b5b4ed86-9b8a-4e29-9465-06ee77a2a7b6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-624-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00405-2015-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.28.1.; 3.2.4.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 31 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5-880/2016 pagal ieÅ¡kovo Å«kininko A. K. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. 20 638,51 Eur už patirtus nuostolius, 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 26 d. Å irvintų rajono apylinkės teisme buvo priimta nutartis dėl pareiÅ¡kėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å irvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių – iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, priverstinai paimti iÅ¡ atsakovo bandos Nr. (duomenys neskelbtini), 44 galvijus: 26 registruotus individualiai ir 18 neregistruotų galvijų (galvijų skaičius gali bÅ«ti koreguojamas paėmimo metu) ir perduoti juos laikinai globoti Å«kinių gyvÅ«nų laikytojui ieÅ¡kovui.

Å irvintų rajono apylinkės teisme 2015 m. vasario 4 d. buvo priimtas sprendimas leisti priverstinai paimti iÅ¡ atsakovo bandos Nr. (duomenys neskelbtini), 44 galvijus: 26 registruotus individualiai ir 18 neregistruotų galvijų (galvijų skaičius gali bÅ«ti koreguojamas paėmimo metu) ir perduoti juos laikinai globoti Å«kinių gyvÅ«nų laikytojui ieÅ¡kovui, suteikiant ieÅ¡kovui teisę Å¡iuos galvijus valdyti, naudotis jais ir disponuoti, prireikus juos parduoti, perduodant atsakovui gautÄ už galvijų pardavimÄ pinigų sumÄ , atskaičius galvijų globėjo turėtas galvijų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.

Å is sprendimas buvo apskųstas, todėl įsiteisėjo tik 2015 m. gruodžio 23 d. 2015 m. sausio 30 d. iÅ¡ atsakovo priverstinai buvo paimti 29 galvijai (21 registruoti ir 8 neregistruoti). Nuo Å¡io momento ieÅ¡kovas savo lėšomis iÅ¡laikė ir globojo atsakovui priklausančius galvijus, dėl ko nuolat patyrė vis didėjančius nuostolius. Tik atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę globojamus atsakovo galvijus valdyti, naudotis jais ir disponuoti bei prireikus juos parduoti. 2015 m. sausio 14 d. ir 2016 m. sausio 20 d. ieÅ¡kovas pardavė globojamus galvijus ir už juos gavo 6 924,62 Eur.

Nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2016 m. sausio 14 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ viso patyrė 48 201,64 Eur iÅ¡laidų, susijusių su galvijų šėrimu, priežiÅ«ra, laikymu, veterinarinėmis paslaugomis ir kt. Atėmus už galvijų pardavimÄ gautas pinigines lėšas, ieÅ¡kovo nuostoliai yra 41277,02 Eur. Atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje numatytus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat į sunkiÄ atsakovo finansinę padėtį, ieÅ¡kovas sutinka prisiimti dalį, t. y. 50 proc., patirtų nuostolių savo rizikai, todėl mažina iÅ¡ atsakovo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydį nuo 41 277,02 Eur iki 20 638,51 Eur.Atsakovas V.

G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad savo veiksmais ieÅ¡kovui žalos nepadarė, atsakovo ir ieÅ¡kovo nesaistė jokie sutartiniai įsipareigojimai dėl paimtų gyvulių iÅ¡laikymo. Gyvuliai buvo paimti priverstine tvarka, vykdant teismo nutartį, ieÅ¡kovas gyvulių iÅ¡laikymo prievolę prisiėmė geranoriÅ¡kai, kÄ patvirtina 2015 m. sausio 6 d. sutikimas, duotas trečiajam asmeniui. Atsakovas jokių įsipareigojimų dėl gyvulių iÅ¡laikymo niekam nedavė. GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas taip pat nenumato, kad už paimtų gyvulių iÅ¡laikymÄ savininkas privalėtų kam nors mokėti.

Tam, kad ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti patenkintas, nėra įstatyme nustatytų sÄ lygų – atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Sprendžiant klausimÄ , ar atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui, turi bÅ«ti atsižvelgiama į aplinkybes ne iki gyvulių paėmimo, bet į aplinkybes po gyvulių paėmimo, ir nustatyti, ar atsakovas neteisėtai turėjo įtakos tam, kad ieÅ¡kovui atsirastų nuostolių. Atsakovas niekaip nelėmė nuostolių atsiradimo.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å irvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 18 106,09 Eur nuostolių atlyginimui, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 542,86 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju Å¡alių nesieja jokie civiliniai sutartiniai santykiai, todėl iÅ¡laidų kompensavimo klausimas spręstinas taikant deliktinės atsakomybės institutÄ .

Deliktinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomos keturios bÅ«tinosios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). RÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad atsakovas netinkamai rÅ«pindamasis galvijais pažeidė GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taigi, netinkama gyvÅ«nų priežiÅ«ra lėmė tai, kad gyvÅ«nai buvo perduoti kitam gyvÅ«nų laikytojui – ieÅ¡kovui A. K., kuriam susidarė papildomos iÅ¡laidos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – gyvÅ«nų nepriežiÅ«ros. Tai reiÅ¡kia, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Žalos atsiradimo faktas yra akivaizdus.Taigi, anot teismo, visuma iÅ¡dėstytų aplinkybių sudaro pagrindÄ vertinti, kad yra nustatytos visos bÅ«tinos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas teismui pateikė buhalterinius dokumentus, kad už galvijų transportavimÄ sumokėjo 950 Eur, už Å¡ienainio rulonus sumokėjo 6 706,16 Eur, už vaistus ir papildomus maisto paÅ¡arus sumokėjo 557,40 Eur, už nugaiÅ¡usios karvės sunaikinimÄ ir jos skrodimÄ sumokėjo 126,91 Eur.

Be to, ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad didžioji dalis paÅ¡arų buvo jo paties, todėl pateikti tai patvirtinančius įrodymus jis negali, tačiau nurodė, kad galvijų šėrimas vienai dienai jam kainavo 117,27 Eur, kuriuos sudaro 84 Eur už 3 rulonus Å¡ienainio, 12,27 Eur už vienÄ rulonÄ Å¡ieno, 5,23 Eur už pusę rulono Å¡iaudų, 15,77 Eur už 100 kg grÅ«dų. Be to, ieÅ¡kovas turėjo iÅ¡laidų elektrai, kurui, kuris buvo naudojamas technikai, skirtai atvežti paÅ¡arus, iÅ¡vežti mėšlÄ ir pan., t. y. apie 3,33 Eur dienai.

Taigi, vienai dienai galvijų paÅ¡aras, elektros ir kuro iÅ¡laidos sudaro 120,60 Eur. Å ios sumos neginčija ir atsakovas, todėl ji, anot teismo, laikytina pagrįsta. Atsakovas skaičiuodamas galvijams iÅ¡laikyti patirtÄ Å¾alÄ nurodo, kad ji sudaro 42 089,40 Eur (120,6 Eur x 349 dienos). Tačiau teismas sprendė, jog Å¡i suma yra per didelė, nes visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.), kad Lietuvoje ganiavos laikotarpis trunka apie 155 dienas, todėl galvijai šį laikotarpį turėjo bÅ«ti ganomi pievoje ir jiems Å¡ienainis ir Å¡ienas neturėjo bÅ«ti Å¡eriamas, todėl atitinkamai žala už paÅ¡arus, elektrÄ ir kurÄ mažintina minėtu laikotarpiu, t. y. iki 23 396,40 Eur (120,6 x 194 dienos), Å¡i suma nelaikytina per didele, beveik pusė jos įrodo į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, o likusi dalis priteisiama vadovaujantis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, nes byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas nešėrė galvijų, o įrodymų apie savo paÅ¡arų naudojimÄ jis pateikti negali.Taip pat teismas nurodė priteisiantis ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 950 Eur transporto iÅ¡laidų, 557,40 Eur už vaistus ir papildomus maisto paÅ¡arus ir 126,91 Eur už nugaiÅ¡usios karvės sunaikinimÄ ir jos skrodimÄ , nes Å¡ios iÅ¡laidos susiję su galvijų laikymu, buvo bÅ«tinos ir yra įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais.Taigi teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama 25 030,71 Eur (23 396,40 Eur + 950 Eur + 557,40 Eur + 126,91 Eur).

IÅ¡ Å¡ios sumos atimami pardavus gyvulius gauti 6 924,62 Eur, todėl galutinė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiama suma sudaro 18 106,09 Eur. Teismas nurodė, kad analogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Vilniaus apygardos teismas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1763-104/2015, 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-4376-553/2015 ir kt.).Teismas pažymėjo, kad atsakovas galėjo ženkliai sumažinti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, tačiau jis nesutiko galvijų parduoti, skundė teismo sprendimÄ , kol sprendimas įsiteisėjo praėjo beveik metai, ir tik jam įsiteisėjus ieÅ¡kovas galėjo parduoti galvijus ir sustabdyti nuostolių didėjimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui arba, pripažinus, kad teismas neteisėtai taikė deliktinę atsakomybę, sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų. IeÅ¡kovo patikslintas ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 20 638,51 Eur sumai, o teismas pripažino priteistinÄ 25 030,71 Eur sumÄ , kurios dalis net nebuvo apmokestinta žyminiu mokesčiu; be to, apskritai teismas sprendė tarsi ieÅ¡kinys bÅ«tų pareikÅ¡tas ne 20 638,51 Eur sumai, o 41 277,02 Eur sumai, nes ieÅ¡kinį teismas mažino atsižvelgdamas bÅ«tent į 41 277,02 Eur sumÄ , o ne į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ 20 638,51 Eur sumÄ .

Taigi teismas sprendė bylÄ ne pagal ieÅ¡kovo suformuluotÄ reikalavimÄ , o pagal reikalavimÄ , kurio ieÅ¡kovas buvo atsisakęs. Tuo teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies imperatyvÄ .Teismas neatsižvelgė į tai, kad deliktinei atsakomybei atsirasti nebuvo pagrindų – atsakovo kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp turėtų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų ir atsakovo įtakos Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimui, taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų iÅ¡laidoms atsirasti. Nuo to momento, kai gyvuliai buvo paimti ieÅ¡kovo globon, gyvulių iÅ¡laikymo prievolė atiteko pačiam ieÅ¡kovui, nes jis pats savo pareiÅ¡kime trečiajam asmeniui sutiko juos iÅ¡laikyti.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovÄ sieja prievoliniai santykiai su trečiuoju asmeniu, kuris teikė praÅ¡ymÄ teismui paimti iÅ¡ apelianto gyvulius ir juos perduoti ieÅ¡kovui, ir apeliantas neprivalo kompensuoti ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų. Gyvulių iÅ¡laikymo klausimÄ turėtų spręsti ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo.IeÅ¡kovas pripažino, kad laiko didelę nuosavų gyvulių bandÄ , todėl privalėjo leistinais ir tinkamais įrodymais pagrįsti, kokias sumas mokėjo už paÅ¡arų įsigijimÄ , transporto samdymÄ , ir kokios sumos atiteko tik paimtų 28 galvijų iÅ¡laikymui.

Apelianto atstovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kad ieÅ¡kovas pateiktų įrodymus apie mokėjimus už įsigytus paÅ¡arus, transportÄ gyvuliams atsivežti, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie atliktus mokėjimus, tačiau nors teismas šį apelianto praÅ¡ymÄ tenkino, ieÅ¡kovas tokių duomenų nepateikė. Tais dokumentais, kuriuos į bylÄ pateikė ieÅ¡kovas, negalima buvo vadovautis, pavyzdžiui, 2015 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo kvito serija A Nr. 1490667 950 Eur sumai už transportÄ iÅ¡raÅ¡yta A.

J., tačiau iÅ¡ apelianto paimtus galvijus pervežė Å . K., kuris jokio ryÅ¡io su A. J. neturėjo. Taigi nurodytas kvitas neįrodo 950 Eur sumokėjimo už gyvulių pervežimÄ fakto. Be to, 2015 m. vasario 2 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje pardavėjas R. K. P. už Å¡ienainių rulonus nurodo 7 250,88 Lt sumÄ , o kvite apie grynųjų pinigų mokėjimÄ nurodoma 2 100 Lt; V. P. 2015 m. vasario 17 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodoma 4 996,75 Lt, o kvite apie grynųjų pinigų gavimÄ nurodyta tik 1 447 Lt.

Dokumentai apie gautas sumas už S. A. parduotus galvijus nebuvo pateikti, yra tik PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuri pinigų mokėjimo neįrodo. Teismas nesigilino, kiek faktiÅ¡kai buvo mokėta ir ar tikrai mokėta. Teismas netenkino apelianto atstovo praÅ¡ymo, kad ieÅ¡kovas pateiktų savo bankinės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Taigi teismas sprendė bylÄ be įrodymų, kuriuos ieÅ¡kovas privalėjo pateikti. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra mokėjimo dokumentai, o tik pagrindas mokėjimui atlikti; kvitai taip pat nėra tinkami ir leistini įrodymai įrodinėjant piniginius atsiskaitymus.Teismas nesprendė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė apelianto kaltė dėl ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų; ar nemažintina priteistina suma, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, nes apeliantas gyvena žemiau skurdo ribos, gauna tik 130,92 Eur pensijÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apelianto kaltės pagrindas buvo Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas. Teismas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir byloje esančiais įrodymais, tinkamai įvertino, kad deliktinei apelianto atsakomybei atsirasti yra visi CK numatyti pagrindai, o rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas yra susijęs su CK 6.236 straipsnio 2 dalyje nustatyta žalos atlyginimo prievole.

Be to, teismas vadovavosi analogiÅ¡ka praktika bylose, susijusiose su gyvÅ«nų gerovės pažeidimais ir nuostolių atlyginimu, taikyta aukÅ¡tesnių teismų.Teismas objektyviai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, susijusius su patirtais nuostoliais. Apelianto veiksmai skundžiant visus trečiojo asmens ir ieÅ¡kovo veiksmus, taip pat teismų sprendimus ir nutartis bei atsisakymas sudaryti su ieÅ¡kovu taikos sutartį lėmė ieÅ¡kovo patirtų nuostolių ženklų padidėjimÄ . Trečiojo asmens nuomone, ir Å¡is apeliacinis skundas yra atsakovo siekis piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis užvilkinti padarytos žalos atlyginimo procesÄ .Apeliantas pateikia iÅ¡ esmės tuos pačius motyvus ir argumentus, kurie jau buvo nurodyti jo atsiliepime ir įvertinti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nenurodydamas argumentų ir motyvų, dėl kurių, jo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas galėtų bÅ«ti pripažintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 15 d.) priverstinai paimtų gyvÅ«nų savininko pareigos atlyginti Å¡ių gyvÅ«nų laikinos globos iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas byloje kilusį ginÄÄ sprendė pagal deliktinės civilinės atsakomybės normas.

Apeliantas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad pareigos kompensuoti ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, patirtas globojant iÅ¡ apelianto paimtus gyvÅ«nus, neturi. Anot apelianto, prievoliniai santykiai yra susiklostę tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens, teikusio teismui praÅ¡ymÄ paimti iÅ¡ apelianto gyvÅ«nus ir perduoti juos ieÅ¡kovo globon, todėl bÅ«tent jie turėtų spręsti gyvÅ«nų iÅ¡laikymo klausimÄ . Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apelianto argumentus (kuriais jis neigia savo pareigÄ atlyginti gyvÅ«nų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas) atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.Byloje nustatyta, kad apeliantas netinkamai rÅ«pinosi laikytais gyvÅ«nais, tuo pažeidė GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl teismo sprendimu gyvÅ«nai (galvijai) iÅ¡ apelianto buvo priverstinai paimti ir perduoti laikinai globoti ieÅ¡kovui.

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimu iÅ¡ apelianto paimti gyvÅ«nai perduoti laikinai globoti ieÅ¡kovui, suteikiant Å¡iam teisę Å¡iuos gyvÅ«nus (galvijus) valdyti, naudotis jais ir disponuoti, prireikus juos parduoti, perduodant apeliantui gautÄ už galvijų pardavimÄ pinigų sumÄ , atskaičius turėtas galvijų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas; taip pat apeliantui leista atsiimti galvijus (dalį galvijų) iÅ¡ ieÅ¡kovo, gavus Å irvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raÅ¡tÄ apie apelianto Å«kinių gyvÅ«nų laikymo vietos atitiktį teisės aktų reikalavimams.Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimu tarp Å¡alių susiklostę santykiai pagal savo prigimtį yra artimiausi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos IV dalies XLII skyriuje reglamentuojamiems pasaugoms teisiniams santykiams – teismo sprendimu iÅ¡ apelianto paimti gyvÅ«nai buvo perduoti laikinai globoti ieÅ¡kovui, o apeliantui suteikta teisė, įvykdžius tam tikras sÄ lygas, juos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsiimti.CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830 – 6.849 str.) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymÄ , jeigu įstatymas nenustato ko kita.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, gyvÅ«nai iÅ¡ apelianto buvo priverstinai paimti ir perduoti laikinai globoti ieÅ¡kovui GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl teismas konstatuoja, kad remiantis CK 6.841 straipsniu, apeliantui atsirado pareiga atlyginti ieÅ¡kovui Å¡io turėtas gyvÅ«nų saugojimo (iÅ¡laikymo) iÅ¡laidas. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokia apelianto prievolė netiesiogiai buvo numatyta ir minėtame teismo sprendime, suteikiant ieÅ¡kovui teisę iÅ¡ apeliantui perduotinų sumų, gautų už gyvÅ«nų pardavimÄ , atskaityti turėtas gyvÅ«nų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, be to, nuo 2015 m. liepos 15 d.

įsigaliojusioje GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakcijoje tokia gyvÅ«nų savininko pareiga įtvirtinta eksplicitiÅ¡kai.Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors pirmosios instancijos teismas tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius santykius netinkamai kvalifikavo deliktinės civilinės atsakomybės santykiais, tačiau konstatuodamas apelianto prievolę atlyginti ieÅ¡kovui gyvÅ«nų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ procesinį sprendimÄ .Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, t. y. priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto daugiau, nei ieÅ¡kovas prašė, arba priteisė tai, ko ieÅ¡kovas nebuvo prašęs (CPK 265 str. 2 d.).Byloje patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ apelianto 20 638,51 Eur gyvÅ«nų iÅ¡laikymo iÅ¡laidomos atlyginti; teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto 18 106,09 Eur sumÄ .

Tai, kad teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų dydžio klausimÄ , be kita ko, analizavo ieÅ¡kovo nurodytÄ 48 201,64 Eur sumÄ (atskaičius už galvijų pardavimÄ gautÄ sumÄ , iÅ¡eina 41 274,02 Eur), nėra pagrindas teigti, kad teismas peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, nes pastarÄ jÄ sumÄ teismas vertino kaip vienÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nurodytų ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių, o ne ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti sumÄ .Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus ginčo iÅ¡laidų dydį patvirtinančius įrodymus ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (konkrečiai, dėl tų iÅ¡laidų, kurias priteisė teismas), ieÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pateikė ne tik jam iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, bet ir jų apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus: fiskalinius kvitus (jų kopijas), kasos pajamų orderio kvitus (jų kopijas) ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o kopijÄ (b. l. 24-26, 28, 30-33, 38-42).

IeÅ¡kovo patirtos transporto iÅ¡laidos patvirtintos Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu, kuris, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 patvirtintų Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių 21 p.), yra iÅ¡raÅ¡omas pinigų gavimo momentu, todėl savaime patvirtina pinigų sumokėjimo faktÄ .Apelianto argumentÄ , kad 2015 m. sausio 30 d. paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas neįrodo suteiktų transporto paslaugų fakto, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ , nes įrodymų, patvirtinančių, kad galvijus, kaip teigia apeliantas, pervežė Å .

K., kuris neturėjo jokio ryÅ¡io su kvitÄ iÅ¡raÅ¡iusiu A. J., apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Apelianto nurodomi neatitikimai tarp 2015 m. vasario 2 d. bei 2015 m. vasario 17 d. sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų sumų ir sumų, nurodytų kasos pajamų orderio kvituose, teismo vertinimu, yra techninė klaida, neturinti įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. 2015 m. vasario 2 d. sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 7 250,88 Lt ir atitinkamai 2 100 Eur sumai, o 2015 m. vasario 17 d. sÄ skaita faktÅ«ra – 4 996,75 Lt / 1 447,16 Eur sumai.

Taigi kasos pajamų orderio kvituose nurodytos sumos 2 100 ir 1 447,16 atitinka minėtose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas sumas, tik juose neteisingai nurodyta valiuta – litai vietoje eurų.Nors apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas privalėjo tinkamais įrodymais pagrįsti, kokios iÅ¡laidų sumos atiteko bÅ«tent iÅ¡ apelianto paimtų galvijų iÅ¡laikymui (nes ieÅ¡kovas taip pat laiko didelę nuosavų galvijų bandÄ ), iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino, kokia yra vienos dienos galvijų iÅ¡laikymo suma (120,60 Eur), be to, pažymėjo, kad Å¡ios sumos neginčijo ir atsakovas (apeliantas).

Ä®rodymų, kad byloje nustatytas iÅ¡ apelianto paimtų gyvÅ«nų iÅ¡laikymui tenkantis iÅ¡laidų dydis bÅ«tų nepagrįstas, apeliantas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad minėtos iÅ¡laidos byloje nustatytos netinkamai. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ne kartÄ yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ , ir nei pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , nei susiformavusiÄ teismų praktikÄ , nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).Apeliantas taip pat akcentuoja, kad ieÅ¡kovas nepateikė dokumentų apie sumas, gautas už S. A. parduotus galvijus (pateikė tik PVM sÄ skaitas faktÅ«ras).

Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo kontekste tokie dokumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės, nes nurodytų sumų ieÅ¡kovas neprašė priteisti iÅ¡ apelianto, o tik jų dydžiu sumažino apeliantui pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Spręsti, kad Å¡ios sumos neatitinka tikrovės, esant iÅ¡raÅ¡ytoms PVM sÄ skaitoms faktÅ«roms (t. y. teisės aktuose numatytiems apskaitos dokumentams), teismas neturi pagrindo.Apelianto argumentÄ , kad teismas turėjo spręsti praÅ¡omos priteisti sumos sumažinimo klausimÄ atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ , nes tokia galimybė yra numatyta tik civilinės atsakomybės taikymo atveju (CK 6.251 str. 2 d.), tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tarp Å¡alių civilinės atsakomybės santykiai nekilo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK numatyta galimybė, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Tokie byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymai yra nagrinėjami CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

           Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                    Teisėjai                                                                                                                  Vilija Mikuckienė                                                                                                                  Vaclovas Paulikas                                       JÅ«ra Marija Strumskienė                                                                                  Â