b5a531d9-2dcc-4e64-b3b2-47da93c34095 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1101-394/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02255-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.; 55.1.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas P. R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-6 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-09-16 iki 2016-03-21, pažeidžiant kalinimo sÄ lygas, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (netinkamas apÅ¡vietimas, drėgmė, pelėsis, grybelis, neatliktas remontas).

Kamerose tualetai tupimi, netinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, neužtikrintas privatumas, laikėsi nemalonus kvapas. Atsakovas neatlikinėjo nei dezinfekcijos, nei dezinsekcijos, nei deratizacijos, kamerose buvo pilna tarakonų, blakių ir pelių. Asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, esant žemai temperatÅ«rai asmuo verčiamas nusirengti ir daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Patalpos, kuriose reikia laukti kol įvyks apžiÅ«ra, neÅ¡varios, sienos grublėtos, nelygios, nėra langų, ventiliacijos, tamsu, tualetai nesandarÅ«s, tvyrojo nemalonus kvapas, Å¡alta.

Å iose patalpose talpinami ir rÅ«kantys asmenys, o jis pats yra nerÅ«kantis, tokiu bÅ«du atsakovas jį kankino. Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (6, 146, 149 b. l.). Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (146 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (31-39 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015-09-17 iki 2016-03-11 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,96 iki 17,6 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje. Å i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto.

Pasivaikščiojimo, medicininių apžiÅ«rų, prausimosi, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. Atsakovė nurodo, kad visose Å iaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sienelės ar OSB plokÅ¡tės atskyrimas yra nuo 1,86 iki 2,34 cm. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių sanitariniu mazgu, privatumÄ .

Atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Tiek LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, tiek 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir minėtų higienos normų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų didinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui higienos norma netaikoma. Atsakovė nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pinti Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo grÄ Å¾inamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui įstaiga organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , deratizacijÄ , dezinsekcijÄ ). Atsakovė nurodo, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui.

Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu nustatė, kad iÅ¡vykstančiųjų apžiÅ«ros patalpos tvarkingos, vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos. Laikino sulaikymo kameroje rÅ«kyti draudžiama, pareiÅ¡kėjas jo laikymo metu dėl minėtų aplinkybių į įstaigos direktorių nesikreipė. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas P. R. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-09-16 iki 2016-03-21, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2018-01-10 pažymos Nr. 60/09-1157 (41-45 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas P. R.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-09-17 iki 2016-03-21, viso 184 dienas, kamerose Nr. 38, 64, 63, 13, 103, 101, 29, 27, 30 ir 11, vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir jam teko nuo 2,95 iki 17,58 kv. m. Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ (nuo 15,88 iki 23,37 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 7) teismas nustatė, kad 173 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 6 dienas (2015-09-18 – 2015-09-20 ir 2015-10-30 – 2015-11-01) kameroje Nr. 38 pareiÅ¡kėjui pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 5 dienas toje pačioje kameroje Nr. 38 pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡ias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovė pateikė duomenis tik kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2018-01-10 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 11 dienų buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (41-45 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (46-47 b. l.) ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kameroje Nr. 38, kai joje buvo laikomi 7 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (20,69 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotÄ (1,613 kv. m.), pareiÅ¡kėjui teko 2,72 kv. m., o kai Å¡ioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys – 3,18 kv. m..

Taigi Å¡ioje kameroje tuo metu, kai buvo pažeistas minimalus reikalavimas kameros plotui (3,6 kv. m.), įvertinus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui vienÄ dienÄ (2015-10-28) teko mažiau kaip 3 kv. m., o 10 dienų – mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kamerose Nr. 64, 63, 13, 101 ir 27, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-6 asmenys, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui taip pat teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kamerose Nr. 103, 29, 30 ir 11, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-5 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m.

Ä®vertinus atsakovo pateiktus duomenis, kokį plotÄ pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose užėmė baldai (48-51 b. l.), laikytina, kad pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta vienÄ dienÄ kameroje Nr. 38, kai joje buvo laikomi 7 asmenys ir kai pareiÅ¡kėjui teko mažiau kaip 3 kv. m. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamas apÅ¡vietimas, drėgmė, pelėsis, grybelis, neatliktas remontas. IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų Å iaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu buvo patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 13, 64 ir 103, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apÅ¡vieta atitiko higienos normos reikalavimus, kameroje Nr. 103 ant lubų yra pelėsio, byra tinkas (71-74 b. l.) 2015 m. spalio 16 d. patikrinta kamera Nr. 64, nustatyta, kad dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus, nustatytas dirbtinės naktinės apÅ¡vietos pažeidimas, kamera Nr. 64 po remonto, tačiau dažų danga pradėjusi luptis, reikalingas remontas (85-87 b. l.).

Kamera Nr. 64 patikrinta ir 2015 m. lapkričio 13 d. patikrinimo metu, kameroje vizualiai matomo pelėsio nėra, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus (88-89 b. l.). 2015 m. gruodžio 16 d. patikrinta pareiškėjo laikymo kamera Nr. 103, nustatytas dirbtinės apšvietos pažeidimas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, ant sienų ir lubų yra pelėsio (90-93 b. l.). Kamera Nr. 103 patikrinta ir 2016 m. kovo 16 d., vėl užfiksuotas pelėsis (96-98 b. l.). 2016 m. balandžio 28 d. patikrintos kameros Nr. 27, 13 ir 103, nustatytas pelėsis kameroje Nr. 27, kameroje Nr. 103 užfiksuota žemesnė, nei reglamentuojama, oro temperatūra, kameroje Nr. 13 dirbtinė apšvieta nustatyta 167 lx, t.y., mažesnė, nei reglamentuojama (99-101 b. l.).

Per maža dirbtinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 13 užfiksuota ir 2016 m. gegužės 11 d. patikrinimo metu, vizualiai matomo pelėsio nerasta (102-104 b. l.). 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 101 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, kamerose Nr. 11 ir 30 dirbtinė apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra ir santykinė drėgmė atitiko reikalavimus (106-107 b. l.). Duomenų apie kamerų Nr. 29, 38 ir 63 patikrinimų rezultatus ir Å¡ių kamerų atitikimÄ higienos normos reikalavimams atsakovė nepateikė.

Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2015 ir 2016 metais atliktus remonto darbus (52-60 b. l.) matosi, kad 2015 metų lapkričio mėn. buvo remontuojama kamera Nr. 13 (demontuota tupykla, įrengtas naujas klozetas, sumontuota pertvara), 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn. kameroje Nr. 38 pakeistas klozetas, kamerose Nr. 101 ir 103 – nuvalytas pelėsis, nuvalyti plotai nudažyti, kameroje Nr. 101 atliktas apšvietimo remontas. Higienos normos pažeidimai kameroje Nr. 103 nustatyti 2015 m. rugpjūčio, gruodžio mėn. bei 2016 m. kovo, balandžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. sausio 25 d., todėl laikytina, kad nustatyti higienos normos pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Kameroje Nr. 64 dirbtinės apšvietos pažeidimas ir remonto reikalingumas nustatytas 2015 m. spalio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2015 m. lapkričio mėn. bei 2016 m. sausio mėn., taigi pažeidimai buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pelėsis kameroje Nr. 27 užfiksuotas 2016 m. balandžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. kovo mėn., laikytina, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kameroje Nr. 13 dirbtinė apšvieta mažesnė, nei reglamentuojama, nustatyta 2016 m. balandžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2015 m. gruodžio mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Pelėsis kameroje Nr. 101 nustatytas 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu, nuvalytas tik 2016 m. liepos – rugpjūčio mėn., pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas 2016 m. sausio mėn., taigi Å¡is pažeidimas buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å¡ioje kameroje metu. Atsižvelgdamas į į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 103 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatÅ«rÄ , reikalavimus, kamerose Nr. 103, 27 ir 101 – pažeidžiant higienos normos 39 punkto, kuriame sakoma, kad ant patalpų sienų ir lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, kamerose Nr. 64 ir Nr. 13 – pažeidžiant higienos normos 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę apÅ¡vietÄ , reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių TI kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t.y., tualetai tupimi, netinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės, neužtikrintas privatumas, nemalonus kvapas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Atsakovė atsiliepime dėl sanitarinių mazgų įrengimo pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose nurodė, kad sanitariniai mazgai nuo bendros kameros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, į bylÄ pateikė sanitarinių mazgų kamerose lentelę, iÅ¡ kurios matosi tik tai, iÅ¡ ko pagaminta sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija ir jos aukÅ¡tis (46-47 b. l.), tačiau nėra jokių duomenų apie sanitarinių mazgų visiÅ¡kÄ atitvėrimÄ nuo likusios kameros erdvės, apie unitazų įrengimÄ kamerose.

Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su Å¡alto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) laikomas bÅ«tent HN 76:2010 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Å iuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), laikytina, kad pareiÅ¡kėjas kameroje Nr. 38 nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus.

Be to, EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ ir pan.). Taigi, įvertinus tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai bÅ«na sustatytos greta sanitarinių mazgų, pripažintina, kad dėl tokio sanitarinio mazgo atitvėrimo, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiÅ¡kėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl asmens apžiÅ«ros atvykstant ir iÅ¡vykstant į / iÅ¡ Å iaulių TI, nurodo, kad asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiÅ«ros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų.

Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. IÅ¡ byloje esančių Å iaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimų aktų matosi, kad 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu kratos atlikimo patalpoje nustatyta 18,3° C temperatÅ«ra ir 39,5 % santykinė drėgmė, kas atitiko reikalavimus, tačiau užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti labai neÅ¡varios (66-70 b. l.). 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti iÅ¡plautos (71-74 b. l.). 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte nurodyta, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) Å¡varÅ«s (108-110 b. l.).

Taigi 2015 m. kovo mėn. patikrinimo metu kratų atlikimo patalpose užfiksuotos neÅ¡varios vonelės, tačiau pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI atvyko 2015 m. rugsėjo mėn. ir naudotis neÅ¡variomis vonelėmis negalėjo, o rugpjūčio mėn. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad vonelės Å¡varios. Be to, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmens ir daiktų apžiÅ«ros antisanitarinėmis sÄ lygomis yra abstraktÅ«s, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau nenurodė, kad bÅ«tent jam jo apžiÅ«ra buvo atlikta antisanitarinėmis sÄ lygomis, kuo tas pasireiÅ¡kė ir kada tai buvo padaryta, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant/iÅ¡vykstant iÅ¡ Å iaulių TI jo krata buvo atliekama pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ ar higienos normos reikalavimus, ir dėl to pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpos, kuriose reikia laukti kol įvyks apžiÅ«ra, neÅ¡varios, sienos grublėtos, nelygios, nėra langų, ventiliacijos, tamsu, tualetai nesandarÅ«s, tvyrojo nemalonus kvapas, Å¡alta, Å¡iose patalpose talpinami ir rÅ«kantys asmenys, o jis yra nerÅ«kantis.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktÄ , asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog Å¡i higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad atvykę suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Iš byloje esančių patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios nešvaros nenustatyta, tik jautėsi stiprus amoniako kvapas (higienos normos HN 76:2010 57 punkto pažeidimas) (75-77 b. l.). Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymose apie atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (57-60 b. l.).

IÅ¡ byloje esančios pažymos Nr. 60/09-1157 (41-45 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI atvyko 2 kartus ir buvo talpinamas į kameras PK-2 ir PK-3. Atsakovė nurodo, kad laikino sulaikymo kameroje rÅ«kyti draudžiama, šį atsakovės teiginį patvirtina ir į bylÄ pateiktos užrašų kamerose kopijos (116, 117 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo kamerose buvo rÅ«koma, kad pareiÅ¡kėjas dėl to kreipėsi į budintį pareigÅ«nÄ , todėl teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija nesiėmė priemonių dėl rÅ«kymo laikino sulaikymo patalpose, t.y., neveikė taip, kaip turėtų veikti, taip pat skunde nurodomų aplinkybių nepakanka, kad bÅ«tų galima laikyti, jog dėl pareiÅ¡kėjo patalpinimo į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras jis galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, blakių ir pelių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 60 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugsėjo 25 d. ir 2015 m. spalio 6 d. atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad Å iaulių TI patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytÄ planÄ , atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“ (61-64, 78-84 b. l.). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamentas 2016 m. liepos 15 d. ir 2016 m. spalio 5 d. patikrinimų metu taip pat vertino pareiÅ¡kėjų skunduose nurodytus faktus dėl kenkėjų buvimo kamerose, nustatyta, kad kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas (105-107, 108-110 b. l.).

Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ , kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo praÅ¡ymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (77 dienos), tam tikrÄ laikÄ (11 dienų) pažeidžiant minimaliÄ kameros ploto normÄ , neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nuolat jaučiamas nemalonus kvapas sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 7 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, nesiskundė (118-126 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2403-502/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo P. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. R. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė