b59d7773-08d2-4385-a193-fbca8d14b3bb · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-491-332/2013                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00392-2012-7                                                                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                                                                             1.2.26.2.1.; 1.1.7.; 1.1.7.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.;                                                                                      1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.4.;

                               2.4.6.; 2.4.7.                                                                                             (S)                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 11 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio, teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Raimondai KatiliÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendžio, kuriuo A.

R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nubaustas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. A. R. įpareigotas be bausmės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laikÄ Â bÅ«ti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. R. nuteistas už tai, kad jis 2012-09-08 apie 09 val. 00 min. vieÅ¡oje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia nukentėjusiam A.

Ž. vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į veidÄ ir padarė jam veido sumuÅ¡imÄ , 2-jų virÅ¡utinių kairės pusės dantų (kandžių) iÅ¡muÅ¡imÄ , kas nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. praÅ¡o panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, nes jis nepadarė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , teismas netinkamai įvertino įrodymus ir be pagrindo paskyrė pernelyg griežtÄ bausmę, todėl nuosprendis neteisėtas ir naikintinas. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai įvertino visas nustatytas aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, t. y. netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo nustatyta, jog tarp jo ir A. Ž. buvo kilęs konfliktas anksčiau nei buvo sužalotas nukentėjusysis, tai yra naktį, kai prie mokyklos nukentėjusysis su L. S. gėrė. Jau tada tarp jo (A. R.) ir A. Ž. buvo kilęs žodinis konfliktas, kÄ patvirtina ir pats A. Ž. bei L. S.. Tai, kad pats A. Ž. siekė toliau pratęsti konfliktÄ , patvirtina liudytojas E. J., nes dėl to jį (A. R.) A. Ž. ir buvo pasikvietęs gerti. Po kelių valandų jam (A.

R.) parduotuvėje pardavėja D. V. pasakė, kad prieÅ¡ tai užėję jaunuoliai elgėsi kaip neiÅ¡auklėti, kad „kabinėjasi“. Dėl Å¡ios priežasties lauke vėl kilo tarp jo (A. R.) ir nukentėjusiojo A. Ž. žodinis konfliktas, kurio metu jis (A. R.) gal netyčia ir brÅ«kÅ¡telėjo jam (A. Ž.) per veidÄ . Nuteistojo A. R. nuomone, teismas visai nevertino jo subjektyvinės pusės. Nors konfliktas kilo ir vieÅ¡oje vietoje, tačiau subjektyvinė jo tyčios pusė, tai yra intelektualinis valinis momentas buvo nukreiptas ne į tai, kad sutrikdyti vieÅ¡Ä vietÄ , o tai buvo anksčiau (prie mokyklos, o vėliau ir parduotuvėje) kilusio tarpusavio asmeninio nesutarimo aiÅ¡kinimasis, kuris iÅ¡ žodinio konflikto peraugo į tai, kad jis galėjo smÅ«giu padaryti sužalojimÄ nukentėjusiajam.

Be to, vykusį žodinio konflikto peraugimÄ Ä¯ muÅ¡tynes iÅ¡ dalies tiesiogiai įtakojo ir paties neblaivaus A. Ž. agresyvus elgesys tiek jo (A. R.), tiek ir parduotuvėje pardavėjos atžvilgiu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad A. Ž. vieÅ¡oje vietoje vartojo alkoholį prie mokyklos, neblaivus pasirodė parduotuvėje ir užgauliai elgėsi, spyrė į kibirÄ . Remiantis liudytojų E. J. ir  G. J. parodymais A. Ž. jį (A. R.) pats provokavo muÅ¡tynėms. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nėra nustatyti požymiai, kad jis siektų įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais, necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu, pademonstruoti nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį.

A. R. nuomone, pats A. Ž. atliko tokius veiksmus, o jis, siekdamas nutraukti jo tokius veiksmus, įsivėlė į žodinį konfliktÄ , kurio metu galėjo ir suduoti vienÄ smÅ«gį netyčia jam į veidÄ . Bet tai buvo siekis nutraukti neteisėtus A. Ž. veiksmus, o ne siekis sutrikdyti visuomenės rimtį. Todėl mano, kad jo veiksmai turi ir privalo bÅ«ti vertintini ne kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Kadangi A. Ž. buvo padaryti sužalojimai, kurie sukėlė jam fizinį skausmÄ , todėl, apelianto nuomone, turėjo bÅ«ti vertinama, ar jo veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nuteistasis A. R. skunde taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nurodė, jog jis yra bedarbis, tačiau visai nesvarstė galimybės jam skirti viešųjų darbų bausmės. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskyrė jam per griežtÄ bausmę tiek rÅ«Å¡imi, tiek ir jos dydžiu, visiÅ¡kai neįvertinęs to, kad jis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , anksčiau neteistas ir pan. Teismo posėdyje nuteistojo A. R. gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai A. R. pripažino kaltu įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai.

Veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-249-2009, 2K-25/2013). Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. neigia padaręs Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.

Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos, nuteistasis iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir atliktÄ bylos įrodymų vertinimÄ , teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, neteisingai kvalifikavo jo veiksmus ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tačiau Å¡iuos              A. R. skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jie neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo iÅ¡tirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Byloje esantys iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s nukentėjusiojo A. Ž., liudytojo                      L. S., D. V., J. Ž. parodymai kartu su kita byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga sudaro vieningÄ nuteistojo A. R. kaltę įrodančiÄ medžiagÄ . Nukentėjusysis A. Ž. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jis su L. S. nuėjo į parduotuvę, o A. R. su E. J. pasiliko prie parduotuvės. Išėjus iÅ¡ parduotuvės, A. R. tiesiog priėjo prie jo ir trenkė, jis (A.

Ž.) paklausė už kÄ , tačiau A. R. nieko neatsakė. A. R. jam sudavė į veidÄ vienÄ smÅ«gį ir iÅ¡mušė dantį. E. J. ir L. S. buvo Å¡alia, matė kad A. R. jam sudavė. Su A. R. ankščiau nebuvo pažįstami, konfliktų su juo nėra buvę (1 t. 147, 148 b. l.). Liudytojas L. S. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad kai jis su A. Ž. išėjo iÅ¡ parduotuvės, A. R. vienÄ kartÄ sudavė A. Ž.. A. R. pasakė A. Ž. „kÄ tu čia dirbies“ ir panaÅ¡iai ir trenkė.

Gal A. R. trenkė A. Ž., kad jis (A. Ž.) atvažiavo į svetimÄ kaimÄ ir užkabinėja pardavėjÄ . A. R. iÅ¡mušė priekinį dantį A. Ž.. A. Ž. ankščiau visus dantis turėjo. Tiksliai matė smÅ«gį, Å¡alia A. Ž. stovėjo. SmÅ«gis buvo tiesiai į veidÄ . Ant A. Ž. veido buvo kraujo, iÅ¡kritusio danties nematė, bet žino, kad A. Ž. buvo su dantimis, o po smÅ«gio matė, kad dantis iÅ¡muÅ¡tas (1 t. 148 b. l.). Liudytoja D. V. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad ji dirba pardavėja parduotuvėje.

Ä® parduotuvę buvo atėję du piliečiai, A. Ž. buvo gerokai iÅ¡gėręs ir atsirėmęs kažkÄ burbuliavo. Jai įžeidžiančio vaikinas nieko nepasakė, tiesiog buvo girto žmogaus vapaliojamas. Kitas draugas pirko gėrimus. IÅ¡eidamas iÅ¡ parduotuvės A. Ž. įspyrė į Å¡iukÅ¡lių kibirÄ , bet sÄ moningai spirta nebuvo. Kai atėjo A. R., ji paklausė, kas čia tokie neiÅ¡auklėti, jis pasakė, kad čia jie atvykę pas paneles. A. R. jos paklausė, ar nereikia paauklėti jų, ji pasakė, kad ne.

Paskui gal už 30 minučių atėjo A. R. kruvina ranka, nusiplovė rankÄ kriauklėje, sakė, žiÅ«rėk, kaip įkando į rankÄ (1 t. 148, 149 b. l.). Liudytoja J. Ž. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jos sÅ«nus A. Ž. iÅ¡ namų iÅ¡važiavo su dantimis, kai grįžo, vieno danties jau nebuvo, priekyje vienas iÅ¡muÅ¡tas, kitas klibėjo irgi priekyje, lÅ«pa buvo sutinusi. Jis buvo su dantimis, jai tai gerai žinoma, nes ji kartu su sÅ«numi gyvena (1 t. 151 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojų L. S., D. V., J. Ž. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, liudytojai iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų Å¡altiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto iÅ¡vadoje, įvykio vietos apžiÅ«ros, akistatų protokoluose esantys duomenys ir kt.).

Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. R. ir kitų liudytojų G. J., E. J., V. M., L. J., E. B., R. R., L. D. parodymus vertino kaip siekį suklaidinti teismÄ , nurodant nebÅ«tas aplinkybes, ir taip padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės A. R. ar jÄ suÅ¡velninti, todėl juos atmetė.

Be jau išdėstytų nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojų L. S., D. V., J. Ž. parodymų nuteistojo A. R. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga –nukentėjusiojo A. Ž. 2012-09-08 protokolas – pareiškimas, kuriame A. Ž. nurodė, kad 2012-09-08 apie 9 val. (duomenys neskelbtini) k. iš matymo pažįstamas vyriškis išmušė priekinį dantį, o kitas dantis kliba (1 t. 5 b. l.); 2012-09-08 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) (parduotuvė) ( 1 t. 7-11 b. l.); 2012-09-12 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A.

Ž. nustatytas veido sumuÅ¡imas, 2-jų virÅ¡utinių, kairės pusės dantų (kandžių) iÅ¡muÅ¡imas. Sužalojimai padaryti vieno kontakto su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2012-09-08 apie 9 val.). 2-jų dantų netekimas sukelia pastovų bendro darbingumo netekimÄ . Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t. 16 b. l.); 2012-10-18 akistatos tarp L. S. ir A. R. protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad akistatos metu L. S. paaiÅ¡kino, jog matė, kaip 2012-09-08 A.

R. (duomenys neskelbtini) k. prie parduotuvės sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu A. Ž. ir iÅ¡mušė jam dantį. A. R. tai neigė (1 t. 26, 27 b. l.). 2012-10-18 akistatos tarp A. Ž. ir A. R. protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad akistatos metu A. Ž. paaiÅ¡kino, jog 2012-09-08 (duomenys neskelbtini) k. prie parduotuvės A. R. sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir iÅ¡mušė vienÄ dantį, o kitas dantis kliba, jį reikia paÅ¡alinti. A. R. paaiÅ¡kino, kad kai jis A. Ž. norėjo suduoti smÅ«gį, A.

Ž. pasuko galvÄ ir jo smÅ«gis nuėjo per Å¡onÄ , t.y. jis jam danties iÅ¡muÅ¡ti negalėjo. Jis vieno danties neturėjo jau anksčiau, kai buvo atvažiavęs į kaimÄ (1 t. 30, 31 b. l.). Anksčiau minėti nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojų L. S., D. V., J. Ž. parodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningÄ medžiagÄ , neabejotinai patvirtinančiÄ A. R. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieÅ¡taraujančiais nuteistojo A.

R. teiginiais. Byloje nustatyta, kad A. R. vieÅ¡oje vietoje dėl menkavertės priežasties nukentėjusiam A. Ž. sudavė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ ir taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokius nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įžūliu elgesiu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nes buvo nepaisoma visuomenėje galiojančių normų bei demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde teigia, kad tarp jo ir A.

Ž. buvo kilęs konfliktas anksčiau nei buvo sužalotas nukentėjusysis, be to, jam parduotuvėje pardavėja  D. V. pasakė, kad prieÅ¡ tai užėję jaunuoliai elgėsi kaip neiÅ¡auklėti, kad „kabinėjasi“ ir dėl Å¡ios priežasties lauke vėl kilo tarp jo ir nukentėjusiojo A. Ž. žodinis konfliktas, kurio metu jis (A. R.) gal netyčia ir brÅ«kÅ¡telėjo jam (A. Ž.) per veidÄ . Tačiau, kaip jau buvo minėta, veikos kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. neturi įtakos kaltininko veikos motyvai.

Jie gali būti ir chuliganiški ir asmeniniai. Svarbu, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2013, 2K-252/2012). Tai, kad nusikaltimais padarytas viešoje vietoje, teisėjų kolegijai abejonių nekelia, nes jis padarytas prie parduotuvės. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl neteisėtų A. R. veiksmų (smūgių nukentėjusiajam) buvo pažeistos įvykį mačiusių L. S., E. J. ir kitų asmenų teisės. Nuteistojo A. R. nuomone, teismas visai nevertino jo subjektyvinės pusės, nes jis nenorėjo sutrikdyti viešosios tvarkos, tai buvo anksčiau (prie mokyklos, o vėliau ir parduotuvėje) kilusio tarpusavio asmeninio nesutarimo aiškinimasis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad A. R. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad smurtaudamas prieš A. Ž. dėl menkavertės dingsties kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi, numatė, kad dėl tokio jo elgesio bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad muštynes tarp jo ir A.

Ž. iÅ¡ dalies lėmė ir paties neblaivaus A. Ž. agresyvus ir provokuojantis elgesys tiek jo, tiek ir parduotuvėje pardavėjos atžvilgiu. Pagal teismų praktikÄ provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys yra toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis A. Ž. nuteistojo atžvilgiu bÅ«tų elgęsis provokuojančiai ar agresyviai, prieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. R. išėjęs iÅ¡ parduotuvės priėjo ir netikėtai trenkė nukentėjusiajam A.

Ž. vienÄ smÅ«gį į veidÄ , nukentėjusysis atgal A. R. netrenkė, tik paklausė, už kÄ jam trenkė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo agresyvus ar provokuojantis. Taigi nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sÄ lygojo ne provokuojantis ir agresyvus nukentėjusiojo A. Ž. elgesys. Ä®vertinusi prieÅ¡ tai iÅ¡dėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl                            nuteistojo A.

R. kaltės 2012-09-08 apie 9 val. vieÅ¡oje vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojus fizinį smurtÄ ir nukentėjusiam A. Ž. sukėlus nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad A. R. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kad tokia veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu.

Apeliaciniame skunde A. R. taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai nesvarstė galimybės skirti viešųjų darbų bausmės. Be to, apelianto nuomone, teismas, skirdamas jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskyrė jam per griežtÄ bausmę tiek rÅ«Å¡imi, tiek ir jos dydžiu. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. R. bausmę už jo padarytÄ nusikaltimÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Teismas A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. R. tyčia padarė nesunkų nusikaltimÄ (Lietuvos Resoublikos BK 284 str. 1 d., 11 str. 3 d.).

Jis yra neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iÅ¡situokęs, nedirbantis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. R. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. R. už nusikalstamÄ veikÄ tinkamai parinko bausmės rūšį.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. R. už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės trukmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams – mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. numatytos laisvės apribojimo bausmės trukmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. R. už nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė nėra per griežta, mažinti jÄ A.

R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis yra bedarbis, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , anksčiau neteistas, tačiau Å¡ios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant A. R. bausmę. Naujų aplinkybių, į kurias bÅ«tų neatsižvelgta skiriant bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:            nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                      Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                Zigmas Kavaliauskas            Vidmantas Mylė