2024-05-15 Nr. AB-7854-3-63-3-01897-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-169-1188/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01897-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 53.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Agvala“, M. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos apygardos prokuratūra, L. P., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klasmann-Deilmann Šilutė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. SD-129-19256 „Dėl įvykio darbe, kurio metu (duomenys neskelbtini) mirtiną traumą patyrė UAB „Agvala“ darbuotojas (duomenys neskelbtini), papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą įvykio tyrimo medžiagą (išvadas) patikslinti: a) pakoreguoto N-1 formos akto 10 puslapio 1 ir 3 punktuose nelaimingo atsitikimo priežastyse („1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“ bei „3. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas“) aiškiai nurodant, kad jos yra taikomos tik UAB „Agvala“; b) panaikinant pakoreguoto N-1 formos akto 10 puslapio 2 punkte nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį („2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas“).

Atsakovas VDI atsiliepime su Bendrovė skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrius atsiliepime prašė dėl pareiškėjo skundo spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą informavo, kad ginčui aktualioje ikiteisminio tyrimo byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui. Šioje byloje konkretus asmuo (Bendrovės darbuotojas) kaltinamas tuo, kad (duomenys neskelbtini), Bendrovės teritorijoje, vairuodamas krautuvą, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų saugumui, važiuodamas prie kuro užpylimo kolonėlės nepastebėjo šalia jos dirbusio UAB „Agvala“ darbuotojo, kuris tvarkė aikštelės trinkeles, jį pervažiavo ir sužalojo. Šie pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su darbuotojo mirtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agvala“ rašytiniais paaiškinimais su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad įvykio metu nukentėjo būtent UAB „Agvala“ darbuotojas, Bendrovė neturi teisės ir pareigos kontroliuoti kito juridinio asmens darbuotojų, darbus atliko rangovas, kuriam ir teko pareiga pasirūpinti tinkamu savo darbų organizavimu. Bendrovė pažymėjo, kad dėl vairuotojo nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl ikiteisminio tyrimo institucijų išvados negali būti laikomos įrodymais šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad administracinėje byloje pagal UAB „Agvala“ skundą atsakovams VDI ir VDI Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl šio įvykio 2023 m. liepos 10 d. Papildomo tyrimo akto dalies ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. SD-129-19256 dalies, susijusios su UAB „Agvala“ veiksmų vertinimu, panaikinimo, Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. vasario 1 d. nutartimi nagrinėjamą administracinę bylą nutraukė ir iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Agvalda“ priteisė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. sausio 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas); VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2023 m. liepos 10 d. papildomo tyrimo akto „Įvykio darbe, įvykusio (duomenys neskelbtini) UAB „Agvala“ darbuotojui (duomenys neskelbtini), papildomo tyrimo akto“ (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas) ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. SD-129-19256 (toliau – ir Sprendimas). Teismas akcentavo, kad Papildomo tyrimo aktu iš esmės buvo patikslintos Akto 10 punkto (Nelaimingo atsitikimo priežastys) išvados, o tai lemia, kad Papildomo tyrimo aktas ir Aktas yra dvi sudėtinės vieno sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe dalys, kurios vertinamos kaip vienas sprendimas. Toks Papildomo tyrimo akto ir Akto vertinimas yra nurodytas ir Sprendimo 2 punkte. Iš Sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas nagrinėjant UAB „Agvala“ 2023 m. vasario 20 d. skundą dėl Akto.

Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 44 straipsnio 7 dalis nustato, jog darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Toks Sprendimo pobūdis, teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju lemia, kad jis nėra savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, t. y., nelaikytinas viešojo administravimo subjekto aktu (sprendimu), kuris asmeniui tiesiogiai sukuria atitinkamas teises ar pareigas, bei kad jis turi būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto sprendimas, priimtas nagrinėjant ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipė dėmesį, kad skundą dėl Akto vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui padavė UAB „Agvala“. Iš Sprendimo matyti, kad jis dėl Akto ir Papildomo tyrimo akto priimtas atsakant į UAB „Agvala“ 2023 m. vasario 20 d. skundą. Iš Sprendimo ir išvados, kaip Sprendimo sudėtinės dalies, teismo teigimu, matyti, kad Sprendimas priimtas vertinant UAB „Agvala“ 2023 m. vasario 20 d. skundo argumentų pagrįstumą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui būtų skundęs Aktą ar Papildomo tyrimo aktą. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Taigi, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kaip privalomai išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, priimant Sprendimą, pareiškėjo nesutikimo su Papildomo tyrimo aktu argumentai nebuvo vertinami.

Pareiškėjas 2023 m. liepos 13 d. teikė raštiškus paaiškinimus dėl atsisakymo pasirašyti Papildomo tyrimo aktą, į kuriuos pareiškėjui atsakyta 2023 m. liepos 24 d. raštu. Tačiau pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 46 ir 80 punktų nuostatas, raštiški atsisakymo pasirašyti papildomo tyrimo aktą motyvai nelaikytini skundu, kuris paduodamas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, siekiant išnagrinėti kilusį ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal aptariamų nuostatų 80 punktą pareiškėjas Aktą ar Papildomo tyrimo aktą turėjo skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjas privaloma išankstine ginčų ne teismo tvarka neginčijo Akto ir Papildomo tyrimo akto, kaip sprendimų, kurie tiesiogiai daro įtaką jo teisėms. Taigi, pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, todėl byla nutrauktina (ABTĮ 103 str. 10 p.).

Teismo teigimu, net ir darant prielaidą, kad DSSĮ 44 straipsnio 7 dalies nuostata yra alternatyvaus pobūdžio (t. y., kad ji suteikia asmeniui pasirinkimo teisę nelaimingo atsitikimo darbe aktus skųsti arba ikiteismine tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, arba tiesiogiai teismui), pareiškėjo skundas teismui dėl Akto ir Papildomo tyrimo akto panaikinimo pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnyje nustatytus terminus. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad pareiškėjui apie Akto ir Papildomo tyrimo akto, kaip vieno dokumento, priėmimą tapo žinoma ne vėliau kaip 2023 m. liepos 24 d. (raštu atsakant į pareiškėjo 2023 m. liepos 13 d. raštiškus motyvus dėl atsisakymo pasirašyti Papildomo tyrimo aktą). Kadangi svarbių priežasčių, dėl kurių galėjo būti praleistas šis terminas, nenustatyta, tokių aplinkybių iš esmės nenurodė ir pareiškėjas, byla, teismo įsitikinimu, būtų nenagrinėtina teisme ir ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, taip pat tenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Agvalda“ prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (665,50 Eur)

III. Pareiškėjas Bendrovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą. Nenustačius pagrindo išspręsti klausimą iš esmės – nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei pažymi, kad Sprendimas yra savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, jis pareiškėjui sukelia konkrečias teises ir (ar) pareigas ir yra skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria ir pasinaudojo pareiškėjas.

Pareiškėjas buvo aprašomo įvykio darbe tyrimo proceso dalyvis ir Sprendimo adresatas, nurodytas Sprendime. Be to, Sprendime nurodant teisę šį Sprendimą skųsti, tokios teisės turėtojai neišskiriami, nenurodoma, kad ją turėtų tik konkretūs Sprendimo adresatai.

Sprendimas galioja visiems, su kuriais jis yra susijęs, taip pat ir pareiškėjui, kuris turi turėti galimybę Sprendimą skųsti. Tai taip pat jau yra pripažinta teismo šioje byloje.

Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindė, be kita ko, tuo, kad papildomas tyrimas skunde nurodytais aspektais neatitinka teisės aktų. Taigi, pareiškėjo skundas susijęs su Sprendimo esme, ir jei Sprendimas, kaip nurodyta nutartyje, negalėtų būti „savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas“, juo įforminto nutarimo, kad „tyrimas atliktas vadovaujantis reikalavimais“, nebūtų galima ištaisyti, o tai yra nesuderinama su konstituciniu teisinės valstybės ir kitais teisės principais. Pareiškėjas pakartoja argumentus dėl Sprendimo nepagrįstumo ir pažymi, kad nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog pareiškėjo abejonės dėl Sprendimo yra pagrįstos – tyrimas Sprendimu negalėjo būti pripažintas atliktu tinkamai.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepažeidė aktualios apskundimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju Nuostatų 80 punkte nurodytas skundą galintis pateikti „darbdavys“ yra nukentėjusio darbuotojo darbdavys – UAB „Agvala“, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbuotojas darbo sutartimi atlygintinai įsipareigojo atlikti darbo funkciją – ne pareiškėjas, šis aiškinimas atitinka ir teismo nurodytą DSSĮ 44 straipsnio 7 dalį. Be to, Sprendimas pasirašytas kanclerio, atliekančio vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas. Tai sudaro pagrindą teigti, kad vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas, remiantis DSSĮ 44 straipsnio 7 dalimi, galėtų būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo atveju DSSĮ 44 str. 7 d. tiesiogiai nenurodyta, kad tai galėtų daryti tik „darbdavys“). Sprendime nurodant jo apskundimo tvarką ir minint DSSĮ 44 straipsnio 7 dalį, pažymėta, kad „turite teisę šį sprendimą apskųsti administraciniam teismui“ ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo DSSĮ 44 straipsnio 7 dalies išsiaiškinimu bylose, kurios nagrinėjamu atveju nėra aktualios.

Priešingai nei teismo nutartyje, Sprendime neakcentuojama, pagal kokio asmens skundą atliktas įvykio darbe papildomas tyrimas. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiais, kad „Iš Sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas nagrinėjant UAB „Agvala“ 2023 m. vasario 20 d. skundą dėl Akto. <...> Iš Sprendimo matyti, kad jis dėl Akto ir Papildomo tyrimo akto priimtas atsakant į UAB „Agvala“ 2023 m. vasario 20 d. skundą.“, nes Sprendime taip nenurodyta. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad faktas, jog pareiškėjas nepateikė skundo dėl Akto ar Papildomo tyrimo akto, „lemia, kad vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui <...> priimant Sprendimą, pareiškėjo nesutikimo su Papildomo tyrimo aktu argumentai nebuvo nagrinėjimo dalyku“, nes Sprendime nurodyta, jog „VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai išnagrinėjo papildomo tyrimo dokumentus“, pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą nuspręsta laikyti „neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi“, o šioje medžiagoje yra ir pareiškėjo dokumentai dėl nesutikimo su Papildomo tyrimo aktu.

Formalūs procesiniai neatitikimai neturėtų paneigti esminių procesinių teisių (teisės į teisminę gynybą).

Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui, nevertino, ar „atstovavimas [užtušuota] 2024-01-05 : Komunikacija su klientu : : Teisinė situacijos analizė“ yra susijusios su byla. Be to, teisinė situacijos analizė yra sudedamoji kitų teisinių paslaugų, už kurias skaičiuotinas užmokestis, dalis. Taip pat, pareiškėjo įsitikinimu, išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti UAB „Agvala“ negalėjo būti priteistos su PVM.

Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. VDI pabrėžia, kad tiek Papildomo tyrimo aktas, tiek ir Sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjui negali sukelti ir nesukelia.

Pareiškėjas, siekdamas panaikinti VDI sprendimą, akcentuoja tyrėjo Papildomo tyrimo akte įvardintų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių formuluočių tariamus netikslumus, tačiau nepateikia argumentų dėl įvardintų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių esmės, nenurodo, kokios konkrečios įvardintos priežastys yra neteisingos, į kokius aspektus tyrėjas neatkreipė dėmesio. Skunde teismui pareiškėjo argumentai dėl nesutikimo su Papildomo tyrimo akte įvardintomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis buvo orientuoti į priežasčių esmę, į šiuos argumentus buvo išsamiai atsakyta atsiliepime į pareiškėjo skundą, todėl, atsakovo vertinimu, atskirajame skunde keliami argumentai susiję tik su nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių formuluočių „netikslumais“.

Atsakovas pateikia savo argumentus dėl Papildomame tyrimo akte nurodytų aplinkybių, kuriais nesutinka su pareiškėjo teiginiais šiuo aspektu, ir pažymi, kad įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB „Agvala“ darbuotojas, papildomas tyrimas atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. VDI specialistai nustatyta tvarka išnagrinėjo Papildomo tyrimo akte pateiktas patikslintas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė išvadas Nr. EVD-88, kurių pagrindu buvo priimtas VDI sprendimas.

Pareiškėjas argumentus, dėl, jo vertinimu, Papildomo tyrimo akte netinkamai suformuluotų nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, turėjo galimybę, teisės aktų nustatyta tvarka, nurodyti skunde Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Nepaisant to, kad papildomas įvykio darbe tyrimas buvo atliekamas pagal UAB „Agvala“ skundą, o Bendrovė VDI skundo nepateikė, visi papildomo tyrimo dokumentai apeliantui, kaip administracinio ginčo subjektui, kuriam papildomo tyrimo išvados galėjo sukelti teisines pasekmes, buvo teikiami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir palaiko VDI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka. VSDFV Klaipėdos skyrius sutinka su teismo išvadomis ir teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agvala“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka. UAB „Agvala“ taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Agvala“ pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus UAB „Agvala“ skundą. Pareiškėjas Papildomo tyrimo akto valstybiniam darbo inspektoriui neskundė, o tik teikė rašytinius paaiškinimus dėl atsisakymo pasirašyti Papildomo tyrimo aktą. Pagal Nuostatų 46 ir 80 punktus raštiški atsisakymo pasirašyti papildomo tyrimo aktą motyvai nelaikomas skundu, kuris paduodamas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui išnagrinėti kilusį ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi, pareiškėjas Aktą ar Papildomo tyrimo aktą turėjo skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo, tačiau to nepadarė.

Pagal DSSĮ 44 straipsnio 7 dalį Papildomo tyrimo aktas skundžiamas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o pastarojo sprendimas – teismui. VDIĮ 10 straipsnio įtvirtinta iš esmės analogiška VDI inspektorių veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Administracinėje byloje buvo nustatyta, o ir pats pareiškėjas to nepaneigė, kad neskundė Papildomo tyrimo akto valstybiniam darbo inspektoriui, o tai paneigia atskirajame skundė dėstomus argumentus, kad „<...> Pareiškėjas Sprendimą apskundė būtent jame nurodyta tvarka <...>“.

Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama pareiškėjo teisė skųsti VDI sprendimus, jis tokią teisę turėjo, tačiau pats ja nepasinaudojo. Sprendime nurodyta ne tik apskundimo teisė, bet ir tvarka, kuria gali būti skundžiamas minėtas dokumentas, kuria pareiškėjas tinkamai nepasinaudojo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų ir pabrėžia, kad „atstovavimas [užtušuota] 2024-01-05 : Komunikacija su klientu : : Teisinė situacijos analizė“ yra susijusios su nagrinėjama byla. Teisinė situacijos analizė apima situacijos įvertinimą, susijusį ne su rašytinių paaiškinimų parengimu, bet su kitomis paslaugomis, atliekamomis iki savo pozicijos pateikimo, t. y. vertinimas, kokios yra kliento teisės ir pareigos šioje byloje, pateikto skundo teisinis įvertinimas, pozicijos formavimas, perspektyvų analizė ir kt. Ne visos išlaidos, kurios nurodomos pateiktoje sąskaitoje faktūroje, buvo prašomos priteisti, todėl dalis sąskaitos faktūros ir yra užtušuota, tačiau tai nepaneigia suteiktų paslaugų ryšio su nagrinėjama byla. Likusi atskirojo skundo dalis susijusi su UAB „Agvala“ priteistomis proceso išlaidomis yra nepagrįsta, cituojamos nutartys nesusijusios su proceso išlaidų priteisimu, todėl nėra aktualios.

Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, atskirasis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kita vertus, trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. skundas yra pateiktas praleidus ABTĮ 29 straipsnyje nustatytus terminus ir pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių galėjo būti praleistas šis terminas. Atsižvelgus į tai, net jei būtų nustatyta, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti Sprendimą, toks skundas turėtų būtų paliktas nenagrinėtu dėl praleisto termino.

Net ir pripažinus, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti skundą dėl Sprendimo ir Papildomo tyrimo akto dalies, o skundo padavimo terminas būtų atnaujintas, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti ar naikinti Papildomo tyrimo akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, pagal pareiškėjo reikalavimus. Nepaisant to, kad UAB „Agvala“ nesutinka su jos atžvilgiu nustatytomis įvykio kilimo priežastimis, minėtose išvadose nurodyta, kad nepakankama kontrolė buvo nustatyta ne tik pastarosios, bet ir pareiškėjo atžvilgiu. Būtent Bendrovė turėjo pareigą užtikrinti tinkamą darbų organizavimą savo teritorijoje, t. y. informuoti savo darbuotojus apie jos teritorijoje vykdomus darbus. Pareiškėjo ir UAB „Agvala“ atstovai suderino darbų atlikimo vietą, trukmę, kitas aplinkybes, bei Bendrovė instruktavo UAB „Agvala“ darbuotojus. UAB „Agvala“ negalėjo informuoti pareiškėjo darbuotojų, kadangi darbų organizavimu ir kontrolės užtikrinimu savo įmonės vietoje turėjo rūpintis pareiškėjas, kuris ir užsisakė rangovo paslaugas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikia kitus nesutikimo su pareiškėjo nurodytais teiginiais dėl Papildomo tyrimo akto neteisėtumo argumentais ir pažymi, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kuriais remiantis egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 10 punktu, nutraukė nagrinėjamą bylą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje, vadovaujantis rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas – UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ susitarė su UAB „Agvala“, kad pastaroji atliktų trinkelių darbų remonto darbus Bendrovės teritorijoje. Darbų atlikimo metu Bendrovės darbuotojas užvažiavo ant UAB „Agvala“ darbuotojo kojos. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, kur nuo patirtų traumų mirė. Akte, be kita ko, pripažinta, kad buvo netinkamai organizuoti darbai – neužtikrinta darbuotojų sauga, atliekant grindinio remonto darbus dviem darbdaviams, nebuvo panaudoti saugos ženklai, Bendrovės darbuotojai nebuvo informuoti apie grindinio remonto darbus; krautuvo vairuotojas nesilaikė konkrečių instrukcijų. Akte taip pat nustatyti UAB „Agvala“ atlikti pažeidimai. Papildomo tyrimo aktu minėtas Aktas buvo papildytas (pakoreguotas), be kita ko, patikslinant nelaimingo atsikimo priežastis. Byloje skundžiamu VDI Sprendimu administracinė procedūra buvo baigta, pripažinus, jog įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB „Agvala“ darbuotojas, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais. Sprendime taip pat nurodyta, kad Papildomo tyrimo aktas ir Aktas laikytini neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas priimtas išnagrinėjus ne pareiškėjo, o UAB „Agvala“ skundą dėl Akto ir Papildomo tyrimo akto, bei byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas nustatyta tvarka vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui būtų skundęs minėtus aktus, konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, todėl nagrinėjamą bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 10 p.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos.

ABTĮ įtvirtinta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, o tais atvejais, kai šia tvarka nebegalima pasinaudoti, – nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p. ir 105 str. 1 p.).

Profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas nustato DSSĮ (DSSĮ 1 str. 1 d. 2 p.).

Įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, incidentų, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų tyrimą reguliuoja DSSĮ 44 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 3 dalį įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria VDI, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. VDI taip pat tiria įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei komisijai, nurodytai šio straipsnio 2 dalyje, sudaryti arba kai darbuotojas ar darbdavys, nesutikdamas su dvišalės komisijos ištirto nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktu, pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo gali dalyvauti atliekant įvykio darbe, dėl kurio patiria žalą sveikatai, arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos tyrimą, turi teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, privalo gauti nelaimingo atsitikimo darbe aktą arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktą, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir profesinės ligos patvirtinimo aktą.

DSSĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, apskaitos, tyrimo dokumentų saugojimo, skundų, susijusių su tyrimu, nagrinėjimo tvarką, nustato Nuostatai. Nuostatų privalo laikytis visi darbdaviai ir darbdaviams atstovaujantys asmenys, išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 2 ir 3 punktuose (Nuostatų 1 p.).

Nuostatų 77 punkte nustatyta, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

Darbdavys skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo, nukentėjęs darbuotojas pareiškimą dėl lengvo nelaimingo atsitikimo darbe – per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo atitinkamo akto gavimo. Mirusiojo dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo šeimos atstovas, nesutinkantis su tyrimu, gali kreiptis į vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių per vienus metus nuo N-1 ar N-2 formos akto gavimo dienos (Nuostatų 80 p.).

Vadovaujantis Nuostatų 83 punktu Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aktas, gali būti skundžiamas teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-672-146/2016 nurodė, kad DSSĮ, kaip specialiajame įstatyme, expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta apskundimo tvarka, kurios turi laikytis darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, t. y. turi paduoti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o nesutikdamas su vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu, priimtu išnagrinėjus skundą dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto, gali paduoti skundą teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas DSSĮ bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo nustatęs, kad darbdavys, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe aktu, galėtų jį apskųsti teismui tiesiogiai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, nagrinėdamas darbdavio skundą, pateiktą dėl VDI teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe akto, atlieka ginčo nagrinėjimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka funkciją (nurodytos praktikos buvo laikomasi taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-315-552/2023, taip pat 2017 m. rugpjūčio 22 d. administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017).

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, t. y. prieš skundžiant teismui Aktą ir Papildomo tyrimo aktą, yra nustatyta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, pateikiant skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, ginčo šalių argumentus, aktualų teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepasinaudojo minėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Iš pareiškėjo skundžiamų Akto, Papildomo tyrimo akto (kurie Sprendime laikomi neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi) matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek UAB „Agvala“ yra įvardijami „darbdaviu“, minėtuose dokumentuose konstatuoti nurodytų bendrovių pažeidimai. Byloje pateikta VDI tyrimo medžiaga patvirtina, kad Bendrovės atstovai aktyviais veiksmais dalyvavo tyrime – teikė paaiškinimus ir aktualią informaciją bei medžiagą, taip pat, nesutikdami su Papildomo tyrimo aktu, pateikė raštą (priežastis, kodėl negali pasirašyti Papildomo tyrimo akto), kuriame nurodė konkrečius argumentus bei prašė aptariamą aktą papildyti, iš nelaimingo atsitikimo priežasčių pašalinant Bendrovės ir jos darbuotojų veiksmus, neveikimą ar pažeidimus.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Akcentuotina, kad teismui yra paliekama tam tikra laisvė parinkti konkretų teisių gynimo būdą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pažeistų teisių turinį, kitas teisines vertybes ir gėrius, teisės principus. Tokiu būdu pasireiškia ir yra realizuojama teismo teisė ir pareiga vykdyti materialųjį, o ne formalųjį teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2070-968/2023 ir kt.). Pastebėtina, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus).

Įvertinus šioje byloje susiklosčiusias itin specifines aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į anksčiau nurodytą aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjas aktyviais veiksmais pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, nors ir pradėtoje pagal UAB „Agvala“ skundą. Pripažinus, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, kartu vertinant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 10 dalį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Agvala“ procesiniuose dokumentuose taip pat suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė motyvuoto prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl minėti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nevertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis