b5b84b0a-1bbb-4c00-b775-68bf48d7d2ce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Rana Mohammad Aslam skundu praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau Departamento) 20Administracinė byla Nr. eI-7204-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-01097-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 74 (S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Andriui KriÅ¡tapavičiui ir atsakovo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

S. W. M. (M. S. W. M.) skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas M. S. W. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2015-01-29 sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti vizÄ ; įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ , kurios pagrindu jis galėtų įgyvendinti teisės aktų nustatytÄ reikalavimÄ dėl sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo Lietuvos Respublikoje.             PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas prie LR VRM 2014-12-01 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2015-03-01.

Å io leidimo pagrindu 2015-01-20 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Egipte (toliau – Ambasada) dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos gavimo. Konsului 2015-01-27 pateikė visus bÅ«tinus dokumentus vizai gauti. Pokalbio su Ambasados pareigÅ«nu metu atsakė į klausimus, kur įsigijo įmonę, kur buvo apsistojęs Lietuvos Respublikoje, ar žino ir supranta, kad Lietuvoje turės mokėti mokesčius, ar turi iÅ¡sinuomojęs butÄ . PareigÅ«nas teiravosi vardų ir gatvių pavadinimų, kuriuos jis sunkiai prisiminė dėl jam nesuprantamos lietuvių kalbos.

Dauguma klausimų buvo nereikÅ¡mingi, klaidinantys bei nesusiję su jo bÅ«simu verslu Lietuvoje.              Nurodė, kad Egipte verčiasi kompiuterių, mobiliųjų telefonų, kitų technologijų ir jų priedų pardavimu ir jų aptarnavimu, taip pat spausdinimu ant medvilnės, plastiko ir kitų pavirÅ¡ių, turi įmonę „Hi“ bei 4 parduotuves Kaire. Ä® LietuvÄ nusprendė atvykti, kad plėtotų savo verslÄ ir Lietuvoje, ir Egipte. Nusprendė, kad Lietuva jam yra patraukliausia Å¡alis dėl mokestinės sistemos, dėl nedidelės nuomos mažai parduotuvei, be to, Lietuva krikščioniÅ¡ka ir demokratinė Å¡alis, čia gyvena nedaug arabų kilmės žmonių.

Nurodė ir tai, kad jis yra UAB „Auksinė medvilnė“, registruotos Lietuvoje, vienintelis akcininkas ir direktorius, moka mokesčius Sodrai ir VMI. Pažymėjo, kad leidimas gyventi iÅ¡duodamas vieneriems metams verslui plėtoti, įmonių veikla yra nuolat tikrinama, netgi Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2014-12-01 sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iki 2015-06-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybÄ privalo pateikti UAB „Auksinė medvilnė“ deklaruotos veiklos vykdymÄ patvirtinančius dokumentus.

             PaaiÅ¡kino ir tai, kad pasibaigus pokalbiui pareiÅ¡kėjas paliko savo pasÄ Ambasados darbuotojui, o jis jam įteikė praneÅ¡imÄ , kad atsakymas dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo jam bus pateiktas 2015-02-04. Dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, pareiÅ¡kėjui skubiai prireikė paso, todėl jau kitÄ dienÄ , t. y. 2015-01-28 jis kreipėsi telefonu į AmbasadÄ . PasÄ jam liepta ateiti pasiimti 2015-01-29. Ambasados pareigÅ«nas 2015-01-29 jam grÄ Å¾ino pasÄ ir įteikė atsisakymÄ iÅ¡duoti vizÄ , nepaaiÅ¡kindamas priimto sprendimo priežasčių.

             PareiÅ¡kėjas mano, kad jam gavus Migracijos departamento sprendimÄ , t. y. jau praėjus svarbiausiÄ procedÅ«ros stadijÄ , liko atlikti grynai formalų veiksmÄ - gauti nacionalinę vizÄ ir įforminti leidimÄ laikinai gyventi. Abejoja, ar konsulinis darbuotojas per 24 valandas nuo praÅ¡ymo laikinai grÄ Å¾inti pasÄ , tinkamai galėjo įvertinti pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus ir duomenis, jeigu prieÅ¡ tai dokumentų įvertinimui atsakovas buvo paskyręs net 7 kalendorines dienas.             Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM, Ministerija) atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad teisinis reglamentavimas, nustatantis Å engeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų iÅ¡davimÄ , nustato URM konsulinio pareigÅ«no Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskrecijÄ Ä¯vertinti gautÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo medžiagÄ ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniÅ¡kai priimti sprendimÄ iÅ¡duoti vizÄ arba atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ . ES bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į ES pavojų nagrinėjant praÅ¡ymus dėl ES bei Lietuvos Respublikos vizų iÅ¡davimo.

Paminėti teisės aktai konsulinį pareigÅ«nÄ Ä¯pareigoja, kad jis priimdamas arba jau priėmęs dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sÄ Å¾iningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo pagrįstumu ir teisėtumu. Nagrinėjamu atveju URM konsuliniam pareigÅ«nui svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vizos iÅ¡davimo, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiÅ¡kėjo vykimo į LietuvÄ tikslo ir buvimo sÄ lygų, todėl URM konsulinis pareigÅ«nas turėjo teisę atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ .

Atsakovo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas neteisus teigdamas, jog jis konsului pateikė pakankamus dokumentus, įrodančius vykimo į LietuvÄ tikslÄ , o konsulinis pareigÅ«nas privalėjo iÅ¡duoti vizÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats praÅ¡antis vizÄ iÅ¡duoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, tikslÄ , pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES Å¡alyje, sÄ lygas. Pabrėžė, kad konsulas neturi pareigos neapibrėžtÄ ilgÄ laikÄ bendrauti su besikreipiančiu užsienio piliečiu, siekiančiu gauti vizÄ , iki pastarasis susirinks ir konsului pateiks visus reikiamus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, kurių pagrindu bÅ«tų priimtas sprendimas iÅ¡duoti vizÄ .

Nagrinėjamu atveju konsului sprendžiant klausimÄ dėl vizos iÅ¡davimo konsulo nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiÅ¡kėjo kelionės į LietuvÄ tikslai gali bÅ«ti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiÅ¡kėjas ir dėl ko gali kilti nelegalios migracijos rizika.             Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad 2014-08-22 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl leidimo laikinai gyventi LT iÅ¡davimo.

Toks leidimas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas 2014-12-01. Atkreipė dėmesį, kad leidimo laikinai gyventi LR procedÅ«rÄ sudaro du etapai: sprendimo dėl Å¡io leidimo iÅ¡davimo priėmimas ir leidimo įforminimas, kurio metu pareiÅ¡kėjas pats turi atvykti į Migracijos departamentÄ , pateikti reikalingus dokumentus. Pažymėjo, kad leidimo laikinai gyventi LR iÅ¡davimo pagrindu pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo. Viza pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duota, tuo užkertant pareiÅ¡kėjui keliÄ atlikti leidimo laikinai gyventi LR įforminimo procedÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovo įsitikinimu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“ 17 straipsnio 3 dalį, Migracijos departamentui priėmus sprendimÄ dėl laikino leidimo gyventi iÅ¡davimo, viza turi bÅ«ti iÅ¡duodama be iÅ¡lygų. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ remdamasis atsiliepime į skundÄ nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymo 21 punkte nurodė, kad vyksta į LietuvÄ verslo reikalais, tačiau praÅ¡ymo 31 punkte nurodė kviečiantį asmenį – vieÅ¡butis Novatelis Vilnius.

Jokių kitų duomenų apie tai, koks jo vykimo į LietuvÄ tikslas, nėra. Akcentavo, kad konsulinis pareigÅ«nas turi pareigÄ kreiptis konsultacijos į specialiÄ sias tarnybas. Dokumentų priėmimo dienÄ konsulinis pareigÅ«nas atliko interviu su pareiÅ¡kėju, kurio metu negavo atsakymo, kokiÄ veiklÄ vykdys pareiÅ¡kėjas Lietuvoje, kiek jis turi įmonės akcijų, kokia mokestinė bazė Lietuvoje ir pan. Taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokiomis lėšomis jis vystys verslÄ Lietuvoje.

Interviu metu gautų paaiÅ¡kinimų, pateiktų dokumentų duomenimis, bei iÅ¡ kitų valstybių kolegų gautos informacijos pagrindu konsulinis pareigÅ«nas priėmė sprendimÄ neiÅ¡duoti vizos, nes pareiÅ¡kėjas nepagrindė vykimo į LietuvÄ tikslų. Pažymėjo, kad Å engeno sienų kodeksas, Vizų kodeksas ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nustato, kad Migracijos departamento sprendimas iÅ¡duoti laikinÄ leidimÄ gyventi nėra vienintelis pagrindas iÅ¡duoti vizÄ . Konsulinis pareigÅ«nas atliko visas reikiamas procedÅ«ras ir kilus abejonių dėl vykimo tikslo, priėmė ginčijamÄ sprendimÄ .

Atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju Migracijos departamentas tik priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti laikinÄ leidimÄ gyventi, tačiau pati leidimo įforminimo procedÅ«ra nebaigta. Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kėjas toliau vykdė leidimo laikinai gyventi LR įforminimo procedÅ«ras, nėra. Tai leidžia abejoti, kad pareiÅ¡kėjo vykimo į LR tikslas atitinka deklaruojamÄ praÅ¡yme. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas įmonę Lietuvoje įsigijo iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvoje padavimo.Skundas atmestinas.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2015-01-27 Lietuvos Respublikos ambasadai Egipte pateikė specialios formos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizÄ D, praÅ¡ymo pagrindas - verslas (21 p.), praÅ¡oma buvimo trukmė - 15 dienų (25 p.), kviečiantis asmuo - Novotel vieÅ¡butis Vilniuje (31 p.), kelionės ir pragyvenimo lėšas padengs pats pareiÅ¡kėjas (33 p.).URM konsulinis pareigÅ«nas - Ambasados Egipte darbuotojas 2015-01-29 priėmė sprendimÄ Nr. LTU-44-0000000000002910 atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vizÄ .

SprendimÄ motyvavo tuo, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡iuo sprendimu, nurodydamas, kad Ambasadai pateikė visus reikiamus dokumentus vizai gauti, be to, jo atžvilgiu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2014-12-01 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, o tai pareiÅ¡kėjo manymu, yra besÄ lyginis pagrindas iÅ¡duoti vizÄ . Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, tame tarpe Lietuvos Respublikos vizų iÅ¡davimÄ užsieniečiams, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties”, Å¡io įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos SÄ jungos teisės aktai, kiti nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės aktai.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksÄ (toliau – Vizų kodeksas), Ä®statymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPÄ®) ir vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtinto Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos iÅ¡davimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentÅ«rų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos RespublikÄ patvirtinimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) nuostatos.Pagal Tvarkos apraÅ¡o 3 punktÄ , viza iÅ¡duodama vadovaujantis tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, Vizų kodekso, kitų Europos SÄ jungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, apraÅ¡o ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui iÅ¡duodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos iÅ¡davimu ar atsisakymu jÄ iÅ¡duoti, jos pratęsimu ar atsisakymu jÄ pratęsti, jos panaikinimu ir Å engeno vizos atÅ¡aukimu (Tvarkos apraÅ¡o 4 p.). Jeigu užsienietis atitinka nacionalinės vizos iÅ¡davimo sÄ lygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iÅ¡ atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų, nurodytų UTPÄ® 19 straipsnyje, priimamas sprendimas iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (Tvarkos apraÅ¡o 78 p.).

Nustatęs kurį nors iÅ¡ atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimÄ dėl atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ (Tvarkos apraÅ¡o 80 p.). UTPÄ® 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, jeigu, norėdamas jÄ gauti, jis atsisakė pateikti bÅ«tinÄ informacijÄ apie vykimo tikslÄ ir sÄ lygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.Vizų kodekse numatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visÄ atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų.

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nagrinėjant praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vienodÄ vizÄ , nustatoma, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo atitinka Å engeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sÄ lygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių narių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Asmuo praÅ¡antis vizos privalo pagrįsti numatomo buvimo tikslÄ , sÄ lygas bei įrodyti pragyvenimo lėšų turėjimÄ . Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, praÅ¡ymo iÅ¡duoti vizÄ nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumu bei patikimumu ir praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens padarytų pareiÅ¡kimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – Instrukcija) V skirsnyje (,,PraÅ¡ymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui Å¡iais dokumentais pagrindžia savo sprendimÄ dėl praÅ¡ymo iÅ¡duoti vizÄ .

