b59a0c85-e50c-4ef7-bee4-24cde8805c2b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Remeika                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-485/2016Teisėja Edita Dambrauskienė                                             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16908-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)           KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 1 d.Kaunas             Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajai M.

S., jos gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiosios I. S. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. S. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant M. S. per šį laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., iÅ¡skyrus atvejus, kai reikia bÅ«ti darbe bei neatlygintinai per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Vadovaujantis BK 67 str. 1, 3 d., M.

S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas vykdytinas tris mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.Iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktas nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji naikintina.I. S. ieškinys tenkintas iš dalies – priteista iš M. S. 511,35 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 400,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti I.

S. naudai. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. S. kaltinama tuo, kad 2015 m. kovo 20 d., apie 21:30 val., bÅ«dama apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini), ginčo metu, tyčia panaudojo fizinį smurtÄ dukros I. S. atžvilgiu, t. y. kaire ranka sugriebė už plaukų, o tuo pačiu metu deÅ¡inėje rankoje laikydama degančiÄ cigaretę sudavė smÅ«gį į veido sritį, cigarete paliesdama virÅ¡utinę lÅ«pÄ , toliau tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , koja spyrė jai į kairės kojos čiurnÄ , deÅ¡inės kojos kelį ir deÅ¡inįjį sėdmenį ir tokiu bÅ«du padarė jai I-IIA° virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės odos nudegimÄ , apimantį mažiau 1 procento kÅ«no pavirÅ¡iaus, poodines kraujosruvas virÅ¡utinės lÅ«pos raudonyje, kairėje blauzdoje, deÅ¡iniame kelyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimus, tai yra nežymiai sutrikdė savo artimos giminaitės – dukros I.

S. sveikatÄ .Nuteistoji M. S. apeliaciname skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ iÅ¡teisinti M. S.. Skunde teigiama, kad kaltės nepripažino nei teisme, nei ikiteiminio tyrimo metu. Dukra I. S. pati pradėjo konfliktÄ jos mamos V. S. namuose, kuriuose gyvena ir nuteistoji. I. S. puolė nuteistÄ jÄ , smogė jai kelis kartus ranka, nuteistoji gynėsi ir kadangi tuo metu rÅ«kė, galėjo su cigarete prisiliesti prie nukentėjusiosios lÅ«pos, bet tai tikrai nebuvo tyčiniai veiksmai.

Nuteistoji teigia, kad nukentėjusiosios nemušė ir nespardė, iš kur ant nukentėjusiosios kūno atsirado sužalojimai, taip pat nežino. Be lūpos nudeginimo, jokių kitų sužalojimų ant I. S. nematė ir liudytojai J. O., J. T. bei V. M.. Nuteistosios nuomone, teismas turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiosios ir liudytojos V. S. parodymus, kadangi jos abi prieš apeliantę nusiteikusios ir pyksta ant jos. Jų parodymai yra pakankamai prieštaringi, emocionalūs, o nukentėjusiosios veiksmai nenuoseklūs ir abejotini.

Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas rėmėsi tik nukentėjusiosios ir minėtos liudytojos parodymais, nors ir pagarsino kitų asmenų parodymus, duotus iktieisminio tyrimo metu, bet jų neapklausė teisme ir nesuteikė apeliantei galimybės užduoti jiems klausimų, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus ir todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ . Skundo nagrinėjimo metu prokurorė ir nukentėjusiosios advokatė J. Žiužnienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistoji ir jos gynėja prašė skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas S. P. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.Pagal BK 140 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu.

Vien sužalojimų nustatymo faktas, neįrodžius tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp sužalojimų atsiradimo ir neteisėtų asmens veiksmų, negali bÅ«ti laikomas kaltės įrodymo patvirtinimu. Taigi, nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , kas Å¡ioje byloje laikoma įrodytu, turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tyčiniai veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių ir to siekia.

Tam, kad kiltų atsakomybė pagal šį straipsnį yra bÅ«tini visi Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nesant nors vieno iÅ¡ jų – baudžiamoji atsakomybė negalima.M. S. pateiktas kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai I. S. ir jos nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo grindžiamas tuo, kad ji 2015 m. kovo 20 d. apie 21:30 val., bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtÄ dukros atžvilgiu, t. y. kaire ranka sugriebė už plaukų, o tuo pačiu metu, deÅ¡inėje rankoje laikydama degančiÄ cigaretę, sudavė smÅ«gį į veido sritį, cigarete paliesdama virÅ¡utinę lÅ«pÄ , toliau tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , koja spyrė jai į kairės kojos čiurnÄ , deÅ¡inės kojos kelį ir deÅ¡inįjį sėdmenį ir tokiu bÅ«du padarė jai I-IIA° virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės odos nudegimÄ , apimantį mažiau 1 procento kÅ«no pavirÅ¡iaus, poodines kraujosruvas virÅ¡utinės lÅ«pos raudonyje, kairėje blauzdoje, deÅ¡iniame kelyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinės nubrozdinimus.

Å iais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . Nors nuteistoji M. S. bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo neigė ir nurodė, kad jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu tyčia nenaudojo, paaiÅ¡kino, kad dukra pradėjo konfliktuoti su ja dėl vartojamo alkoholio ir ji jÄ apkalba. Teisiamojo posėdžio metu neigė, kad ji apdegino dukrai veidÄ cigarete, nurodydama kad tai ji pati pasidarė, o apeliaciniame skunde nurodė, kad jei ji ir padarė kokius nors nukentėjusiajai sužalojimus, tai tik netyčia.Kiti bylos duomenys patvirtina kitokias aplinkybes – remiantis nukentėjusiosios I.

S. paaiÅ¡kinimu, įvykio dienos vakarÄ , t. y. 2015 m. kovo 20 d. nuvykus į močiutės V. S. namus rado nuteistÄ jÄ vartojant alkoholinius gėrimus su V. M.. Nukentėjusioji norėjo iÅ¡sivežti močiutę, tačiau M. S. griebė I. S. už plaukų ir laikydama rankoje degančiÄ cigaretę sudavė nukentėjusiajai į veidÄ , apdegindama jai lÅ«pÄ ir paskui spardė kojomis. To pasekoje atsirado mėlynės ant kojos, kelio, sėdmenų. Å ias bylos aplinkybes, o bÅ«tent, kad fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo nuteistoji, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V.

S., kuri tiesiogiai matė įvykusį konfliktÄ ir kurios parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p. Ä®vykio metu buvo iÅ¡kviesta policija, jÄ kvietė nukentėjusioji. Dėl padarytų sužalojimų kitÄ dienÄ nukentėjusioji kreipėsi į medikus. Nuo suduoto nuteistosios smÅ«gio I. S. buvo prakirsta lÅ«pa iÅ¡ vidinės pusės, pradeginta virÅ¡ lÅ«pos, padarytos kraujosruvos kairėje blauzdoje, deÅ¡iniame kelyje ir deÅ¡inėje Å¡launyje. Apeliaciniu skundu nuteistoji kelia abejones dėl nukentėjusiosios ir liudytojos V.

S. parodymų patikimumo, tačiau pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes, prieÅ¡ingai nei teigiama M. S. apeliaciniame skunde, ji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes. Apeliantė pažymi ir kitas aplinkybes keliančias abejonių dėl I. S., o tuo pačiu ir dėl liudytojos V. S. parodymų patikimumo. Kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad teismas Å¡ių proceso dalyvių parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes jos viena kitÄ palaiko, kas kelia abejones dėl jų parodymų patikimumo.

Panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu įrodytas ne tik liudytojos V. S. parodymais, bet ir specialisto iÅ¡vada, nietiesioginiais įrodymais, t. y. liudytojų J. T. ir J. O. parodymais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, kuri neprieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms, o atvirkščiai, jas tik papildo ir patvirtina. Vertinant nukentėjusiosios parodymus su byloje nustatytais faktiniais duomenimis, jokių esminių prieÅ¡taravimų nenustatyta. I. S. nurodyti jai padaryti sumuÅ¡imai iÅ¡ esmės atitinka specialisto iÅ¡vadÄ .

Nors liudytojais apklausti pareigÅ«nai J. O. ir J. T. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad M. S. jai į veidÄ gesino cigaretę, matėsi paraudimas virÅ¡ lÅ«pos, nukentėjusioji minėjo, kad perÅ¡ti lÅ«pÄ . Liudytojas J. T. taip pat patvirtino, jog į namÄ nuėjo viena nukentėjusioji, o tik vėliau iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ nuėjo ir jis į namÄ , kur pamatė konfliktÄ filmuojančiÄ nukentėjusiÄ jÄ . Jis pastebėjo pradegintÄ I.

S. virÅ¡utinę lÅ«pÄ , be to apie tai jam minėjo ir nukentėjusioji, jog lÅ«pÄ pradegino M. S., daugiau sužalojimų nematė. Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusioji, patvirtindama savo parodymus, nurodė, kad ji buvo sužalota. Atsižvelgiant į analizuojamÄ bylos medžiagÄ , BPK 20 str. 5 d. numatytos įrodymų vertinimo taisyklės Å¡iuo atveju nebuvo pažeistos. IÅ¡vadoje dėl keliamų abejonių dėl nukentėjusiosios ir liudytojos V. S. parodymų patikimumo spręstina, kad tai tik nuteistosios subjektyvi nuomonė, kuri niekuo nepagrįsta. Kitokių duomenų nenustatė ir pirmos instancijos teismas, todėl abejonių dėl padaryto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių (padarinių) ir paties subjekto, nekyla ir aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijai.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.). Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015).

Byloje nenustatyta, kad tarp nuteistosios veiksmų ir kilusių žalingų padarinių bÅ«tų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris bÅ«tų turėjęs įtakos nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui. Tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio. Å iuo atveju nuteistoji M. S. sugriebus už plaukų ir suduodama į veidÄ bei spardydama nukentėjusiÄ jÄ ginčo metu suprato pavojingÄ savo veikos pobÅ«dį, numatė, kad I. S. kils sveikatos sutrikdymas, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Skundo argumentai dėl bÅ«tinosios ginties ir netyčinių veiksmų atmestini. Teisėjų kolegija neturi pagrindo įžvelgti nuteistosios veiksmuose bÅ«tinosios ginties kilimo sÄ lygų, kadangi nenustatytas pavojingas kėsinimasis ir kaip jau buvo konstatuota neteisėti veiksmai buvo atlikti tyčios forma. Ä®vertinus Å¡iuos aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad dėl M. S. kaltės, dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, patvirtinimui duomenų pakanka, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmos instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ , kadangi teismas tiesiogiai neapklausė nukentėjusiosios ir liudytojos V.

S., tuo pažeisdamas kaltinamosios teisę užduoti joms klausimus bylos nagrinėjimo teisme metu. Analizuojant baudžiamosios bylos medžagÄ Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie skundo argumentai yra nepagrįsti, toks kaltinamosios teisių pažeidimas nenustatytas, kadangi tiek nukentėjusioji I. S., tiek liudytoja V. S. buvo apklaustos iktieisminio tyrimo teisėjo, o teisme jų duoti ikiteisminio tyrimo metu parodymai, vadovaujantis BPK 276 str. nuostatomis, buvo pagarsinti ir jais vadovautasi tinkamai.

Pažymėtina, jog kaltinamoji apie nurodytas apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo informuota ir turėjo visas galimybes pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis joms užduoti klausimus, tačiau ji apklausose nedalyvavo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016, 2K-170-699/2016).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, kurio klausimas iÅ¡spręstas tinkamai, laikantis įstatymo normų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos, todėl skundo teiginys, kad civilinis ieÅ¡kinys atmestinas yra nepagrįstas.Dėl bausmės.Apeliaciniu skundu apeliantė M. S. prašė panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka ir suteikiant nuteistajai paskutinį žodį buvo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas dėl bausmės suÅ¡velninimo.Skiriant bausmę yra vertinama visuma BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių.

Apygardos teismo vertinimu, nuteistajai parinkta bausmės rÅ«Å¡is yra tinkama, ji atspindi nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir atitinka jos pobÅ«dį. Bausmės dydis, jos turinys – paskirto ribojimo bei įpareigojimų kiekis, pobÅ«dis ir trukmė yra adekvatÅ«s, bausmė nėra vertinama kaip per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, iÅ¡samiai įvertino visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, individualizuodamas bausmę, skyrė pakankamai dėmesio nuteistosios asmenybės vertinimui ir tikėtinam bausmės poveikiui.

Pabrėžtina, kad M. S. anksčiau yra teista, taip pat ne kartÄ bausta administracine tvarka, nedirbanti, seniÅ«nijos charakterizuojama ne itin pozityviai, nors gyvenamoji vieta jos deklaruota, tačiau ji nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek nuteistosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , tiek baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio ir tam turint įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

M. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmė – 1 metai yra adekvati nurodytų aplinkybių kontekste. Nuteistajai paskirti tik 2 iš BK 48 str. 6 d. numatytų įpareigojimų bei viena baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 722 straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri, apygardos teismo vertinimu, yra tinkamai parinkta, atsižvelgiant į M. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jos asmenybę.Kolegija konstatuoja, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl keisti jį ar naikinti M.

S. apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. S., iÅ¡laidas sudaro 49,22 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalis, n u t a r i a : nuteistosios M.

S. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                                                        Algirdas Remeika Danguolė Å iugždinytė Olegas Å ibkovas