2016-12-27 Nr. AB-24788-3-63-3-00820-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1553-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00820-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui E. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. G., (toliau – ir atsakovas) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo grindžiamas viešojo registro duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, jog paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2013 m. liepos 4 d., pagrindu atsakovas paveldėjo 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą tenkino iš dalies. Iš atsakovo E. G. įstatyminės atstovės R. G. pareiškėjui KRATC priteisė 7,58 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir vietinės rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Remdamasis aptartu reglamentavimu, teismas sprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iš viešojo registro išrašo duomenų nustatyta, kad atsakovas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto 2013 m. liepos 4 d., pagrindu (išrašo 4.7 ir 7.16 punktai) paveldėjo 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas iš palikimą priėmusio įpėdinio siekia prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą ir už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 4 d., kuriuo atsakovas nebuvo šio buto dalies savininku, taigi ir vietinės rinkliavos mokėtoju.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-67-438/2015, kur konstatuota, kad pagal savo prigimtį ir esmę teisiniai santykiai, kurie susiklosto vietinės rinkliavos mokėjimo srityje yra mokestiniai teisiniai santykiai, kuriuos atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „Mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį „Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, <...> arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.“

Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).

Iš viešojo registro išrašo duomenų (išrašo 4.7; 7.16 punktai) nustatyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu E. G. paveldėjo 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tai nurodyta viešajame registre. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų įvykdęs CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Iš bylos taip pat matyti, kad dėl šios vietinės rinkliavos dalies išieškojimo pareiškėjas kreipėsi į teismą 2015 m. birželio 16 d., t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams.

Visa tai apibendrinęs, teismas darė išvadą, kad byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas gali būti tenkinamas tik ta apimtimi, kuria yra prašoma priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. tik už tą laikotarpį, kai gyvenamosios patalpos dalis nuosavybės teise jau priklausė atsakovui ir kuriuo jis Nuostatų prasme laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Iš teismui pateiktos 2015 m. birželio 11 d. pažymos apie skolą Nr. (8.2)-5R-1733 (b. l. 6) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava yra 15,17 Eur. Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas iš atsakovo, atstovaujamo įstatyminės atstovės, priteisė vietinės rinkliavos dalį už laikotarpį, kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir jis tapo vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo daikto dalies savininku bei vietinės rinkliavos mokėtoju, o būtent už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (15,17 Eur : 12 x 6 = 7,58 Eur).

III. Pareiškėjas KRATC su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Mano, kad palikėjui mirus jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 str. 2 p., 5.3 str. 1 d.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisines reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos, palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado ne nuo palikimo atsiradimo momento, o nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas KRATC kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. G., nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo KRATC prašymą tenkino iš dalies. Iš atsakovo E. G. įstatyminės atstovės R. G. pareiškėjui KRATC priteisė 7,58 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą. Ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojus, jos dydį, mokėjimo bei administravimo tvarką nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais).

Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 15.1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, metinė vietinė rinkliava padauginama iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Tai lemia būtinybę įvertinti, ar aktualiu laikotarpiu buvo tenkinamos minėtos sąlygos, kad atsakovas galėtų būti pripažintas Nuostatuose nurodytu rinkliavos mokėtoju.

Nagrinėjamoje byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovui 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso nuo nuo 2013 m. liepos 17 d. Šios nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, išduotas 2013 m. liepos 4 d. (b. l. 7–10). Iki šios datos, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo turtas nuosavybės teise priklausė V. G. (V. G.), kuris mirė 2011 m. spalio 9 d.

Taigi matyti, jog pareiškėjas į administracinį teismą iš esmės kreipėsi, prašydamas priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovo, kaip vietinės rinkliavos mokėtojo (už laikotarpį, kai atsakovas disponavo ginčo nekilnojamuoju turtu), tačiau ne iš atsakovo, kaip mirusio ginčo vietinės rinkliavos mokėtojo (palikėjo) turto paveldėtojo.

Kadangi nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tenkino vieną iš Nuostatuose numatytų aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – šiuo laikotarpiu nuosavybės teise disponavo ginčo nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti išvadą (ABTĮ 57 str. 6 d.), kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. jam disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti), kad tokios atliekos nepateko (negalėjo patekti) į savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Kadangi pareiškėjas atitiko visus norminiame akte (Nuostatuose) nustatytus vietinės rinkliavos mokėtojo požymius, jis turėjo (turi) bendrą pareigą mokėti aptariamą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

Remiantis išdėstytu, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas priteisiant pareiškėjui iš atsakovo šio nesumokėtą vietinę rinkliavą už visą laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 15,17 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą pakeisti priteisiant pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo E. G. 15,17 Eur (penkiolika eurų septyniolika euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius