2020-10-28 Nr. AB-20381-3-61-3-04450-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1995-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04450-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Toza“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Toza“ skundą atsakovui Europos socialinio fondo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Toza“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. IT01 dėl pažeidimo (toliau – ir Sprendimas), dalį, nesusijusią su viešaisiais pirkimais, t. y. dėl neatitikimo projekto sutarties 6.20 punkto, dėl ko netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos – 86 608,15 Eur (tiesioginės išlaidos – 75 311,43 Eur, netiesioginės išlaidos – 11 296,72 Eur, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšos – 60 625,70 Eur projekto vykdytojo lėšos – 25 982,45 Eur), pateiktos mokėjimo prašyme Nr. MP009, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. pasirašė sutartį su atsakovu dėl projekto „Darbuotojų kompetencijos didinimas įmonėje Toza“ Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056 (toliau – ir Projektas) vykdymo. Atsakovas Projekte 2018 m. balandžio 30 d. pradėjo pažeidimo tyrimą dėl galimų UAB „Toza“ viešųjų pirkimų pažeidimų. Atliekant pažeidimo tyrimą jo apimtis buvo išplėsta paaiškėjus informacijai, kad dėl Projekto vykdytojo akcininkų pasikeitimų Projekto vykdytojas galimai nebetenkina 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-805 „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 (toliau – ir Aprašas) keliamų reikalavimų pareiškėjui. Agentūra, atlikusi pažeidimo tyrimą, atsižvelgdama į Taisyklių 460.7 ir 457 punktų pažeidimus, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) 2.2 dalies 15 punktu, nusprendė taikyti 5 procentų finansinę korekciją nuo Projekto vykdytojui kompensuotos pagal Pirkimo sutartį sumos (nuo 58 918,31 Eur tiesioginių išlaidų bei 8 837,75 Eur netiesioginių išlaidų) ir su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti. Taip pat Agentūra savo Sprendime nustatė, jog Projekte buvo padarytas dar vienas pažeidimas, kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Projekto vykdytoju akcininku nebuvo užsienio investuotojas (įmonė), darantis projekto vykdytojui lemiamą įtaką, todėl Projekto vykdytojas pažeidė Projekto sutarties 6.20 punkte numatytą reikalavimą viso projekto įgyvendinimo metu atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui ir nutarė pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidas – 86 608,15 Eur (tiesioginės išlaidos 75 311,43 Eur, netiesioginės išlaidos 11 296,72 Eur, Europos Sąjungos lėšos 60 625,70 Eur, projekto vykdytojo lėšos 25 982,45 Eur).

3. Pareiškėjas teigia, kad pažeidimo tyrimo metu Agentūra 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. ESFS14-2018-00584 prašė pareiškėjo pateikti informaciją apie visus įmonės akcininkų pasikeitimus nuo paraiškos pateikimo dienos. Agentūrai pareiškėjas atsakė, kad „visu projekto laikotarpiu pagrindiniai akcininkai buvo užsienio juridinis asmuo, o tiksliau įmonė SIA HUB ENERGY, turinti 51 vienetą (toliau – ir vnt.) paprastųjų vardinių įmonės UAB „Toza“ akcijų. Likusias akcijas – 49 vnt. paprastųjų vardinių įmonės akcijų valdė įmonės vadovė K.

M.. 2017 metų gruodžio 28 d. visas įmonės akcijas įsigijo užsienietis D. M. P., kuris šiuo metu yra įmonės vadovas. Nuo 2017 metų gruodžio mėnesio, įmonės akcininkas vykdė derybas su užsienio investuotojais, tačiau deryboms užsitęsus įmonės UAB Toza akcijos (72 vienetai paprastųjų vardinių akcijų) buvo parduotos tik 2018 m. sausio 6 d., užsienio juridiniam vienetui, įmonei ProVAS Group s. r. o. Šiuo metu pagrindimai įmonės akcininkai yra užsienio juridinis asmuo, todėl UAB „Toza“ atitinka Projekto Aprašo reikalavimus.

Agentūrai buvo pateiktos 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Pareiškėjas nesutiko, jog Latvijos įmonė SIA „HUB ENERGY“ nebuvo registruota juridinių asmenų registre, kadangi iš išrašo apie akcininkus iš Registrų centro duomenų matyti, jog įmonė SIA „HUB ENERGY“ yra pareiškėjo akcininkė, kuri valdo 51 procentą įmonės akcijų, todėl Projektui keliami reikalavimai yra įgyvendinti. Agentūros Sprendime padaryta įstatymui prieštaraujanti išvada, jog akcijų pardavimas ne notarine forma suponuoja prielaidą, jog sandoris fiktyvus.

Akcijų pardavimas ne notarine forma nedaro sandorio negaliojančiu. Šiuo atveju buvo pasirinktas greitesnis akcijų pirkimo-pardavimo būdas, kadangi laiko atžvilgiu kiekviena diena buvo itin svarbi. Visi akcijų perleidimo sandoriai neprieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytiems reikalavimams, nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Taigi UAB „Toza“ nuo 2018 m. sausio 6 d. atitinka 2016 m. gegužės 9 d. Projekto sutarties 6.20 punktą. Akcijų pardavimo-pirkimo sutarčių įregistravimas VĮ Registrų centre atlieka jų išviešinimo, o ne nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančią funkciją, todėl atliktų sandorių neįregistravimas VĮ Registrų centre nereiškia, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartys netenka juridinės galios.

4. Atsakovas Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Agentūra, projekte atlikusi pažeidimo tyrimą nustatė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio pareiškėjo akcininku buvo fizinis asmuo D. M. P., todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjas neatitiko Aprašo reikalavimų, tuo pažeisdamas Projekto sutarties 6.20 punktą. Šią aplinkybę Agentūra nustatė Projekto administravimo metu patikrinusi VĮ Registrų centras duomenis, t. y. 2018 m. kovo 20 d. išplėstinį išrašą. Agentūrai pareiškėjas pateikė tris 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), kuriomis Čekijoje registruota įmonė ProVas Group s.r.o. iš D. M. P. įsigijo 72 vnt. (įmonė išleidusi 100 vnt. akcijų, todėl tai atitinka 72 proc.) paprastųjų vardinių pareiškėjo akcijų (akcijos pirktos trimis sutartimis kiekvieną dieną po 24 vnt.), tačiau Agentūra nustatė, kad šis akcininkų pasikeitimas juridinių asmenų registre nebuvo užregistruotas, o Registrų centrui pateiktas minėtoms sutartims prieštaraujantis dokumentas, t. y. 2018 m. vasario 20 d. vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę pareiškėjo vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti save. Atsižvelgiant į pareiškėjo atžvilgiu atliekamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, Agentūra pasiliko teisę paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms įtakos pažeidimo tyrimo rezultatams ir (ar) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, patvirtinančiam nusikalstamą veiką, pažeidimo tyrimą atnaujinti ir priimti sprendimą šioje dalyje nustatyti pažeidimą bei susigrąžinti visas išmokėtas ES lėšas.

6. Atsakovas teigė, kad ginčo sandorio forma prieštarauja CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktui, reglamentuojančiam tokių sandorių formą. Be to, juridinių asmenų registre registruotas 2018 m. vasario 20 d. D. M. P., kaip vienintelio akcininko, sprendimas, kuris patvirtina tai, kad kvestionuojamomis sutartimis akcijos 2018 m. sausio mėnesį užsienio įmonei nebuvo parduotos, o ProVas Group s.r.o. pareiškėjo akcininke, Registrų centro duomenimis, yra tik nuo 2018 m. gegužės 15 d. (įregistruota 2018 m. gegužės 28 d.). Taigi Agentūra priėmė sprendimą nustatyti projekte pažeidimą, kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio Projekto vykdytojo akcininku nebuvo užsienio investuotojas (įmonė), darantis Projekto vykdytojui lemiamą įtaką, todėl Projekto vykdytojas pažeidė Projekto sutarties 6.20 punkte numatytą reikalavimą viso Projekto įgyvendinimo metu atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui ir šiuo laikotarpiu patirtas bei deklaruotas išlaidas (86 608,15 Eur) pripažino netinkamomis finansuoti.

Pareiškėjo teiginys, kad 2018 m. sausio 4-6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo papildytos punktu dėl vėlesnio jų įsigaliojimo 2018 metų gegužės mėnesį pagrindžia, jog sandorio objektas ne tik buvo dirbtinai išskaidytas, vengiant privalomos formos, tačiau negaliojo ir dėl pačių sandorio šalių valios, nustatant vėlesnę jo įsigaliojimo datą. Taigi 2018 m. sausio 4–6 d. pareiškėjo akcijos nebuvo perleistos Čekijos įmonei ProVAS Group s.r.o. Pažymėjo, kad Agentūra kvestionuoja 2018 m. sausio 4–6 d. sutartis dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, kuris šiuo atveju daro sandorį negaliojančiu, bei dėl kitų aplinkybių, kurios leidžia apskritai abejoti tokio sandorio tikrumu.

Teigė, kad SIA „HUB ENERGY“ jokiu pareiškėjo veiklos laikotarpiu neregistruota kaip įmonės akcininkė. Agentūra apie įtariamą pažeidimą sužinojo ne iš Projektą administruojančios įmonės, o išsiaiškino pati, atlikdama Projekto administravimo veiksmus. Taigi pareiškėjas nesilaikė ne tik Projekto sutarties 6.20 punkte numatyto reikalavimo viso Projekto įgyvendinimo metu atitikti Aprašo reikalavimus, bet ir nedelsiant informuoti Agentūrą apie bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos jo atitikimui Aprašo reikalavimams.

Pareiškėjas šiuo atveju prieštarauja pats sau, teigdamas, kad 2018 m. sausio 4-6 d. sutartimis akcijos buvo perleistos, nors iki 2018 m. gegužės 14 d. sutartys, jo paties teigimu, negaliojo.

7. Atsakovas nurodė, kad Projekto pažeidimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir remiantis objektyviais duomenimis ir dokumentais, sprendimu dėl pažeidimo abejoti nėra pagrindo, be to, tyrimo metu pareiškėjui ne kartą buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus, paaiškinimus ir visi pateikti paaiškinimai bei dokumentai buvo įvertinti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad UAB „Toza“ įgyvendina iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056 „Darbuotojų kompetencijos didinimas įmonėje Toza“ pagal pareiškėjos UAB „Toza“ ir atsakovės 2016 m. gegužės 9 d. pasirašytą Projekto finansavimo sutartį Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056 (toliau – ir Projekto sutartis). Projekto finansavimo ir įgyvendinimo sąlygas be Projekto sutarties taip pat reglamentuoja 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.4.3-ESFA-K-805 „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1. 2016 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Latvijos įmonė SIA „HUB ENERGY“ iš pareiškėjo akcininkės K. M. įsigijo 51 procentą pareiškėjo akcijų. Paraiškos teikimo ir sprendimo skirti ES finansinę paramą priėmimo metu, pareiškėjui lemiamą įtaką darė SIA „HUB ENERGY“, turėjusi kontrolinį pareiškėjo akcijų paketą. 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis Čekijoje registruota įmonė ProVas Group s.r.o. iš D. M. P. įsigijo 72 vnt. (įmonė išleidusi 100 vnt. akcijų, todėl tai atitinka 72 proc.) paprastųjų vardinių pareiškėjo akcijų. Šis akcininkų pasikeitimas juridinių asmenų registre nebuvo užregistruotas. 2018 m. vasario 20 d. VĮ Registro centrui buvo pateiktas vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę pareiškėjo vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti M. P. (save). Agentūra, atlikusi Projekto pažeidimo tyrimą, nustatė, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio pareiškėjo akcininku buvo fizinis asmuo D. M. P., kas reiškia, jog pareiškėjas neatitiko Aprašo reikalavimų, tuo pažeisdamas Projekto sutarties 6.20 punktą.

10. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad 2018 m. sausio 4 d. D. M. P. sudarė UAB „Toza“ 24 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 25 Eur pirkimo – pardavimo sandorį su pirkėju ProVAS Group s.r.o, atkreipė dėmesį, jog tos pačios šalys analogiško turinio (ir akcijų kiekio) sandorius sudarė ir 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 6 d. Taigi, per tris dienas (2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 6 d.) buvo perleistos 72 vnt. (72 procentai) UAB „Toza“ akcijų. Todėl teismas visiškai sutiko su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjas žinojo, kad užsienio investuotojas turi daryti pareiškėjui lemiamą įtaką ir jam reikės perleisti didžiąją dalį akcijų, todėl akivaizdu, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių tikslas ir valia buvo perleisti visas 72 akcijas, o tokiu atveju įstatymas numato notarinę sandorio formą. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, jog ne notarinis akcijų pirkimo-pardavimo būdas buvo pasirinktas siekiant greičiau įforminti sandorius, pritardamas atsakovui, kad minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai tam pačiam juridiniam asmeniui buvo dirbtinai išskaidyti per tris dienas aiškiai siekiant tokiu būdu išvengti įstatyme numatytos imperatyvios pareigos dėl privalomos notarinės sandorio formos.

11. Teismas, atsižvelgdamas į CK 1.93 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, ir į šio straipsnio 3 dalį, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, sprendė, jog minėti trys akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai, kurio esmė ir ketinimas buvo perleisti 72 procentus akcijų, turėjo būti sudaromi notarine forma. Todėl teismas sutiko su atsakovu, jog užsienio juridinis asmuo ProVAS Group s.r.o. 2018 m. sausio 4–6 d. negalėjo tapti pareiškėjo akcininke, kas reiškia, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu neatitiko Apraše numatytų reikalavimų dėl lemiamos užsienio investuotojo įtakos. Be to, nors pareiškėjas nurodo, jog nuo 2018 m. sausio 6 d. akcininkais tapo užsienio juridinis asmuo ProVAS Group s.r.o., tačiau 2018 m. vasario 20 d. VĮ Registro centrui buvo pateiktas vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę pareiškėjo vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti M. P. (save). Šiuo atveju teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad vadovas nebuvo įsigilinęs į įstatymo reikalavimus ir nepranešęs įmonės atstovui, jog yra įvykdytas akcijų pirkimas-pardavimas, pasirašė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo atleido buvusią vadovę ir įmonės direktoriumi paskyrė save. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vadovą (bendrovės dalyvį) ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, todėl sprendimo, kuriame akcininkas D. M. P. save 2018 m. vasario 20 d. įvardija vieninteliu akcininku (turinčiu 100 procentų UAB „Toza“ akcijų) ir priima vienintelio akcininko kompetencijai priskiriamus sprendimus, pasirašymas (kai anot anksčiau minėtų akcijų pirkimo-pardavimo sandorių buvo perleista 75 procentai akcijų Čekijos įmonei), nelaikytinas vadovo techninio pobūdžio klaida.

12. Teismas pažymėjo, kad Agentūra kvestionuoja 2018 m. sausio 4-6 d. sutartis ne dėl to, kad šios sutartys nėra išviešintos juridinių asmenų registre, o dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo. Taigi teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad Agentūra priėmė teisėtą Sprendimą, nustatydama Projekto vykdytojo Projekto pažeidimą, kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio projekto vykdytojo akcininku nebuvo užsienio investuotojas (įmonė), darantis Projekto vykdytojui lemiamą įtaką, todėl Projekto vykdytojas pažeidė Projekto sutarties 6.20 punkte numatytą reikalavimą viso Projekto įgyvendinimo metu atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui ir sprendė, jog atsakovas pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti šiuo laikotarpiu patirtas bei deklaruotas išlaidas (86 608,15 Eur).

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. lapkričio 14 d. Nr. IT01 sprendimo dėl pažeidimo dalį, nesusijusią su viešaisiais pirkimais, t. y. dėl neatitikimo Projekto sutarties 6.20 punktu, dėl ko netinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos – 86 608,15 Eur (tiesioginės išlaidos – 75 311,43 Eur, netiesioginės išlaidos – 11 296,72 Eur; ES lėšos –60 625,70 projekto vykdytojo lėšos – 25 982,45 Eur) pateiktas mokėjimo prašyme Nr. MP009, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorių. Pareiškėjas, teikdamas paraišką dėl Projekto „Darbuotojų kompetencijos didinimas įmonėje Toza“ kartu su paraiška pateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią matyti, jog 51 procentas akcijų priklauso Latvijos įmonei ŠIA „HUB ENERGY“ (51 proc. akcijų) ir K. M. (49 proc. akcijų), kas reiškia, jog Projektui keliami reikalavimai buvo įgyvendinti. Pagal Agentūrai pateiktus duomenis matyti, jog 2017 m. gruodžio 28 įmonės akcijos buvo parduotos fiziniam asmeniui D. M. P., kuris 2018 m. kovo 20 d. tapo įmonės vadovu. Nuo pat akcijų pardavimo buvo pradėtos investuotojų paieškos. Dėl akcininkų pasikeitimo buvo informuota Projektą administruojanti įmonė, kuri turėjo pranešti Agentūrai esamus pasikeitimus ir supažindinti su naujų investuotojų paieškų eiga. Agentūra, pradėjusi pažeidimo tyrimą 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. ESFS 14-2018-00584, paprašė Projekto vykdytojo pateikti informaciją apie visus įmonės akcininkų pasikeitimus nuo paraiškos pateikimo dienos. UAB „Toza“, atsakydama Agentūrai nurodė, kad „visu projekto laikotarpiu pagrindiniai akcininkai buvo užsienio juridinis asmuo – įmonė SIA „HUB ENERGY“, turinti 51 vienetą paprastųjų vardinių įmonės UAB „Toza“ akcijų, o likusias akcijas – 49 vienetus paprastųjų vardinių įmonės akcijų valdė įmonės vadovė K. M.. 2017 m. gruodžio 28 d. visas įmonės akcijas įsigijo užsienietis D. M. P., kuris šiuo metu yra įmonės vadovas. Nuo 2017 metų gruodžio mėnesio įmonės akcininkas vykdė derybas su užsienio investuotojais, tačiau deryboms užsitęsus įmonės UAB „Toza“ akcijos (72 vienetai paprastųjų vardinių akcijų) buvo parduotos tik 2018 m. sausio 6 d. užsienio juridiniam vienetui, įmonei ProVAS Group s.r.o. Šiuo metu pagrindiniai įmonės akcininkai yra užsienio juridinis asmuo, todėl, priešingai, nei teigiama Sprendime, pareiškėjas atitinka Projekto Aprašo reikalavimus. Taip pat Agentūrai buvo pateiktos 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys.

15. Pareiškėjas pažymi, kad jo akcininkai ir vadovas yra užsienio piliečiai. Jau prieš įvykdant akcijų pirkimo-pardavimo sandorį naujasis akcininkas buvo informuotas, jog įmonė vykdo europinį projektą ir turi griežtus sutartinius įsipareigojimus, iš kurių vienas reikalauja, jog įmonės investuotojai būtų užsienio juridinis vienetas. Akcininkas nedelsdamas pradėjo vykdyti investuotojų paieškas ir, kaip matyti iš sutarčių, per gana trumpą laiką Projekto reikalavimas buvo įgyvendintas, t. y. jau sausio mėnesį akcijos buvo perleistos užsienio investuotojui įmonei ProVas Group s.r.o., kas reiškia, jog realiai įmonę valdė užsienio investuotojo įmonė. Pagrindinis ginčas kyla dėl Agentūros Sprendime padarytos įstatymui prieštaraujančios išvados, jog akcijų pardavimas ne notarine forma suponuoja prielaidą, jog sandoris gali būti fiktyvus. Toks skundžiamo Agentūros Sprendimo motyvas yra teisiškai nepagrįstas ir klaidinantis, kadangi tokią akcijų pardavimų formą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Kaip nurodoma CK, uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaromos paprasta rašytine forma, išskyrus atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Akcijų pardavimas ne notarine forma nedaro sandorio negaliojančiu. Pažymi, jog vertinant, kiek laiko užtrunka sandorio įgyvendinimas naudojantis notaro paslaugomis, šiuo atveju buvo pasirinktas greitesnis akcijų pirkimo-pardavimo būdas, kadangi laiko atžvilgiu kiekviena diena buvo itin svarbi. Todėl Sprendime padaryta nepagrįsta ir įstatymui prieštaraujanti išvada, jog sudarant minėtus sandorius, buvo sąmoningai vengiama privalomos notarinės sandorių formos. Priešingai, visi akcijų perleidimo sandoriai neprieštaravo CK nustatytiems reikalavimams, nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

16. Pažymi, kad teismas savo sprendime nepagrįstai teigia, jog esant valiai perleisti 72 vnt. akcijų privaloma laikytis notarinės sandorių formos. Pareiškėjo manymu, tokia pozicija prieštarauja CK, kadangi būtent CK numato galimybę rinktis, kokia forma bus įvykdytas akcijų pirkimo pardavimo sandoris. Vadovaujantis skundžiamame sprendime išsakyta pozicija matyti, jog ne notarinio sandorio galimybė yra visiškai negalima arba stipriai ribojama, kadangi galint parduoti didesnį skaičių akcijų, nei 25 vienetai CK nurodytos pasirinkimo galimybės nelieka. Šiuo atveju sukuriama turinio ir formos kolizija. Agentūros Sprendime taip pat nurodoma, jog tiriant pažeidimą buvo gauti prieštaraujantys duomenys, t. y. paaiškinime buvo nurodyta, jog nuo 2018 m. sausio 6 d. akcininkais tapo užsienio juridinis asmuo ProVas Group s.r.o., o vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis 2018 m. vasario 20 d. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę projekto vykdytojo vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti save. Agentūrai buvo pateiktas paaiškinimas, jog minimos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys 2018 m. gegužės 14 d. buvo papildytos punktu dėl vėlesnės sutarčių įsigaliojimo dienos, kadangi dėl techninės vadovo klaidos 2018 m. vasario 20 d. buvo įregistruotas klaidingos formos vienintelio akcininko sprendimas. Kartu pareiškėjas pateikė Registrų centro 2018 m. birželio 5 d. išplėstinį išrašą, kuriame matyti, kad Čekijos įmonė ProVas Group s.r.o. akcininke įregistruota 2018 m. gegužės 28 d.

17. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog UAB „Toza“ valdantys organai yra užsienio juridinis ir fizinis asmenys. Dėl šios priežasties vadovas, neįsigilinęs į įstatyminius reikalavimus ir nepranešęs įmonės atstovui, jog yra įvykdytas akcijų pirkimo-pardavimas, pasirašė vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo atleido buvusią vadovę ir įmonės direktoriumi paskyrė save. Tik vėliau informavus vadovą, jog vykdomame Projekte yra tiriamas galimas pažeidimas dėl neatitikimo Projekto sutarties 6.20 punktui, vadovas įmonės atstovui pateikė akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, jog 2018 m. vasario 20 d.

D. M. P. nebebuvo vienintelis UAB Toza akcininkas. Dėl šios priežasties akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo papildytos punktu dėl vėlesnio sutarčių įsigaliojimo, o Čekijos įmonė ProVas Group s.r.o. akcininke įregistruota 2018 m. gegužės 28 d. Akivaizdu, jog pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 6 d. atitinka 2016 m. gegužės 9 d. Projekto sutarties 6.20 punktą, kuriuo Projekto vykdytojas viso Projekto įgyvendinimo metu įsipareigojo atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui. Šį faktą įrodo ir įmonės akcijų žurnalas, kuriame matyti atlikti įrašai apie sudarytus akcijų pirkimo-pardavimo sandorius.

Akcijų pardavimo-pirkimo sutarčių įregistravimas VĮ Registrų centre atlieka jų išviešinimo, o ne nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančią funkciją, todėl atliktų sandorių neįregistravimas VĮ Registrų centre nereiškia, jog akcijų pirkimo-pardavimo sutartys netenka juridinės galios, su kuo savo sprendime sutiko ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl pareiškėjas visiškai nesutinka su sprendime padaryta išvada, kad nuo 2017 m. gruodžio mėnesio (fizinio asmens D. M. P. tapimo akcininku) iki 2018 m. gegužės mėnesio (juridinio fakto – ProVas Group s.r.o. tapimo akcininke įregistravimo valstybiniame juridinių asmenų registre) UAB „Toza“ netenkino pareiškėjui keliamų reikalavimų, t. y. akcininku nebuvo užsienio investuotojas (įmonė), darantis Projekto vykdytojui lemiamą įtaką.

Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūros Sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidas – 86 608,15 Eur (tiesioginės išlaidos – 75 311,43 Eur, netiesioginės išlaidos – 11 296,72 Eur; ES lėšos – 60 625,70 Eur, Projekto vykdytojo lėšos – 25 982,45 Eur), pateiktas mokėjimo prašyme Nr. MP009, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

18. Atsakovas Europos socialinio fondo agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro išplėstiniais išrašais su istorija, SIA „HUB ENERGY“ jokiu pareiškėjo veiklos laikotarpiu neregistruota kaip įmonės akcininke. Tačiau akcijų perleidimo SIA „HUB ENERGY“ sandoris buvo patvirtintas notaro, todėl Agentūra neneigia SIA „HUB ENERGY“ buvimo akcininke paraiškos teikimo metu (jei baudžiamojoje byloje nebus nustatyta kitaip). Remiantis tuo, Agentūra pažeidimo bei netinkamų finansuoti išlaidų šioje dalyje nenustatė, todėl plačiau dėl šio argumento nepasisako. Pažymi, kad Agentūra apie įtariamą pažeidimą sužinojo ne iš Projektą administruojančios įmonės, o išsiaiškino pati, atlikdama Projekto administravimo veiksmus, todėl pareiškėjas nesilaikė ne tik Projekto sutarties 6.20 punkte numatyto reikalavimo viso Projekto įgyvendinimo metu atitikti Aprašo reikalavimus, bet ir nedelsiant informuoti Agentūrą apie bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos jo atitikimui Aprašo reikalavimams. Pažymi, kad pareiškėjui netaikoma nei viena CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta išimtis, todėl perleidžiant 25 procentus ar daugiau akcijų, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas privalo būti patvirtintas notaro.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas žinojo, jog užsienio investuotojas turi daryti pareiškėjui lemiamą įtaką ir jam reikės perleisti didžiąją dalį akcijų, taigi akivaizdu, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių tikslas ir valia buvo perleisti visas 72 akcijas, o tokiu atveju reikalinga notarinė sandorio forma. Be to, pareiškėjas savo skunde pats pripažįsta, kad „vertinant kiek laiko užtrunka sandorio įgyvendinimas naudojantis notaro paslaugomis, šiuo atveju buvo pasirinktas greitesnis akcijų pirkimo-pardavimo būdas“, t. y. suprasdamas, jog sudarant vieną visų 72 perleidžiamų akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, bus reikalingas notaro patvirtinimas, sandorį dirbtinai išskaidė, nors buvo siekiama parduoti visas 72 akcijas vienai įmonei. Šiuo atveju notarinės formos nesilaikymas 2018 m. sausio 4–6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis daro negaliojančias. Atsižvelgiant į tai, kad ProVAS Group s.r.o. 2018 m. sausio 4–6 d. netapo pareiškėjo akcininke, todėl pažeidimo tyrimo metu pareiškėjo pateiktos sutartys neįrodo, kad jis minėtu laikotarpiu atitiko Apraše numatytus reikalavimus dėl lemiamos užsienio investuotojo įtakos. Teismo sprendime konstatuota, kad šie Agentūros argumentai yra visiškai pagrįsti, nes akivaizdu, jog pareiškėjas siekė perleisti visas 72 akcijas, o tokiu atveju įstatymas numato notarinę sandorio formą. Esant tokiai situacijai (kai perleidžiami 25 proc. ar daugiau akcijų), CK imperatyviai nurodo, kokios formos sandoris turi būti ir iš tiesų šalims nesuteikia sandorio formos pasirinkimo laisvės. Atsižvelgiant į tai, kad CK paskirtis ir yra reglamentuoti asmenų civilinius santykius ir nustatyti su jais atitinkamai susijusias taisykles šiuo atveju pareiškėjas negalėjo pasirinkti sandorio sudarymo būdą savo nuožiūra.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia Sprendime konstatuoto pažeidimo, kadangi dokumento, kuriame akcininkas save įvardija vieninteliu akcininku ir priima vienintelio akcininko kompetencijai priskiriamus sprendimus, pasirašymas nėra techninio pobūdžio vadovo klaida. Pažymi, kad pažeidimo tyrimo metu pateiktas 2018 m. sausio 4–6 d. sutartis pasirašė Čekijos įmonės ProVAS Group s.r.o. direktorius ir 2017 m. gruodžio 28 d. vieninteliu pareiškėjo akcininku registruotas D. M. P., kuris 2018 m. vasario 20 d. vienintelio akcininko sprendime nurodo, jog turėdamas 100 paprastųjų vardinių pareiškėjo akcijų, būdamas vienintelis UAB „Toza“ akcininkas bei vadovaudamasis CK, Akcinių bendrovių įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais aktais, priima sprendimus dėl direktoriaus atleidimo ir paskyrimo. Akivaizdu, kad jokio specialaus įsigilinimo į įstatymų nuostatas ar jų išskirtinio išmanymo nereikalauja suvokimas, jog akcininkas (D. M. P.) sausio mėnesį perleidęs didžiąją dalį akcijų kitam subjektui (ProVAS Group s.r.o.), vasario mėnesį savęs nebegali vadinti vieninteliu akcininku, turinčiu 100 proc. įmonės akcijų ir priimti Akcinių bendrovių įstatyme vienintelio akcininko kompetencijai priskirtus sprendimus. Teismo sprendime taip pat pažymėta, jog vadovą (bendrovės dalyvį) ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, todėl sprendimo, kuriame akcininkas D. M. P. save 2018 m. vasario 20 d. įvardija vieninteliu akcininku (turinčiu 100 procentų akcijų) ir priima vienintelio akcininko kompetencijai priskiriamus sprendimus, pasirašymas, nelaikytinas vadovo techninio pobūdžio klaida. Be to, pareiškėjo teiginys, kad 2018 m. sausio 4–6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo papildytos punktu dėl vėlesnio jų įsigaliojimo 2018 metų gegužės mėnesį, pagrindžia, jog sandorio objektas ne tik buvo dirbtinai išskaidytas vengiant privalomos formos, tačiau negaliojo ir dėl pačių sandorio šalių valios nustatant vėlesnę jo įsigaliojimo datą. Tai tik patvirtina Agentūros išvadą, kad 2018 m. sausio 4–6 d. pareiškėjo akcijos nebuvo perleistos Čekijos įmonei ProVAS Group s.r.o.

22. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Agentūra kvestionuoja 2018 m. sausio 4–6 d. sutartis ne dėl to, jog šios sutartys nėra išviešintos juridinių asmenų registre, o dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo, kuris šiuo atveju daro sandorį negaliojančiu, bei dėl kitų aptartų aplinkybių, kurios leidžia apskritai abejoti tokio sandorio tikrumu. Pareiškėjo argumentas, kad jis nuo 2018 m. sausio 6 d. atitiko Projekto sutarties 6.20 punktą, yra nepagrįstas ir nesutampa su aptartu skundo argumentu, kad minėtos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys dėl tariamai techninių klaidų įsigaliojo tik 2018 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas šiuo atveju prieštarauja pats sau, teigdamas, kad 2018 m. sausio 4–6 d. sutartimis akcijos buvo perleistos, nors iki 2018 m. gegužės 14 d. sutartys, jo paties teigimu, negaliojo. Todėl pareiškėjas deklaratyviais, abstrakčiais ir prieštaringais teiginiais skundžia atsakovo Sprendimą dėl pažeidimo. Atsakovas vertina, kad Projekto pažeidimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir remiantis objektyviais duomenimis ir dokumentais. Tyrimo metu pareiškėjui ne kartą buvo suteikta galimybė išsakyti savo argumentus/paaiškinimus ir visi pateikti paaiškinimai bei dokumentai buvo įvertinti. Agentūra nustatė, kad oficialių dokumentų duomenimis, nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio Projekto vykdytoju akcininku nebuvo užsienio investuotojo įmonė, daranti Projekto vykdytojui lemiamą įtaką, todėl Projekto vykdytojas pažeidė projekto sutarties 6.20 punkte numatytą reikalavimą viso Projekto įgyvendinimo metu atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui. Projekto vykdytojo pateikti dokumentai, t. y. 2018 m. sausio 4–6 d. akcijų perleidimo ProVAS Group s.r.o. sutartys kelia pagrįstų abejonių savo tikrumu, o pateikti paaiškinimai jų nepašalina, nes yra teisiškai nepagrįsti, prieštaringi ir deklaratyvūs. Sprendime dėl pažeidimo padarytą išvadą patvirtina ir VĮ Registrų centre esantys dokumentai, oficialūs VĮ Registro centro išrašai, kuriais Agentūra vadovavosi priimdama Sprendimą. Agentūros įsitikinimu, Sprendimu dėl pažeidimo abejoti nėra pagrindo, o skundžiamas teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio, 56 straipsnio 2 dalies ir 80 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalies, nesusijusios su viešaisiais pirkimais, projekte Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056, pagrįstumo.

24. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 09.4.3-ESFA-K-805-01-0056 „Darbuotojų kompetencijos didinimas įmonėje „Toza“ sutartis buvo pasirašyta 2016 m. gegužės 9 d. Sutarties 6.20 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas viso projekto įgyvendinimo metu privalo atitikti Apraše numatytus reikalavimus pareiškėjui ir nedelsiant informuoti įgyvendinančiąją instituciją apie bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos jo atitikimui Aprašo reikalavimams.

26. Pagal Aprašą galimi pareiškėjai yra investuotojai, partneriai – negalimi (12 punktas). Aprašo 4.7 punkte nustatyta, kad investuotojas – užsienio investuotojas (įmonė) arba užsienio investuotojo (įmonės) Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatus juridinis asmuo, kuriam užsienio investuotojas daro lemiamą įtaką. Taigi pareiškėjas nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios – 2016 m. gegužės 9 d. iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos – 2019 m. gegužės 8 d. (kaip nustatyta Sutarties 1 priedo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose) privalėjo atitikti Apraše nustatytus reikalavimus.

27. Kartu su paraiška sudaryti Sutartį atsakovui buvo pateikta notarine forma patvirtinta 2016 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Latvijos įmonė SIA „HUB ENERGY“ iš UAB „Toza“ akcininkės K. M. įgijo 51 proc. pareiškėjo akcijų. Tad sudarant Projekto sutartį, anksčiau aptarti Aprašo reikalavimai buvo išpildyti.

28. Tačiau Agentūros atlikto tyrimo metu nustatyta, jog Latvijos įmonė SIA „HUB ENERGY“ juridinių asmenų registre nebuvo įregistruota, o nuo 2017 m. gruodžio 28 d. pagrindiniu akcininku įregistruotas užsienio fizinis asmuo D. M. P. (b. l. 64-65). Pareiškėjo teigimu, žinodamas, jog UAB „Toza“ vykdo europinį projektą, pagal kurį įmonės investuotojas turi būti užsienio juridinis asmuo, D. M. P. nedelsiant ėmė ieškoti investuotojų, ir 2018 m. sausio 4-6 dienomis sudarė 72 vnt. paprastųjų vardinių akcijų pardavimo pirkimo sutartis su Čekijoje registruota įmone ProVAS Group s.r.o. Toks pagrindinio akcininko pasikeitimas juridinių asmenų registre neužregistruotas, sutartys notarine forma nepatvirtintos. Be to, nors, pareiškėjo tvirtinimu akcijos užsienio investuotojui (įmonei ProVAS Group s.r.o.) parduotos iki 2018 m. sausio 6 d., Registrų centre jau po to, 2018 m. vasario 20 d. įregistruotas vienintelio akcininko D. M. P. sprendimas atleisti iš direktorės pareigų tuometinę UAB „Toza“ vadovę K. M. ir direktoriumi paskirti save.

29. Iš bylos medžiagos matyti, jog Agentūra Sprendime „Dėl pažeidimo“ neneigė Latvijos įmonės SIA „HUB ENERGY“ buvimo projekto vykdytojo akcininke, darančia lemiamą įtaką projekto vykdytojui, tačiau atlikto tyrimo duomenų pagrindu pripažino, kad pareiškėjo pateiktos 2018 m. sausio 4, 5 ir 6 d. paprastos rašytinės formos sutartys nepatvirtina realaus akcijų pardavimo užsienio įmonei. Šias sutartis atsakovas kvestionuoja remdamasis Civilinio kodekso 1.74 ir 1.93 straipsnių nuostatomis bei tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą reguliavimą, notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymuose reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu.

30. Iš projekto vykdytojo Agentūrai pateiktų 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarčių matyti, kad tris dienas iš eilės D. M. P. pardavė ProVas Group s.r.o. po 24 paprastąsias vardines uždarosios akcinės bendrovės „Toza“ akcijas, kurių kiekvienos nominali vertė yra 25 Eur (b. l. 58-60). Atkreiptinas dėmesys, kad sutartys patvirtintos pardavėjo parašu ir UAB „Toza“ antspaudu, o pirkėjo – tik ProVas Group s.r.o. direktoriaus Ž. A. (galimai) parašu, tačiau bendrovės antspaudo nėra. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovu, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog pagal Aprašo 4.7 punkto nuostatas lemiamą įtaką projekto vykdytojui turi daryti užsienio investuotojas, todėl jam būtina perleisti didžiąją dalį akcijų. Todėl akivaizdu, kad toks ir buvo akcijų pirkimo pardavimo sutarčių tikslas ir pareiškėjo valia, o dirbtinai išskaidydamas 72 akcijų pardavimą per tris sandorius (kasdien po 24 vnt.), pareiškėjas siekė išvengti įstatyme nustatytos sandorio notarinės formos. ProVas Group s.r.o., JA uždarosios akcinės bendrovės „Toza“ akcininku juridinių asmenų registre įregistruota tik nuo 2018 m. gegužės 28 d. Apeliaciniame skunde minimas įmonės akcijų žurnalas niekaip nepaneigia Agentūros Sprendime nustatytų aplinkybių. Kiekvienos iš minėtų sutarčių 8 punkte įrašyta, kad sutartis gali būti pakeista ir papildyta tik abipusiu Šalių rašytiniu susitarimu. Tačiau teigdamas, kad 2018 m. sausio 4 d., sausio 5 d. ir sausio 6 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartys buvo papildytos punktu dėl vėlesnio jų įsigaliojimo, pareiškėjas jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą surinktų įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 86 608,15 Eur išlaidų, teisingai nustačiusi, jog nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio projekto vykdytojo akcininku nebuvo užsienio investuotojas (įmonė), darantis projekto vykdytojui lemiamą įtaką ir dėl to konstatavusi Projekto sutarties 6.20 punkto pažeidimą.

32. Apibendrindama byloje nustatytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje nustatytas taisykles, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Toza“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė