b5b37bd7-1e4b-454a-bb0b-c1c8a3a0d2df · Panevėžio apygardos teismas

Nr. 1S-163-768/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 28 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs R. M. (toliau – PareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 31 d. nutarties, nustatė: Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«roje 2017 m. gegužės 9 d. gautas PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ L.

B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 235 straipsnio 3 dalį.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Justina Vingilytė 2017 m. gegužės 17 d. priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nustatė, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nesutikdamas su priimtu prokurorės nutarimu, PareiÅ¡kėjas jį skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi PareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Justinos Vingilytės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ atmetė.Skundu, kaip galima suprasti iÅ¡ jo turinio, PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 31 d. nutartį, ir įpareigoti prokuratÅ«rÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ L.

B. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad L. B. teisminio nagrinėjimo metu davė melagingus, pačios iÅ¡galvotus, parodymus, apie nebÅ«tus nusikaltimus tam, kad pakenkti tiek jam, tiek kitiems asmenims. Cituodamas 2011 m. birželio 20 d. protokolÄ teigia, kad mergina, atsakydama tiek į teismo, tiek į advokato klausimus, melavo. Nurodydamas analogiÅ¡kus, kaip ir pirmosios instancijos teismui, skundo argumentus, susijusius ne tik su kitu asmeniu (G. V.), tačiau ir su kelione į (duomenys neskelbtini) bei ginklo įrėmimu, teigia, jog L.

B., bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , vis tiek teismui sÄ moningai tyčia melavo, siekdama tiek jį, tiek kitus asmenis apkalbėti. Skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , PareiÅ¡kėjo skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį bei prokurorės nutarimÄ , konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl PareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo nepradėtas visiÅ¡kai pagrįstai.

Tiek prokurorės nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje, iÅ¡dėstyti pakankamai iÅ¡samÅ«s ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais visiÅ¡kai sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad institucijų atstovų priimtuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti bei iÅ¡analizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o iÅ¡vados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad bÅ«tų padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y., kad L.

B., duodama nenuoseklius ir prieÅ¡taringus parodymus, kurie nesutapo su kitais byloje esančiais įrodymais ir dėl ko PareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡teisintas, taip elgėsi veikdama tiesiogine tyčia. Kita vertus, skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui, PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodė jokių naujų skundo argumentų, kurie nebÅ«tų buvę įvertinti priimant ne tik minėtÄ nutarimÄ , tačiau ir skundžiamÄ nutartį. Procesiniuose dokumentuose įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisiniam nurodytų faktų dėl galimos nusikalstamos veikos vertinimo, atsakyta į skundo argumentus, o padarytos iÅ¡vados apie galimos nusikalstamos veikos požymių nebuvimÄ ir dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ paremtos surinktų duomenų visuma.

Ta aplinkybė, kad PareiÅ¡kėjo argumentai įvertintini kitaip nei jis mano esant teisinga, visai nereiÅ¡kia, kad duomenų vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad PareiÅ¡kėjas siekia, jog L. B. bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kadangi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji davė melagingus parodymus apie neva padarytÄ sunkų nusikaltimÄ jos atžvilgiu, todėl mano, kad jos veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, požymių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog PareiÅ¡kėjas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo (BK 149 straipsnio 3 dalies) buvo iÅ¡teisintas, nesudaro pagrindo teigti, jog L. B. tyčia siekė melagingai apkaltinti jį, kaip nusikaltimÄ jos atžvilgiu padariusį asmenį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad prokurorė atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡samiai analizavo visus byloje esančius duomenis: Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 3 d. nuosprendžius; minėtoje byloje nukentėjusiosios L.

B. parodymus, duotus tiek užsienio pareigūnams iš karto po sulaikymo, tiek ikiteisminio tyrimo, bei teisminio nagrinėjimo metu; specialistės psichiatrės parodymus; Vaikų raidos centro epikrizę Nr. (duomenys neskelbtini); ligoninių pranešimus; teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus. Ikiteisminio tyrimo teisėja, be to, kas jau paminėta, teisingai pažymėjo ir tai, kad L. B. nusikalstamų veikų padarymo metu bei duodama parodymus pirmosios instancijos teisme buvo nepilnametė, todėl jos parodymų patikimumas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti vertinamas taip griežtai kaip suaugusiųjų parodymai.

Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytus duomenis, tiek prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, padarė iÅ¡vadÄ , kad jų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad L. B. siekdama tyčia apkaltinti PareiÅ¡kėjÄ nebÅ«to nusikaltimo padarymu, tyčia davė melagingus parodymus apie jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas. Ä®vertinus minėtų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek prokurorės, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos iÅ¡samiai pagrįstai iÅ¡vadai, kad Å¡iuo atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

PareiÅ¡kėjo skunde reiÅ¡kiama pozicija dėl nusikaltimo sudėties buvimo nukentėjusiosios L. B. veiksmuose, grindžiama subjektyviu duomenų vertinimu, pateikiant savo iÅ¡vadas, tačiau kaip jau minėta, objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad L. B. savo veiksmais tyčia siekė apkalbėti PareiÅ¡kėjÄ nebÅ«to nusikaltimo padarymu ir tyčia davė melagingus parodymus, byloje nebuvo nustatyta. Ä®vertinus PareiÅ¡kėjo skunde nurodomus ir, pasak jo, L. B. duotų parodymų neteisingumÄ rodančius, duomenis, nėra pagrindo jų vertinti kaip L.

B. galimai padaryto nusikaltimo, atitinkančio BK 235 straipsnyje, sudėtį. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjos skundžiamoje nutartyje padarytai iÅ¡vadai, jog prokurorės 2017 m. gegužės 17 d. nutarime iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakyta dėl PareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytų aplinkybių, susijusių su L. B. galimai padaryta nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismas pritaria prokurorės, ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtų sprendimų motyvams, iÅ¡vadoms ir jų dar kartÄ nekartoja.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, preliminarus duomenų atitikimas BK reglamentuotoms nusikalstamų veikų dispozicijoms yra bÅ«tinas, todėl pagrįstai prokurorė, atlikusi PareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų analizę ir nustačiusi, kad pateiktuose duomenyse nėra nusikalstamos veikos, kuriÄ praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ L. B. atžvilgiu, požymių, priėmė sprendimÄ ikiteisminio tyrimo nepradėti. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog prokuroras yra savarankiÅ¡kas priimdamas sprendimus tyrimo byloje ir nei apylinkės, nei apygardos teismai negali įpareigoti prokuroro pradėti ir užbaigti ikiteisminį tyrimÄ bei bylÄ perduoti teismui, jei prokuroro pozicija aptariamu klausimu yra kitokia.AukÅ¡tesnės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ apelianto reiÅ¡kiamÄ abejonę dėl byloje surinktų duomenų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikÅ¡mės apeliacinės instancijos teismo daromoms iÅ¡vadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. mutati mutandis Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59–60). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju prokurorė motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, atmetusi PareiÅ¡kėjo skundÄ tuo pačiu klausimu, kadangi Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 3 dalyje, todėl naikinti skundžiamÄ ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį nėra teisinio pagrindo.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, nutarė: PareiÅ¡kėjo R. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 31 d. nutartį. Nutartis neskundžiama.              Teisėjas              Donatas Jatužis