b5b4b905-859f-4973-84aa-e5b75da5f3ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                              Administracinė byla Nr. I-6619-189/2015                                                                              Proceso Nr. 3-61-3-00551-2015-2                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,dalyvaujant pareiškėjui G.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovams Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2, 10) praÅ¡ydamas:

             1) Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015-01-09 sprendimÄ Nr. 2S-123 (b. l. 11);             2) Priteisti 10000 Eur neturtinę žalÄ .             Nurodė, jog kreipėsi į DepartamentÄ dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, nes Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nukentėjusiojo už seksualinį nusikaltimÄ brolis ir jo draugai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui tik atvykus į Alytaus pataisos namus, pareiÅ¡kėjas sulaukė rimtų grasinimų susidoroti.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Alytaus pataisos namų administracijÄ ir DepartamentÄ , tačiau praÅ¡ymai dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitus pataisos namus nebuvo patenkinti. Tuo pagrindu prašė pripažinti Departamento kaltę dėl nesudarymo pareiÅ¡kėjui bausmę atlikti saugiomis sÄ lygomis.              Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 17–20) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Nurodė, jog nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nebuvo nustatyto nei vieno atvejo, reglamentuoto Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 72 punkte, kurių pagrindu bÅ«tų sprendžiamas pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitus pataisos namus klausimas.

Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė apie jo atžvilgiu esančiÄ grėsmę, o toks deklaratyvus nurodymas negali bÅ«ti pagrindu dėl nuteistojo perkėlimo iÅ¡ vienų pataisos namų į kitus.              Dėl skundžiamo sprendimo nurodė, kad jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad nesant institucijos neteisėtų veiksmų, prievolė atlyginti žalÄ nekyla.             Atsakovų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.             Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015-01-09 sprendimo Nr. 2S-123 teisėtumo ir pagrįstumo bei 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo.             Bylos medžiaga nustatyta, kad Kybartų pataisos namai parengė 2014-11-24 Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. (9-23)-135 (b. l. 26), kuria siÅ«lė pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ Kybartų pataisos namų į Alytaus pataisos namus.

Tokio pobÅ«džio siÅ«lymas buvo priimtas atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 2014-11-11 praneÅ¡imÄ dėl pareiÅ¡kėjo Ligoninėje atlikto seksualinio nusikaltimo nuteistojo N. V. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad abu asmenys (tiek nukentėjęs, tiek įtariamasis) bausmę atliko Kybartų pataisos namuose, todėl, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, buvo siÅ«loma nukentėjusįjį atskirti nuo įtariamojo, kad nebÅ«tų daromas poveikis nukentėjusiajam.

Departamento 2014-12-04 Paskyra Nr. (121)-18-4537 (b. l.

25) pareiškėjas buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Pareiškėjas 2014-12-03 prašymu (b. l.

21) ir 2014-12-17 prašymu (b. l.

22) kreipėsi į DepartamentÄ dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, nes Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nukentėjusiojo N. V. brolis ir kuris, pareiÅ¡kėjo teigimu, jam grasinantis su juos sudoroti. Departamentas žodžiu kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl padėties pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Alytaus pataisos namai 2015-01-07 pažyma Nr. 8-153 DepartamentÄ informavo, kad pareiÅ¡kėjas ir N. V. brolis bausmę atlieka skirtinguose bÅ«riuose ir lokaliniuose sektoriuose, be to, Alytaus pataisos namų administracija neturinti duomenų, kad su pareiÅ¡kėju bÅ«tų siekiama susidoroti, ar tokio pobÅ«džio veiksmai jau buvo atlikti.

Kartu pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose bausmę atlikti gali (b. l. 24). Departamentas iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus bei su praÅ¡ymais susijusiÄ medžiagÄ , priėmė 2015-01-09 sprendimÄ Nr. 2S-123, kuriame nurodė, jog pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų bÅ«tinybė perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitus pataisos namus nenustatyta.             Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK, ginčo metu galiojanti redakcija), kurio 69 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkelti nuteistÄ jį tęsti bausmės atlikimÄ leidžiama dėl ligos arba kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 dalis).             Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 72 punktas reglamentuoja atvejus, kada nuteistieji iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkelti, t. y. dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu (72.1. p.) bei dėl kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (72.2. p.).

Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no patvirtinta iÅ¡vada.             IÅ¡ byloje pateiktos raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta, kad Departamentas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė spręsti dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus, iÅ¡nagrinėjęs su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymais susijusias aplinkybes, atsisakė pareiÅ¡kėjÄ perkelti iÅ¡ Alytaus pataisos namų į kitus pataisos namus, nes nebuvo nustatyta priežasčių, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai galėtų bÅ«ti patenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjÄ perkelti į kitus pataisos namus bÅ«tų siÅ«loma perkelti gydytojo siuntimu (Taisyklių 72.1 p.), todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose nurodytos aplinkybės buvo vertinamos iÅ¡imtinumo (Taisyklių 72.2 p.) kontekste. Nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymuose akcentavo galimÄ N. V. brolio ir jo draugų susidorojimÄ su pareiÅ¡kėju, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Alytaus pataisos namai į Departamento žodinį užklausimÄ taip pat nepatvirtino jokių prieÅ¡ pareiÅ¡kėja atliktų, ar ketinamų atlikti neteisėtų susidorojimo veiksmų dėl jo Ligoninėje galimai padaryto nusikaltimo, be to, kaip nurodė Alytaus pataisos namai, pareiÅ¡kėjas ir nuteistojo brolis bausmę atlieka skirtinguose bÅ«riuose ir lokaliniuose sektoriuose.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas tiek Departamentui, tiek teismui jokių susidorojimÄ su juo pagrindžiančių įrodymų (pareiÅ¡kėjo perkėlimo pagrindas) nepateikė, todėl Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas į kitus pataisos namus, nesant konkrečių įrodymų, susijusių su pareiÅ¡kėjo susidorojimu, nėra bÅ«tinas.              Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 dalį nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o 3 dalis – kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiÅ¡kia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimÄ , jei tenkinamos trys sÄ lygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡ys. Å ios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra kumuliacinės ir vienos iÅ¡ jų nebuvimo pakanka praÅ¡ymui dėl žalos atlyginimo atmesti.             Nagrinėjant ginÄÄ pripažinus, jog Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, darytina iÅ¡vada, kad nenustačius Departamento neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), nėra ir Å¡ios institucijos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį.

Minėta, jog nesant vienos iÅ¡ sÄ lygų, kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju, pareiÅ¡kėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip pat atkreiptina, kad pareiÅ¡kėjas formuluodamas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo tik deklaratyviai nurodė, kad jam buvo padaryta žala, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.              Įvertinus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , skundo, atsiliepimų argumentus (pareiÅ¡kėjas skunde nurodytais motyvais ir byloje pateiktais įrodymais nepatvirtino ginčijamo sprendimo ydingumo ir jam padarytos žalos realumo), darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimus tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Bronius Januška                                                                               Rūta Miliuvienė                                                                               Irena Paulauskienė