PraÅ¡ymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiÅ¡kėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar Å¡eimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,,rizikos grupėms“ priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t. t. Pagal Vizų kodeksÄ , siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo kelionės tikslÄ , jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiÅ¡kumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neiÅ¡duoda.Å iai bylai aktualiame Europos Komisijos 2010-03-19 sprendime „PraÅ¡ymų iÅ¡duoti vizÄ tvarkymo ir vizų iÅ¡davimo tvarka“ konsuliniams pareigÅ«nams iÅ¡dėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Å engeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan.

Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta:

a) numatomos kelionės tikslas;

b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti;

c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

d) informacijÄ , pagal kuriÄ galima įvertinti, ar praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikiantis asmuo ketina iÅ¡vykti iÅ¡ valstybių teritorijos iki praÅ¡omos iÅ¡duoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje tarp nurodytų su kelionės tikslu susijusių dokumentų verslo klausimais pagrįsti turi bÅ«ti dokumentai, įrodantys verslo ryÅ¡ius (pvz., sutartys, apmokėtos sÄ skaitos, užsakymų sÄ raÅ¡as ir pan.), dokumentai, įrodantys bendrovės verslo veiklÄ (pvz., metinės veiklos žurnalas, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ prekybos registro, metinė ataskaita ir pan.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ Vizų kodekso 32 str. 1 d. a p. ii) papunkčio pagrindu (praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų). ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendime byloje Nr. C-84/12 R. K. prieÅ¡ Vokietijos Federacinę RespublikÄ , aiÅ¡kindamas Vizų kodekso 21 str. 1 d. ir 32str. 1 d. nuostatas, nurodė, kad Vizų kodekso 4 str. 1–4 d. iÅ¡vardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskrecijÄ , susijusiÄ su Å¡io kodekso 32 str. 1 d. ir 35 str. 6 d. taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neiÅ¡duoti praÅ¡omos vizos remiantis Å¡iose nuostatose iÅ¡vardytais pagrindais.

ES teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti Å¡ioms institucijoms didelę diskrecijÄ matyti iÅ¡ minėto kodekso 21 str. 1 d. ir 32 str. 1 d. teksto; Å¡iose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens keliamÄ â€žnelegalios imigracijos rizikÄ â€œ, skirti „ypatingÄ dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. IÅ¡ to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskrecijÄ vertinti, ar kyla abejonių dėl praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusio asmens numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 str. 1 d. a p. ii) papunktyje nustatytas pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ .

Tačiau kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje įtvirtinta, jog turi egzistuoti objektyviais duomenimis grindžiama abejonė pareiÅ¡kėjo pateikta informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421-14). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pažymėtina, kad sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ turi bÅ«ti priimamas kompleksiÅ¡kai įvertinus atitinkamÄ konkrečiÄ situacijÄ ir Å¡iuo atveju nėra numatyta baigtinio sÄ raÅ¡o dokumentų, kurie turėtų bÅ«ti pateikiami siekiant pagrįsti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ .

VizÄ iÅ¡duodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumÄ , įskaitant Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalyje nustatytame pokalbyje su praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ pateikusiu asmeniu pateiktÄ informacijÄ , ir daro atitinkamas iÅ¡vadas dėl vizos iÅ¡davimo ar atsisakymo jÄ iÅ¡duoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014). Tai, kad dokumentai pateikti, dar nereiÅ¡kia, kad viza bus iÅ¡duota, kadangi turi bÅ«ti įvertinamos visos su vizos praÅ¡ančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184-14).Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar Ambasados konsuliniam darbuotojui galėjo kilti pagrįstų, t. y. paremtų tam tikrais įrodymais, abejonių dėl pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvoje tikslų ir sÄ lygų jo praÅ¡yme nurodytu laikotarpiu.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Ambasadai pateiktame 2015-01-27 praÅ¡yme iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ kaip pagrindinį kelionės tikslÄ nurodė verslÄ Lietuvoje.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė kelionės dokumentÄ (pasÄ ), dokumentÄ apie turimas lėšas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme iÅ¡duoti vizÄ apie Å¡eiminę padėtį nurodė, jog yra nevedęs. Taip pat nustatyta, kad priimant pareiÅ¡kėjo dokumentus dėl nacionalinės vizos gavimo, konsulinis pareigÅ«nas su pareiÅ¡kėju atliko asmeninį interviu (pokalbį). Pokalbio metu konsuliniam pareigÅ«nui pareiÅ¡kėjas negalėjo pasakyti, kiek Lietuvoje jo įsigyta bendrovė turi akcijų, koks yra įmonės registracijos ar gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje, nesugebėjo užraÅ¡yti savo įmonės pavadinimo nei lietuvių, nei anglų kalba, nežinojo, kur gyvens Lietuvoje, kokius mokesčius privalės Lietuvoje mokėti.

