b59ba5b8-4a64-4ef6-bb82-e09f3325551a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-884-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02953-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. P. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 1 500 Eur neturtinę žalÄ dėl jo kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kadangi naudojantis sanitariniu mazgu jam nebuvo užtikrintas privatumas.

PaaiÅ¡kina, kad kamerose sanitarinis mazgas nuo gyvenamųjų patalpų atskirtas tik 1,5 m užuolaida, todėl prižiÅ«rėtojui pakėlus stebėjimo langelį matėsi, kaip pareiÅ¡kėjas atlieka gamtinius reikalus, dėl ko jautė diskomfortÄ , gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus. Nurodo, kad nors ir kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , praÅ¡ydamas gerinti privatumo sÄ lygas, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumo užtikrinimui. PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija, sklido įvairÅ«s nemalonÅ«s kvapai, o jam valgant kiti nuteistieji prausdamiesi aptaÅ¡kydavo jį vandeniu, kadangi valgomasis stalas stovi Å¡alia kriauklės. Pažymi, kad atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K administracijai pranešė, kad pageidauja bÅ«ti laikomas kamerose su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau visÄ laikÄ jis buvo laikomas kamerose, kuriose nuteistieji rÅ«kė, nors jose nebuvo leidžiama rÅ«kyti, taip pat kiti nuteistieji rÅ«kė ir pasivaikščiojimo kiemelyje, todėl pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dÅ«mais, negalėjo tinkamai pasivaikščioti, pasimankÅ¡tinti gryname ore (b. l. 1–2).

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. birželio 20 d. atliko nuobaudÄ - perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas, kuriose nuteistieji, atliekantys nuobaudÄ kamerų tipo patalpose, laikomi po vienÄ , o jeigu nėra tokios galimybės - po du. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K, skirstydamas atvykusius asmenis į gyvenamÄ sias kameras, laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (kamerose, kuriose yra iki 4 gultų) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m) (kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus), kėdės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), suolai – atitinkantys stalo dydį, sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m).

Nurodo, jog kamerose pagal HN 76:2010 yra įrengtas sanitarinis mazgas, Å¡alto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad įstaigos priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25, Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 252, Nr. 257, Nr. 386, Nr. 395, Nr. 406,Nr. 417, Nr. 418, Nr. 426, o kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pažymi, kad, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, jog Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, tačiau šiose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punkte nustatytus reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose. Paaiškina, kad vadovaujantis BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 220 punktu, nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę.

Tai reiÅ¡kia, kad tabako gaminių kamerų tipo patalpose taip pat negalima turėti. Nurodo, kad pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal 86 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Taip pat pagal BVK 89 straipsnio reikalavimus nuteistieji, kurie pagal Å¡io kodekso 83 straipsnio 3 dalį (leidžiama kalėjimuose laikinai, bet ne ilgiau kaip deÅ¡imt parų laikyti iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkeliamus nuteistuosius bei tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ siunčiamus nuteistuosius) kalėjime yra laikinai (tame tarpe ir pats pareiÅ¡kėjas) laikomi rakinamose kamerose ir gali pasivaikščioti dvi valandas.

Å is pasivaikščiojimas vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų, tačiau pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra tiek suimtųjų, tiek nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 8–16).

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2901-261/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2066-624/2019). PareiÅ¡kėjas skunde teismui praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d., savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizavimo nuo 2019 m. balandžio 1 d.

– Vilniaus pataisos namuose sÄ lygomis, t. y. kad nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu; kamerose netinkamai įrengta ventiliacija; kamerose buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais, nors pats yra nerÅ«kantis; pasivaikščiojimo kiemeliuose kiti nuteistieji rÅ«kė, todėl negalėjo tinkamai pasivaikščioti ir pasimankÅ¡tinti; valgant buvo aptaÅ¡komas vandeniu, kadangi kriauklė stovėjo prie valgomojo stalo. Remiantis į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2019 m. vasario 14 d., iÅ¡vyko 2019 m. kovo 6 d.

į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), 2019 m. kovo 12 d. atvyko iÅ¡ LAVL, 2019 m. birželio 20 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 9). Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį.

Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad kameroje neveikė ventiliacija, kamerose jautėsi įvairÅ«s kvapai. Lietuvos higienos normos (HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovo teigimu, Vilniaus pataisos namuose gyvenamosios kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Ä®vertinus atsakovės atstovo į bylÄ pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buvęs Vilniaus visuomenės sveikatos centras), periodiÅ¡kai atliekančio sveikatos saugos kontrolę LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos - Vilniaus pataisos namuose), patikrinimo aktus, matyti, jog kamerų vėdinimas per atidaromus langus laikomas atitinkančiu HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 26–28, 32–35).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo sudaryta galimybė gyvenamÄ sias kameras vėdinti natÅ«raliu bÅ«du per langus, todėl konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) Å¡iuo aspektu teismas neturi pagrindo. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, t. y. kad tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Ginčui aktuali HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr. pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)).

EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr. pvz., sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ ir byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pabrėžtina, jog EŽTT byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ neigiamai vertino aplinkybę, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atviri tualetai be pakankamo privatumo (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Taip pat EŽTT yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13)).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-249-822/2018).

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2380-822/2018). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos 1,5 m pertvara nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, nes kiti asmenys iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės gali matyti suimtÄ jį (nuteistÄ jį), besinaudojantį tualetu.

Tokios pozicijos minėtu aspektu laikosi ir LVAT (2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Teismo vertinimu, netgi tuo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas kamerose buvo laikytas vienas, jo privatumas taip pat nebuvo užtikrintas, nes pareiÅ¡kėjÄ , besinaudojantį tualetu, kuris nuo kameros atskirtas tik sienele, galėjo atsitiktinai užtikti į kamerÄ Ä¯Ä—ję arba suimtųjų (nuteistųjų) stebėjimÄ atliekantys pareigÅ«nai.

Taigi sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį sienele, neužtikrina visiÅ¡ko asmens privatumo, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų, sietinu su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiÅ¡kėjui teisę į privatumÄ nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sÄ lygų bloginimui. Remiantis atsakovės atstovo byloje pateiktais duomenimis (b. l.

9) pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista laikotarpiais nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. kovo 5 d. ir nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. birželio 19 d., iÅ¡ viso 120 dienų. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti jam neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovės atstovo Vilniaus pataisos namų kildina dėl to, kad buvo laikomas vienoje kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginių, susijusių su jo laikymu kamerose kartu su rÅ«kančiais asmenimis, pažymėtina, jog LVAT praktikoje sprendžiant dėl nerÅ«kančių nuteistųjų laikymo kartu su rÅ«kančiais pripažįstama, jog tai pažeidžia Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normų (ginčo atveju aktualios HN 76:2010 14 punkto ir HN 134:2015 7 punkto) nuostatas, iÅ¡ esmės įtvirtinančias nerÅ«kančio asmens teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ .

Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr. pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3808-575/2018).

Asmenų kalinimo tardymo izoliatoriuje atveju taip pat vertinama, ar pareiÅ¡kėjas kreipėsi į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, praÅ¡ydamas imtis atitinkamų veiksmų, bei ar yra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo, ir pan. Pavyzdžiui, tokia informacija laikoma asmenų, atvykusių pirmÄ kartÄ Ä¯ tardymo izoliatorių, apklausos anketa, pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu paties pareiÅ¡kėjo deklaruotas žalingas įprotis – rÅ«kymas, skundai ar praÅ¡ymai dėl laikymo kartu su (ne)rÅ«kančiais asmenimis laivės atėmimo vietos administracijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017).

PareiÅ¡kėjui kalinimo metu neteikus skundų ar praÅ¡ymų tardymo izoliatoriaus administracijai nebÅ«ti laikomam kartu su rÅ«kančiais asmenimis, paprastai vertinama, kad pareiÅ¡kėjo teisė į saugiÄ sveikatai aplinkÄ nebuvo pažeista, o tardymo izoliatoriaus veiksmų Å¡iuo aspektu nėra pagrindo pripažinti neteisėtais (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017). Kita vertus, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, ar tardymo izoliatoriaus administracija tinkamai įgyvendino pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais, t. y. ar įstaiga uždraudė rÅ«kyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar pateikė tai patvirtinančiÄ informacijÄ (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatomis, suimtieji, be kita ko, prašymus pateikia raštu, įteikdami juos tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtam administracijos darbuotojui (41 punktas, 43 punktas). Žodiniai suimtųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos sistemoje (44 punktas).

Atsakovės atstovas duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K deklaravo, jog yra rÅ«kantis, nepateikė, taip pat neginčija, kad jis yra nerÅ«kantis, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo. Atsakovės atstovas nurodo, kad nerÅ«kantieji kartu su rÅ«kančiais buvo apgyvendinami tik esant nerÅ«kančių asmenų pageidavimui, visi į LukiÅ¡kių TI-K atvykę asmenys pildė adaptacijos anketas, kuriose nurodė sutikimÄ /nesutikimÄ dėl apgyvendinimo vienoje gyvenamoje kameroje kartu su rÅ«kančiais.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui taip pat teigia, kad jis kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu perkelti jį į kamerÄ , kurioje bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų (nuteistųjų) režimo reikalavimų pažeidimus, taip pat nėra fiksuota, kad patalpose, kuriose buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, asmenys rÅ«kė. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie kartu su juo kameroje buvusių asmenų rÅ«kymÄ yra abstraktÅ«s, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Pažymėtina, kad remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad beveik visÄ ginčo nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. birželio 20 d. laikotarpį pareiÅ¡kėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpose, kuriose nuteistieji negali nuobaudos atlikimo laiku turėti tabako gaminių ir šį saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ užtikrino pataisos įstaigos vadovas. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ LVAT praktikÄ , nenustačius, kad atsakovės atstovas prieÅ¡ iÅ¡reikÅ¡tÄ pareiÅ¡kėjo valiÄ sÄ moningai neužtikrino jo, kaip nerÅ«kančio, laikymo nekenksmingomis sÄ lygomis atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tokius veiksmus Å¡iuo aspektu pripažinti neteisėtais.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo rÅ«koma, todėl jis negalėjo pasivaikščioti, pasimankÅ¡tinti gryname ore. Pagal BVK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o pagal BVK 86 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vienÄ valandÄ . Pagal 145 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, atliekantys Å¡io Kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ nuobaudÄ , turi teisę dvi valandas pasivaikščioti, o pasivaikščiojimas, remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, vyksta atskirai nuo kitų nuteistųjų.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai, nustatyti Eksploatavimo taisyklių III skyriuje. Pagal Eksploatavimo taisyklių 18 punktÄ tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 punktas). Eksploatavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas).

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas nuostatas, matyti, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis neturėjo galimybės pasivaikščioti ir pasimankÅ¡tinti gryname ore, kadangi kiti nuteistieji rÅ«kė, yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada konkrečiai pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo pažeistos jo teisės. PareiÅ¡kėjui taip pat nesikreipus į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl pažeistų teisių, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo nurodytų faktų dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės nustatymas bÅ«tų teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad jam valgant kiti nuteistieji prausdamiesi aptaÅ¡kydavo jį vandeniu, kadangi valgomasis stalas stovi Å¡alia kriauklės, todėl jautė diskomfortÄ , stresÄ ir pyktį. Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopija (b. l. 53–60) paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K tiesioginių pareigų nevykdymo jam pablogėjo sveikata, t. y. jis patyrė stresÄ . IÅ¡ byloje esančio asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė į medikus dėl jo nurodytų sveikatos sutrikimų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų apie sveikatos bÅ«klės blogėjimÄ bei duomenų, kad patyrė kitus neigiamus potyrius, kurie galėtų bÅ«ti laikomi neturtine žala, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti ir nesusieti su konkrečiais atsakovės atstovo veiksmais. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, t. y. pareiÅ¡kėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas nepažeidžiant jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ (žr. pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-624/2018).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. pvz., 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (LVAT 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizavimo – Vilniaus pataisos namų) kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iÅ¡ viso 120 dienų, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, epizodiÅ¡kumÄ , formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2017 m. kovo14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1733-556/2018), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sÄ lygos pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 180 Eur neturtinės žalos dydis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui G. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 180 Eur (vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų) neturtinę žalÄ . KitÄ pareiÅ¡kėjo G. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Jolita Rasiukevičienė