b5ad09cb-30df-4e28-b470-dca1e828d933 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-54-739/2023 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01367-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3901-570/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei I.

L. dėl skolos, delspinigių, procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės I. L. (toliau – ir atsakovė) 220,87 Eur skolos, 198 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 261 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 19 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis ir 242 iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. lapkričio 28 d. tarp pradinės kreditorės ir atsakovės (nuomininkės) buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis, kuria nuomotoja perdavė ieÅ¡kovei laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį sutartyje nurodytÄ daiktÄ , o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti per 24 mėnesių terminÄ , mokant kas mėnesinį 16,99 Eur nuomos mokestį, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį pradinei kreditorei tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio nemokėjo, todėl atsakovei siųstu praneÅ¡imu sutartis nuo 2020 m. lapkričio 30 d. buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, o atsakovė liko skolinga 220,87 Eur.

2. Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė 3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 220,87 Eur skolos, 19,88 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 148,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė 6,06 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčijo, ieškovei iš atsakovės priteisė 220,87 Eur skolos.

5. Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti iÅ¡ atsakovės 0,5 procento dydžio už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ delspinigių, kurie pagal pateiktÄ delspinigių paskaičiavimo lentelę sudaro 198 Eur sumÄ , teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, o norėdama, kad bÅ«tų priteisti didesni nei minimalÅ«s nuostoliai, ieÅ¡kovė privalėjo juos įrodyti.

Sprendė, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai (0,5 procento už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ ) yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytÄ minimalų vartotojų teisių apsaugos standartÄ , todėl mažintini iki 0,05 procento dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgęs į tai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 19,88 Eur delspinigių (220,87 Eur × 0,05 procento × 180 dienų). III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 6.

IeÅ¡kovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės I. L. 198 Eur delspinigių bei 261 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat praÅ¡o priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ . 6.1. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad Å¡is įstatymas netaikomas nuomos ar iÅ¡perkamosios nuomos sutartims, kai Å¡iose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. 6.2.

Apeliantė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau, pasak apeliantės, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , apimantį ir sutarties sÄ lygų (taip pat ir netesybų) nustatymÄ . Mano, kad teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas iki 19,88 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas deÅ¡imt kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . 6.3.

Teigia, kad teismas, vertindamas praÅ¡omų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visÄ , bet už sutrumpintÄ laikÄ , t. y. už 180 dienų. 6.4. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas analogiÅ¡koje byloje 2021 m. rugsėjo 28 d. pasisakė, jog pirmosios instancijos teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 277,20 Eur iki 27,71 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas deÅ¡imt kartų, iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑1455‑259/2021). 6.5.

Mano, kad pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja Å¡alių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. 6.6. Teigia, kad nustačius, jog apeliantės ieÅ¡kinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo tenkino tik iÅ¡ dalies. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neteisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančius įstatymus ir, atsižvelgus į tai, kad delspinigiai buvo Å¡alių sutarti, neturėjo pagrindo sumažinti ieÅ¡kovei priteistinų delspinigių dydžio.

9. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 28 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovės (nuomininkės) buvo sudaryta iÅ¡perkamosios nuomos sutartis Nr. BK-019972 (toliau – ir Sutartis), kuria nuomotoja perdavė ieÅ¡kovei laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį Sutartyje nurodytÄ daiktÄ (baldus), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti per 24 mėnesių terminÄ , mokant kas mėnesinį 16,99 Eur nuomos mokestį, tačiau savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, nuomos mokesčio nemokėjo, todėl atsakovei 2020 m. lapkričio 30 d. siųsta pretenzija buvo nurodyta, kad skolos nesumokėjus, Sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė liko skolinga 220,87 Eur. Taip pat nustatyta, kad pagal 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01 pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ pagal Sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimÄ atsakovė buvo informuota 2021 m. sausio 20 d. praneÅ¡imu.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo teisiniai santykiai kyla iÅ¡ iÅ¡perkamosios nuomos santykių, apeliantė su tokiu ginčo teisinių santykių vertinimu sutinka, taip pat nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutarties sÄ lygas, todėl jai kyla pareiga sumokėti ne tik skolÄ , bet ir Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procento normÄ ir iÅ¡ viso priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 19,88 Eur sumÄ , vietoje praÅ¡ytų 198 Eur.

11. Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymÄ ir naudojimÄ si, o už daiktÄ užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos iÅ¡perkamÄ ja nuoma (ar kita panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu iÅ¡simokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja bei silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi.

12. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliante, kad Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Tačiau teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų. GinÄÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas netesybų skaičiavimÄ reglamentuojančias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktikÄ , neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių iÅ¡ atsakovės priteisimo, nepagrįstai juos sumažino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas.

14. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas netesybų dydžio klausimÄ sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y., į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kas reiÅ¡kia, kad sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tiesiogiai netaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų dėl netesybų skaičiavimo dydžio, trukmės ar mažinimo, bet, pagrįstai nurodęs, kad Å¡iuo atveju atsakovė, kaip vartotoja, laikytina silpnesniÄ jÄ sutarties Å¡alimi, rėmėsi minėtame įstatyme nurodytu netesybų dydžiu kaip orientaciniu kriterijumi.

15. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principÄ , iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ ir vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio Å¡alies, interesų apsaugos principu. Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieÅ¡tarauja pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sÄ lygoms, tokia delspinigių norma užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nelaikytina neprotingai didele, ypač atsižvelgus į pačios atsakovės veiksmus (neveikimÄ ) ir ieÅ¡kovės aktyvius veiksmus siekiant susigrÄ Å¾inti skolÄ .

16. AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali bÅ«ti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sÄ raÅ¡as nebaigtinis: į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, ar Å¡alys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). 18.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , suformuotÄ sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, bei į tai, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojos naudai, ir vertino, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti netesybas sumažino iki 19,88 Eur, jas, kaip ir pati ieÅ¡kovė, paskaičiuodamas už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad bÅ«tų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, kÄ nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Be to, ieÅ¡kovės praÅ¡omi delspinigiai (198 Eur) yra neproporcingi, kadangi jie nedaug skiriasi nuo likusios nuomos įmokų skolos (220,87 Eur) sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis, atsižvelgus į esminius civilinės teisės principus – teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, negali bÅ«ti laikomas proporcingu, prieÅ¡ingai, tai bÅ«tų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieÅ¡kovės realiems nuostoliams.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimÄ Â CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omų priteisti 0,5 procento delspinigių dydis Å¡iuo atveju yra aiÅ¡kiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procento už ieÅ¡kovės praÅ¡omas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiÅ¡kiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir nesuteikia nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 19,88 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

20. Nors apeliantė skunde remiasi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑1455‑259/2021, kurioje nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas deÅ¡imt kartų iÅ¡ esmės paneigė Å¡alių valiÄ dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ , įvertinus esamÄ susiformavusiÄ apygardos teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑2111-924/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-380-425/2022 ir kt.), nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti jÄ formuojančia vieningÄ teismų praktikÄ .

21. Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos, ieÅ¡kovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos.

22. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Teisėja Dalia Pranckienė