b5a16a4f-be33-4eaa-adb6-5b593a3aa86c · Kauno miesto apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Civilinė byla Nr.2-5431-192/2012. (S) Teisminio proceso Nr. 2-05-3-02474-2012-3Procesinių sprendimų kategorija:116.4.;128.2. KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.gegužės 09 d.Kaunas             Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Jurgitai Malickaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. V., dalyvaujant jo atstovei advokatei E. M. Å ., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo Centro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡me turinčio fakto nustatymo irn u s t a t ė:

             pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo tėvo politinio kalinio J. V. g.1925 m. įkalinimo metu jis, jo sÅ«nus V. V., gim.(duomenys neskelbtini), bÅ«damas nepilnametis, nuo 1950-04-07 iki 1955-01-05 negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno rajone II Girininkų kaime ir siekiant iÅ¡vengti tremties, turėjo slapstytis.             PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jo tėvas J.

V., gim.1925 m. buvo politinis kalinys.1950 m. balandžio 27 d. jis buvo suimtas ir iÅ¡vežtas į Karagandos sritį kur iÅ¡buvo iki 1955 m. rugpjūčio 5 d. Iki tėvo suėmimo Å¡eima gyveno Kauno rajone, 2-ųjų Girininkų kaime, tėvui J. V. priklausančiame name. Tėvai gyveno pasiturinčiai, todėl turėjo galimybę remti partizanus, nešė maistÄ , aprangÄ , o vėliau tapo partizanų ryÅ¡ininku. Dėl savo veiklos tėvas J. V. buvo suimtas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58a straipsnį 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Suėmus tėvÄ , motina kartu su juo, esančiu tik penkių mėnesių amžiaus pabėgo pas savo seserį M. N. į Å akių rajonÄ , Kidulių kaimÄ . Vėliau motina kartu su juo perbėgo į Girininkų kaimÄ pas tolimus gimines Smailius. Motina kartu su juo turėjo slapstytis, naktimis eidavusi pasiimti pas senelius maisto. Tik 1953 metais po Stalino mirties jie grįžę pas senelius V., bet dar gyvenę nelegaliai, žmonėms nesirodydavę, motina nakvodavusi tvarte. Teko slapstytis iki 1955 m. sausio 1 d. 1955 m. tėvo byla buvo peržiÅ«rėta ir jam bausmės laikas sumažintas iki 5 metų.

Tėvas buvo paleistas iÅ¡ kalėjimo 1955-08-05. Å iuo metu jo abu tėvai yra mirę. Tėvai J. V. yra miręs 1987-01-11, o motina A. D. V.- 2011-12-07. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 1991-07-12 jam V. V. iÅ¡davė tėvo J. V. reabilitavimo pažymėjimÄ , kuriame nurodyta, kad J. V. buvo neteisėtai represuotas ir laisvės atėmimo vietose Karagandos srityje iÅ¡buvo nuo 1950-04-27 iki 1955-08-05 d. Kadangi jo Å¡eima yra nukentėjusi nuo 1939-1990 metų okupacijų dėl nukentėjusiojo asmens teisinio statuso jis ir kreipęsis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ dėl nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimo, tačiau jam buvo nurodyta, kad jis turėtų įrodyti, kad tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nurodytoje gyvenamojoje vietoje.             Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad tai, kad pareiÅ¡kėjo tėvas J.

V. buvo neteisėtai represuotas ir iÅ¡buvo laisvės atėmimo vietose nuo 1950-04-27 iki 1955-08-05 įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991-07-12 Pažymėjimas Nr.8-12902/91. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidÄ , kad slapstymosi faktas yra buvęs.             Suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra ir nurodo, kad pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iÅ¡duotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens- politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos- apie savivaldybę, kurioje jie gyvena yra įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrÄ ir negauna iÅ¡ kitos valstybės panaÅ¡aus pobÅ«džio pensijos iÅ¡skyrus socialinio draudimo pensijÄ ar kitokias nuolatines kompensacines iÅ¡mokas.             PareiÅ¡kimas tenkintinas.             Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai 1991-07-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėjimas Nr.8-23902/91 patvirtina, kad V.

J., Jurgio , g. 1925 m., gyvenęs Kauno r., Girininkų km. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose Karagandos srityje nuo 1950-04-27 d. iki 1955-08-05 d.(b.l.l6)V. V. ir J. V. giminystės ryšį patvirtina gimimo liudijimo nuorašas 1949-12-29 Nr.172(b.l.7). Pareiškėjo motina A. D. V. mirusi 2011-12-07(b.l.10), o tėvas V. J., Jurgio, miręs 1987-01-12 (b.l.11).             Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas apklausė liudytojas D. D. T. ir V. J..

Liudytoja D. D. T. parodė, kad ji labai gerai pažįsta pareiÅ¡kėjÄ V. V., nes jos motina ir pareiÅ¡kėjo tėvas gimę tame pačiame Girininkų kaime ir užaugę kartu. Jai žinoma, kad V. V. tėvas buvo partizanas, apie 1950 metus lankydavęsis ir pas juos, pas juos slapstėsi bunkeryje, pareiÅ¡kėjo tėvas iki santuokos jų namuose susitikinėdavo slapstymosi metu. V. ateidavo ir pas juos, savo namuose gyventi V. A. negalėjusi, kadangi jos brolis B. V. buvo nuÅ¡autas , o vyras J. V. nuteistas 10 metų kalėjimo.

Motinos A. V. tėvai buvo iÅ¡tremti, ji pati turėjo slapstytis su sÅ«numi V. V.. V. V. tėvas J. V. buvo partizanų ryÅ¡ininkas, o žmona su vaiku V. V. buvo priversta slapstytis pas savo gimines Å akių rajone pas N.. Jai žinoma, kad pareiÅ¡kėjo motina A. V. kartu su juo V. V. slapstėsi daugelyje vietų ir Girininkų kaime pas S., ir Pažėrų kaime pas U. Jai žinoma, kad V. V. tėvas grįžo 1955 metais.             Pagal LR CPK 176 str.1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jį nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-260/2001. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės įvertinęs visus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes ir jo paaiÅ¡kinimus, jo atstovės paaiÅ¡kinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, liudytojų D.

D. T. ir V. J. parodymus, kurie patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl slapstymosi fakto ir negalėjimo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo J. V. g.1925 m. kalinimo metu nuo 1950-04-27 iki 1955-08-05, bÅ«damas nepilnametis, politinio kalinio sÅ«nus, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno rajone II Girininkų kaime ir siekiant iÅ¡vengti tremties, turėjo slapstytis. Å is juridinis faktas pripažintinas nustatytu(LR (duomenys neskelbtini) str.1 d.9 p.).             Šis juridinis faktas nustatytas nukentėjusio asmens teisinio statuso pripažinimui pagal Lietuvos Respublikos asmenų nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str.2 dalies 3 punktÄ .Vadovaudamasis LR CPK 263,265,268, 269,270,444 sr.1 d.,9 p., 448 straipsniais ,teismasn u s p r e n d ž i a :

             ieÅ¡kinį patenkinti.              Pripažinti nustatytu juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad politinio kalinio J. V., gim. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu, jo sÅ«nus V. V. , g. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas nepilnametis, nuo 1950-04-07 iki 1955-01-05 negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno rajone II Girininkų kaime siekiant iÅ¡vengti tremties turėjo slapstytis.             Juridinis faktas nustatytas nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens teisino statuso pripažinimui.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismÄ .

TeisėjasMilda Remeikienė