b59da913-dcbc-4c47-ac9e-e340dc726ca5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3261-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01454-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. (M. M.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo M. M. skundas (b. l. 1–3), kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

2. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) direktoriaus tyčinio draudimo bendrauti su artimaisiais, orumo pažeminimo. 2.1. PaaiÅ¡kino, kad registruotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių praÅ¡ydamas suteikti jam papildomÄ skambutį žmonai ir mažamečiam vaikui, kad galėtų su jais palaikyti itin svarbius socialinius ryÅ¡ius. 2.2. Papildomai nurodė, jog kalint LukiÅ¡kių TI-K įstaigoje neturėjo nei vienos administracinės nuobaudos, todėl nesuteikti papildomo skambučio nebuvo pagrindo. 2.3.

Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K direktorius į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ raÅ¡tiÅ¡kai neatsakė, apie tai, jog papildomas skambutis nebus skirtas pareiÅ¡kėjas sužinojo iÅ¡ bÅ«rio virÅ¡ininko, kuris nurodė, jog, anot direktoriaus, papildomas skambutis suteikiamas nebus, kadangi direktorius pareiÅ¡kėjo nepažįsta. 2.4. Anot pareiÅ¡kėjo, toks direktoriaus samprotavimas yra nelogiÅ¡kas, pažeidžiantis teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl pažemino pareiÅ¡kėjo asmens garbę ir orumÄ ir sukėlė stiprius emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

3. Vilniaus pataisos namai prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 14–17) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K paprastosios grupės sÄ lygomis, jo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, pagal kurį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu, o pagal BVK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ Ä¯gyvendinant socialinės reabilitacijos priemones, stropų darbÄ ir gerus mokymosi rezultatus laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriama teisė vienÄ kartÄ papildomai paskambinti telefonu.

Pažymėjo, jog Å¡ios paskatos suteikimas yra pataisos įstaigos administracijos teisė, bet ne pareiga, o prievolės paskatinti nuteistÄ jį jo praÅ¡ymu teisės aktai nenumato. Papildomai pažymėjo, kad prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, joks raÅ¡ytinis praÅ¡ymas dėl papildomo skambučio suteikimo įstaigos administracijai pateiktas nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Net ir tuo atveju, kai neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį. Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad neturtinė žala kilo dėl to, jog LukiÅ¡kių TI-K direktorius neatsakė į jo praÅ¡ymÄ ir taip jam nebuvo suteiktas papildomas skambutis socialinių ryÅ¡ių su žmona ir mažamečiu vaiku palaikymu, dėl tokių LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3 000 Eur.

5. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (BVK 10 str. 1 d.). Bendrosios nuteistųjų teisės iÅ¡vardytos BVK 11 straipsnio 1 dalyje, o specialiÄ sias nuteistųjų teises nustato atskirų rÅ«Å¡ių bausmių tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojantys atitinkami BVK skyriai. BVK 73-75 straipsniai reglamentuoja paprastajai, lengvajai ir drausmės grupei priskirtųjų nuteistųjų laikymo sÄ lygas, t. y. kokios yra nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namų tam tikroje grupėje, teisės. Teisė paskambinti telefonu yra viena iÅ¡ nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, objektyviųjų teisių.

Ja naudotis gali visi nuteistieji, nepriklausomai nuo to, kuriai iÅ¡ BVK 73-75 straipsniuose numatytų grupių jie yra priskirti, tačiau naudojimosi Å¡ia teise apimtys skiriasi, priklausomai nuo priskyrimo grupei. Nuteistųjų, priskirtų lengvajai grupei, turi teisę paskambinti vienÄ kartÄ per dienÄ (BVK 74 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Priskirtieji paprastajai grupei Å¡ia teise gali naudotis du kartus per savaitę (BVK 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o priskirti drausmės grupei – du kartus per mėnesį (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Tokiu diferencijavimu, be kita ko, užtikrinamas BVK 8 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo principas – atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011).

6. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių TI-K paprastosios grupės sÄ lygomis, jo atžvilgiu taikytinas BVK 73 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu.

7. Pagal BVK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriama paskatinimo priemonė – teisės vienÄ kartÄ papildomai paskambinti telefonu suteikimas. Teismas pažymi, jog tai yra direktoriaus teisė, bet ne pareiga, ir pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį, svarbias aplinkybes, gali arba leisti, arba neleisti papildomai vienÄ kartÄ paskambinti telefonu.

8. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti motyvai, kad Å¡iuo metu jo sÅ«nui 1 metai ir 4 mėnesiai, jam dygsta dantys ir dėl to pareiÅ¡kėjo žmona patiria daugiau streso ir įtampos, jÄ kamuoja nemiga, dėl to yra bÅ«tinas pareiÅ¡kėjo palaikymas, jam labai svarbu palaikyti socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, nepagrįsti.

9. Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, Remiantis nusistovėjusia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-968/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012) pažymėtina, kad vienkartinis praÅ¡ymo leisti papildomai paskambinti telefonu atvejis negali bÅ«ti pripažintas ryÅ¡ių su Å¡eima apribojimu. Ä®statymu numatyta pareiÅ¡kėjo teisė paskambinti kartÄ per mėnesį nebuvo suvaržyta. Be to, atsižvelgiant į BVK nuostatas, ryÅ¡ys su Å¡eima gali bÅ«ti palaikomas ne tik telefonu, bet ir kitais BVK nustatytais bÅ«dais, pavyzdžiui, BVK 73 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai atitinkamai numato paprastajai grupei priskirto nuteistojo teisę per tris mėnesius gauti vienÄ ilgalaikį ir vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ , gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. Å ios pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo apribotos.

10. IÅ¡ į bylÄ pateikto 2019 m. balandžio 25 d. Vilniaus pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus tarnybinio praneÅ¡imo dėl M. M. Nr. 14-1411 matyti, jog nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu į įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu dėl papildomo skambučio suteikimo nesikreipė (b. l. 18). Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė nei datos, kada tiksliai kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių, nei koks pareigÅ«nas jo praÅ¡ymÄ užregistravo, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus iÅ¡vada. Teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas tinkamai nesikreipė dėl teisės vienÄ kartÄ papildomai paskambinti telefonu suteikimo.

11. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti padarytÄ 3 000 Eur neturtinę žalÄ . 11.1. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) normomis.

Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. CK 6.246– 6.250 straipsniuose nustatytos sÄ lygos, kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sÄ lygos, bÅ«tinos atsirasti atsakomybei už žalÄ , padarytÄ valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali bÅ«ti atlyginama tik nustačius visas bÅ«tinas vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygas:

1) neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ ), 2) žalos padarymo faktÄ , 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju bÅ«tina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. 11.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (2019 m. kovo 19 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A-282-525/2019). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nepaskyrus papildomo skambučio žmonai, dėl tokio atsakovės atstovo elgesio jis patyrė gilius dvasinius sutrikimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, baimę, nerimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , stresÄ ir kitus nepatogumus. Dėl Å¡ių priežasčių yra sutrikęs pareiÅ¡kėjo miegas, jis jaučia nuolatinę depresijÄ . Atsižvelgus į formuojamÄ teismų praktikÄ bei į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir įrodymus, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad pats pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡vengti neigiamų iÅ¡gyvenimų ir pasinaudoti kitais BVK nustatytais bÅ«dais (pasimatymai, laiÅ¡kai) ryÅ¡io su Å¡eima palaikymui, kurie pareiÅ¡kėjui nebuvo apriboti. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė sumažinti pareiÅ¡kėjo galimybes bendrauti su artimaisiais, taip sukelti jam fizinį sukrėtimÄ , pažeminti, psichologiÅ¡kai sugniuždyti, pabloginti santykius su artimaisiais, kad bÅ«tų juntamas stresas, nerimas (ABTÄ® 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

12. Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas