Legislator Case Law & Legislation
b599f4e5-6a42-49e8-baec-eda691cbe04b AI generated

b599f4e5-6a42-49e8-baec-eda691cbe04b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b599f4e5-6a42-49e8-baec-eda691cbe04b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1307-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-02823-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. vasario 25 d.                                                                   Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

Legislator headnote

AI generated

b599f4e5-6a42-49e8-baec-eda691cbe04b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, vienas iÅ¡ jų – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK X skyriuje yra nurodyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1307-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-02823-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. vasario 25 d.                                                                   Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas M. N. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TIK), už kiekvienÄ pažeistÄ Ä¯statymo dienÄ po 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad 2011 m gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 str. 3d. ir 264 str. 2 d. aÅ¡tuoniems metams laisvės atėmimo bausme. 2012 m. kovo 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi įsigaliojo pirmos instancijos teismo nuosprendis, todėl remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 66 str. 2 d., pareiÅ¡kėjas nurodo, kad turėjo bÅ«ti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K ne vėliau kaip per 10 (deÅ¡imt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiųstas į pataisos įstaigÄ atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau, tik 2012 balandžio 20 d. jis buvau etapuotas į Vilniaus pataisos namus, t.y. praėjus net 35 (trisdeÅ¡imt penkioms) dienoms. Nurodo, kad dėl Å¡ių priežasčių patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ ir praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ .      Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepimu į skundÄ (b. l. 8-10) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad patvarkymÄ dėl M.

N. įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo LukiÅ¡kių TI-K buvo gautas 2012-03-26 ir vadovaujantis BVK 65 str. bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-01-26 įsakymo Nr. V-30 10 punkto nuostatomis, parengė rekomendacijÄ dėl nuteistojo M. N. skyrimo į pataisos namus. Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigÅ«nai bei Psichologinės priežiÅ«ros skyriaus darbuotojai rekomendacijÄ dėl pareiÅ¡kėjo M. N. pasirašė tapačiÄ dienÄ , kada buvo gautas teismo patvarkymas, t.y. 2012-03-26. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba apie tai buvo informuota taip pat 2012-03-26, tačiau atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba rekomendacijoje gali pasiraÅ¡yti tiktai tada, kada bus atlikti visi sveikatos tyrimai prieÅ¡ iÅ¡vežimÄ Ä¯ pataisos namus, kadangi be atliktų sveikatos tyrimų asmuo negali iÅ¡vykti į pataisos namus.

Todėl atlikus visus reikalingus tyrimus, 2012-04-10 rekomendacijoje pasirašė ir Sveikatos priežiÅ«ros darbuotojai. 2012-04-12 Vidaus tyrimų pareigÅ«nai nukreipė pareiÅ¡kėjÄ M. N. į Vilniaus pataisos namus, 2012-04-20 pareiÅ¡kėjas planiniu etapu buvo iÅ¡vežtas į Vilniaus pataisos namus. Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Pagal CK 6.271 str. deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ nurodytÄ CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant M. N. pagrįstumo klausimÄ , atsakovas nurodo, jog nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymi, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas teismui atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas jog iÅ¡ esmės sutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: M. N. į LukiÅ¡kių TIK atvyko 2010 m. vasario 24 d., 2012 m. balandžio 20 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus (b.l.11-14).2012 m. kovo 26 d. LukiÅ¡kių TIK gavo patvarkymÄ dėl įsiteisėjusios nuosprendžio vykdymo M. N. atžvilgiu (b.l.15-16).IÅ¡ rekomendacijos dėl nuteistojo M. N. skyrimo į pataisos namus įrašų matyti, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigÅ«nai bei Psichologinės priežiÅ«ros skyriaus darbuotojai pasirašė 2012 m. kovo 26 d., Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba – 2012 m. balandžio 10 d., Vidaus tyrimų skyrius – 2012 m. balandžio 12 d. (b.l.19).

           Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ po 300 Lt už kiekvienÄ pažeistÄ Ä¯statymo dienÄ , kuriÄ jis patyrė dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TIK veiksmų - laiku neperkeliant jo į pataisos įstaigÄ atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, vienas iÅ¡ jų – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK X skyriuje yra nurodyta laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sÄ lygos.

Pagal BVK 65 straipsnį, į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, nuteistÄ jį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ . Nuteistųjų paskyrimo į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ tvarkÄ reglamentuoja ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. sausio 26 d.

įsakymas Nr. V-30, kurio 10 punkte nustatyta, kad skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal Å¡ių taisyklių 1.1–1.7, 1.9, 2, 5 ir 6 punktus, atsižvelgiama į Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat tardymo izoliatorių vidaus tyrimų, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiÅ«ros tarnybų raÅ¡ytines rekomendacijas, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylÄ , ir į laisvų vietų skaičių Å¡iose įstaigose.

Pagal BVK 66 straipsnio 2 dalį, nuteistÄ jį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, kardomojo kalinimo vietos administracija ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nusiunčia į pataisos įstaigÄ .Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 12 d. priėmė nuosprendį, kuriuo M. N. pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 264 straipsnio 2 dalį.

Nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. kovo 16 d. Vadovaujantis BVK 66 straipsnio 2 dalimi, M. N. iÅ¡ LukiÅ¡kių TIK į pataisos įstaigÄ atlikti paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti iÅ¡siųstas ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 26 d., o realiai buvo etapuotas į Vilniaus pataisos namus tik 2012 m. balandžio 20 d. (b.l.14), t.y. praėjus 35 dienoms po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas per ilgai, t.y. virÅ¡ijant įstatyme nustatytÄ 10 dienų terminÄ , buvo kalinamas LukiÅ¡kių TIK, konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas.

Valstybė turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. O nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatÄ . Atsakovo atsiliepime ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, kad užtruko dėl to, jog patvarkymÄ vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį gavo per vėlai, po to kol surinko iÅ¡ visų skyrių ir tarnybų reikalingus paraÅ¡us dėl pareiÅ¡kėjo skyrimo į pataisos namus, neÅ¡alina atsakovo atsakomybės už nustatytus pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TIK pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti po 300 Lt už kiekvienÄ pažeistÄ Ä¯statymo dienÄ , grindžia patirtais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sukrėtimais, emocine depresija. Teismas sutinka, kad dėl pavėluoto perkėlimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti fizinių nepatogumų, kadangi visuotinai žinoma, jog sÄ lygos tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose ženkliai skiriasi, t.y. asmenys tardymo izoliatoriuose laikomi žymiai griežtesnėmis sÄ lygomis nei asmenys pataisos namuose.

Kiti pareiÅ¡kėjo teiginiai bei argumentai (patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ ) yra abstraktÅ«s, teismo kritiÅ¡kai vertintini ir laikytini nepakankamais, kadangi byloje nėra pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų (nei medicininių pareiÅ¡kėjo sveikatos dokumentų ar kitų dokumentų). Nors pareiÅ¡kėjas ir reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę laiku bÅ«ti perkeltam į bausmės vykdymo vietÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A520-2275/2012 ir Nr. A 525-2017/2012).Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktikÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovo administracija pavėlavo pareiÅ¡kėjÄ perkelti į pataisos įstaigÄ , t.y. virÅ¡ijo nustatytÄ terminÄ 25 dienomis, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo imperatyviai Bausmės vykdymo kodekso 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė - per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo bÅ«ti perkeltam į Vilniaus pataisos namus - buvo pažeista, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiÅ¡kėjui buvo sukelti psichologiniai ar sveikatos sutrikimai, o atsiradę fiziniai nepatogumai dėl keleto papildomų dienų palaikymo LukiÅ¡kių TIK buvo esminiai.

Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad užtrukęs perkėlimas bÅ«tų neigiamai paveikę pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , sukėlęs itin didelių nepatogumų, spręstina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas jam nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytÄ nuteistųjų siuntimo į pataisos namus tvarkÄ , tačiau reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,                                               n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M. N. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytÄ nuteistųjų siuntimo į pataisos namus tvarkÄ .PareiÅ¡kėjo M. N. reikalavimÄ dėl 300 Lt (trijų Å¡imtų litų) neturtinės žalos atlyginimo už kiekvienÄ pažeistÄ Ä¯statymo dienÄ atmesti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                         Margarita Stambrauskaitė                                                                                Â