b59a6e19-8722-4052-a415-e974caf7407b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3050-171/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01168-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. T., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovei Viktorijai GrigaliÅ«naitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (t. I, b. l. 1–4), kurį patikslino (t. I, b. l. 16), paÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 22 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde paaiÅ¡kino, kad nuo 2009-12-08 iki 2011-10-05 jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų.

PeriodiÅ¡kai kamerose, kurių plotas apie 7 kv. m. arba dar mažesnis, buvo kalinamas kartu su 3 ar 4 asmenimis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ nurodyta, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m ploto. PareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis (pelės, tarakonai, blogas apÅ¡vietimas, pelėsiai, drėgmė), taip pažeidžiant teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sÄ lygų.

Dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Be to, 2009-11-18, kai buvo atvežtas į LukiÅ¡kių TI-K, pareigÅ«nams pasakė, kad nerÅ«ko ir praÅ¡o apgyvendinti su nerÅ«kančiais suimtaisiais, tačiau praÅ¡ymas nebuvo patenkintas ir jis nuo 2009-11-18 iki 2010-05-10 kamerose Nr. 107, 134, 172 kalėjo su rÅ«kančiaisiais. Ne kartÄ buvo apgyvendintas su daug kartų teistais asmenimis, nors pats yra pirmÄ kartÄ nuteistas. Dėl to patyrė stresÄ , sveikatos sutrikimus, orumo pažeminimÄ , dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ .PareiÅ¡kėjas remiasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Civilinio kodekso 6.271, 6.250 str. nuostatomis, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , kurioje pripažinta, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.Nurodo, kad nuo 2011-05-16 iki 2011-11-04 praleido rÅ«syje, kur ypač blogos sÄ lygos (drėgmė, Å¡viesos stoka, nėra ventiliacijos).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata (turėjo kreiptis į medikus), sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai.2012-07-31 teisme gauti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai (t. I, b. l. 99–101), kuriuose jis nurodo, kad atsakovas neteisingai teigia, kad skirstant atvykusius suimtuosius į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, kadangi jis buvo apgyvendintas su anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis (E. B., A.

D., L. P., D. B., A. S.). PaaiÅ¡kino, kad apie 6 mėnesius teko sėdėti su rÅ«kančiais asmenimis, t. y. E. B., A. D., L. P., D. B., A. S. ir S. M.. Teigia, kad dėl didelio žmonių skaičiaus vienoje kameroje dažnai turėdavo sėdėti susilenkęs ant lovų, dėl to nuolat skaudėjo nugarÄ , taip pat dėl blogų sÄ lygų kilo problemų dėl prostatos.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė jį tenkinti (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 29–36) paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas V. T. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K 2009-11-18, o 2011-10-05 vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3â€“Ä jÄ valdybÄ . Nurodo, kokiose kamerose laikotarpiu nuo 2009-12-08 iki 2011-10-05 buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir kiek asmenų kalėjo kartu su juo.Sutiko, kad pareiÅ¡kėjas teisingai teigia, jog, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:1999 nuostatomis, vienam asmeniui kameroje turėjo tekti ne mažiau kaip 5 kv. m.

Skirstant asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, 2009-11-18 buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymÄ , kuriame asmuo turi paraÅ¡yti, ar jis sutinka bÅ«ti kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas parašė „Nesutinku“ ir pasirašė, taigi jis nesutiko bÅ«ti kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Teigia, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog jis buvo laikomas su asmenimis, kurie ankščiau yra teisti, neatitinka tikrovės. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo areÅ¡tuoto asmens anketos matyti, kad jis yra neteistas, todėl, vadovaujantis turimais duomenimis, LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 4 d., t. y. atskirai nuo asmenų, anksčiau atlikusių su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.PaaiÅ¡kino, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-I atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikiamos priemonės jiems yra iÅ¡duodamos. LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde minimi teiginiai, kad bÅ«tent nuo kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K jam pablogėjo sveikata, nepagrįsti. Tardymo izoliatoriuje 2009-11-19 gydytojams atlikus pirminę pareiÅ¡kėjo apžiÅ«rÄ , buvo nustatyta, kad jis stuburo traumÄ gavo ankščiau, bÅ«damas Baltarusijos kalėjime, o akies trauma gauta 1986 metais (buvo padarytos keturios potrauminės kairiosios akies operacijos).

Esant būtinumui, V. T. visada buvo suteikiama reikiama pagalba ir reikiamas gydymas, skiriami gydymui reikalingi vaistai. 2011-10-07 pareiškėjas buvo apžiūrėtas psichiatro, kuris nurodė, kad jis nusiskundimų neturi, psichikos sutrikimų nepastebėta. Taip pat, pareiškėjas 2011-10-07 buvo apžiūrėtas terapeuto, kuris taip pat nurodė, kad V. T. nusiskundimų neturi.Nurodo, kad žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Vadovaujasi CK 6.271 straipsniu ir teigia, kad deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose, todėl, sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena). Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundÄ (t. I, b. l. 26–28) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, pabloginusių jo buvimÄ minėtoje įstaigoje nebuvo.Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija, gavusi asmenų, laikomų kamerose, skundus dėl laikymo sÄ lygų, visada reaguoja ir pagal galimybes nedelsdama iÅ¡sprendžia kilusias problemas.

Ä®staiga, siekdama gerinti suimtųjų laikymo sÄ lygas, nuolat prižiÅ«ri kamerų bÅ«klę ir periodiÅ¡kai, esant finansinėms galimybėms, atlieka remontÄ . Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodeksas nuteistiesiems rÅ«kyti pataisos įstaigose nedraudžia, šį kodeksÄ Ä¯gyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais nuteistiesiems taip pat nėra nustatytas draudimas rÅ«kyti. LukiÅ¡kių TI-K administracija visada stengiasi užtikrinti tokias laikymo sÄ lygas, kad nuteistieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, ir nebÅ«tų pažeisti Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo reikalavimai, butų užtikrintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 p. nuostatos.Teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti ir konstatuoti atsakovo neteisėti aktai, neteisėtas veikimas ar neveikimas, kuris sÄ lygojo tariamos neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymÄ .

PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, o nesistengia pagrįsti ir konkrečiai įvardinti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (žr. priedÄ prie bylos su kompiuterine laikmena). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas V.

T. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2009-11-18. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo, jis teigia, kad nuo 2009-12-08 iki 2011-10-05 (iÅ¡ viso 667 dienos) buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.Nustatyta, kad 2010-02-08–2010-02-09 ir 2010-04-26–2010-05-09 laikotarpiais (iÅ¡ viso 16 dienų) pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (t. I, b. l. 29–32, 37–38). Taigi per pareiÅ¡kėjo nurodomÄ laikotarpį nuo 2009-12-08 iki 2011-10-05, jis LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso buvo 651 dienÄ (667 – 16 = 651 diena).Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, galiojusia iki 2010-04-11, tardymo izoliatorių patalpų kamera turėjo bÅ«ti ne mažesnė kaip 5 m2 vienam kaliniui.Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010-05-14) 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų duomenų (t.

I, b. l. 29–32) matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiÅ¡kėjas, kai kada iÅ¡ ryto bÅ«davo vienas asmenų skaičius, o vakare – kitas (nuo 1 iki 6 asmenų kameroje). Kadangi tikslus laikas (valandos), kada kameroje bÅ«davo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, teismas Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo bÅ«tas kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vienÄ parÄ dalydamas per pusę.Laikotarpiu nuo 2009-12-08, iki 2010-04-11, kai nustojo galioti Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas turėjo bÅ«ti 5 m2.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo V. T. asmens įskaitos kortelės (t. I, b. l. 37–38) bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime pateiktų duomenų apie kamerų plotus (t. I, b. l. 29–32) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2009-12-08–2010-02-07 buvo laikomas kameroje Nr. 134. 2010-02-08 iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iÅ¡ kurios grįžo 2010-02-10 ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 107 (plotas – 7,38 m2). 2010-02-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 172 (plotas – 7,94 m2), kurioje buvo iki 2010-04-25.

IÅ¡ viso kamerose laikotarpiu nuo 2009-12-08 iki 2010-04-11 buvo laikomi 3–6 asmenys (įskaitant pareiÅ¡kėjÄ ), taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 1,23 m2, kai 2010-02-10 Å¡eÅ¡iese buvo laikomi kameroje Nr. 107, iki 2,64 m2, kai trise buvo laikomi kameroje Nr. 172.Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2009-12-08 iki 2010-04-11 Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 kameros ploto, buvo pažeistas, nes pareiÅ¡kėjui tenkantis kameros plotas buvo daug mažesnis.Nuo 2010-05-14 iki 2011-10-05 pareiÅ¡kėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 kameros ploto, kadangi tokia ploto norma tuo metu buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124.

IÅ¡ bylos duomenų (t. I, b. l. 29–32, 37–38) matyti, kad 2010-05-14–2010-05-25 pareiÅ¡kėjas laikytas kameroje Nr. 140 (plotas – 7,94 m2). 2010-05-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 307 (plotas – 8,22 m2). Nuo 2010-05-27 iki 2010-05-28 laikytas kameroje Nr. 140, o nuo 2010-05-29 iki 2010-06-14 vakaro – kameroje Nr. 307. 2010-06-14 vakare per keltas perkeltas į kamerÄ Nr. 151 (plotas – 7,48 m2) ir joje buvo iki 2010-06-16. 2010-06-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 168 (plotas – 7,94 m2), kurioje buvo iki 2010-09-15. 2010-09-16–2011-02-08 pareiÅ¡kėjas laikytas kameroje Nr. 151, o 2011-02-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 158 (plotas – 7,94 m2), kurioje buvo iki 2011-02-20. 2011-02-21–2011-05-16 laikytas kameroje Nr. 198 (plotas – 7,94 m2), 2011-05-16 vakare perkeltas į kamerÄ Nr. 385 (plotas – 6,79 m2) ir joje buvo iki 2011-05-19. 2011-05-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 311 (plotas – 7,94 m2), kurioje laikytas iki 2011-06-02. 2011-06-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 373 (plotas – 7,25 m2), iÅ¡ kurios 2011-10-05 vakare iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3â€“Ä jÄ valdybÄ ).IÅ¡ viso kamerose laikotarpiu nuo 2010-05-14 iki 2011-10-05 buvo laikomi 1–4 asmenys, taigi vienam asmeniui tenkantis kameros plotas teisės aktų reikalavimus atitiko 41,5 dienos, t. y. 2010-05-19 ryte (kamera Nr. 140, plotas – 7,94 m2), 2010-06-17 ir 2010-07-07 rytais, 2010-09-10 vakare ir 2010-09-11–2010-09-15 visÄ dienÄ (kamera Nr. 168, plotas – 7,94 m2), 2010-09-16 vakare, 2010-09-17 ryte (kamera 151, plotas – 7,48 m2), 2011-02-22 ir 2011-04-01 rytais (kamera Nr. 198, plotas 7,94 m2), 2011-05-18–2011-05-19 (kamera Nr. 385, plotas 6,79 m2), 2011-06-01 ir 2011-06-02 rytais (kamera Nr. 311, plotas – 7,94 m2), 2011-06-03–2011-06-15 visÄ dienÄ , 2011-06-16 ryte, 2011-06-21 – 2011-06-22 visÄ dienÄ , 2011-06-23 ryte, 2011-06-29 vakare, 2011-06-30 ryte, 2011-08-18 ryte, 2011-09-09 vakare, 2011-09-10 ryte, 2011-09-14 ryte, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17–2011-09-25 visÄ dienÄ , 2011-09-26 ryte ir 2011-09-28 ryte (kamera Nr. 373, plotas – 7,25 m2).

Visomis kitomis dienomis nurodytu laikotarpiu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytos ploto normos nebuvo laikomasi.Kaip minėta, Lietuvos higienos norma HN 76:1999 galiojo iki 2010-04-11, o Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 įsigaliojo nuo 2010-05-14, taigi 2010-04-11–2010-05-14 laikotarpiu nuostatos dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kamerose teisės normomis nebuvo sureguliuotos.Nustatyta, kad nuo 2010-04-11 iki 2010-04-25 pareiÅ¡kėjas laikytas kameroje Nr. 172 (plotas – 7,94 m2, iÅ¡ viso kameroje 4 asmenys), 2010-04-26 iÅ¡vyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iÅ¡ kurios grįžo 2010-05-10 ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 117 (plotas – 7,31 m2). 2010-05-11–2010-05-13 laikytas kameroje Nr. 140 (plotas – 7,94 m2, iÅ¡ viso 3–4 asmenys kameroje).Taigi 2010-04-11–2010-05-14 laikotarpiu (iÅ¡skyrus 2010-04-26–2010-05-09, kai buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę), kai nuostatos dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto tardymo izoliatoriaus kamerose teisės normomis nebuvo sureguliuotos, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo labai mažas ir neatitiko nei iki 2010-04-11 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:1999, nei vėliau įsigaliojusio Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 reikalavimų (vienam asmeniui tekdavo nuo 1,98 iki 2,64 m2 ploto), iÅ¡skyrus vienÄ dienÄ â€“ 2010-05-10, kai jis vienas buvo kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 m2.Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus ir apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ 651 dienos, kurias pareiÅ¡kėjas V.

T. praleido LukiÅ¡kių TI-K, tik 42,5 dienos kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, atitiko teisės aktų nuostatas. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.).

Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia, ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Taigi įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (2008 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).Apibendrinus šį teisinį reglamentavimÄ ir faktines bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m, o nuo 2010-05-14 – 3,6 kv. m kameros ploto.

Å iuo atveju buvo pažeista konstitucinė pareiÅ¡kėjo teisė į orumÄ (Konstitucijos 21 str. 2 d.). Netinkamomis ir neteisėtomis valstybės institucijos (LukiÅ¡kių TI-K, neatsižvelgiant į jo kaltę) veikomis pažeidus konstitucinę asmens teisę į orumÄ , neabejotinai buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjui – teisės doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pažymėtina ir tai, kad Å¡i žala yra padaryta ne tik konstitucinės teisės normų saugomam gėriui – konstitucinei teisei į orumÄ , bet ir civilinės teisės saugomam gėriui – asmeniui jaustis oriam, visaverčiam ir lygiateisiam Lietuvos Respublikos piliečiui.

Taigi gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų (nesilaikant nustatytų ploto reikalavimų), sukėlė pareiÅ¡kėjui esminių nepatogumų ir dvasinių kančių, todėl jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡ioje dalyje yra pagrįstas.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad neturtinės žalos jam kilo dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose sÄ lygos neatitinka higienos normų (nėra ventiliacijos, drėgmė, Å¡viesos stoka, veisiasi pelės, tarakonai ir pan.).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sÄ lygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ (galiojusi nuo 2009-07-26 iki 2010-04-10) 13.1 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo įstaigos visos patalpos, įrenginiai ir inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s. Pagal 13.8 punktÄ , laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų administracija privalo užtikrinti, kad patalpose bÅ«tų atlikta profilaktinė dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Lietuvos higienos normos HN 76:1999 11 skirsnio nuostatos reglamentavo, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų įvairios paskirties patalpos turi bÅ«ti Å¡ildomos ir vėdinamos.

Pastatų patalpos, priklausomai nuo jų paskirties, turi būti vėdinamos tiekiamosiomis ir ištraukiamosiomis vėdinimo sistemomis natūraliai arba mechaniškai.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2010-03-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241, 22 punktas įtvirtina, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

Pagal 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Nustatyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko LukiÅ¡kių TI-K kamerų operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatė, kad kamerose Nr. 134, 158, 164, 198, 307, 311, 373 dieninis apÅ¡vietimas atitiko higienos normos HN76:2010 22 punkto reikalavimus, santykinė oro drėgmė taip pat atitiko nurodytos higienos normos 26 punkto reikalavimus.

Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normos 24 punkto nuostatas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kameros Nr. 172 lubos pažeistos pelėsio ir tai neatitinka higienos normos 76:2010 56 punkto reikalavimų (t. I, b. l. 6).IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi sutartį dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių, graužikų) naikinimo su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri nuolat yra pratęsiama (t. I, b. l. 44–52).Taigi pareiÅ¡kėjas neįrodė skunde dėstomų aplinkybių dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų, susijusių su kamerų vėdinimu, apÅ¡vietimu, santykine oro drėgme, kenkėjų buvimu ir kt., t. y. neįrodė aplinkybių dėl žalos atsiradimo fakto, kuris, pagal įstatymÄ , nėra preziumuojamas.

Žalos padarymo faktÄ bei jos dydį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis tokios žalos atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Taigi pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nurodytų aplinkybių yra nepagrįsti objektyviais įrodymais ir atmestini.Nors iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nustatė, kad kameroje Nr. 172 lubos pažeistos pelėsio ir tai neatitinka higienos normos HN76:2010 reikalavimų, tačiau Å¡iuo atveju nenustatyta, kad dėl to pareiÅ¡kėjui padaryta žalos, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų ir pan.).Skunde pareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jis nerÅ«ko ir pageidavo kalėti su nerÅ«kančiais asmenimis, tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija į tai neatsižvelgė ir nuo 2009-11-18 iki 2010-05-10 jam teko kalėti su E. B., A.

D., L. P., D. B., A. S. ir S. M., kurie rÅ«kė.IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjui 2009-11-18 atvykus į LukiÅ¡kių TI-K buvo užpildytas blankas apie jo asmeninių duomenų tvarkymÄ , kuriame, be kita ko, asmuo pasiraÅ¡ydamas turi nurodyti, ar jis sutinka bÅ«ti kartu su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas parašė „Nesutinku“ ir pasirašė (t. I, b. l. 43).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad su pareiÅ¡kėju nuo 2010-02-11 iki 2010-03-29 kartu kalėjęs L.

P. bei nuo 2010-03-30 iki 2010-05-20 kartu kalėjęs S. M. buvo rÅ«kantys (t. I, b. l. 37–38, 131–133, 144, 162–166).Taigi nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 99 dienas kalėjo su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Akivaizdu, kad įstatymų reikalavimų privalo laikytis visi asmenys, todėl kardomojo kalinimo vietų administracija, neužtikrinusi tokių pareiÅ¡kėjo gyvenimo sÄ lygų, kad jis nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus bei pareiÅ¡kėjo teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2010-04-11), kurios 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Teismas, sistemiÅ¡kai įvertinęs minėtas teisės aktų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ jose numatyto draudimo rÅ«kyti gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose LukiÅ¡kių TI-K administracijai yra pareiga pasirÅ«pinti Å¡io draudimo įgyvendinimu.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, taigi pažeidė teisės aktų nuostatas. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad kvėpavimas tabako dÅ«mais („pasyvus rÅ«kymas“) kenkia žmogaus sveikatai, Å¡i aplinkybė pripažinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendimÄ byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05).Teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų administracija, laikydama pareiÅ¡kėjÄ su gyvenamosiose patalpose rÅ«kančiais asmenimis, pažeidė teisės aktų, t. y.

Tabako kontrolės įstatymo bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojančios nuo 2010-04-11), reikalavimus, sukėlė pareiÅ¡kėjui nepatogumų, taigi jis pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis ne kartÄ buvo apgyvendintas su daug kartų teistais suimtaisiais (E. B., A. D., L. P., D. B. ir A. S.), nors pats yra pirmÄ kartÄ nuteistas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, uždaromi kamerose atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių.IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo areÅ¡tuoto asmens anketos matyti, kad jis anksčiau nebuvo teistas (t.

I, b. l. 39). Nustatyta, kad V. T. su E. B., kuris anksčiau buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę (t. I, b. l. 125–128), kartu buvo kameroje Nr. 134 nuo 2009-11-19 iki 2010-02-07 (88 dienas) (t. I, b. l. 37–38, 119–120). V. T. su L. P., anksčiau atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (t. I, b. l. 134–143), kartu kalėjo nuo 2010-02-11 iki 2010-03-29 (47 dienas) (t. I, b. l. 37–38, 132 – 133), o su A. D., anksčiau atlikusiu laisvės atėmimo bausmę (t. I, b. l. 153–158), kartu buvo kameroje Nr. 134 nuo 2009-12-17 iki 2010-02-07 (t.

I, b. l. 37–38, 147–152) (šį laikotarpį laikotarpis nuo 2009-11-19 iki 2010-02-07, kai pareiÅ¡kėjas kalėjo su E. B.). PareiÅ¡kėjas su D. B. kameroje Nr. 172 kalėjo nuo 2010-02-22 iki 2010-04-26 (t. I, b. l. 37–38, 176–178), iÅ¡ pateiktų į bylÄ duomenų, negalima daryti iÅ¡vados, kad D. B. anksčiau bÅ«tų atlikęs su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę (t. I, b. l. 179–183). PareiÅ¡kėjas V. T. su A. S. kameroje Nr. 311 buvo nuo 2011-05-20 iki 2011-05-27 (8 dienas), kameroje Nr. 373 – nuo 2011-09-10 iki 2011-09-23 (14 dienų) ir nuo 2011-09-26 iki 2011-11-02 (37 dienas), o kameroje Nr. 384 – nuo 2011-11-24 iki 2011-11-30 (7 dienas) (t.

I, b. l. 37–38, 192–200). Nustatyta, kad A. S. anksčiau buvo baustas laisvės atėmimo bausme (t. I, b. l. 190, 193).IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas 201 dienÄ kalėjo su asmenimis, kurie anksčiau buvo atlikę laisvės atėmimo bausmę, o laikotarpiu nuo 2009-12-17 iki 2010-02-07, net du asmenys, kalėję su pareiÅ¡kėju, anksčiau buvo atlikę su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.Teismas, apibendrinęs iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K nesilaikė Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. įtvirtinto reikalavimo, kadangi pareiÅ¡kėjas, anksčiau neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, buvo apgyvendintas su nuteistaisiais, kurie tokiÄ bausmę jau buvo anksčiau atlikę.

Darytina iÅ¡vada, kad tai pareiÅ¡kėjui sukėlė dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimų, matyti, kad 2010-11-09 kreipėsi į medikus, praÅ¡ydamas vaistų „dėl miego“, konstatuota, kad jo nuotaika slogi (t. I, b. l. 77). Pažymėtina, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d.sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisės LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeidžiamos ilgÄ laikÄ ir įvairiais bÅ«dais (651 sienÄ kalėjo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis kameros plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, 99 dienas buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, 201 dienÄ teko kalėti su anksčiau teistais asmenimis), taigi Å¡iuo atveju vien pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiÅ¡kėjo pažeistoms teisėms apginti, todėl jo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra pagrįstas.Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, yra teismo diskrecija (Civilinio kodekso 6.250 str.).

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį dėl kalinimo kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjui tektų ne mažiau nei 5, o vėliau 3,6 kv. m kameros ploto, kalinimo su rÅ«kančiais asmenimis bei asmenimis, kurie jau buvo atlikę laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamo tinkamomis sÄ lygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę (atsižvelgtina į tai, kad per 651 dienÄ , kurias pareiÅ¡kėjas buvo LukiÅ¡kių TI-K, tik 42,5 dienos jis buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, 99 dienas jis laikytas su rÅ«kančiais asmenimis, taip pat 201 dienÄ su anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis) bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sÄ lygas (minimali mėnesinė alga – 850 Lt, vidutinis darbo užmokestis – apie 2 138 Lt), teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį vertina 2 500 Lt.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 5 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui V. T. priteisti 2 500 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                           Irena Paulauskienė