Paklaustas apie įsigytos bendrovės verslo planÄ , aiÅ¡kino, jog ant medvilnės (marÅ¡kinėlių) spausdins užraÅ¡us. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyta apie 5000 Eurų suma, tačiau paklaustas, kokias lėšas investuos verslui Lietuvoje, nurodė turintis namuose grynųjų pinigų, tačiau negalėjo pateikti jokių dokumentų apie turimas lėšas verslui Lietuvoje vykdyti. PareiÅ¡kėjas nepagrindė ir iÅ¡samiau nepaaiÅ¡kino skunde nurodytos aplinkybės, kad kai kurie jam pokalbio metu užduoti klausimai nebuvo reikÅ¡mingi arba klaidinantys.

IÅ¡ pateikto interviu turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo užduoti su jo praÅ¡yme nurodytu kelionės tikslu (verslas) susiję klausimai. Be to, nėra jokių duomenų, kad tam tikrų klausimų pareiÅ¡kėjas nesuprato. Bylos medžiaga rodo, kad svarstydamas praÅ¡ymo pagrįstumÄ , konsulinis pareigÅ«nas atsižvelgė ir į pokalbio metu pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad jam buvo tarpininkaujama. PareiÅ¡kėjo nurodyti tarpininkavę asmenys Ambasadai yra žinomi, kadangi vienas jų, bÅ«damas Lietuvos Respublikos piliečiu, yra pakvietęs į LietuvÄ daugiau egiptiečių, nei bet kuris kitas asmuo.

Konsuliniam pareigÅ«nui abejonių dėl pareiÅ¡kėjo numatomo buvimo ir sÄ lygų sukėlė ir ta aplinkybė, kad kitÄ dienÄ po dokumentų pateikimo jis paprašė juos grÄ Å¾inti. Kaip nurodoma atsiliepime, buvo gauta informacija ir apie tai, kad pareiÅ¡kėjas, pateikdamas Migracijos departamento sprendimÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, 2015-01-12 kreipėsi Å engeno vizos Ispanijos ambasadÄ Kaire, tačiau Å¡i ambasada atsisakė iÅ¡duoti vizÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas negali pagrįsti vykimo tikslo ir buvimo sÄ lygų.

Konsulinio pareigÅ«no vertinimu, taip pareiÅ¡kėjas bandė iÅ¡vengti kreipimosi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ , kurios atsisakymų iÅ¡duoti vizas reitingas yra aukÅ¡tas.Taip pat nustatyta, kad konsuliniam pareigÅ«nui 2015-01-29 sprendžiant klausimÄ dėl vizos pareiÅ¡kėjui iÅ¡davimo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kilus pagrįstoms abejonėms dėl pareiÅ¡kėjo tikrųjų vykimo į LietuvÄ tikslų ir buvimo sÄ lygų, pareigÅ«nas, laikydamasis rekomendacijos konsultuotis su Lietuvos nacionalinėmis institucijomis dėl vizos iÅ¡davimo, specialaus elektroninio ryÅ¡io pagalba per Vizų informacinę sistemÄ (VIS) kreipėsi konsultacijos į Lietuvos Respublikos Migracijos departamentÄ dėl galimumo iÅ¡duoti vizÄ pareiÅ¡kėjui.

Kadangi pareiÅ¡kėjas 2015-01-28 kreipėsi į konsulinį pareigÅ«nÄ dėl paso grÄ Å¾inimo, Å¡i informacija iki sprendimo priėmimo nebuvo pateikta.Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, laikytina, kad Ambasada nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neiÅ¡duoti vizos pareiÅ¡kėjui. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo interviu su konsuliniu pareigÅ«nu metu pateikti duomenys (kad pareiÅ¡kėjas Lietuvoje vykdys Å«kinę-komercinę veiklÄ ) nebuvo patikimi ir kėlė abejonių – pareiÅ¡kėjas negalėjo pasakyti į paprastus klausimus, susijusius su jo įsigytu verslu Lietuvoje: kiek jo Lietuvoje įsigyta bendrovė turi akcijų, koks yra įmonės registracijos ar gyvenamosios vietos Lietuvoje adresas, nesugebėjo užraÅ¡yti savo įmonės pavadinimo nei lietuvių, nei anglų kalba, be to, jis nepateikė nei Å«kinės-komercinės veiklos sutarčių su verslo partneriais, patvirtinančių realiÄ bÅ«simÄ veiklÄ , nei iÅ¡ kokių lėšų bus vykdoma jo veikla (nurodė tik tiek, kad turi grynųjų pinigų).

Tai, kad pareiÅ¡kėjo deklaruojami buvimo Lietuvoje tikslai ir sÄ lygos kelia pagrįstų abejonių patvirtina ir po sprendimo neiÅ¡duoti vizos priėmimo gautas elektroninis VRM specialistės laiÅ¡kas, kuriuo informuojama, jog VSD rekomenduoja remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 str. 1 p, Å engeno sienų kodekso 5 str. l d. c papunkčiu - kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sÄ lygų - vizos neiÅ¡duoti, bei 2015-02-02 Ispanijos ambasados Kaire darbuotojų informacija apie tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikė Å¡iai ambasadai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Å engeno vizÄ .

Ispanijos ambasada 2015-02-06 informavo, kad vizÄ pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti.Nurodytų aplinkybių visuma aiÅ¡kiai kelia pagrįstas abejones, kad tikrieji pareiÅ¡kėjo kelionės į LietuvÄ tikslai gali bÅ«ti visai kitokie, nei oficialiai deklaravo pareiÅ¡kėjas. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas 2014-12-01 priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje vieneriems metams, nėra besÄ lyginis pagrindas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ . Teismo vertinimu, Å¡ių dviejų administracinių sprendimų priėmimas nėra siejamas tarpusavyje ir joks teisės aktas nenustato, kad nacionalinė viza gali bÅ«ti iÅ¡duodama kita tvarka, nei įprasta, kai asmuo yra gavęs leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

UTPÄ® 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinės nacionalinė viza iÅ¡duodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau vadovaujantis Vizų kodekse, Tvarkos apraÅ¡e ir UTPÄ® įtvirtintu reglamentavimu, už vizų užsieniečiams iÅ¡davimÄ atsakinga institucija, siekdama iÅ¡vengti nelegalios migracijos grėsmės, kiekvienÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vizÄ privalo vertinti individualiai, pagal jai pateiktus duomenis. Jau minėta, kad kompetentingos institucijos turi didelę diskrecijÄ , susijusiÄ su Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neiÅ¡duoti praÅ¡omos vizos remiantis Å¡iose nuostatose iÅ¡vardintais pagrindais.

Kompetentinga institucija, įvertinusi pateiktus duomenis ir nustačiusi aukščiau minėtus teisės normose įvardintus pagrindus, turi teisę atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nepateikus patikimų ir objektyvių įrodymų dėl numatomo buvimo Lietuvoje tikslų ir sÄ lygų, Lietuvos Respublikos ambasada Egipte, nevirÅ¡ydama savo diskrecijos ribų, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ neiÅ¡duoti vizos pareiÅ¡kėjui. Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo apie priimtÄ sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytÄ standartinę formÄ , kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys iÅ¡vardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje.

Kompetentingos institucijos sprendimo dėl nacionalinės vizos neiÅ¡davimo tipinę formÄ nustato Tvarkos apraÅ¡o 9 priedas. Skundžiamame sprendime bendriausia prasme yra nurodytas aiÅ¡kus atsisakymo iÅ¡duoti nacionalinę vizÄ pagrindas, t. y. iÅ¡ priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas, o atsakovas pateikė jį pagrindžiančius motyvus ir įrodymus. Ä®statyme ir Tvarkos apraÅ¡e nėra nustatyta imperatyvi Ambasados pareiga iÅ¡samiai informuoti suinteresuotÄ asmenį apie priimto sprendimo pagrindus.

Tai, kad tipinėje formoje įtvirtintas kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti iÅ¡duoti vizÄ suinteresuotam asmeniui yra tinkamos formos, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619-14).Taigi, ginčijamas 2015-01-29 Ambasados konsulinio pareigÅ«no sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:

M. S. W. M. (M. S. W. M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.                                                                                         Teisėjai                                                                                              Ina Kirkutienė                                                                                                              Marius Bajoras                                                                                                                                                                                                                    Jolita Rasiukevičienė             Â