b5a24f6e-837b-435f-9bea-cd1fd54273be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2618-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-00782-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu2012 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. (A. V.) skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė :

        pareiÅ¡kėjas A. V. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 20 838,19 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 19 ct).          Skunde nurodė, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas, dirba LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Teigia, kad laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio dėl Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalies bei kitų VI skyriaus („Darbo užmokestis“) nuostatų taikymo už atliktas pareigas jam nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. iÅ¡mokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, nevirÅ¡ijusi 70 procentų pareiginės algos.

Mano, kad toks priklausiusių priedų ir priemokų sumos ribojimas 70 procentų pareiginės algos dydžiu yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžia jo teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad apie pažeistÄ teisę objektyviai sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2009-12-11 nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatuota, kad minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.

           Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 teigia, kad sprendimas, priimtas taikant Valstybės tarnybos įstatymu numatytus priemokų ir priedų ribojimus nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, todėl skunde keliamiems reikalavimams yra taikytinas minėtas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas ir turėtų bÅ«ti priteisiama visa praÅ¡oma suma, nes ji nevirÅ¡ija Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyto termino (b. l. 1-4).            PareiÅ¡kėjas 2011-05-11 padavė teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Remdamasis Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, teigia, kad 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo momento, kai jis sužinojo apie pažeistÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Atsižvelgiant į tai, mano kad teise į teisminę gynybÄ realizavo nepasibaigus 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminui.           Taip pat pažymėjo, kad dėl taikyto 70 procentų priedų ir priemokų ribojimo darbo užmokesčio dalies neiÅ¡mokėjimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir per visÄ laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ teisminės gynybos teisinis reguliavimas dėl tokio ribojimo nebuvo keičiamas taip, kad neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo, kuriose teismas analogiÅ¡kais pagrindais atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teigia, kad teismui pripažinus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, jis turi bÅ«ti atnaujintas.             Nurodė ir tai, kad 2010 m. kreipėsi į Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos pirmininkÄ (toliau – profesinės sÄ jungos pirmininkas), kuris žodžiu įsipareigojo parengti jo vardu procesinius dokumentus teismui.

Profesinės sÄ jungos pirmininkui 2010 m. I-II ketvirtį (tikslios datos neatsimena) pateikė Vilniaus pataisos namų iÅ¡duotas pažymas apie neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį. Profesinės sÄ jungos pirmininkas neinformavo, kad bÅ«tina atlikti kokius nors veiksmus: pasiraÅ¡yti skundÄ ar įgaliojimÄ . Tiek 2010 metų pabaigoje, tiek 2011 metais teiraujantis apie teisminio proceso eigÄ , profesinės sÄ jungos pirmininkas nurodė, kad skundai paduoti teismui, bet proceso eiga sustabdyta dėl apygardos administracinių teismų pakartotinio kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Tačiau 2012 m. pradžioje sužinojo, kad jokie teisminiai procesai dėl jo pažeistos teisės gynimo nėra pradėti. Teismas skundÄ , kurį jo vardu padavė profesinės sÄ jungos pirmininkas, laikė nepaduotu. Kadangi pasitikėjo profesinės sÄ jungos pirmininko žodžiu, pats savarankiÅ¡kai į teismÄ anksčiau nesikreipė. Mano, kad ir Å¡ios aplinkybės yra pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti (b. l. 21-24).                  Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Nors Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTÄ® VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento.

Mano, kad kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ji buvo teisėta ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.           Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2012-03-12 ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., todėl vadovaudamasis Darbo kodekso 27 straipsnio nuostatomis pareiÅ¡kėjo reikalavimams praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 12-13).           Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo.

Apie teismo posėdį praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. Gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant.             Skundas atmestinas.              Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2007-2008 metais dirbo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus budinčiosios pamainos prižiÅ«rėtoju (b. l. 5).            Remiantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojo asmeninio uždarbio kortelės iÅ¡raÅ¡o duomenimis LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2007-2008 metais pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 6, 15).Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTÄ® VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.To paties įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 straipsnio 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo, priimto 2008-12-09, 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.           PareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto darbo užmokesčio priedų ir priemokų dydžio ribojimo, dėl kurio jis negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio už darbÄ nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio.           Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) tiek, kiek jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, naktį, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

            Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (administracinė byla Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl VTÄ® įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl VTÄ® 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatymuose nustatytas reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).

             Taigi, tai, kad mokant valstybės tarnautojui ne visÄ darbo užmokestį dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ , tačiau į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo jis turi kreiptis įstatymo nustatytais terminais.            IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b.

Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

           Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieškinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. Darbo kodekso 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Å ios taisyklės iÅ¡imtis nustato Å¡is kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Nagrinėjamu atveju sužinojimo apie pažeistÄ teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ diena laikoma su darbo užmokesčiu susijusių sumų iÅ¡mokėjimo asmeniui diena.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui, o pareiÅ¡kėjas praÅ¡o šį terminÄ atnaujinti.Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, susidariusį laikotarpiu nuo 2007 metų sausio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2012-03-12. Atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiama į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3-4 dalys) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ grindžia aplinkybe, kad jo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms, ir kurios pagrindu analogiÅ¡kose bylose dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , bei tuo, kad buvo suklaidintas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos pirmininko, kuriam žodžiu pavedė ginti jo pažeistas teises teisme.Teismo vertinimu, vien ta aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1839/2011, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-577/2011). Nurodyta aplinkybė nebuvo kliÅ«tis kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo kitiems suinteresuotiems asmenims (valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigÅ«nams). Kaip matyti iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Å¡ie asmenys teisminės gynybos kreipėsi dar 2007-2008 metais.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas buvo suklaidintas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos pirmininko, kuriam žodžiu pavedė ginti jo pažeistas teises teisme, teismo vertinimu, taip pat yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pagrindo pareiÅ¡kėjui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas.Teismui neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:

           A. V. (A. V.) praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmesti.           A. V. (A. V.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                        Ina Kirkutienė