b5a73efc-cd97-45eb-beea-1ccc6c7b6a80 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2514-565/2013Teisminio proceso Nr.2-03-3-04959-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 4.5.2.4.; 73.2.6.1.; 114.11. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. D. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos ir patirtų iÅ¡laidų priteisimo, tretieji asmenys G.

N., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, UAB „Swedbank autoparko valdymas“, n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 3 100 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 214,52 Lt delspinigius, 1 000 Lt papildomas iÅ¡laidas, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2012-01-09 Vilniuje, Kauno ir Algirdo gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo vairuojamas automobilis „Renault laguna“ ir trečiojo asmens G.

N. vairuojamas automobilis „VW passat“. Atsakovas buvo apdraudęs abiejų automobilių valdytojų civilinę atsakomybę įprastiniu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 3 100 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu sugadintÄ automobilį „Renault laguna“ remdamasis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimu, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl 2012-01-09 eismo įvykio nenustačius už šį eismo įvykį atsakingo asmens.IeÅ¡kovas teigia, kad įstatymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo.

PrieÅ¡ingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo iÅ¡tirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalÄ . Kadangi ieÅ¡kovui yra padaryta reali žala, jÄ turi atlyginti atsakovas.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartis skirta ne bet kurio eismo įvykio dalyvio, o nukentėjusiojo dalyvio nuostoliams kompensuoti. Draudimo iÅ¡moka mokama tik tuo atveju, jei nustatoma transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio.

Atsakovas tvirtina, kad atliko visus bÅ«tinus veiksmus 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybėms iÅ¡tirti. Tačiau nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas, nei vienas eismo įvykio dalyvis neprisipažino padaręs neteisėtus veiksmus. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013-02-28 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 1 860 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 136,15 Lt delspinigius, 5 procentų metines palÅ«kanas už 1 996,15 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 519,80 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas vadovavosi CK 6.248 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl 2012-01-09 eismo įvykio kalti abu eismo įvykio dalyviai, nes byloje nepaneigta nei vieno iÅ¡ jų kaltės prezumpcija. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepaisant to, kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio. Pažymėjo, kad eismo įvykio dalyvių civilinės atsakomybės taikymo klausimui iÅ¡spręsti yra svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, kadangi kaltė yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 str.).Nustatydamas ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens G.

N. kaltės dalis, teismas įvertino tai, kad trečiasis asmuo iÅ¡ antrosios eismo juostos Algirdo gatve ginčo sankryžoje važiavo tiesiai, nors galėjo sukti tik į kairę. Dėl to sprendė, kad dėl eismo įvykio ir žalos padarymo trečiojo asmens G. N. kaltės yra 60 procentų, o ieÅ¡kovo – 40 procentų. Todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo, kaip automobilio, kurį vairavo trečiasis asmuo G. N., valdytojo civilinės atsakomybės draudiko, priteisė 60 procentų dėl eismo įvykio ieÅ¡kovo patirtos žalos, t. y. 1 860 Lt, taip pat 136,15 Lt delspinigius už draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimÄ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytais terminais.Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 Lt ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai, skundžiant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimÄ , nurodęs, kad atsakovas siÅ«lymas pasinaudoti teise kreiptis į teismÄ , nelaikytinas draudiko nurodymu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.Teismas išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų. Civilinės bylos nagrinėjimas pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį virto administracinės bylos nagrinėjimu, nors ieÅ¡kinio pagrindas ir esmė yra ne eismo įvykio kaltininko nustatymas, bet teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko iÅ¡aiÅ¡kinimas.

GinÄÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo teismas ėmėsi nagrinėti ir spręsti taikant civilinės deliktinės atsakomybės teisinius santykius, o tai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai Nr.AC-34-1, kurioje pažymėtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais.IeÅ¡kovas nesutinka su kaltės paskirstymu eismo įvykio dalyviams.

NeaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas nustatė 40 procentų ieÅ¡kovo kaltę, kai jokių ieÅ¡kovo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sprendime nenurodyta.Teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nustatinėdamas eismo įvykio dalyvių kaltės dalis. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarime, kuris yra nepakeistas ir galiojantis, konstatuota, kad objektyvių įrodymų, kuris vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, ir dėl kurio vairuotojo kaltės kilo eismo įvykis, nėra.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl 2012-01-09 eismo įvykio kaltės mastai kiekvienam eismo dalyviui jau nustatyti, ir iÅ¡ naujo nebenustatinėtini.Byloje esantys dokumentai (sankryžos toponuotraukos, sankryžos schemos ir iÅ¡matavimai automobilių iÅ¡sidėstymo atžvilgiu po eismo įvykio, eismo dalyvių paaiÅ¡kinimai ir kt) akivaizdžiai įrodo eismo dalyvio G. N. chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ (pažeisti Kelių eismo taisyklių 9; 106; 111; 113; 165 p. reikalavimai, tai pat pažeisti 8 p. 3 priedo 1.16 p.; 78.11 p. reikalavimai).IeÅ¡kovas nesutinka teismo sprendimu nepriteisti iÅ¡ atsakovo 1 000 Lt ieÅ¡kovo iÅ¡laidų teisiniai pagalbai apmokėti kreipiantis į teismÄ dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimo panaikinimo.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė priežastis ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ ir inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimÄ buvo ta, kad atsakovas neatliko įstatymais jam nustatytų privalomųjų veiksmų nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis. Atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ spendimÄ palikti nepakeistÄ . Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.Teismas visiÅ¡kai pagrįstai nagrinėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės dėl 2012-01-09 eismo įvykio klausimÄ ir nustatinėjo kiekvieno iÅ¡ transporto priemonės valdytojų kaltės laipsnį.

Tačiau prieÅ¡ingai nei suprato ieÅ¡kovas, tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas santykius tarp draudiko ir ieÅ¡kovo traktavo kaip deliktinės civilinės atsakomybės santykius. Akivaizdžiai nepagrįstas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja apeliaciniame skunde paminėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgai. Apžvalgoje nedviprasmiÅ¡kai pasisakyta, kad iÅ¡moka mokama tik kai transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė, o tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad, siekiant priteisti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo, bÅ«tina minėtÄ transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę nustatyti, kÄ teismas ir padarė.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime konstatuoti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais civilinėje byloje, nes, kaip matyti iš CPK 182 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, faktai turi būti nustatyti būtent teismo sprendimu, o ne teisėsaugos ar kitokios institucijos nutarimu. Todėl teismas sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus teismas vertina visų nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Draudimo išmokos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka mokėjimas siejamas su transporto priemonės valdytojo civiline atsakomybe (TPVCAPDĮ 3 str. 1 d., 16 str. 1 d.).

Vien žalos faktas yra nepakankamas pagrindas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti, bÅ«tina nustatyti, kad žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei.2012-01-09 eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai, žala padaryta dėl automobilių sÄ veikos. CK 6.270 str. 5 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus Å¡altinių valdytojams dėl Å¡ių Å¡altinių sÄ veikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Taigi sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovui bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės dėl 2012-01-09 eismo įvykio sÄ lygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su 2012-01-09 eismo įvykio dalyvių veiksmų teisėtumu/neteisėtumu, savo paaiÅ¡kinimu Å¡iuo klausimu teikė tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo G. N., ieÅ¡kovas taip pat teikė papildomus įrodymus, ieÅ¡kovo atstovė baigiamosios kalbos metu teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens G. N. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, aiÅ¡kindamasis 2012-01-09 eismo įvykio kaltininkÄ , išėjo už pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribų.CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Pirmesnėje administracinėje ar civilinėje byloje nustatyti faktai prejudicinais prižįstami tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai bus pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Be to, aplinkybės yra pripažįstamos prejudicinėmis ir negali būti ginčijamos tik tiems asmenims, kurie dalyvavo procese. Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr.ATP-1155-195/2012 nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl 2012-01-09 eismo įvykio dalyvių kaltės padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko šis eismo įvykis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-17 nutarimas administracinėje byloje Nr.II-60-817/2012, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimas, buvo panaikintas tuo pagrindu, kad yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai.

Todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarime nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudicinėmis Å¡ioje byloje.IÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad 2012-01-09 eismo įvykis įvyko dėl to, kad vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių į Kauno ir Algirdo gavių sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 78.11 p. Tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo G. N. teigė, kad į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant žaliam Å¡viesoforo signalui.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje Nr.II-60-817/2012 esančius įrodymus, kurių apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ naujo nekartoja, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nei vienas iÅ¡ eismo įvykio dalyvių nepaneigė jo kaltės dėl 2012-01-09 eismo įvykio prezumpcijos, t.y., kad jis įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tÄ aplinkybę, kad trečiasis asmuo G.

N. Algirdo gatve iš antros eismo juostos važiavo tiesiai, nors galėjo tik sukti į kairę, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 3 priedo 1.16 p., tačiau byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo teigti, kad šis pažeidimas buvo pagrindine 2012-01-09 eismo įvykio priežastimi.Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys įrodymai teisiog įrodo, kad trečiasis asmuo G. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 78.11 , 106, 111, 113, 165 p., 3 priedo 1.16 p. reikalavimus, šie teiginiai nėra pakankami paneigti ankščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas.

Administracinėje byloje Nr.II-60-817/2012 yra duomenys, kad ekspertai yra pasisakę, jog automobilių sugadinimo pobÅ«džio negalima sieti su Å¡viesoforų ciklais (administracinės bylos Nr.II-60-817/2012 b.l. 9). IeÅ¡kovas prieÅ¡ingų duomenų nepateikė. Todėl ieÅ¡kovo nurodyti automobilių sugadinimai nelaikytini įrodymais, galinčiais patvirtinti, kuris iÅ¡ eismo įvykio dalyvių į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui. IeÅ¡kovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad byloje esantys įrodymai (sankryžos toponuotrauka, eismo įvykio schema, Å¡viesoforų veikimo grafikai) patvirtina, kad bÅ«tent trečiasis asmuo į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant raudonam Å¡viesoforo signalui.

Pagal TPVCAPDĮ 15 str. 3 d., nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. TPVCAPDĮ 19 str. 2 d. nustatyta, kad kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, išmoka mokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos administracinėje byloje, todėl atsakovas pagal TPVCAPDĮ nuostatas neturėjo pareigos atlikti atskiro tyrimo 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybėms nustatyti.

IeÅ¡kovo veiksmai, skundžiant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimÄ ir dėl to turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti laikytini ne atsakovo nurodymų vykdymu Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokų mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795, 58 p. prasme, o ieÅ¡kovo teisių administracinėje byloje realizavimu. Todėl teismas pagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovui iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų administracinėje byloje.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 metų vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                     RÅ«ta Burdulienė