b5a30f6c-e94e-42c6-883e-21ddb2c9918a · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-613-258/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32548-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

B. ieÅ¡kinį dėl termino atnaujinimo, piniginių lėšų priteisimo atsakovei I. V., Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti, priteisti jam iÅ¡ atsakovės I. V. 4 423,54 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinį grindė tuo, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė L. B. 2014 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už parduotÄ turtÄ gavo 42 574,14 Eur, iÅ¡ kurių 1 000 Eur buvo sumokėta grynais pinigais 2014 m. gruodžio 9 d., likusi 41 574,14 Eur dalis - 2014 m. gruodžio 16 d. buvo pervesta į ieÅ¡kovo sutuoktinės banko sÄ skaitÄ . 2014 m. gruodžio 23 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė L.

B. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. IeÅ¡kovas nurodė, jog nusipirkus minėta butÄ , ieÅ¡kovo sutuoktinės sÄ skaitoje liko 8 847,08 Eur. 2015 m. liepos 23 d. mirė ieÅ¡kovo sutuoktinė. L. B. visÄ jai priklausantį turtÄ testamentu paliko atsakovei, todėl mano, jog jai kilo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui palikėjos L. B. turėtÄ skolÄ , sudarančiÄ 4 423,54 Eur. Kreditorinių reikalavimų atsakovei nepareiÅ¡kė dėl savo menko iÅ¡silavinimo, teisinių žinių neturėjimo, taip pat esant nuolatiniam artimųjų įtikinėjimui, jog pinigai bus sumokėti.

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovės motina (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudarę santuokÄ . 2015 m. V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ ir iÅ¡spręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, įskaitant, bet neapsiribojant, padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ . Atsakovės motina ir ieÅ¡kovo sutuoktinė L. B. bylÄ nagrinėjančiam teismui pateikė 2015-06-17 atsiliepimÄ Ä¯ sutuoktinio ieÅ¡kinį, kuriame aiÅ¡kiai pažymėta, kad Å¡alys, su tuo sutinka ir V.

B., kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nebevedė nuo 2006 metų, t. y. apie devynerius metus iki V. B. kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. 2014 m. gruodžio mėnesį, L. B. nebegalint vienai iÅ¡laikyti (ilgus metus kartu gyveno sÅ«nus, kuris praktiÅ¡kai visiÅ¡kai neprisidėjo prie bÅ«sto iÅ¡laikymo) santuokos metu įgyto ir bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio buto, ji nusprendė butÄ parduoti. V. B. sandoriui neprieÅ¡taravo, netgi pats pasirašė buto pardavimo sutartyje, kurioje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai buvo nurodyta, jog už buto pardavimÄ gautos lėšos bus pervestos bÅ«tent į L.

B. sÄ skaitÄ . Ir vien Å¡i aplinkybė parodo, jog tarp Å¡alių nebuvo ginčo, kaip ir kokiu bÅ«du pardavus butÄ gautos lėšos bus dalinamos. Galiausiai, V. B. pasirašė ir dėl to, jog neprieÅ¡tarauja, kad už parduotÄ butÄ dalis sumos – 5000 Lt – bÅ«tų sumokėta turto pirkėjÄ radusiai ir buto pardavimu užsiėmusiai nekilnojamojo turto brokerei.

4. Pažymėjo, jog L. B. mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡kelta civilinė byla pagal V. B. ieÅ¡kinį L. B. dėl santuokos nutraukimo. L. B. mirė jau pateikusi atsiliepimÄ ir byla buvo nutraukta. Darytina iÅ¡vada, kad V. B. aiÅ¡kiai žinojo apie sutuoktinės mirtį; V. B. buvo atstovaujamas advokato, byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl tariamos skolos priteisimo iÅ¡ L. B., taigi sutuoktinei mirus, jis žinojo ir turėjo žinoti apie galimybę teikti kreditorinį reikalavimÄ mirusios sutuoktinės turtÄ paveldėjusiai įpėdinei.

Galiausiai, V. B. dalyvavo L. B. turto paveldėjimo procedÅ«rose, jam buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Paveldėjimo bylÄ po L. B. mirties vedusi notarė V. B. iÅ¡aiÅ¡kino apie galimybes reikÅ¡ti pretenzijas, tačiau pats V. B. atsisakė reikÅ¡ti bet kokias pretenzijas dukteriai, mirusios sutuoktinės įpėdinei I. V.. Taip pat pažymėjo, jog 2016 m. Vilniaus apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių priteisimo, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis ir I.

V. iÅ¡mokėjo V. B. 18500,00 EUR dydžio piniginę kompensacijÄ už V. B. nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį buto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad visų ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimas priklauso nuo ieÅ¡kovo reikalavimo atnaujinti terminÄ kreditoriniams reikalavimams L. B. palikimÄ priėmusiai I. V. pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovas vėliausiai civilinės bylos Nr. 2-20948-862/2015 nutraukimo dienÄ (2015-08-19) turėjo visas sÄ lygas pradėti reikalauti atitinkamos turto dalies iÅ¡ palikėjos L. B. įpėdinės, jei manė, kad Å¡i dalis jam priklauso, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė 2016-09-07, praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai mėnesių nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 str. 1 d. nustatyto termino pabaigos.

Nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieÅ¡kovas praleido CK 5.63 str. 1 d. įtvirtintÄ terminÄ reikalavimams dėl atsakovės paveldėto turto pareikÅ¡ti. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės pozicijÄ , kad ieÅ¡kovas sutiko, jog jis, kaip buvęs buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendraturtis, turi neįvykdytų prievolių, susijusių su Å¡io buto iÅ¡laikymu ir pardavimu bei kito buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje remontu, kuris po taikos sutarties patvirtinimo atiteko ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kinyje nurodytų lėšų buvo nusprendęs iÅ¡ atsakovės nereikalauti.

Vėlesnis, pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. numatytam terminui, ieškovo nuomonės dėl šio turto pakeitimas nėra paminėto straipsnio 4 d. numatyta svarbi priežastis praleistam terminui atnaujinti.

7. Teismas nurodė, kad nesant CK 5.63 str. 4 d. numatytų pagrindų atnaujinti Å¡io str. 1 d. įtvirtintam terminui, Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas atmetamas. Atmetus pirmÄ jį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , teismas nurodė, kad negali bÅ«ti patenkinti ir kiti ieÅ¡kovo reikalavimai, kadangi ieÅ¡kovas per CK 5.63 str. 1 d. numatytÄ terminÄ nepareiÅ¡kė reikalavimų atsakovei, paveldėjusiai palikėjos turtÄ . Taip pat teismas atmetė ir iÅ¡vestinius reikalavimus dėl 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo argumentai 8. Apeliantas (ieÅ¡kovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 8.1. Teismas tik formaliai iÅ¡siaiÅ¡kino kelias, t. y. teismo nuožiÅ«ra reikÅ¡mingas, aplinkybes (apelianto iÅ¡silavinimÄ bei momentÄ , kada apeliantas sužinojo apie palikėjos mirtį), tačiau visiÅ¡kai neanalizavo termino praleidimo priežasčių, apie termino priežasčių vertinimÄ skundžiamame sprendime, apskritai, nieko neužsiminė, nevertino kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, buvusių tiek iki ir po palikimo atsiradimo.

Todėl teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo visiÅ¡kai neteisingai. 8.2. Teismas turėjo įvertinti, jog apeliantas nebuvo pasyvus savo interesų gynimo atžvilgiu, kadangi savo turtinius reikalavimus dėl ginče pinigų sumos pareiÅ¡kė dar iki palikimo atsiradimo. Kaip nustatyta byloje, apeliantas su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, reikalaudamas padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , tarp jų ir ginčo pinigus. Tačiau tas pats juridinis faktas – L. B. mirtis sÄ lygojo priimtÄ procesinį sprendimÄ nutraukti bylÄ dėl apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų ir kartu įpareigojo dėl skolos kreditorinius reikalavimus iÅ¡ naujo reikÅ¡ti paveldėjimo byloje.

Todėl vien tik aplinkybe, jog apeliantas notarų biure neatliko procedÅ«rinio veiksmo, t. y. nepareiÅ¡kė atskiro praÅ¡yme; paveldėjimo byloje, kurioje vienintelė įpėdinė buvo atsakovė, neturėtų bÅ«ti vertinama formaliai. 8.3. Po sutuoktinės mirties atsakovė patikino apeliantÄ , jog iÅ¡ pradžių dukra ginčo pinigų sumÄ buvo sutikusi grÄ Å¾inti geranoriÅ¡kai, jam grÄ Å¾ins po to, kai po laidotuvių bus sutvarkyti visi turto klausimai. Vėliau tarp atsakovės ir apelianto vyko teisminis procesas, kadangi praėjus kuriam laikui po laidotuvių, atsakovė kreipėsi teismÄ dėl turto (kurio dalį atsakovė paveldėjo) atidalijimo ir kompensacijos už apelianto jai tenkančiÄ turto dalį iÅ¡mokėjimo (civilinės bylos Nr. e2-14416-859/2016).

Minėtoje byloje Å¡alims pavyko ginÄÄ iÅ¡spręsti geranoriÅ¡kai, pasiraÅ¡ant taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo sumokėti apeliantui kompensacijÄ už jai tenkančiÄ apelianto turto dalį. Kartu atsakovė prašė atidėti apelianto kreditorinio reikalavimo dėl ginčo pinigų sumokėjimo klausimÄ , motyvuodama tuo, kad jai sunkus laikas, kadangi reikia kreiptis į bankÄ dėl paskolos gavimo, kad galėtų iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ apeliantui pagal sudarytÄ taikos sutartį.

Galiausiai, atsakovė jokios skolos fakto, apskritai, nepripažino, dėl ko apeliantas kreipėsi į teismÄ dėl ginčo pinigų sumos priteisimo. Taigi, teismas turėjo įvertinti, jog atsižvelgiant į tai, kad Å¡alis sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, apelianto elgesys – iÅ¡ karto po sutuoktinės mirties nenukreipiant kreditorinių reikalavimų į jo paties dukrÄ , toje situacijoje atitiko protingumo kriterijus, tuo tarpu priežastis, dėl ko apeliantas iÅ¡ karto nereiÅ¡kė kreditorinių reikalavimų, laikytina svarbia. 8.4.

CK 5.6 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose, teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ negalėjo pareikÅ¡ti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog buvo pasiektas CK 5.63 str. nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti galimus įpėdinius apie palikėjos skolÄ , užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ .

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nėra gautas. VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovui neatnaujintas terminas pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiam palikimÄ Ä¯pėdiniui, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nagrinėjamu atveju tikrinamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tik toje apimtyje, kuri yra susijusi su įstatyme nustatyto termino atnaujinimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis.

12. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo termino iÅ¡imčių atsižvelgiant į subjektÄ , kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė L. B. 2014-12-16 buto pirkimo- pardavimo sutartimi, pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. IeÅ¡kovas ir jo sutuoktinė L. B. 2014-12-23 buto pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ä®sigijus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieÅ¡kovo sutuoktinės L. B. banko sÄ skaitoje liko 8 847,08 Eur. IeÅ¡kovo manymu pusė Å¡ių piniginių lėšų priklauso jam. 2015-07-23 mirė ieÅ¡kovo sutuoktinė L.

B.. L. B. visÄ jai priklausantį turtÄ , t.y. ½ dalį buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje testamentu paliko atsakovei. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas vėliausiai apie L. B. mirtį galėjo sužinoti 2015-08-19, kuomet santuokos nutraukimo byla, kurioje dalyvavo pats ieÅ¡kovas, buvo nutraukta mirus atsakovei L. B.. Todėl nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas pareikÅ¡ti reikalavimus baigėsi 2015-11-19. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2016-09-07, t. y. praėjus daugiau kaip deÅ¡imčiai mėnesių nuo CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino pabaigos.

Naikinamasis trejų metų terminas pareiÅ¡kėjui kreipiantis į teismÄ nebuvo pasibaigęs.

14. Ä®statymai nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sÄ vokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimÄ , formuojamos teismų praktikoje. Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobÅ«dis: tai gali bÅ«ti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminÄ praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminÄ praleidusio asmens veiksmai ir Å¡ių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovÄ atlikti teisinį veiksmÄ , kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).

15. Pasak ieÅ¡kovo, teismas turėjo įvertinti, jog ieÅ¡kovas nebuvo pasyvus savo interesų gynimo atžvilgiu, kadangi savo turtinius reikalavimus dėl ginče pinigų sumos pareiÅ¡kė dar iki palikimo atsiradimo, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, reikalaudamas padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , tarp jų ir ginčo pinigus. Tačiau, pasak ieÅ¡kovo, tas pats juridinis faktas – L. B. mirtis sÄ lygojo teisme; procesinį sprendimÄ nutraukti bylÄ dėl apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų ir kartu įpareigojo dėl skolos kreditorinius reikalavimus iÅ¡ naujo reikÅ¡ti paveldėjimo byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovas inicijavo santuokos nutraukimo bylÄ reikÅ¡mės, sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , neturi. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo santuokos nutraukimo bylos iniciavimas įrodo, kad ieÅ¡kovas geba apginti savo pažeistÄ teisę naudodamasis teisininkų paslaugomis. Tuo labiau, kad po santuokos bylos proceso nutraukimo ieÅ¡kovas dalyvavo L. B. turto paveldėjimo procedÅ«rose, jam buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį santuokos metu įgyto turto.

Netrukus ieÅ¡kovas taip pat dalyvavo kitoje, jo dukros inicijuotoje byloje sprendžiant turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių priteisimo klausimus. Taigi jau ieÅ¡kovui dalyvaujant paveldėjimo procedÅ«rose ir byloje dėl buto atidalinimo, turėjo bÅ«ti žinoma, koks turtas ieÅ¡kovui atiteks po jo sutuoktinės mirties. Jei ieÅ¡kovas manė, kad su Å¡iuo butu įsigijimu ir ankstesnio buto pardavimu gautas piniginių lėšų skirtumas priklauso jam, jis turėjo laiku pareikÅ¡ti tokį praÅ¡ymÄ palikimÄ priėmusiai įpėdinei, o ne praėjus 10 mėnesių.

Todėl Å¡ių aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo iÅ¡silavinimas (specialusis vidurinis iÅ¡silavinimas) yra pakankamas tam, kad suvokti, jog bÅ«tina laiku pradėti rÅ«pintis savo turtinėmis teisėmis, per CK 5.63 str. 1 d. numatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminÄ .

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi laiko tarpÄ nuo tada, kai ieÅ¡kovas sužinojo apie sutuoktinės mirtį iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolos priteisimo įpėdinei pareikÅ¡ti termino atnaujinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas jokių aktyvių veiksmų neatliko ir nenurodė jokių svarbių priežasčių galinčių pateisinti jo pasyvų elgesį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas nustačius, kad yra praleistas įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminas pareikÅ¡ti reikalavimÄ priėmusiai palikimÄ Ä¯pėdinei, o ieÅ¡kovo nurodytos priežastys pagrįstai buvo nelaikytos svarbiomis.

17. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčas vyksta tarp tėvo (ieÅ¡kovo) ir dukros (atsakovės) ir į tai, kad atsakovė prašė ieÅ¡kovo atidėti kreditorinio reikalavimo dėl ginčo pinigų sumokėjimo klausimÄ , motyvuodama tuo, kad jai sunkus laikas, o galiausiai, atsakovė jokios skolos fakto, apskritai, nepripažino, dėl ko ieÅ¡kovui teko kreiptis į teismÄ . Tačiau tokia aplinkybė taip pat nepripažintina svarbia, sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , nes byloje nėra tokių duomenų, kad atsakovė pripažino ieÅ¡kovÄ jos kaip įpėdinės kreditoriumi.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovo reikalaujama suma buvo panaudota ieÅ¡kovo ir atsakovės motinos bendru sutarimu buto remontui ir įsiskolinimui už komunalines paslaugas sumokėti. Å iÄ aplinkybę atsakovė įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais ir pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 10 d. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, iÅ¡laikė tik mirusioji L. B.; 2014 m. lapkričio 12 d; Tarpininkavimo paslaugų sutartimi bei 2014 m. gruodžio 16 d. jos pagrindu iÅ¡raÅ¡ytu paslaugų priėmimo-perdavimo aktu, kurio 5 p. nurodyta, kad klientai (ieÅ¡kovas ir L.

B.) įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt atlyginimÄ už suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant butÄ ; kitomis sutartimis ir kvitais, patvirtinančiaiss, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini)., buvo atlikti remonto darbai, perkami baldai.

18. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , siekia įgyvendinti savo reikalavimÄ iÅ¡ paveldėto turto, o palikimÄ priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumÄ , bet ir padarinius, atsirandančius palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jei terminas bÅ«tų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimÄ sudarantis turtas yra iÅ¡likęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

Byloje pateiktas notarės iÅ¡duotas 2015-12-14 paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas patvirtina, kad ieÅ¡kovė paveldėjo tik ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalį, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokių lėšų nepaveldėjo, kas patvirtina atsakovės pozicijÄ , jog visi pinigai buvo iÅ¡leisti buto remontui ir kitiems su buto pirkimu susijusiems klausimams iÅ¡spręsti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujinti terminÄ reikalavimo įpėdiniui pareikÅ¡ti nėra ir Å¡iuo pagrindu.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rita Kisielienė Liuda Uckienė Tomas Venckus