kitų procedūrinių pažeidimų, apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir anksčiau aptartas aplinkybes. Akcentavo, kad po Tikrinimo komisijos 2015 m. spalio 13, 15 d. ir 2015 m. lapkričio 16 d. vizitų Bendrovės darbuotojams buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai už nebendradarbiavimą, trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus, duomenų neteikimą bei įgaliotų asmenų nepaskyrimą viso patikrinimo metu. Minėtuose protokoluose užfiksuoti kaltinimai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-547-626/2016, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1063-211/2016, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje Nr. 2AT-94-507/2016 buvo paneigti, o Tikrinimo komisija buvo pripažinta pažeidusia patikrinimo procedūras ir per plačiai aiškinusi jai suteiktus įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-20-525/2020 nustatė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atsakingu įgaliotu asmeniu paskyrė teisės direktorių (teisininką), kuris susitikimuose su Tikrinimo komisija pareiškėjo būstinėje negalėjo atsakyti į kai kuriuos konkrečius klausimus, susijusius su finansine atskaitomybe ar buhalterine apskaita, negali būti vertinama kaip patikrinimo apsunkinimas ar nebendradarbiavimas.

54. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas bendradarbiavo, teikė paaiškinimus, siekė greičiau parengti Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą bei metinę atskaitomybę, dalyvavo Komisijos rengiamuose viešuose susitikimuose, kuriuose diskutavo apie vykdomos kainodaros reformos šilumos sektoriuje faktinį įgyvendinimą, ne kartą kreipėsi į Komisiją su klausimais dėl Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašo kūrimo ir metinės atskaitomybės rengimo (2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. birželio 19 d., 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. raštai). Atsakovas tik 2015 m. lapkričio 24 d. parengė atsakymus į Bendrovės paklausimus. Be to, Komisija 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 14 d. keitė teisės aktus, susijusius su Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašo ir metinės atskaitomybės rengimu bei jos auditavimu. Apskaitos auditą atlikusi UAB „Ernst&Young Baltic“ taip pat akcentavo, kad dėl pasikeitusio pirmą kartą praktikoje taikomo reguliavimo, jo neapibrėžtumo ir sudėtingumo negalėjo tinkamai suplanuoti audito procedūrų atlikimo masto ir terminų (2015 m. liepos 17 d. ir 2015 m. spalio 28 d. raštai).

55. Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas atsakovo įpareigojimų laiku neįvykdė ir kai kurių duomenų nepateikė, nes, pasak jo, tai reikalavo per didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Be to, Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašas ir metinė atskaitomybė laiku nebuvo pateikti ir dėl atsakovo pareiškėjui laiku nesuteiktos metodinės pagalbos, t. y. Komisija tik 2015 m. lapkričio 24 d. atsakė į Bendrovės paklausimus, tiesiogiai susijusius su šių dokumentų rengimu, taip pat dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo sudėtingumo, tai patvirtino ir UAB „Ernst&Young Baltic“ savo raštuose. Nepaisant to, Komisija tik vieną kartą pratęsė terminą pareiškėjui, kito jo prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato Komisijos, kaip reguliuojančios institucijos, pareigos padėti ūkio subjektams rengti nurodytus dokumentus. Tai greičiau laikytina savanoriška metodine pagalba. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jo reikalavo pateikti sudėtingas, didelės apimties lenteles per trumpą laiką, bei reikalavo pateikti informacijos rinkmenas ir dokumentus, nenustatytus teisės aktuose. Teismo įsitikinimu, įvertinus prašomus pateikti papildytus 2012, 2013, 2014 metų nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašus bei Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų likučių sąrašo formą, laikytina, kad Komisijos prašytos pateikti informacijos pobūdis bei prašomas pateikimo būdas neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Prašymas pateikti susistemintą informaciją lentelėse neturėtų būti suprantamas kaip perteklinis, be pagrindo apsunkinantis pareiškėją ar pažeidžiantis VAĮ 366 straipsnio 1 dalies nuostatas. Informacijos susisteminimas atitinkama priežiūros institucijos prašoma forma nelaikytinas pertekliniu reikalavimu, nes toks būdas leidžia pateikti duomenis koncentruotai ir sistemiškai. Be to, pareiškėjas vis dėlto pateikė ir Komisijos reikalautą užpildyti ypač didelės apimties duomenų specifiniais teisės aktuose nenustatytais pjūviais lentelę už 2013 metus. Teisinis pagrindas gauti nurodytą informaciją nustatytas EĮ 25 straipsnio 1 dalyje, ŠŪĮ 30 straipsnio 5 dalyje ir Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140, 44.3 papunktyje.

56. Teismas nurodė, kad Komisija Nutarimu skyrė pareiškėjui maksimalią baudą, įvertinusi atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pareiškėjo nebendradarbiavimą ir visų reikalingų duomenų nepateikimą. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai siekė neteikti informacijos, ją slėpė, tęsė pažeidimus ar kitaip atsisakė bendradarbiauti su atsakovu. Priešingai, nustatyta, kad pareiškėjas siekė bendradarbiauti ir išsiaiškinti pažeidimų aplinkybes, todėl tai negali būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

57. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-20-525/2020, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277, kuriuo Komisija patvirtino Patikrinimo aktą, teisėtumo, iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino tą nutarimo dalį, kuria pritarta Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 1.1, 1.3, 1.5, 2, 3, 4 punktuose nurodytoms išvadoms, ir klausimą dėl šios Patikrinimo akto dalies grąžino atsakovui nagrinėti iš naujo.

Nutarimas, kurį nagrinėjamoje byloje skundžia pareiškėjas, priimtas minėto Patikrinimo akto pagrindu, todėl laikytina, kad Nutarimas taip pat tiesiogiai susijęs su anksčiau išvardytais Patikrinimo akto punktais. Komisija, nustatydama šilumos kainos dedamąsias, rėmėsi patikrinimo metu atliktais skaičiavimais, taikydama lyginamosios analizės metodą. Atsakovas tvirtino, kad tokį metodą pasirinko atsižvelgdamas į tai, jog, atliekant patikrinimą, jam buvo apsunkintas reikalingų duomenų gavimas, pareiškėjui to tinkamai nepadarius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje, pasisakydamas dėl lyginamosios analizės metodo taikymo, apskaičiuojant Bendrovės būtinąsias sąnaudas, teisėtumo, nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad lyginamųjų rodiklių nustatymas pats savaime pažeidžia lyginamųjų rodiklių nustatymo taisykles, tačiau, nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl lyginamųjų rodiklių nepagrįsto taikymo, būtina įvertinti, ar apskritai buvo pagrindas taikyti lyginamosios analizės metodą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad šiuo atveju Komisijai tenka pareiga įrodyti, kad tikrinamas ūkio subjektas nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to patikrinimo tikslai negalėjo būti pasiekti kitu būdu.

Be to, nutartyje pažymėta, kad vien pažeidimo konstatavimas nėra pagrindas taikyti aptariamą lyginamosios analizės metodą, jei šio pažeidimo pasekmės gali būti įvertintos ir įprastu būdu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvados, kad Taryba neįrodė, jog dėl pareiškėjo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ginčo sąnaudų vertinimas negalėjo būti atliktas įprastine tvarka, todėl tiek lyginamosios analizės metodo taikymas, tiek taikant šį metodą apskaičiuotos sumos negali būti pripažintos pagrįstomis.

Taigi, šio patikrinimo atveju lyginamosios analizės metodo taikymas yra nepagrįstas.

58. Teismas pabrėžė, kad tokioje situacijoje negalima nesivadovauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje suformuotu teisės precedentu, todėl yra pagrindas Nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Nors pareiškėjas šioje byloje reiškė pretenzijas dėl daugiau procedūrinių pažeidimų, tačiau jie nebeturėjo reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį, Bendrovės patikrinimas turės būti atliekamas iš naujo, vertinant procedūras, patikrinimą atliekančių subjektų veiksmus ir pan.

59. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą (5 323,55 Eur) viršijo maksimalų priteistiną dydį (2 057 Eur), prašoma suma už teismo nutarties parsisiuntimą, susipažinimą su ja, susipažinimą su atsakovo atsiliepimu į skundą, kliento informavimą, t. y. teisines konsultacijas (36,25 Eur ir 793,54 Eur), viršijo maksimalų priteistiną dydį (34,28 Eur (skirtumas nežymus, todėl prašoma suma nemažintina) ir 478,30 Eur), prašoma suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdyje ir pan. (1 991,21 Eur už 12,36 val. trukusį pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą teismo posėdyje ir kt.) viršijo maksimalų priteistiną dydį (1 056,76 Eur), prašoma suma už prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą parengimą ir pateikimą (4 380,58 Eur) viršijo maksimalų priteistiną dydį (3 496,25 Eur), taip pat į tai, kad pareiškėjas turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį, įvertindamas bylos sudėtingumą, advokato ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes, teismas nusprendė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo 7 147,06 Eur.

III. 60. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

61. Atsakovas mano, kad teismas priėmė sprendimą neįvertinęs visos bylai aktualios medžiagos. Teismas neatliko savarankiško vertinimo, o sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-20-525/2020 konstatuotų aplinkybių pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta nutartimi panaikino tik dalį Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, ir klausimą dėl atitinkamos Patikrinimo akto dalies grąžino Tarybai nagrinėti iš naujo. Taigi, klausimas dėl Patikrinimo akto bei jo išvadų dar nėra galutinai išspręstas. Atsižvelgdamas į tai, Tarybos pirmininkas 2020 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. O1E-226 sudarė patikrinimo komisiją ir suformulavo patikrinimo tikslą, t. y. įvykdyti minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Atsakovo įsitikinimu, sprendimas dėl Nutarimo teisėtumo turėtų būti priimtas tik tuomet, kai bus įvykdyta minėta teismo nutartis. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kad patikrinimas dalyje, kurioje klausimas dėl Patikrinimo akto grąžintas nagrinėti iš naujo, negalėjo būti atliktas. Atsakovas teigia, kad net laikant, jog šiuo atveju nebuvo būtina sustabdyti bylos nagrinėjimą, akivaizdu, kad teismas neatliko individualaus Nutarimo vertinimo ir apsiribojo tik bendro pobūdžio išvada. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti tam tikrą nutarimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, dalį, todėl pripažintina, kad tam tikroje dalyje ir Nutarimas priimtas pagrįstai, t. y. nebuvo pagrindo panaikinti Nutarimą visa apimtimi.

62. Atsakovo nuomone, pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra per didelė, neatitinkanti teisės aktų nuostatų bei suformuotos teismų praktikos. Pažymi, kad byloje keliami klausimai buvo tiesiogiai susiję su pareiškėjo vykdoma licencijuojama veikla, kitaip tariant, pareiškėjas turėjo tiek teisinius, tiek ekonominius pajėgumus / žmogiškuosius išteklius tinkamai įvertinti bei pasiruošti byloje keliamiems klausimams. Šios aplinkybės svarbios vertinant tiek bylos sudėtingumą (iš pareiškėjo pusės), tiek specialiųjų žinių poreikį (Bendrovėje dirba kompetentingi teisininkai, turintys įgaliojimus ir galintys atstovauti pareiškėjo interesams teisme), todėl kyla abejonių dėl advokato paslaugų poreikio pareiškėjui. Be to, atsakovas teigia, kad vien tai, jog pareiškėjas patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas nei galimas maksimalus dydis, savaime nereiškia, jog priteistinas būtent maksimalus dydis, kadangi teismas turi atsižvelgti ir į kitus kriterijus, vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais ir pan. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje buvo analogiški argumentams skunde dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. O3-277, nagrinėjamoje byloje kelti klausimai buvo atsikartojantys. Atsakovas tvirtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, tokios paslaugos kaip teismo nutarties dėl skundo priėmimo parsiuntimas iš Elektroninių paslaugų portalo (EPP), susipažinimas ir kliento informavimas, susipažinimas su atsakovo atsiliepimu į skundą ir jo analizė, kliento informavimas dėl gauto atsiliepimo ir jame išdėstytų teiginių, susipažinimas su teismo nutartimi skirti posėdį, negali būti išskirtos į savarankiškus teisinius veiksmus, teismų praktikoje jos pripažįstamos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi. Tokios paslaugos kaip bylos strategijos rengimas ir derinimas, pasirengimas teismo posėdžiui nagrinėjant aspektą dėl nestabdymo klausimo, argumentų šiam klausimui paruošimas, pasirengimas teismo posėdžiui bylą nagrinėjant iš esmės ir kt., laikytinos pasirengimo 2017 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžiui dalimi. Pareiškėjas nenurodė, kiek truko pasirengimas šiam 23 min. trukmės posėdžiui, todėl teismas turėjo įvertinti pagrįstą ir būtiną laiką tokiam pasirengimui.

63. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

64. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, teismo sprendimą laiko motyvuotu ir atitinkančiu jam keliamus reikalavimus, mano, kad atsakovas apeliaciniame skunde iškraipo bylos aplinkybes. Pažymi, kad pažeidimai, už kuriuos pareiškėjui Nutarimu skirta sankcija, grindžiami Patikrinimo akto išvadomis, tačiau daugelis šių išvadų buvo panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Nagrinėjant ginčą teisme, nėra galimas nei plečiamasis pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimų aiškinimas, nei neaiškumų vertinimas pareiškėjo nenaudai.

Sankcijos taikymas turi būti proporcingas ir motyvuotas, pagrįstas Nutarime. Nors atsakovas tvirtina, kad sprendimą dėl Nutarimo teisėtumo bus galima priimti tik atlikus naująjį patikrinimą, tačiau naujojo patikrinimo metu gauti rezultatai „neatkurs“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi panaikintų Patikrinimo akto išvadų. Pareiškėjas akcentuoja, jog nebeegzistuoja Patikrinimo akto išvada, jog Bendrovė šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 173 323,80 tūkst. Lt sąnaudų, nors būtent už tokį neva padarytą pažeidimą pareiškėjui skirta sankcija, ir su ja susijusios išvados.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotos aplinkybės taip pat paneigia atsakovo teiginius apie pareiškėjo veiksmus, kliudžiusius atlikti patikrinimą (duomenų neteikimą ir pan.). Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi panaikinti Nutarimo priėmimo pagrindai (Patikrinimo akto rezultatai) ir bet kokios tariamos neigiamos pasekmės bei „sunkiančios aplinkybės“, todėl Nutarimas savaime tampa nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjas pakartoja savo argumentus dėl suėjusio senaties termino, neįrodytų pažeidimo sudėties elementų.

Mano, kad likusios nepanaikintos atskiros Patikrinimo akto išvados Nutarime nebuvo vertintos / įvardytos kaip atskiri pažeidimai, jos nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą bei skirti sankciją, juolab kad šie atskiri rezultatai nelemia pagrindinės Patikrinimo akto išvados – tariamo Bendrovės „viršpelnio“ (faktinė pelno norma neviršijo nustatytos normatyvinės pelno normos), be to, sąnaudų pripažinimas nebūtinomis šilumos tiekimo veiklai sąnaudomis yra normalus reguliuojamos veiklos elementas, savaime nereiškiantis, kad ūkio subjekto veiksmai buvo neteisėti.

Planiniai patikrinimai yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, jie atliekami ne dėl kažkokių įtariamų pažeidimų. Pareiškėjo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad egzistuoja teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, o atsakovas neįvardija, kaip ir kokios materialiosios teisės normos buvo pažeistos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad automatinis naujojo patikrinimo rezultatų pritaikymas nagrinėjamoje byloje apribotų jo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas nebegalėtų ginčyti naujojo patikrinimo rezultatų.

65. Pareiškėjo vertinimu, jam priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (kiek daugiau nei pusė faktiškai jo patirtų išlaidų) atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką. Teismas išlaidas dalyvavimui teismo posėdyje ir pasirengimui teismo posėdžiui įvertino bendrai, kaip vienos rūšies išlaidas, o atsakovas savo argumentais tik bando sukelti dėl to abejones. Teismui buvo pateikti duomenys apie kiekvienos Bendrovei suteiktos teisinės paslaugos trukmę. Nors 2017 m. spalio 11 d. posėdyje teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą, tai nereiškia, kad bylos šalys galėjo nesiruošti bylos nagrinėjimui iš esmės. Teismas tinkamai įvertino ir pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su nutartimi, atsakovo atsiliepimu į skundą ir kt.), kurias traktavo kaip teisines konsultacijas, minėtos teisinės paslaugos nebuvo susijusios su procesinio dokumento rengimu. Atsakovo pozicija, kad pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažintas, nes jis pasitelkė advokato pagalbą, prieštarauja pamatiniams teisės principams, teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai. Pastebėta, kad pats atsakovas, kurio struktūroje yra iš dviejų skyrių susidedantis Teisės departamentas, šioje byloje yra atstovaujamas advokato. Be to, ši byla tęsiasi nuo 2017 m. balandžio 24 d., tačiau Bendrovė licencijuojamą šilumos tiekėjo veiklą baigė 2017 m. kovo 29 d., todėl beveik visi Bendrovės darbuotojai, kuravę Tarybos reguliuojamas sritis, jau buvo perėję dirbti į AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pareiškėjas nepritaria atsakovo vertinimui, kad byloje keliami klausimai nebuvo sudėtingi pareiškėjui, tokį teiginį laiko abstrakčiu ir prieštaraujančiu atsakovo anksčiau išsakytai nuomonei. Pareiškėjas teigia, kad šios bylos ir nagrinėtos bylos dėl nutarimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo dalykas yra skirtingas, nepaisant ankstesniosios bylos prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai; nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra pateikęs ir argumentus, nesusijusius su Patikrinimo aktu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 66. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta sankcija ir suformuluotas įpareigojimas atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

67. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

68. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-20-525/2020 išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl priimto jam nepalankaus teismo sprendimo pagal jo skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 03-277, kuriuo patvirtintas 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktas Nr. S3-1, panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė iš dalies tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 03-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“ dalį, kuria pritarta 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo akto Nr. S3‑1 5.2 dalies „Išvados“ 1.1, 1.3, 1.5, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytoms (išdėstytoms) išvadoms, ir klausimą dėl šios patikrinimo akto dalies grąžinti atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nagrinėti iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

69. Patikrinimo akto 5.2 dalyje „Išvados“ nurodyta:

1. Bendrovė 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 173 323,8 tūkst. Lt (50 198,0 tūkst. Eur) sąnaudų, kas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir 32 straipsnio 2 daliai, Šilumos kainų metodikos, galiojusios iki 2013 m. gruodžio 31 d., 64 punktui ir Šilumos kainų metodikos, įsigaliojusios 2014 m. sausio 1 d., 10 punktui. Šios sąnaudos nepagrįstai didino reguliuojamų veiklų sąnaudas ir nepagrįstai mažino reguliuojamų veiklų pelną (investicijų grąžą). Nepagrįstų sąnaudų priskyrimas turėjo įtakos skaičiuojant šilumos tiekimo veiklos faktinės ir Bendrovei kainų skaičiavimo metu nustatytos pelno normos / investicijų grąžos neatitiktį:

1.1. atsižvelgus į patikrinimo akto 2 dalyje nurodytas aplinkybes, pritaikius Tikrinimo komisijos apskaičiuotus lyginamuosius rodiklius, Bendrovė 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 112 506,1 tūkst. Lt pastoviųjų sąnaudų (patikrinimo akto 4.2.1 dalis);

1.2. Bendrovė dalį reguliuojamo turto naudojo nuomos pajamoms, kurias apskaitė prie nereguliuojamos veiklos pajamų, uždirbti. Tikrinimo komisija 2012–2014 metais gautomis 1 533 tūkst. Lt nuomos pajamomis, uždirbtomis nuomojant reguliuojamoje veikloje naudojamą turtą, sumažino reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos sąnaudas (patikrinimo akto 2.1.3 dalis);

1.3. dėl Investicijos į skirstyklą derinimo ir šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo metu netinkamo Investicijos į skirstyklą vertės paskirstymo šilumos ir elektros energijos gamybos veikloms, 2 781,9 tūkst. Lt Investicijos į skirstyklą nusidėvėjimo sąnaudomis turi būti mažinamos faktinės 2012–2014 metų sąnaudos (patikrinimo akto 2.1.6 dalis);

1.4. atsižvelgiant į nepriklausomo auditoriaus UAB „Emst & Young Baltic“ išvadą, kurioje nurodyta, kad Bendrovė reguliuojamai šilumos tiekimo veiklai priskyrė nesuderinto turto nusidėvėjimą, Tikrinimo komisija sumažino reguliuojamos šilumos tiekimo veiklos sąnaudas 1 825 tūkst. Lt (patikrinimo akto 2.1.2 dalis);

1.5. vadovaudamasi 2015 m. balandžio 3 d. Konkurencijos tarybos Pranešimu bei 2015 m. gruodžio 2 d. Nutarimu, apimančiu tiriamą laikotarpį iki 2013 m. gegužės mėn., bei atlikusi Bendrovės biokuro įsigijimų už laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. analizę ir palyginimą su pasirinktais rinkos dalyviais, Tikrinimo komisija dėl didesnių Bendrovės 2012–2014 metų faktinių biokuro įsigijimo kainų, lyginant su kitais šilumos tiekėjais, nepagrįstomis biokuro įsigijimo sąnaudomis pripažino 11 868,3 tūkst. Lt (patikrinimo akto 2.2.4 dalis);

1.6. Bendrovė 2012–2013 metais šilumos tiekimo veiklai nepagrįstai priskyrė 42 809,5 tūkst. Lt pastoviųjų sąnaudų, kurias pati Bendrovė nurodė nebūtinas šilumos tiekimo veiklai vykdyti. Šios sąnaudos nepagrįstai didino reguliuojamų veiklų sąnaudas ir nepagrįstai mažino reguliuojamų veiklų pelną (investicijų grąžą). Todėl minėtų sąnaudų priskyrimas turėjo įtakos skaičiuojant šilumos tiekimo veiklos faktinės ir Bendrovei kainų skaičiavimo metu nustatytos pelno normos / investicijų grąžos neatitiktį (patikrinimo akto 4.2.1 dalis).

2. Bendrovė 2012–2014 metais nepagrįstai gavo 17 503,1 tūkst. Lt (5 069,2 tūkst. Eur) šilumos tiekimo veiklos pajamų:

2.1. atsižvelgus į tai, kad Tikrinimo komisija nustatė, jog dėl Investicijos į skirstyklą Bendrovės pasirinkto ir derinimo ir šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo metu naudoto netinkamo Investicijos į skirstyklą vertės paskirstymo šilumos ir elektros energijos gamybos veikloms principo, t. y. nesilaikant priežastingumo, nurodyto Šilumos kainų nustatymo metodikos (redakcijos, įsigaliojusios 2014 m. sausio 1 d.) 10.1 papunktyje, principo ir Šilumos kainų metodikos, galiojusios iki 2013 m. gruodžio 31 d., 3 punkte nurodyto kryžminio subsidijavimo draudimo principo, Bendrovė 2012–2014 metais nepagrįstai gavo 1 391,1 tūkst. Lt Investicijos į skirstyklą investicijų grąžos pajamų (patikrinimo akto 2.1.6 dalis);

2.2. atsižvelgus į tai, kad Bendrovė nevykdė 2008–2012 metų anglies dioksido mažinimo ir ATL vadybos plano, nepateikė Komisijai duomenų apie ATL panaudojimą bei taršos mažinimo priemones už 2013 ir 2014 metus, 2012–2014 metais 16 112 tūkst. Lt už ATL pardavimą gautos pajamos, atsižvelgus į Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Šilumos kainų metodikos, galiojusios iki 2013 m. gruodžio 31 d., 80.1.2 papunktį ir Šilumos kainų metodikos, įsigaliojusios 2014 m. sausio 1 d., 20.3.11 papunktį, pripažintinos šilumos tiekimo veiklos pajamomis (patikrinimo akto 2.4. dalis).

3. Vadovaujantis Šilumos kainų metodikos, galiojusios iki 2013 m. gruodžio 31 d., 87 punktu ir Šilumos kainų metodikos, įsigaliojusios 2014 m. sausio 1 d., 74.9 papunkčiu, dėl Bendrovės 2012–2014 metais šilumos tiekimo veiklai priskirtų nepagrįstų sąnaudų, nurodytų šios dalies 1 punkte ir patikrinimo akto 4.2.2 dalyje, susidaro 66 415,9 tūkst. Lt (19 235,4 tūkst. Eur) normatyvinio pelno / investicijų grąžos viršijimo suma, kuri laikytina nepagrįstai gautomis Bendrovės pajamomis (patikrinimo akto 4.2.2 dalis).

4. Iš viso Bendrovė 2012–2014 metais gavo 83 919,0 tūkst. Lt (24 304,6 tūkst. Eur) nepagrįstų pajamų, nurodytų šios dalies 2 ir 3 punktuose.

70. Iš Nutarimo turinio matyti, kad juo pareiškėjui skirta ekonominė sankcija buvo grindžiama Patikrinimo akte ir 2017 m. vasario 6 d. Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokole Nr. K3-3, surašytame atsižvelgiant į Patikrinimo aktą ir jame pateiktas išvadas, užfiksuotomis aplinkybėmis. Atsakovas nurodė taip pat vertinęs pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus bei 2017 m. kovo 23 d. posėdyje pareiškėjo atstovų pateiktus paaiškinimus.

71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje, spręsdamas dėl Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 1.1 papunkčio pagrįstumo, pažymėjo, kad, kaip matyti iš Patikrinimo akto turinio, šio akto 5.2 dalyje „Išvados“ dalis nurodytų sąnaudų bei, atitinkamai, normatyvinis pelnas (investicijų grąža) minėtais aspektais buvo įvertinti įprastine tvarka, o dalis – taikant apskaičiuotus lyginamuosius rodiklius. Teismas konstatavo, kad nustatyti Patikrinimo akto ir, atitinkamai, jį patvirtinusio nutarimo trūkumai yra pakankami pripažinti, kad atsakovas neįvykdė (netinkamai įvykdė) pareigos įrodyti, kad dėl pareiškėjo pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo ginčo sąnaudų vertinimas negalėjo būti atliktas įprastine tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-1317), todėl tiek aptariamo lyginamosios analizės metodo taikymas, tiek taikant šį metodą apskaičiuotos sumos negali būti pripažintos pagrįstomis. Atitinkamai, aptariama ginčijamo nutarimo dalis pripažintina nepagrįsta ir yra naikintina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 1.3 ir 2.1 papunkčiuose padarytas išvadas taip pat laikė nepakankamai pagrįstomis, pavyzdžiui, Tikrinimo komisija, apsiribodama iš esmės tik sąvokų citavimu, visiškai nevertino bei nepasisakė dėl to, ar ginčo skirstykla yra vienas iš kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinei priskiriamų įrenginių; nėra visiškai aišku, kuo remiantis Tikrinimo komisija, spręsdama dėl investicijų į skirstyklą vertės paskirstymo, E-2 skirstyklos galią padidino iki 47,1 MW, nors pati nurodo ir pareiškėjas teigia, kad ši galia yra 28,6 MW. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 1.5 papunktyje padarytos išvados akcentavo, kad ginčo biokuro įsigijimo sąnaudų nepagrįstumas buvo siejamas iš esmės su konstatuotu (pareiškėjo padarytu) Konkurencijos įstatymo pažeidimu, o identifikuojant konkretų nepagrįstų sąnaudų dydį buvo remtasi Konkurencijos tarybos nutarime apibrėžta geografine rinka, todėl šio nutarimo panaikinimas yra pakankamas aptariamą Patikrinimo akto dalį pripažinti nepagrįsta; be to, atsakovas nesivadovavo Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, todėl netinkamai vertino klausimą dėl ginčo sąnaudų pripažinimo pagrįstomis. Tai, kad atsakovas (Tikrinimo komisija) nepakankamai pagrindė savo išvadas, teismas pripažino ir dėl Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 2.2 papunkčio (ATL pardavimo lėšų vertinimo). Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 3 ir 4 punktuose nurodytos išvados buvo laikomos netinkamomis, nes jos buvo susietos su anksčiau nepagrįstomis pripažintomis išvadomis dėl pareiškėjo sąnaudų ir pajamų.

73. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2021 m. vasario 23 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus įvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis, t. y. kol klausimas dėl Patikrinimo akto 5.2 dalies „Išvados“ 1.1, 1.3, 1.5, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išvadų bus išnagrinėtas iš naujo ir bus priimtas atitinkamas sprendimas. Iš byloje esančių dokumentų, įskaitant skundžiamą teismo sprendimą, neaišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas netenkino tokio atsakovo prašymo.

Be to, pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui konstatavus, jog taikant lyginamosios analizės metodą apskaičiuotos sumos negali būti pagrįstos, negalima nesivadovauti tokiu suformuotu teisės precedentu tokioje situacijoje, todėl yra pagrindas Nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamomis pripažino ne visas Patikrinimo akto 5.2 dalyje „Išvados“ išvardytas išvadas, taip pat kad tik kai kurios iš netinkamomis pripažintų Patikrinimo akto išvadų buvo padarytos taikant lyginamosios analizės metodą.

Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar Nutarime padarytos išvados turi tokių pačių trūkumų kaip ir Patikrinimo akto išvados, juolab kad Nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į nagrinėjamam skundui panašius pareiškėjo argumentus, paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kodėl šiuo atveju yra būtina panaikinti Nutarimą visa apimtimi ir negalima spręsti dėl ekonominės sankcijos taikymo ir įpareigojimo skyrimo tik už tuos pažeidimus, kurie buvo konstatuoti pagrįstai (jeigu tokių buvo), juolab kad vėliau atsakovas gali susidurti su kliūtimis skirti sankciją dėl suėjusių EĮ įtvirtintų terminų.

Nors pareiškėjas teigia, kad Patikrinimo akto išvados, kurios nebuvo pripažintos netinkamomis, nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimą bei skirti jam sankciją, tačiau tokia išvada gali būti padaryta tik teismui realiai įvertinus atitinkamus Nutarimo motyvus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad skundžiamas teismo sprendimas turi esminių trūkumų motyvacijos aspektu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.), tačiau, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, šie trūkumai nebuvo tokio masto, jog būtų galima laikyti, kad teismo sprendimas yra be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie iš esmės nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kurių ištyrimui gali būti tikslinga gauti papildomus įrodymus, paaiškinimus, siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

74. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepakankamai motyvavo priimamą sprendimą ir šie skundžiamo teismo sprendimo trūkumai dėl savo masto negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (iki reorganizacijos – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė