b5abfa93-d5d3-487c-a5b4-bb9d2a9db5f8 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-6425-676/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04130-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 2.3.5.2.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 8 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo J. U. atstovei advokatei Astai Mačernytei,atsakovo K. U. atstovei advokato padėjėjai SvajÅ«nei Å idlauskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

U. ieÅ¡kinį atsakovui K. U. dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ po 140 EUR per mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iki ieÅ¡kovo mirties, iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už tris mėnesius po 140 EUR per mėnesį - viso 420 EUR, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog jis su S. U., kuri Å¡iuo metu jau yra mirusi, įsivaikino ir užaugino atsakovÄ K. U., kaip sÅ«nų. Atsakovas 2015 m. iÅ¡deklaravo ieÅ¡kovÄ iÅ¡ namų, siekdamas įrodyti, jog atsakovas priėmė palikimÄ jį imdamas valdyti. 2016 m. mirus motinai S. U., atsakovas ieÅ¡kovÄ iÅ¡keldino iÅ¡ savo namų.

IeÅ¡kovui reikalinga pagalba pragyvenant, nes dėl senatvės jis nebegali dirbti, o jo pajamos yra 283 EUR per mėnesį, tokio dydžio senatvės pensijos jam pragyventi neužtenka.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su reikalavimais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas tokius reikalavimus, siekia praturtėti atsakovo sÄ skaita. Abu tėvai santuokos metu gyveno atsakovo motinai S. U. iki santuokos valdžios paskirtame bute; ieÅ¡kovas nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu, elgėsi agresyviai, smurtaudavo prieÅ¡ motinÄ ir močiutę, neprisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo; motinai tekdavo vienai iÅ¡ neįgalumo paÅ¡alpų ir papildomų uždarbių, padedant močiutei M.

U., patenkinti savo poreikius ir iÅ¡laikyti atsakovÄ . Tuo tarpu suaugęs, sveikas ir galintis gautų pajamų ieÅ¡kovas tik naudojosi atsakovo suteikiamais daiktais, nematydamas bÅ«tinybės paremti nepilnametį atsakovÄ . Atsakovo motinai esant gyvai, ieÅ¡kovas iÅ¡naudojo jÄ gyvendamas jos namuose, neprisidėdamas prie komunalinių iÅ¡laidų atlyginimo dėl ko ženkliai padidėjo skolos už butui suteiktas komunalines paslaugas. Po motinos mirties atsakovas paveldėjo visas skolas, jas padengė pardavęs paveldėtÄ butÄ .

IeÅ¡kovas netinkamai įgyvendino savo kaip tėvo teises, nevykdė savo pareigų, netinkamai rÅ«pinosi atsakovu, beveik nedalyvavo jo auklėjime, neprisidėjo prie atsakovo iÅ¡laikymo daiktais ar maistu ir pan., tai pat neprisidėjo prie atsakovo parengimo savarankiÅ¡kam gyvenimui. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokatė Asta Mačernytė papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas tik po žmonos mirties sužinojo, kad yra iÅ¡situokęs ir iÅ¡deklaruotas iÅ¡ gyvenamosios vietos; ieÅ¡kovas jau daug metų turi klausos negaliÄ , dėl ko konfliktines situacijas aiÅ¡kinasi garsiai;

Å¡iuo metu ieÅ¡kovas neturi kur gyventi, jo gaunamos pajamos yra mažos, todėl jam reikalingas iÅ¡laikymas. IÅ¡laikymo įsiskolinimÄ praÅ¡o priteisti nuo to momento, kai „atsidÅ«rė gatvėje“, o lėšų bÅ«stui iÅ¡sinuomoti neturi.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja SvajÅ«nė Å idlauskaitė nurodė, kad atsakovas neturi pareigos kompensuoti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas į butÄ Ä¯leisdavo benamius, butas buvo virtęs landyne, ieÅ¡kovas nemokėjo mokesčių, slėpė sÄ skaitas.

Dar motinai bÅ«nant gyvai, 2014 - 2016 m. atsakovas nupirkdavo maisto tėvams, tačiau ieÅ¡kovo sugėrovai maistÄ suvalgydavo, iÅ¡ buto jų neidavo iÅ¡varyti. IeÅ¡kovas nuo 2007 m. piktybiÅ¡kai vartojo alkoholinius gėrimus, Å¡eimoje smurtavo, atiminėjo pinigus, eidavo į nelegalios prekybos punktus kur užstatydavo savo banko korteles, palikdavo ten banko kortelės PIN kodus. Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. M. paaiÅ¡kino, kad su atsakovu pažįstami nuo 1991 m., kartu gyveno nuo 2007 m. iki 2013 m., Å¡iuo metu yra draugai.

Su ieÅ¡kovu nebendrauja. Apie atsakovo tėvų santuokos nutraukimÄ sužinojo apie 2000 m. Iki to laiko atsakovas gyveno su tėvais; jeigu atsakovo tėvas buvo namie, vaikai bijodavo eiti į namus, dėl ieÅ¡kovo elgesio, atsakovo mama ir močiutė bijojo girto ieÅ¡kovo, jis mušė tiek savo sergančiÄ mamÄ , tiek žmonÄ , tai vyko nuo 1991 m. Atsakovo Å¡eimÄ tuo metu iÅ¡laikydavo močiutė ir mama, jos skųsdavosi, kad ieÅ¡kovas joms nepadėdavo materialiai, nors ieÅ¡kovas tuo metu dirbo, tačiau savo pinigus pragerdavo, iÅ¡tisai piktnaudžiavo alkoholiu, kai savo pinigų nebeturėjo, atimdavo pinigus iÅ¡ žmonos ir močiutės. IeÅ¡kovas į butÄ buvo įleidęs gyventi asocialius asmenis, todėl atsakovo mama iÅ¡ ligoninės neturėjo kur grįžti.

Dėl nurodytų priežasčių atsakovo mama ieÅ¡kovÄ iÅ¡registravo iÅ¡ buto. Butas buvo privatizuotas atsakovo mamos ir močiutės pajamomis maždaug 2001 m., po ieÅ¡kovo ir atsakovo mamos santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovas žinojo, kad butas jam nepriklauso, jis turėjo pas save buto dokumentus, privatizavimo procese ieÅ¡kovas nedalyvavo, tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu. IeÅ¡kovas visus kaltino vagystėmis, liudytojÄ Ä¯Å¾eidinėjo dėl jos tautybės. Teismas konstatuoja : IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 1984 m. spalio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovas ir S. U.

įsivaikino atsakovÄ K. U.. IÅ¡tuokos liudijimu nustatyta, kad ieÅ¡kovo J. U. ir S. U. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta 1991 m. lapkričio 7 d. teismo 1991 m. rugsėjo 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2190/1991) konstatuojant, kad Å¡eima iÅ¡iro dėl netinkamo J. U. elgesio, kadangi jis nuolat girtauja, grasina žmonai ir vaikui, todėl žmona priversta iÅ¡eiti iÅ¡ namų; minėtu teismo sprendimu iÅ¡laikymas nepilnamečiui sÅ«nui K. U. nepriteistas; tuo pačiu teismas sprendė ir dėl J.

U. gydymo nuo alkoholizmo arba visuomeninio poveikio priemonių taikymo. Mirties liudijimais nustatyta, kad M. U. Mirė (duomenys neskelbtini), atsakovo motina S. U. Mirė (duomenys neskelbtini). Paveldimo turto 2016 m. spalio 4 d. apyraÅ¡u nustatyta, kad K. U. po S. U. mirties paveldėjo butÄ adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir skolas susidariusias už minėto bÅ«sto iÅ¡laikymÄ . Nekilnojamojo turto registro 2016 m. liepos 13 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. birželio 1 d. priklausė S. U. 1992 m. birželio 1 d. pirkimo — pardavimo sutarties pagrindu (pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d.

įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 5-16794). 2017 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro 2017 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis minėtas butas nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 27 d. priklausė K. U.; 2016 m. spalio 13 d pirkimo – pardavimo sutartimi Å¡is butas parduotas už 40 000 EUR, iÅ¡ Å¡ios sumos buvo atsiskaityta už bute susidariusias skolas. Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieÅ¡kovas gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Byloje nepateikta duomenų apie ieÅ¡kovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas turi negaliÄ dėl klausos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas yra nedarbingas (pensijinio amžiaus ). Byloje kilo ginčas dėl paramos reikalingumo ir tinkamo ieÅ¡kovo rÅ«pinimosi atsakovu, jam bÅ«nant nepilnamečiu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos iÅ¡laikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ .

Å ios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirÅ«pinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiÅ¡kai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramÄ iÅ¡laikymÄ . Kai asmenys Å¡ios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į iÅ¡laikymÄ yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingÄ iÅ¡laikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Å iuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už iÅ¡laikymo teikimÄ bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).CK 3.205-3.206 straipsniuose reglamentuota vaikų pareiga iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis, Å¡io straipsnio 4 dalis nustato, kad iÅ¡laikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų Å¡eiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes bei įpareigoja teismÄ atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigÄ iÅ¡laikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo priteisimo pareikÅ¡tas visiems vaikams ar tik vienam iÅ¡ jų.

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Å i norma įtvirtina teismo nuožiÅ«ros teisę, t.y. teisę, o ne pareigÄ atleisti vaikus nuo pareigos iÅ¡laikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikÅ¡ti vengimu juos iÅ¡laikyti, auklėti ir jais rÅ«pintis, atsisakymu priimti gyventi vaikÄ , kai jis negalėjo gyventi su kitu iÅ¡ tėvų ir panaÅ¡iai.

Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams, bei aplinkybę, kad iÅ¡laikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Taigi, sprendžiant ginÄÄ dėl vaikų pareigos iÅ¡laikyti tėvus, bÅ«tina nustatyti:

1) ar išlaikymo reikalaujantis tėvas yra nedarbingas;

2) ar jam reikalinga parama;

3) ar tėvas nevengė atlikti savo pareigų nepilnamečiams vaikams.Atsakovas neginčija fakto, kad ieÅ¡kovas yra pensinio amžiaus, kad turi sveikatos sutrikimų dėl klausos (dėl senatvės), tačiau teigia, kad ieÅ¡kovas turi priklausomybę alkoholiui, nesutinka su ieÅ¡kovo nurodomomis aplinkybėmis, kad jam bÅ«tina ir reikalinga parama. Taip pat tvirtina, kad ieÅ¡kovas vengė atlikti savo pareigas jam, kai atsakovas buvo nepilnametis vaikas, todėl jam neturi bÅ«ti kompensuojama už nepriežiÅ«rÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad visÄ laikÄ tik jis rÅ«pinosi Å¡eima, buto, sÅ«naus ir žmonos iÅ¡laikymu, žmona nedirbo dėl neįgalumo. Taip pat ieÅ¡kovo atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas neginčija į bylÄ pateiktų duomenų apie administracines nuobaudas, tačiau nurodė, kad pažeidimai padaryti dėl netinkamo atsakovo ir kitų Å¡eimos narių elgesio su ieÅ¡kovu, iÅ¡ nevilties, kad neatgaus bÅ«sto, kad yra jų apleistas.Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas; taip pat įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Vertinant įrodymus lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai, ar liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto Å¡alys. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).Siekdamas prisiteisti iÅ¡ pilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovas nepateikė duomenų bei įrodymų, kad iÅ¡siskyrus su S. U., atsakovui tuo metu esant 9 metų amžiaus, ieÅ¡kovas bendravo su sÅ«num, juo rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo, kokiu nors bÅ«du geranoriÅ¡kai prisidėjo prie jo iÅ¡laikymo, nors teismo sprendimu iÅ¡laikymas sÅ«nui ir nebuvo priteistas.

Faktinės bylos aplinkybės ir liudytojos parodymai patvirtina atsakovo teiginius, jog ieÅ¡kovas, tėvams iÅ¡siskyrus, S. U. priklausančiame bute liko gyventi tik todėl, kad atsakovo močiutė labai prašė motinos neiÅ¡varyti tėvo į gatvę. Nors atsakovas negalėjo nurodyti ar ieÅ¡kovas kokiu nors bÅ«du iÅ¡laikė atsakovÄ , tačiau atsakovas žino, kad Å¡eimoje nuolat trÅ«kdavo pinigų, be to atsakovas jau bÅ«damas 9 metų savaitgaliais ir vasaromis dirbo. Bylos duomenimis nustatyta, kad su atsakovu ir jo tėvais kartu gyveno ir močiutė M.

U., kuri ir padėjo auginti atsakovÄ , taip pat rėmė Å¡eimÄ finansiÅ¡kai. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas savo piniginių lėšų bÅ«stui įsigyti nenaudojo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas privatizuotas atsakovo močiutės ir mamos lėšomis, ir niekada nebuvo skirtas naudotis abiems tėvams. Be to, atsakovui buvo nustatytas invalidumas, pritrÅ«kus pinigų bÅ«tinosioms reikmėms, invalidumo iÅ¡mokos buvo naudojamos Å¡eimos reikmėms. Atsakovo paaiÅ¡kinimu jis nuo 17 metų pradėjo gyventi savarankiÅ¡kai, gyvendamas atskirai atsakovas į mamai priklausantį butÄ , kur gyveno ir atsakovas, nupirko naujas buto duris, Å¡aldytuvÄ .

Atsakovo nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. M., Å¡ios liudytojos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neginčijo, juos paneigiančių duomenų neteikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo, liudytojos paaiÅ¡kinimais, kitais tai patvirtinančiais įrodymais. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kad dėl nuolatinio ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl agresijos iÅ¡puolių Å¡eimoje vyravo nesaugios ir nepalankios sÄ lygas nepilnamečiui atsakovui augti ir vystytis.

IeÅ¡kovo netinkamÄ elgesį, piktnaudžiavimÄ alkoholiu, patvirtina teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas savo tėvo pareigų tinkamai nevykdė ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas). IeÅ¡kovo netinkamÄ elgesį patvirtina ir administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡as, policijos suvestinės duomenys; 2015 m. birželio 22 d. nutartyje nurodyta, jog J. U. diagnozuota laikinųjų ir praeinančių psichikos sutrikimų (alkoholinės abstinencijos bÅ«senų su delyru) bei diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas; 2016 m. birželio 27 d. nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nurodyta, kad „iÅ¡ policijos duomenų bazės nustatyta, kad J.

U. nuo 2007 m. niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistravo [...]. IÅ¡ turimos, aptarnaujančiÄ apylinkę charakterizuojančios informacijos žinoma, kad J. U. yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus“. Nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nepateikta. Atsakovas nurodė ir tai, kad dėl ieÅ¡kovo kaltės bÅ«damas dar mažametis vaikas, patyrė psichologinį ir fizinį smurtÄ . Akivaizdu, kad atsakovas dėl buvusio ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumo ir asocialaus elgesio, girtuokliavimo, nenoro pakankamai jį remti lėšomis, turi nuoskaudų.

Å iuo atveju atsakovas iÅ¡ dalies taip pat gera valia nesutinka savo tėvÄ remti materialiai, nes, esant jam nepilnamečiui, tėvas jo nerėmė, nors ir pačiomis minimaliausiomis lėšomis. Byloje nustatyta ir tai, kad 2015 m. gruodžio 1 d. ieÅ¡kovo senatvės pensijÄ sudaro 283,43 EUR, taip pat 32,42 EUR kompensuojamoji iÅ¡moka. Ä®vertinama ir tai, kad vidutinės senatvės pensijos dydis Lietuvoje Å¡iuo metu yra 274 EUR per mėnesį, turint bÅ«tinÄ jį staÅ¾Ä - 287,9 EUR (http://www.socmin.lt/lt/socialine-statistika_1541/pagrindiniai_socialiniai_rodikliai.html, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad aktualių (ieÅ¡kinio pateikimo momentui) duomenų apie ieÅ¡kovo gaunamas pajams byloje nepateikta, kaip ir nepateikta duomenų apie ieÅ¡kovo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , turimas (neturimas) santaupas, buvusias darbovietes, ten gautas pajamas, taip pat nepateikta duomenų apie jo patiriamas iÅ¡laidas medikamentams, bÅ«sto iÅ¡laikymui, nuomai bei kitas iÅ¡laidas reikalingas pragyvenimui, bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti, nors bylos nagrinėjimo metu Å¡alims buvo siÅ«loma pateikti papildomus įrodymus, ieÅ¡kovÄ bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovo žmonai S. U. 2 grupės neįgalumas buvo nustatytas tik nuo 1989 m. kovo mėn., nuolatinė priežiÅ«ra nustatyta nuo 2011 m. gruodžio mėn. IeÅ¡kovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl skolų susidarymo bute; atsakovas pateikė duomenis, kad pardavus minėtÄ butÄ , padengė visus susidariusius įsiskolinimus. Bylos duomenimis ieÅ¡kovas jokio turto po santuokos nutraukimo atsakovui ir jo motinai nepaliko, prieÅ¡ingai, naudojosi atsakovo motinos butu, turtu, neprisidėdavo prie naudojamo turto priežiÅ«ros ir remonto.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo motina savo valiÄ , dėl turto po savo mirties palikimo, iÅ¡reiÅ¡kė palikdama jį sÅ«nui, o ne buvusiam sutuoktiniui. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytų atsakovo aplinkybių, dalies jų ir neginčijo. IeÅ¡kovas neteikė duomenų bei įrodymų, jog kreipėsi dėl socialinio bÅ«sto, į socialinę rÅ«pybÄ , apie jo dedamas pastangas gauti socialines paramas ar kitas pajamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas yra pasyvus socialine prasme.

Pažymėtina ir tai, kad jei ieÅ¡kovas neturi kur gyventi, jam gali bÅ«ti pasiÅ«lyta gyvenamoji vieta senelių namuose. Teismo vertinimu 283,43 EUR dydžio ieÅ¡kovo gaunama senatvės pensija, vertinant jÄ pagal Å¡iuo metu susidariusiÄ socialine situacija Lietuvoje, yra pakankama ieÅ¡kovo Å¡iuo metu esamų poreikių tenkinimui ir pragyvenimui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovas bÅ«damas pakankamai nuovokus, nesant duomenų apie jo neveiksnumÄ , neįrodinėja savo esamų/reikalingų iÅ¡laidų bei jų dydžio, kas taip pat svarbu sprendžiant apie paramos jam bÅ«tinybę ir dydį.

IeÅ¡kovas turi galimybę savo pensijÄ tvarkyti taip, kad jo gaunami pinigai bÅ«tų naudojami racionaliau. Svarbi byloje aplinkybė, kad ieÅ¡kovas yra linkęs vartoti alkoholį, todėl labiau tikėtina, kad dalis jo gaunamų pajamų yra iÅ¡leidžiama alkoholiniams gėrimams, kas nepriskirtina prie pagrįstų ieÅ¡kovo iÅ¡laidų. Dėl paramos reikalingumo kriterijų negali bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis vien faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į paramÄ amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ir pan.; tokiais atvejais bÅ«tina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti asmens gautas pajamas, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius ir kitas faktines aplinkybes, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad į pilnamečių vaikų paramÄ pretenduojantis asmuo neturi pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti(CPK 178 straipsnis).Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis).

Tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams nesvarbu, kad tėvai gyvena skyrium (CK 3.156 straipsnis). Taigi, ieÅ¡kovo, kaip tėvo, pareigos neapsiriboja vien iÅ¡laikymo teikimu, ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ atsakovÄ auklėti, prižiÅ«rėti, juo rÅ«pintis ir sudaryti palankias sÄ lygas jam visapusiÅ¡kai vystytis.

Tėvui gauti iÅ¡ vaiko iÅ¡laikymÄ yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Objektyviai egzistuoja bendražmogiÅ¡ka bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais, dėl to savo paskirtimi iÅ¡laikymo teikimas yra kompensacinio pobÅ«džio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktÄ globÄ ir rÅ«pestį vaikams.

Nors, kaip teigia ieÅ¡kovas, jis nebuvo visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo rÅ«pinimusi nepilnamečiu atsakovu, dirbo, dėl ko turėjo galimybę paremti buvusiÄ sutuoktinę ir sÅ«nų, tačiau ginčo atveju nenustatyta, jog ieÅ¡kovas augino, rÅ«pinosi, auklėjo ir pan. atsakovÄ , tai yra tinkamai neatliko tėvų pareigų numatytų CK 155 straipsnio 2 dalyje (auklėti ir prižiÅ«rėti vaikus, rÅ«pintis jų sveikata), prieÅ¡ingai, byloje nustatyta, kad po ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo, atsakovu iÅ¡ esmės rÅ«pinosi ir užaugino mama, padedant močiutei.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pats ieÅ¡kovas tinkamai vykdė tėvų pareigas sÅ«nui K. U. iki jo pilnametystės.Byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas savo sÅ«nų nors iÅ¡ dalies padėjo iÅ¡laikyti buvusiai sutuoktinei, ir nors įstatymas numato, kad pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis (CK 3.205 straipsnio 1 dalis), teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytÄ atleidimo nuo iÅ¡laikymo pareigos pagrindÄ (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-252-280/2017).

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nustatyta pareiga teikti iÅ¡laikymÄ tik tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rÅ«pinęsi savo nepilnamečiais vaikais, nors Å¡iuo metu ieÅ¡kovas yra pensijinio amžiaus, turi sveikatos sutrikimų dėl klausos, tačiau netinkamu savo gyvenimo bÅ«du, netinkamu elgesiu ir veiksmais, tiek atsakovo, tiek žmonos (atsakovo motinos) atžvilgiu, neteko savo subjektinės teisės reikalauti iÅ¡laikymo. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas, taip pat atsižvelgdamas į vidutinę senatvės pensijÄ Lietuvoje, įvertinęs ieÅ¡kovo elgesį, gaunamos pensijos panaudojimo neracionalumÄ , konstatuoja, kad ieÅ¡kovo gaunama pensija nors ir yra nedidelė, tačiau jos užtenka bÅ«tiniausiems poreikiams racionaliai patenkinti.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kinį atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas pateikė duomenis dėl 1 200 EUR patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo už advokato padėjėjos pagalbÄ byloje, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. U. 1200 EUR (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui K. U.. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                            Raimondas Dilys