2013-09-05 Nr. AB-4678-3-61-3-00686-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2013-09-05 Nr. AB-4678-3-61-3-00686-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Full text
Administracinė byla Nr. A492-1154/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00686-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija 38.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjai D. Š.,
pareiškėjos atstovui adv. Gediminui Gudeliauskui,
atsakovo atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja D. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-8, 147), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) 2011 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1R-64 (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl antstolių viešo konkurso laimėtojo antstolio pareigoms Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje užimti; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą iš naujo skelbti antstolių viešą konkursą antstolio pareigoms Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje užimti, leidžiant dalyvauti D. Š., pripažįstant, jog ji dalyvauja tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip būtų dalyvavusi 2011 m. vasario 10-11 dienomis vykusiame antstolių viešame konkurse, t. y. nelaikant egzamino.
Pareiškėja nurodė, kad 1985 m. baigė Kauno ekonomikos technikumo „Teisės“ specialybę ir tų pačių metų rugpjūčio 6 d. Lietuvos TSR teisingumo ministerijos buvo priimta dirbti Vilniaus Lenino rajono liaudies teismo vykdytoja, o 1992 m. gruodžio 1 d. patvirtinta teismo antstolių kontoros prie Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo antstole. Teismo antstole dirbo iki teismo antstolių reformos, t. y. iki 2002 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo atleista. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymui (toliau – ir Antstolių įstatymas) pareiškėja buvo priimta į antstolius ir nuo 2003 m. sausio 2 d. jai buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis teisę vykdyti antstolio veiklą.
Teisingumo Ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 7P-72 „Dėl antstolės D. Š. įgaliojimų pasibaigimo“ pareiškėja nuo 2007 m. spalio 1 d. buvo atleista iš antstolių, neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Šį įsakymą pareiškėja apskundė. Pareiškėjos prašymu jos reikalavimams užtikrinti byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Teisingumo Ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 7P-72 vykdymas. Galutinį sprendimą byloje pagal pareiškėjos skundą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjos skundą atmetė.
Pažymėjo, jog iki Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2010 m. gegužės 13 d. nutartį, pareiškėja visą laikė vykdė visas antstolio funkcijas (atliko visus su antstolio tiesiogine veikla susijusius veiksmus, draudėsi privalomuoju civiliniu draudimu, kėlė kvalifikaciją, buvo skiriama pavaduoti kitus antstolius ir kt.). Įsiteisėjus LVAT nutarčiai, pareiškėja 2010 m. rugsėjo 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-77 buvo įrašyta į antstolių padėjėjų sąrašą. Teisingumo ministrui 2010 m. gruodžio 24 d. paskelbus apie antstolių viešą konkursą į 9 vietas, 9-iose antstolių veiklos teritorijose, pareiškėja 2011 m. sausio 11 d. pateikė prašymą leisti dalyvauti viešame konkurse antstolio vietai užimti, pretenduojant į Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritoriją.
Antstolių viešo konkurso komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. sausio 24 d. protokoliniu sprendimu Nr. 1, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto darbo antstole, antstolio padėjėja stažo bei pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, neturi teisinio darbo stažo, buvo nuspręsta, jog pareiškėja neatitinka Antstolių įstatyme nustatytų reikalavimų asmeniui, pretenduojančiam tapti antstoliu. Įvykusį antstolių konkursą laimėjo vienintelis pretendentas D. K., kuris ginčo Įsakymu buvo pripažintas antstolių viešo konkurso laimėtoju.
Pareiškėjos teigimu, Komisijos 2011 m. sausio 24 d. sprendimas yra neteisėtas, todėl Įsakymas, kuriuo patvirtintas antstolių viešas konkursas, įvykęs pažeidžiant Antstolių įstatymo nuostatas bei Teisingumo ministro patvirtintą antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą, turi būti panaikintas. Pareiškėja nurodė, kad ji atitinka Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus privalomuosius reikalavimus – yra nepriekaištingos reputacijos pilietė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat vieną iš alternatyviųjų reikalavimų – turi penkerių metų darbo antstole stažą.
Nurodė, jog atsakovas nepagrįstai pareiškėjos darbo stažą skaičiavo nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2007 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjos nuomone jos darbo stažo pabaiga laikytina data, kuomet buvo priimtas galutinis sprendimas byloje, kurioje buvo nagrinėjamas sprendimo atleisti pareiškėją iš antstolės pareigų pagrįstumo klausimas, t. y. 2010 m. gegužės 13 d. Aplinkybę, jog pareiškėjos, kaip antstolės, darbo stažas turėjo būti skaičiuojamas iki 2010 m. gegužės 13 d. patvirtina tai, kad pareiškėja iki šios datos realiai vykdė visas antstolio funkcijas ir teikė paslaugas, numatytas antstolių įstatyme.
Pasak pareiškėjos, atsakovas, nepripažindamas jos darbo stažo iki 2010 m. gegužės 13 d., suteikia pagrindą teigti, jog antstolės veiksmai jai vykdant funkcijas iki šios datos buvo neteisėti, o tokia teisinė situacija teisinėje valstybėje yra negalima. Teisingumo ministrui priėmus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą dėl
pareiškėjos atleidimo nebuvo atlikti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyti veiksmai, kurie privalo būti atlikti pasibaigus antstolio įgaliojimams. Pareiškėja ne tik vykdė visas antstolio funkcijas, bet ir kėlė kvalifikaciją, draudėsi civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, buvo Antstolių rūmų narė, dalyvavo antstolių savivaldoje, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius, susijusius su jos vykdoma veikla, teisingumo ministro pavedimais pavadavo kitus antstolius. Pareiškėjos nuomone, atsakovas, skaičiuodamas pareiškėjos darbo stažą, formaliai taikė įstatymo nuostatas, nesivadovavo teisingumo, protingumo bei teisinės valstybės principais. Nurodė, jog remiantis Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, jog nuo pareiškėjos atleidimo iš antstolių praėjo ne daugiau kaip treji metai, pareiškėja turėjo teisę be egzamino dalyvauti antstolių viešame konkurse antstolio vietai užimti. Atkreipė dėmesį, kad ginčijamo Įsakymo panaikinimo pagrindas ir yra tai, kad juo buvo patvirtintas antstolių viešas konkursas, kuris ir buvo vykdomas pažeidžiant Antstolių įstatymo nuostatas.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 79-81) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju teisines pasekmes sukėlė ne pareiškėjos ginčijamas Įsakymas, o 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjai nebuvo leista dalyvauti antstolių viešame konkurse. Būtent šis sprendimas ir turėjo būti skundžiamas, tuo pačiu prašant įpareigoti Komisiją leisti dalyvauti antstolių viešame konkurse. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1R-64 prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 daliai, numatančiai teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, kadangi ji kreipėsi į teismą ne dėl savo, o dėl kitų asmenų teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad Komisija, nustatydama pareiškėjos stažo trukmę, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi, kurioje teismas išaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo ministro įsakymas Nr.7P-72 „Dėl antstolės D. Š. įgaliojimų pasibaigimo“, yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo leisti jai dalyvauti naujai paskelbtame antstolių viešame konkurse pripažįstant, jog ji dalyvauja tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip būtų dalyvavusi 2011 m. vasario 10-11 dienomis vykusiame antstolių viešame konkurse, t. y. nelaikant egzamino, kadangi jai 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos protokoliniu sprendimu buvo leista dalyvauti viešame konkurse antstolio vietai užimti nelaikant antstolio kvalifikacinio egzamino. Pareiškėja konkurse dalyvavo ir tarp kitų pretendentų buvo antra. Pareiškėja su konkurso rezultatais sutiko, jų neskundė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pažeista teisė buvo atstatyta, tačiau išskirtinės sąlygos pareiškėjai negalėjo būti taikomos vien dėl to, kad jai nebuvo leista dalyvauti 2011 m. vasario 10-11 d. vykusiame konkurse.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu (b. l. 173-177) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama panaikinti 2011 m. vasario 28 d. Teisingumo ministro įsakymą Nr. IR-64, nenurodo, dėl kokių teisės aktų nuostatų pažeidimo (be jau nurodytos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies) konkurso rezultatai pripažintini neteisėtais. Pažymėjo, jog pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjai neleista dalyvauti viešame antstolių konkurse. Prašydama panaikinti 2011 m. vasario 28 d. Teisingumo ministro įsakymą Nr. IR-64, pareiškėja nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu neteigė, kad konkurso rezultatai yra priimti, pažeidžiant konkursą reglamentuojančius teisės aktus, kad konkurso laimėtojas neturėjo teisinio pagrindo konkurse dalyvauti ir konkursą laimėjo neteisėtai.
Dėl to naikinti skundžiamą Įsakymą nėra teisinio pagrindo. Toks sprendimas neatitiktų teisingumo, protingumo principų reikalavimų. Panaikinus skundžiamą teisingumo ministro Įsakymą, kiltų neigiamos pasekmės trečiojo suinteresuoto asmens, kaip antstolio, vykdytų funkcijų (atliktų antstolio veiksmų) rezultatų prasme. Pastebėjo, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta byla pagal pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Komisijos 2011 m. sausio 24 d. atsisakymą leisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse ir įpareigoti Komisiją leisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse.
Šis Komisijos atsisakymas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 7 d. sprendimu buvo panaikintas (administracinė byla Nr. I-2234-580/2011). Teismo sprendimu Komisija įpareigota leisti pareiškėjai dalyvauti antstolių viešame konkurse. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 14 d. (administracinė byla Nr. A756-1454/2012). Tokiu būdu, pareiškėjos pažeista teisė, jos prašomu būdu, buvo ginama. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai buvo leista dalyvauti antstolių viešame konkurse antstolio pareigoms Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje užimti, tokiomis sąlygomis, kokiomis ji prašo teismo įpareigoti Teisingumo ministeriją, leisti dalyvauti antstolių viešame konkurse.
Pareiškėja realizavo savo teisę dalyvauti konkurse jos prašomomis sąlygomis. Pareiškėja pagal konkurso antstolio pareigoms Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje užimti rezultatus tarp kitų pretendentų buvo antra. Teismas nustatė, jog Teisingumo ministerija konkursą paskelbė 2012 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 28 d. Teisingumo ministerijai pateikė prašymą dėl dalyvavimo viešame konkurse antstolio vietai užimti. Taigi, konkursas buvo paskelbtas ir pareiškėjai buvo leista jame dalyvauti.
Teismas nurodė, jog tokiu būdu Teisingumo ministerija bylos nagrinėjimo eigoje įgyvendino pareiškėjos reikalavimą, todėl jo netenkino.
III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 181-183) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo ir nepasisakė dėl antstolių viešąjį konkursą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Vien tas faktas, jog teismas panaikino Komisijos sprendimą neleisti pareiškėjai dalyvauti 2011 m. vasario 10-11 dienomis vykusiame viešajame konkurse antstolio vietai užimti patvirtina, jog viešasis konkursas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Dėl šios priežasties negali būti laikomas teisėtu Teisingumo ministro sprendimas patvirtinti minėto konkurso rezultatus. Teismas, nusprendęs, jog pareiškėjos reikalavimo panaikinti skundžiamą Įsakymą patenkinimas sukeltų neigiamas pasekmes trečiojo suinteresuoto asmens teisėms, pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, sumenkindamas pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Pareiškėjos nuomone nepagrįsta yra teismo išvada, jog ji jau yra realizavusi savo teisę dalyvauti viešajame konkurse antstolio vietai užimti. Atkreipia dėmesį, jog antstolių skaičius ir veiklos teritorija yra reguliuojami Teisingumo ministro įsakymais, todėl 2012 m. spalio mėnesį organizuotas viešasis antstolių konkursas nėra niekaip susijęs su sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A756-1454/2012. Pažymi, jog kiekvienas konkursas asmeniui, siekiančiam tapti antstoliu, yra reikšmingas, todėl jam nepagrįstai neleidus jame dalyvauti yra pažeidžiami ne tik teisės aktai, bet ir to asmens teisės ir teisėti interesai. Teigia, jog vienoje byloje pripažinus, jog konkursas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktus, kitoje byloje turi būti taikomos tokios pačios pasekmės. Juo labiau, jog antstolių viešąjį konkursą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra nustatyta, kad paaiškėjus, kad konkursas vyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konkurso rezultatai netvirtinami ir jis skelbiamas iš naujo.
Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 189-192) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Be argumentų, nurodytų atsiliepime į pareiškėjos skundą, atsakovas papildomai pažymi, kad Teisingumo ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymas buvo panaikintas 2012 m. birželio 14 d. Taigi teisingumo ministrui tvirtinant įvykusio 2011 m. vasario 10-11 dienomis įvykusio viešojo antstolių konkurso rezultatus jam nebuvo žinoma apie pažeidimus, dėl kurių konkurso rezultatai negalėtų būti patvirtinti, o pagal LVAT praktiką retrospektyvus administracinio teismo sprendimo teisėtumo vertinimas po jo priėmimo atsiradusių naujų aplinkybių kontekste ABTĮ taikymo požiūriu nėra galimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Pareiškėjos D. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja ginčija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1R-64 dalį, kuria patvirtinta antstolių viešo konkurso, įvykusio 2011 m. vasario 10-11 d., antstolio pareigoms užimti į Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijas, laimėtojas.
Antstolių viešo konkurso komisija parengiamojo posėdžio, įvykusio 2011 m. sausio 24 d., protokolo Nr. 1, sprendimu neleido D. Š. dalyvauti antstolių viešame konkurse. Komisija nustatė, kad ji neturi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto darbo antstole, antstolio padėjėja stažo, vadovaujantis minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, neturi ir teisinio darbo stažo, todėl neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų asmeniui, pretenduojančiam tapti antstoliu. Byloje ginčijamu įsakymu viešo konkurso antstolio pareigoms Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje užimti laimėtoju buvo patvirtintas D. K..
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2234-580/2011 pagal D. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos antstolių rūmams, trečiajam suinteresuotajam asmeniui D. K. buvo panaikintas Antstolių viešo konkurso komisijos 2011 m. sausio 24 d. atsisakymas leisti D. Š. dalyvauti viešame konkurse ir komisija įpareigota leisti jai dalyvauti antstolių viešame konkurse. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-1454/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Pareiškėjai, remiantis jos prašymu, Antstolių viešo konkurso parengiamojo posėdžio, įvykusio 2012 m. rugsėjo 17 d., protokolo Nr. 1, sprendimu, buvo leista dalyvauti antstolių viešame konkurse antstolio pareigoms užimti Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje, nelaikant antstolio kvalifikacinio egzamino (b. l. 162-164). Tačiau šio konkurso laimėtoju buvo patvirtintas kitas jo dalyvis.
Pareiškėja savo reikalavimo teisę panaikinti antstolių viešo konkurso, įvykusio 2011 m. vasario 10-11 d., antstolio pareigoms užimti į Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijas, rezultatus grindžia Antstolių viešo konkurso komisijos posėdžio, įvykusio 2011 m. sausio 24 d., protokolo Nr. 1, sprendimo, kuriuo buvo jai neleista dalyvauti antstolių viešame konkurse, nepagrįstumu ir neteisėtumu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, padarė išvadą, kad pareiškėjai neigiamos pasekmės kilo dėl minėto nepagrįsto ir neteisėto komisijos 2011 m. sausio 24 d. sprendimo, tačiau konkurso organizavimą, jo rezultatų nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo teigti, kad konkurso laimėtojas neteisėtai dalyvavo konkurse ir neteisėtai jį laimėjo; skundžiamo akto panaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes konkursą laimėjusiam asmeniui, toks sprendimas neatitiktų teisingumo, protingumo kriterijų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdų, kai pažeidimus lėmė neteisėtas jos teisės dalyvauti įstatymo nustatytomis sąlygomis viešame konkurse ribojamas, pažymi, kad taikomos jos teisių gynimo priemonės turi būti proporcingos padarytam pažeidimui, be to, jų gynimas nepagrįstai pažeidžiant kito asmens teises neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. A-143-1334/2012 m., kurioje pareiškėjas ginčijo atsakovo Inspekcijos vykdyto konkurso Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigoms užimti egzamino žodžiu komisijos rezultatus, taip pat buvo akcentuojama aplinkybė, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai negali būti traktuojami kaip aplinkybė, įrodinėjimo prasme pakankama pripažinti, kad patys egzaminavimo rezultatai buvo neteisingi; egzaminavimo komisija veikė taip, kaip jos atitinkamą veiklą reglamentavo tuo metu galiojantis Aprašas. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad Inspekcijos (jos sudarytos egzaminavimo komisijos) egzamino žodžiu procedūros organizavimo ir vedimo veiksmai buvo visiškai teisėti (LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis adm. byloje Nr. A-143-1334/2012 m.). Atsižvelgdama į minėtoje byloje padarytas išvadas, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje atkreipia dėmesį, kad asmens pašalinimas iš tolesnio dalyvavimo viešame konkurse bendruoju atveju neturi įtakos galutinių konkurso rezultatų teisėtumui, be to, konkretaus asmens teisė dalyvauti viešame konkurse nereiškia jo besąlyginės teisės laimėti konkursą.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio vietai užimti ir antstolio veiklai vykdyti organizuojamas viešas konkursas. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolių viešą konkursą vykdo Antstolių viešo konkurso komisija. Šią komisiją sudaro, jos nuostatus ir Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašą tvirtina teisingumo ministras.
Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, 12 punkte nustatyta, kad parengiamajame posėdyje komisija nusprendžia, ar konkurso dalyvis ar pretendentas atitinka Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatytus reikalavimus, ir apie tai komisijos sekretorius pažymi konkurso dalyvio ar pretendento anketoje. Komisijos sekretorius per 5 darbo dienas po parengiamojo posėdžio konkurso dalyviui ar pretendentui išsiunčia pranešimą apie konkurso (antstolio kvalifikacinio egzamino) datą, laiką ir vietą, o konkurso dalyviui ar pretendentui, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatytų reikalavimų, – pranešimą apie komisijos priimtą sprendimą neleisti dalyvauti konkurse ar laikyti antstolio kvalifikacinio egzamino. Aprašo 13 punktas nustato, kad konkursas turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo konkurso paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos, o kai organizuojamas antstolio kvalifikacinis egzaminas pretendentams, antstolio kvalifikacinis egzaminas turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio Aprašo 3 punkte nurodytų pareiškimų gavimo Teisingumo ministerijoje dienos. Šios konkurso tvarkos nuostatos numato konkrečius konkurso rengimo ir vykdymo terminus, komisijos parengiamajame posėdyje priimtas sprendimas konkurso dalyviui ar pretendentui, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatytų reikalavimų neleisti dalyvauto konkurse nestabdo konkurso eigos. Taigi komisijos 2011 m. sausio 24 d. sprendimas neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse neturėjo teisinės reikšmės tolesnei konkurso eigai, tai reiškia, kad jis vyko teisėtai. Remiantis Aprašo 37 punktu, Teisingumo ministrui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti įvykusio konkurso rezultatus.
Pareiškėja savo pažeistų teisių gynybos būdu pasirinko įvykusio konkurso rezultatų panaikinimą ir teisės dalyvauti viešame antstolių konkurse tam tikromis sąlygomis atkūrimą. Tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad komisija neteisėtai pareiškėjai atsisakė leisti dalyvauti ginčo konkurse, negali turėti retrospektyvaus poveikio, t. y. negali įsiterpti į praeityje susiklosčiusius teisinius santykius ir jų pakeisti, todėl pareiškėjos teisės negali būti ginamos paneigiant praeityje įvykusius faktus bei paneigiant susiklosčiusių santykių (viešo konkurso) rezultate teisėtai kitų asmenų (konkurso laimėtojų) įgytas teises.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos teisė dalyvauti antstolių viešame konkurse tomis sąlygomis, kuriomis ji siekė dalyvauti 2011 m. vasario 10-11 d. įvykusiame konkurse, buvo atkurta įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-2234-580/2011. Byloje pateikiami duomenys, kad pareiškėjai komisijos parengiamojo posėdžio 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu buvo leista dalyvauti antstolių viešame konkurse nelaikant antstolio kvalifikacinio egzamino, t. y. atsakovas jos teisių daugiau nevaržo, jų ginti teismo sprendimu nėra pagrindo. Pareiškėjos teisė dalyvauti viešame antstolių konkurse tam tikromis sąlygomis, kuri buvo apginta minėtu teismo sprendimu, buvo įgyvendinama ir nepanaikinus ginčijamo konkurso rezultatų. Be to, teisės dalyvauti viešame konkurse realizavimas tėra prielaida laimėti konkursą. Pareiškėja šioje byloje neįrodinėjo aplinkybių, kad ji, dalyvaudama 2011 m. vasario 10-11 d. viešame konkurse, būtų turėjusi objektyvų, vienareikšmį pranašumą kitų asmenų atžvilgiu. Taigi pareiškėjos pažeistų teisių gynimas panaikinant konkurso rezultatus ir rengiant naują konkursą pasekmių prasme būtų neadekvatus jos teisių pažeidimui, toks sprendimas būtų iš esmės neteisingas trečiojo suinteresuotojo asmens (konkurso laimėtojo) atžvilgiu.
Be to, reikalavimas šioje byloje panaikinti antstolių viešo konkurso rezultatus ir skelbti konkursą iš naujo leidžiant pareiškėjai dalyvauti tomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji siekė dalyvauti 2011 m. vasario 10-11 d. įvykusiame konkurse, negalėtų būti įvykdomas, nes pareiškėja neatitiktų Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies vienos iš alternatyviųjų sąlygų, šiame konkurse turėtų teisę dalyvauti kiti asmenys, negu 2011 m. vasario 10-11 d., toks sprendimas būtų tik nedidele apimtimi susijęs su pareiškėjos teisių gynimu, nes galimų jo įvykdymo rezultatų neįmanoma vertinti pasekmių kitiems asmenims aspektu. Realiai negalimo įvykdyti sprendimo priėmimas neatitiktų jam keliamo teisingumo kriterijaus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos galimybes laisvai pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus teisme, bei remdamasi išdėstytais argumentais dėl ginčijamo antstolių viešo konkurso teisėtumo, dėl pareiškėjos teisės dalyvauti viešame konkurse tam tikromis sąlygomis įgyvendinimo nepanaikinus konkurso rezultatų, dėl būtinumo parinkti proporcingas padarytam pažeidimui asmens teisių gynybos priemones, bei dėl reikalavimo priimti realiai įgyvendinamą teismo sprendimą, pareiškėjos apeliacinio skundo netenkina, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
pareiškėjos D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 metų sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Valančius
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė