b593bf4e-41da-41c4-8b49-7c559b7370e5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3751-561/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02895-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 16.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Å vilpienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. M., atsakovo atstovui Mariui Vainauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                                        n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J.

M. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2010-09-15 įsakymÄ Nr. P-159 (toliau – Ä®sakymas) 1.2. dalyje dėl J. M. paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo. Skunde J. M. nurodė, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas – jam paskirta už tarnybinį nusižengimÄ , padarytÄ pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) reikalavimus, t. y., neužpildžius Privačių interesų deklaracijos VIII skirsnio „Fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“ (toliau – Deklaracija) ir nenurodžius galimo intereso konflikto.

Su Ä®sakymu jam paskirta nuobauda J. M. nesutinka ir mano, jog atlikto tarnybinio tyrimo metu, tiriant jo galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , į jo pateiktÄ paaiÅ¡kinimÄ buvo atsižvelgta formaliai ir neatsakingai, nebuvo atlikta galimo pažeidimo analizė, o 2010-09-14 tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje dėl Departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje Nr. TT-16 (toliau – IÅ¡vada) nėra argumentuotų patvirtinimų apie pažeistus vieÅ¡uosius interesus ir sukeltus interesų konfliktus, tik pateikiamos nekonkrečios, prielaidomis pagrįstos iÅ¡vados.

Be to, praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ buvo praÅ¡oma paaiÅ¡kinti dėl Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatų galimo pažeidimo, o IÅ¡vadoje nurodomi ir kiti pažeisti minėto įstatymo straipsniai, t. y. 3 str. 2 p., 11 str. 1 d. 1 ir 10 p.. Teigia, kad tokiu bÅ«du nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama jo teisė į gynybÄ . Be to, J. M. teigia 2010-09-02 patikslinęs savo DeklaracijÄ , tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.J. M. paaiÅ¡kino, kad jo sutuoktinė D.

M. dirba Alytaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininke. Deklaracijoje galimo interesų konflikto pagrindo jis nepažymėjo, nes, atlikdamas savo pareigines funkcijas, niekaip nedalyvauja priimant sprendimus, kurie susiję su jo privačiu interesu, t. y. neturi teisės pasiraÅ¡inėti finansinių dokumentų, strateginių planų, įsakymų, nedalyvauja skirstant priedus ir priemokas. Be to, atsakingi pareigÅ«nai, atlikdami tarnybinį tyrimÄ , neįsigilino į pateiktÄ Privačių interesų deklaracijÄ (pildytÄ 2008-11-20), kurioje yra visa informacija apie J.

M. sutuoktinę, t. y. neiÅ¡sireikalavo informacijos ir duomenų, kurie yra nevieÅ¡inami.J. M. teigimu, jo atveju interesų konfliktas neįmanomas. Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatos pažeisti jis negalėjo, nes vien tik galimo interesų konflikto pagrindų Deklaracijoje nenurodymas neatitinka galimo pažeidimo turinio. Teigia, kad Å¡iuo atveju nėra įstatymo pažeidimui konstatuoti bÅ«tinų trijų elmentų: sprendimo, privataus intereso ir veiklos.J. M., cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ , atkreipė dėmesį į bÅ«tinybę analizuoti situacijas kiekvienu konkrečiu atveju ir pabrėžė, kad IÅ¡vadoje galimo pažeidimo analizės nėra, tik konstatuojama, kad Deklaracijoje jis nenurodė žemesnes pareigas užimančių sutuoktinės artimųjų, t. y.

žmonos sesers dukros vyro M. D. ir sutuoktinės dukterėčios J. D., o tai gali formuoti nuomonę galimybei įgyvendinti privačius interesus. J. M. tvirtina, kad jis neprivalėjo Deklaracijoje nurodyti minėtų asmenų, nes jie nėra jo artimieji. Be to, savo sutuoktinės dukterėčios J. D. nenurodė, nes ji niekaip nesusijusi su pareiškėjo tarnybine veikla ir jo pareiginių funkcijų vykdymu. M. D. nenurodė, nes, pareiškėjo nuomone, tarp jų nėra susiklostę faktiniai tiesioginio pavaldumo ir kontrolės santykiai.

Å ioje situacijoje nebuvo iÅ¡analizuotas jo ir M. D. teisinis statusas, kompetencija bei jų teises ir pareigas nustatantys teisės aktai. Atkreipė dėmesį, kad M. D. pataisos namuose dirba 11 metų, tačiau nebuvo užfiksuotas nei vienas atvejis, kad iÅ¡ J. M. pusės bÅ«tų protegavimo atvejų minėto asmens karjeros ar aukÅ¡tesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimo atžvilgiu.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas J. M. skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, pabrėždamas, kad PraneÅ¡ime buvo praÅ¡oma pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatų galimo pažeidimo, tačiau IÅ¡vadoje ir Ä®sakyme nurodomi ir kiti Å¡io įstatymo straipsniai, dėl kurių galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus nebuvo suteikta.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Interesų derinimo įstatymas vienareikÅ¡miÅ¡kai neįpareigoja nurodyti asmenis ar duomenis ir tai palieka spręsti deklarantui. Papildomai akcentavo, jog tuo metu, kai jis pildė pirminę DeklaracijÄ , buvo suteikta visa informacija, tačiau Departamento siųsti priminimai ir anketos Alytaus PN nebuvo gauti. Mano, jog minėtas prevencinis įstatymas pradėjo veikti tik tada, kai Departamento direktorius parašė raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad yra pavedama pildyti Deklaracijas. Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pabrėždamas, kad pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nusižengimo sudėtis ir kitos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės nuobaudos individualizavimui, nustatytos ir įvertintos. Paskirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobÅ«dį, atsižvelgta į visas su tuo susijusias, juridinę reikÅ¡mę turinčias aplinkybes. Taip pat mano, kad skiriant nuobaudÄ , jos skyrimo tvarka ir pagrindiniai atsakomybės principai nebuvo pažeisti.Departamentas nurodė, kad Departamento Vidaus tyrimų skyriuje 2010-08-13 buvo gautas nurodymas atlikti tarnybinį tyrimÄ del Departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje.

Atliekant tarnybinį tyrimÄ buvo nustatyta, kad Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) direktoriaus pavaduotojas J. M. Å¡ias pareigas eina nuo 2002-07-03, J. M. sutuoktinė D. M. Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininkės (karjeros valstybės tarnautoja) pareigas eina nuo 1975-10-15. Nustatyta, kad J. M. 2008-11-20 Deklaracijose nurodė savo sutuoktinę ir jos užimamas pareigas, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. Taip pat nustatyta, kad savo Deklaracijoje pareiÅ¡kėjas nenurodė ir Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje dirbančios savo sutuoktinės D.

M. sesers dukros J. D. bei jos vyro M. D., kuris dirba Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriuje ir kurio veiklÄ kontroliuoja J. M..Departamentas nurodė, kad J. M. 2010-08-18 buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. LV-1406 (toliau – PraneÅ¡imas). PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad J. M. yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , nes buvo nustatyta, kad Deklaracijoje nedeklaravo visų duomenų apie giminaičius ir nenurodė asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas bei galimo interesų konflikto pagrindų.

Nors ir nurodė Deklaracijoje savo sutuoktinę ir jos užimamas pareigas, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo. PaneÅ¡ime J. M. buvo informuotas, kad tokiais savo veiksmais jis galimai pažeidė Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas. J. M. 2010-08-21 savo paaiÅ¡kinime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – PaaiÅ¡kinimas) nurodė, kad su jam pareikÅ¡tu įtarimu nesutinka ir paaiÅ¡kino nesutikimo priežastis. Atlikus tyrimÄ , IÅ¡vadoje buvo nurodyta, jog pats faktas, kad Deklaracijoje J.

M. nenurodė toje pačioje įstaigoje žemesnėse pareigose dirbančių sutuoktinės sesers dukros vyro M. D. ir sutuoktinės dukterėčios J. D., gali formuoti nuomonę, kad J. M. tarnybinėje veikloje turi galimybę įgyvendinti privačius interesus. Buvo nustatyta, kad J. M., pažeisdamas Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p. 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas, nenusišalino ir dalyvavo priimant sprendimus išvadose dėl M. D. kvalifikacijos įvertinimo. Taigi, tarnybinio tyrimo metu išanalizavus pareiškėjo Paaiškinimo teiginius ir nustatytus faktinius duomenis, Išvadoje buvo konstatuota, kad Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas J.

M., vienoje darbovietėje dirbantis su dar 3 artimais asmenimis, nesiėmė visų Interesų derinimo įstatyme nustatytų priemonių, kad bÅ«tų tinkamai suderinti privatÅ«s ir visuomenės vieÅ¡ieji interesai ir neužkirto kelio abejonėms, jog toks konfliktas yra, todėl tikslinga jam skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p. 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. ir 6 str. 2 d. nuostatų netinkamÄ vykdymÄ bei Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 (toliau – Etikos taisyklės) 3.3.1 p. nustatytos pareigos nevykdymÄ .

Vadovaudamasis įstatymais ir poįstatyminais teisės aktais bei atsižvelgdamas į IÅ¡vadÄ , Departamento direktorius Ä®sakymu pripažino, kad J. M. padarė tarnybinį pažeidimÄ , nes pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. ir 2 d. nuostatas, nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 p. nustatytos pareigos ir skyrė jam tarnybinė nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .Departamentas pabrėžė, kad J. M. dirba valstybinėje tarnyboje, todėl viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti privalėjo įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto (Interesų derinimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p.) Faktas, kad ankščiau minėtoje Deklaracijoje pareiÅ¡kėjas nedeklaravo visų duomenų, kaip to reikalauja Interesų derinimo įstatymo nuostatos, gali formuoti nuomonę, kad J.

M. tarnybinėje veikloje turi galimybę įgyvendinti privačius interesus. Interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 d. 10 p. ir 6 str. 2 d. atitinkamai nustato abejonių dėl galimo interesų konflikto iÅ¡sklaidymo priemones – pareigÅ«no prievolę vieÅ¡ai nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančio nuomone, gali kilti interesų konfliktas, ir nustato pareigÄ nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas. Atkreipė dėmesį, kad Interesų derinimo įstatymas savo esme yra prevencinis, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡io įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka to, kad jis nesiėmė visų Å¡iame įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti.Departamento teigimu, taip pat labai svarbu įvertinti, kad J.

M. papildė savo DeklaracijÄ , kurioje nurodęs artimus asmenis pasielgė tinkamai. Å is faktas akivaizdžiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas supranta, jog dėl sutuoktinės D. M. ir kitų asmenų, jau minėtų J. D. bei M. D., dirbančių toje pačioje įstaigoje, gali kilti interesų konfliktas. IÅ¡ to seka, kad J. M. juos, kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, privalėjo nurodyti gerokai anksčiau, tuo pačiu nurodydamas galimo interesų konflikto pagrindus.Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Departamento atstovas palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo J.

M. skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie anketÄ paaiÅ¡kino, kad J. M. Å¡ios anketos galėjo ir negauti, nes jo Deklaracija yra pasiekiama vieÅ¡ai, o anketos lietė tik tuos asmenis, kurių deklaracijos nėra vieÅ¡os. Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas užima pakankamai aukÅ¡tas pareigas, todėl privalo iÅ¡manyti teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, Deklaracijos buvo pildomos ne pirmÄ kartÄ , todėl teigti, kad nebuvo informacijos, negalima.

Nurodė, jog atliekant tyrimÄ buvo gautas pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas, kuriame pateiktos informacijos tyrėjams pakako, todėl kitas paaiÅ¡kinimas nebuvo reikalaujamas. Departamento atstovo teigimu, paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį. Byloje kilęs ginčas dėl Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjui J. M. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu J. M. dirbo Alytaus PN direktoriaus pavaduotoju.

Su Alytaus PN direktoriaus pavaduotojo pareigybės apraÅ¡ymu, patvirtintu Alytaus PN direktoriaus 2009-02-17 įsakymu Nr. 1-42 (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas), J. M. pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2009-02-17 (b. l. 59-61).Nustatyta, kad 2008-11-20 užpildytoje Deklaracijoje J. M. nurodė, jog jo sutuoktinė D. M. Alytus PN dirba Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininke, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo, kuris nurodomas Deklaracijos VIII skirsnyje (b. l. 131-133). PatikslintÄ DeklaracijÄ , kurios VIII skirsnyje nurodė savo sutuoktinę D.

M., sutuoktinės dukterėčiÄ J. D. ir Å¡ios vyrÄ M. D. bei įvardino galimo interesų konflikto pagrindÄ , J. M. pateikė tik 2010-09-02 (b. l. 56-57). Papildytoje Deklaracijoje J. M. nurodė, kad: D. M. yra jo sutuoktinė, su kuria interesų konfliktas galimas, pareiÅ¡kėjui dalyvaujant komisijose, darbo grupėse, teikiant pasiÅ«lymus, priimant sprendimus; J. D. yra pareiÅ¡kėjui artimas asmuo, su kuriuo interesų konfliktas galimas, pareiÅ¡kėjui dalyvaujant komisijose dėl priedų skyrimo; M. D. yra J.

M. artimas asmuo, su kuriuo interesų konfliktas galimas, pareiÅ¡kėjui teikiant pasiÅ«lymus dėl paskatinimų, dalyvaujant komisijose, kvalifikacinės kategorijos suteikimo procedÅ«roje, teikiant siÅ«lymÄ karjeros atžvilgiu.Nustatyta, kad D. M. Alytaus PN dirba Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininke (karjeros valstybės tarnautoja), M. D. dirba Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriuje vyresniuoju specialistu, o J. D. dirba Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė D.

M. ir pareiÅ¡kėjui artimi asmenys J. D. bei M. D. 2008-11-20, J. M. pildant DeklaracijÄ , jau dirbo Alytaus PN nurodytose pareigose.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010-01-08 raÅ¡tu Nr. (1.39) 7R-143 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras informavo DepartamentÄ apie tai, jog, vadovaujantis Interesų derinimo įstatymo 6 str. nuostatomis, pareigÅ«nai ir kiti darbuotojai privalo deklaruoti Deklaracijose artimus ir kitus asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (b. l. 146). Departamento Personalo skyriaus darbuotojai, vykdydami Departamento direktoriaus pavedimÄ , patikrino kaip Departamento bei jam pavaldžių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai vykdo Interesų derinimo įstatymo nuostatas ir, sutikrinę 2010-03-08 minėtiems asmenims pateiktose anketose, kurias jiems buvo nurodyta pristatyti iki 2010-03-16, duomenis bei tikrinamų pareigÅ«nų privačių interesų duomenis, kurie yra vieÅ¡i ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje, 2010-05-20 pažymoje „Apie privačių interesų derinimÄ â€œ Nr. LV-915 (toliau – Pažyma) (b. l. 171-177) pateikė iÅ¡vadas apie kiekvienÄ tikrintÄ asmenį, tame tarpe ir J.

M.. Pažymoje nurodė, kad J. M. Deklaracijoje prie asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, nenurodyta žmona D. M., kuri dirba Alytaus PN Buhalterinės apskaitos viršininke, ir pabrėžė, jog nedeklaravęs visų duomenų apie sutuoktinį ir nenurodęs asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, J. M. pažeidė Interesų derinimo įstatymo nuostatas.Departamento direktoriaus 2010-06-11 įsakymu Nr. V-145 buvo sudaryta darbo grupė, kuriai iki 2010-07-15 pavesta atlikti pareigūnų (tame tarpe ir J.

M.) tarnybinės veiklos patikrinimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo imtasi visų priemonių, siekiant iÅ¡vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, bei pateikti Departamento direktoriui tarnybinės veiklos patikrinimo iÅ¡vadÄ (b. l. 145). Minėta darbo grupė 2010-08-06 parengė pažymÄ Nr. LV-1317, kurioje buvo pateiktas siÅ«lymas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl konkrečių pareigÅ«nų, tame tarpe ir J. M., veiksmų atitikties Interesų derinimo įstatymo reikalavimams (b. l. 147-165).Departamento vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas 2010-08-18 PraneÅ¡imu (b. l. 137) informavo J.

M., kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , nes buvo nustatyta, kad Deklaracijoje nedeklaravo visų duomenų apie giminaičius ir nenurodė visų asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas bei galimo interesų konflikto pagrindų. PraneÅ¡ime J. M. taip pat informuotas, kad, neužpildęs Deklaracijos VIII skirsnio „Fiziniai ar juridiniai asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“, ir nenurodęs galimo interesų konflikto pagrindų, galimai pažeidė Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas.Ä® 2010-08-18 PraneÅ¡imÄ J.

M. 2010-08-21 pateikė PaaiÅ¡kinimÄ (b. l. 138), kuriame nurodė, kad su jam pareikÅ¡tu įtarimu nesutinka ir paaiÅ¡kino, kad Deklaracijoje nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo, nes, atlikdamas savo pareigines funkcijas, jis niekaip nedalyvauja priimant sprendimus, kurie susiję su jo privačiu interesu. J. M. taip pat paaiÅ¡kino, kad Deklaracijoje nenurodė sutuoktinės dukterėčios J. D., nes ji nėra susijusi su jo tarnybine veikla ir jo pareiginių funkcijų vykdymu, o M. D. nenurodė, nes pareiÅ¡kėjo nuomone, pavaldumo ir kontrolės ryÅ¡ys tarp jo ir Å¡io asmens yra tik teisinis, t. y. nėra susiklostę fakinių tiesioginio pavaldumo ir kontrolės santykių.

Be kita ko, J. M. nurodė artimiausiu metu papildysiÄ s Deklaracijos VIII skirsnį.Bylos medžiaga patvirtina, kad Departamento Vidaus tyrimų skyriaus virÅ¡ininkas G. Z., vykdydamas Departamento direktoriaus 2010-08-13 nurodymÄ , atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl Departamentui pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir IÅ¡vadoje (b. l. 84-128) nustatė, kad Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas J. M. 2008-11-20 Deklaracijoje nurodė savo sutuoktinę ir jos užimamas pareigas, tačiau nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo.

Taip pat nustatyta, kad Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje dirba J. M. sutuoktinės D. M. sesers dukra J. D., o jos vyras M. D. dirba Alytaus PN Socialinės reabilitacijos skyriuje, kurio veiklÄ kontroliuoja J. M., įstaigoje kuruojantis socialinės reabilitacijos darbÄ . Å ių giminaičių J. M. taip pat nenurodė Deklaracijoje. IÅ¡vadoje konstatuota, kad J. M., vienoje darbovietėje dirbantis su dar trimis artimais asmenimis, nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad bÅ«tų tinkamai suderinti privatÅ«s ir visuomenės vieÅ¡ieji interesai ir neužkirto kelio abejonėms, jog toks konfliktas yra, todėl tikslinga jam skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ už Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. ir 6 str. 2 d. nuostatų netinkamÄ vykdymÄ ir Etikos taisyklių 3.3.1 p. nustatytos pareigos nevykdymÄ .Departamento direktorius, vadovaudamasis Tarnybos Kalėjimų departamente pie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 24 str. 2 d. 1 ir 2 punktais ir 7 dalimi, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 (toliau – Taisyklės), 80.1 punktu ir atsižvelgdamas į IÅ¡vadÄ , 2010-09-15 priėmė Ä®sakymÄ , kurio 1.2 punkte pripažino, kad J.

M. padarė tarnybinį nusižengimÄ , nes pažeidė Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 punktų ir 2 dalies nuostatas bei nevykdė Etikos taisyklių 3.3.1 punkte nustatytos pareigos ir skyrė J. M. tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b. l. 139-142). Administracinėje byloje surinkta faktinių duomenų visuma patvirtina, jog tarp Å¡alių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. J. M. neginčija, kad 2008-11-20 Deklaracijoje nurodė tik savo žmonÄ D.

M. ir jos užimamas pareigas, bet nepažymėjo galimo interesų konflikto pagrindo, taip pat, kad Deklaracijos VIII skirsnyje nenurodė, jog Alytaus PN Buhalterinės apskaitos skyriuje dirba jo žmonos sesers dukra J. D. ir Å¡ios vyras M. D.. Å alių pozicijos skiriasi tik dėl J. M. padaryto pažeidimo teisinio kvalifikavimo pagrįstumo ir Departamento procedÅ«rinių veiksmų teisėtumo.Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnyje yra suformuluoti jo priėmimu įstatymų leidėjo siekti tikslai, nurodant, kad Å¡iuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės vieÅ¡uosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė bÅ«tų teikiama vieÅ¡iesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ ir užkirsti keliÄ atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

Å i nuostata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Interesų derinimo įstatymas yra prevencinio pobÅ«džio. Å io įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti įstatyminiai aktualių nagrinėjamam ginčui sÄ vokų apibrėžimai. Pagal Interesų derinimo įstatymÄ privatÅ«s interesai – tai kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (jo artimojo giminaičio, ar Å¡eimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. VieÅ¡ieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai.

Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimÄ , privalo priimti sprendimÄ ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimÄ , kurie susiję ir su jo privačiais interesais.Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų virÅ¡enybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog konfliktas yra.

Interesų derinimo įstatymo 4 str. 1 dalyje įtvirtinta pareiga valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui deklaruoti privačius interesus Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant deklaracijÄ . Deklaracijos turinys iÅ¡samiai apibrėžtas Å¡io įstatymo 6 straipsnyje, kuriame, be kita ko, įtvirtinta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio: vardÄ , pavardę, asmens kodÄ , valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerį, darbovietę (darbovietes) ir pareigas (1 d. 1 p.), artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas (1 d. 10 p.).

To paties įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad deklaruojantis asmuo turi nurodyti ir kitus duomenis ar aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.Interesų derinimo įstatymo 11 str. įtvirtinta nusiÅ¡alinimo pareiga, nustatant, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ (1 dalis), o prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ arba pačios procedÅ«ros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje.

Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje ( 2 dalis).Apibendrinant šias įstatymines nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnautojas ne tik kad turi deklaruoti savo bei savo sutuoktinio artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių tarnyboje jam gali kilti interesų konfliktas, bet ir privalo savo tarnybinėje veikloje įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti galimo interesų konflikto su tokiais asmenimis.Byloje nustatyta, kad J.

M. Deklaracijoje nurodė žmonÄ D. M., bet neįvardijo galimo interesų konflikto atsiradimo pagrindų, taip pat nenurodė toje pačioje įstaigoje žemesnėse pareigose dirbančių sutuoktinės sesers dukros vyro M. D. ir sutuoktinės dukterėčios J. D.. NesutikimÄ su ginčijama Ä®sakymo dalimi J. M. grindžia, visų pirma, tuo, kad Deklaracijoje jis neprivalėjęs nurodyti J. D. ir M. D. kaip artimųjų asmenų, nes jie nėra jo artimieji.Å iuo aspektu teismas pažymi, kad Interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 d. 10 punktas vienareikÅ¡miÅ¡kai įpareigoja nurodyti ne tik savo, bet ir sutuoktinio artimus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

Pagal Interesų derinimo įstatymo 2 str. 5 dalį artimi asmenys – tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.Kadangi byloje nėra ginčo dėl faktų, kad D.

M. yra pareiÅ¡kėjo sutuoktinė, nėra ir duomenų, kad J. M. su sutuoktine kartu negyvena, neturi bendro Å«kio, taip pat neginčijama, kad J. D. ir M. D. yra artimi pareiÅ¡kėjo sutuoktinei D. M. asmenys, J. M. skundo argumentas, kad J. D. ir M. D. savo Deklaracijoje jis neprivalėjo nurodyti, nes jie nėra jo artimieji, atmestinas kaip nepagrįstas.J. M. laikosi pozicijos, jog galimo interesų konflikto pagrindų nenurodymas pats savaime nesukelia pasekmių, kurios bÅ«tų pagrindas konstatuoti Interesų derinimo įstatymo pažeidimÄ .

J. M. teigimu, minėto įstatymo pažeidimui konstatuoti būtinas sprendimas, privatus interesas ir veika. Nesant visų trijų minėtų pažeidimo turinio sudėties elementų, nesama ir pažeidimo. J. M. įsitikinimu, Deklaracijoje jis neprivalėjo nurodyti nei J. D., nei M. D., nes pirmoji nėra niekaip susijusi su J. M. tarnybine veikla ir jo pareiginių funkcijų atlikimu, o tarp M. D. ir J. M. tėra tik teisinis ryšys, tačiau nėra susiklostę jokių faktinių tiesioginio pavaldumo ar kontrolės santykių.Kaip minėta, Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , darytina iÅ¡vada, kad valstybės tarnautojas turi pareigÄ pats asmeniÅ¡kai numatyti galimo interesų konflikto pagrindus, t. y. DeklaracijÄ teikiančiam asmeniui paliekama teisė pačiam spręsti, kurie asmenys yra tie, kuriuos bÅ«tina nurodyti Deklaracijoje kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, tačiau tuo pačiu DeklaracijÄ teikiantis valstybės tarnautojas įpareigojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.LVAT 2009-07-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-873/2009 nustatyta, kad pagal Interesų derinimo įstatymo (2008-07-01 redakcija) 6 str. 1 d. 6 punktÄ (pagal 2009-06-11 redakcijÄ â€“ 6 str. 1 d. 10 punktas), „privačių interesų deklaracijoje turi bÅ«ti nurodyta deklaruojančio asmens ir jo sutuoktinio artimieji giminaičiai ir Å¡eimos nariai bei kiti deklaruojančiam asmeniui žinomi asmenys, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

IÅ¡ Å¡ios materialinės teisės normos matyti, kad asmenų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ratas nėra konkrečiai apibrėžtas. Esminis tokių asmenų apibrėžimo požymis yra hipotetiÅ¡kai galima situacija, kai deklaracijÄ pateikiančiam asmeniui atliekant savo tarnybines pareigas yra galimas sietinų su Å¡iais asmenimis intersų konfliktas. AiÅ¡kinant tokios situacijos sampratÄ , pirmiausia bÅ«tina vadovautis įstatymo 2 straipsnyje pateiktomis sÄ vokomis „interesų konfliktas“, „privatÅ«s interesai“ apibÅ«dinimais, taip pat bÅ«tina vadovautis apdairumo, protingumo bei akivaizdumo kriterijais, kuriuos taikant bÅ«tina nustatyti, kad deklarantas, pildydamas deklaracijÄ , turėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai žinoti apie tam tikrų, sietinų su minėtais asmenimis, aplinkybių egzistavimÄ ir suvokti, kad Å¡ios aplinkybės, jam vykdant savo pareigas, gali kildinti įstatymo 2 straipsnyje apibÅ«dintÄ interesų konfliktÄ .

Pastarųjų aplinkybių nustatymas ir jų nustatymo kriterijų taikymas yra bÅ«tini todėl, kad aptariamos situacijos atsiradimo hipotetiÅ¡kumas negali bÅ«ti laikomas absoliučiu, t. y. analizuojant tokios sitacijos atsiradimo tikimybę, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti analizuojamos ir vertinamos konkrečios tik Å¡iÄ situacijÄ charakterizuojančios faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti (arba paneigti) iÅ¡vadÄ , kad tikimybė atsirasti su atitinkamais asmenimis sietinam interesų konfliktui yra reali“.Byloje nustatyta, kad J.

M. Alytaus PN ginčo atsiradimo metu užėmė pareigas, pagal kurias privalėjo: dalyvauti įstaigos direktoriaus įsakymais paskirtų komisijų ir darbo grupių darbe; teikti pasiÅ«lymus įstaigos direktoriui dėl padalinių darbuotojų skyrimo į pareigas, perkėlimo bei atleidimo iÅ¡ pareigų, taip pat pareigybių lygių ir kategorijų nustatymo, siekiant užtikrinti padaliniams iÅ¡keltų uždavinių įgyvendinimÄ ; teikti pasiÅ«lymus įstaigos direktoriui dėl skatinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo pavaldžių padalinių darbuotojams (b. l. 59-61).Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog J.

M. neginčija žinojęs, kad jo žmona Alytaus PN dirba Buhalterinės apskaitos skyriaus virÅ¡ininke, jos dukterėčia – buhaltere, o dukterėčios vyras – Socialinės reabilitacijos skyriuje vyresniuoju specialistu, įvertinęs J. M. pareigybei priskirtas funkcijas ir vadovaudamasis apdairumo, protingumo bei akivaizdumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad J. M., pildydamas DeklaracijÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai turėjo žinoti, kad tarp jo ir žmonos interesų konfliktas galimas J. M. dalyvaujant komisijose, darbo grupėse, teikiant siÅ«lymus, priimant sprendimus, tarp jo ir žmonos dukterėčios J.

D. interesų konfliktas galimas J. M. dalyvaujant komisijose dėl priedų skyrimo, tarp jo ir dukterėčios vyro M. D. – J. M. teikiant pasiūlymus dėl paskatinimų, dalyvaujant komisijose, kvalifikacinės kategorijos suteikimo procedūroje, teikiant siūlymus karjeros atžvilgiu. Žinodamas, kad egzistuoja tokios aplinkybės, J. M. turėjo suvokti, kad šios aplinkybės gali būti interesų konflikto pagrindu.Interesų derinimo įstatymo 6 str. 1 d. 10 punktas ir 6 str. 2 dalis atitinkamai nustato abejonių dėl galimo interesų konflikto išsklaidymo priemones, t. y. valstybės tarnautojo prievolę viešai nurodyti artimus ar kitus jam žinomus asmenis, dėl kurių, deklaruojančiojo nuomone, gali kilti interesų konfliktas.

Nustačius, kad valstybės tarnautojas – Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas J. M. – vienoje darbovietėje dirbantis su dar vienu artimu jam ir dviem artimais jo sutuoktinei asmenimis, nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių vengti interesų konflikto ir nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas pagrįstai pripažino J. M. pažeidusiu Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 6 str. 1 d. 1 ir 10 punktus ir 2 dalį.Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad J.

M. nenusiÅ¡alino ir dalyvavo priimant sprendimus dėl M. D. kvalifikacijos įvertinimo, t. y. buvo žmonos artimo giminaičio kvalifikacijos vertinimo komisijos narys (b. l. 134-136). Å iame kontekste pažymėtina, kad Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 dalis draudžia asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktÄ , o 2 dalis nustato pareigÄ prieÅ¡ pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«rÄ ar pačios procedÅ«ros metu, informuoti savo tiesioginį vadovÄ ar institucijos vadovo įgaliotÄ atstovÄ bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedÅ«roje, apie esamÄ interesų konfliktÄ ir nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedÅ«roje.

Kadangi Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalies nuostatos yra imperatyvios, t. y. numato pareigÄ , o ne teisę valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui nedalyvauti priimant sprendimus, kurie sukelia interesų kkonfliktÄ ir nuo jų nusiÅ¡alinti ar bent informuoti apie susiklosčiusiÄ situacijÄ , o byloje nėra duomenų, kad J. M. informavo savo tiesioginį vadovÄ ar kitu bÅ«du bandė nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo kvalifikacinėje vertinimo komisijoje vertinant žmonos dukterėčios vyro M. D. kvalifikacijÄ , Departamentas pagrįstai nusprendė pripažinti J.

M. pažeidusiu ir Interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 bei 2 dalis.Å iuo aspektu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kiekvienas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, visų pirma, turi veikti taip, kaip numatyta teisės aktais, o ne pagal savo vidinius įsitikinimus. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savarankiÅ¡kai yra atsakingas už savo veiksmus bei sprendimus. PrieÅ¡ingu atveju, neatmestinos įvairių atsakomybių galimybės, kaip ir įvyko Å¡iuo atveju.Kaip nepagrįstÄ teismas atmeta ir J. M. skundo argumentÄ , kad Departamentas pažeidė jo teisę į gynybÄ , nes nesuteikė J.

M. galimybės pasiaiÅ¡kinti dėl visų Interesų derinimo įstatymo nuostatų, kurių pažeidimu jis buvo įtariamas. J. M. laikosi pozicijos, kad Departamentas neiÅ¡samiai, formaliai ir neatsakingai atliko galimai padaryto pareiÅ¡kėjo pažeidimo analizę, neatsižvelgdamas į J. M. PaaiÅ¡kinime pateiktus argumentus, todėl priėmė neteisėtÄ ir tik prielaidomis pagrįstÄ Ä®sakymÄ , kurio 1.2 dalimi J. M. nepagrįstai pripažintas pažeidusiu Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. bei 2 d..Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J.

M. buvo suteikta įstatyme garantuojama teisė pateikti PasiaiÅ¡kinimÄ (b. l. 138). Neginčytina, kad praneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ (b. l. 137) buvo nurodyta, jog J. M. įtariamas pažeidęs Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostatas, kai, tuo tarpu, Ä®sakymo 1.2. dalimi J. M. pripažintas pažeidęs minėto įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. bei 2 d.. Tačiau, Å¡iuo atžvilgiu, svarbu atkreipti dėmesį, jog, nepaisant to, kad PraneÅ¡ime apie tarnybinį nusižengimÄ nebuvo įvardintos visos Interesų derinimo įstatymo nuostatos, kurias vėliau ginčijamu Ä®sakymu J.

M. pripažintas pažeidusiu, iÅ¡ PaaiÅ¡kinimo turinio matyti, kad J. M. pateikė iÅ¡samų ir visapusiÅ¡kÄ PaaiÅ¡kinimÄ , kurio Departamentui pakako situacijai įvertinti ir sprendimui priimti. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Interesų derinimo įstatymo 6 str. 2 dalies nuostata, dėl kurios pažeidimo J. M. buvo suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti, Å¡iuo atveju yra pagrindinė nuostata, kuriÄ pažeidus, J. M. pagrįstai pripažintas pažeidusiu ir to paties įstatymo 3 ir 11 straipsnių nuostatas, kurios, savo esme, yra iÅ¡vestinės iÅ¡ 6 straipsnio nuostatų.

Be kita ko, vertinant skundo argumentus, pastebėtina, kad J. M. PaaiÅ¡kinime ir skunde teismui pateikė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus, t. y. nenurodė jokių naujų neiÅ¡sakytų aplinkybių, kurių, jo teigimu, negalėjęs iÅ¡sakyti dėl jam nesuteiktos teisės į visapusiÅ¡kÄ gynybÄ .Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta J. M. skundo argumentus, jog tiriant jo galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , į J. M. pateiktÄ PaaiÅ¡kinimÄ buvo atsižvelgta formaliai ir neatsakingai, kad nebuvo atlikta pažeidimo analizė, taip pat, kad IÅ¡vadoje nėra argumentuotų patvirtinimų apie pažeistus vieÅ¡uosius interesus ir sukeltus interesų konfliktus, o Ä®sakymas ginčijamoje dalyje pagrįstas tik prielaidomis ir samprotavimais, ir daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai įvertino nustatytas faktines aplinkybes, jas iÅ¡analizavo ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ Ä®sakymÄ , kurio 1.2 dalimi pripažino J.

M. pažeidus Interesų derinimo įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 ir 2 d., 6 str. 1 d. 1 ir 10 p. bei 2 d., už kurių pažeidimÄ skyrė J. M. tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas n u s p r e n d ė:     pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .    Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                             ArÅ«nas Kaminskas                                                                                                                                                                                                         Â