A-858-1245-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-1245/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00111-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1245/2012 pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ skundus atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“) skundu (t. I, b. l. 1-167) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutarimą Nr. 2S-33 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių ne gyvybės draudimo veikla, ir jų asociacijų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) (t. III, b. l. 35-82).

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ (toliau – ir UAB DK „PZU Lietuva“) skundu (t. V, b. l. 1-22) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nutarimo dalį, kurioje Nutarimas taikomas pareiškėjui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (t. VII, b. l. 137-169) AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ skundus atmetė.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu (t. VIII, b. l. 1-85) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, o Nutarimą panaikinti.

Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu (t. VIII, b. l. 88-111) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Nutarimą toje apimtyje, kurioje jis taikomas pareiškėjui, panaikinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi (t. IX, b. l. 61-124) AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeitė – AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ skundus tenkino iš dalies ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2S-33 „Dėl ūkio subjektų, užsiimančių ne gyvybės draudimo veikla, ir jų asociacijų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ rezoliucinės dalies 3 punktu UAB DK „PZU Lietuva“ paskirtą baudą sumažino iki 117 720 litų, o AB „Lietuvos draudimas“ paskirtą baudą sumažino iki 360 270 litų.

II. Pareiškėjas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. IX, b. l. 130-131), kuriuo prašo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo pripažinti pareiškėjo prašymą priteisti 64 022,27 litų nepagrįstu.

Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nenurodė nei vienos aplinkybės, kurios pagrįstų ir įrodytų, kodėl byloje teismas turėtų priteisti maksimalius numatytus išlaidų dydžius. Pabrėžia, jog maksimaliai už apeliacinio skundo parengimą gali būti priteista 1 600 litų. Teisinės paslaugos, kaip sprendimo analizė, kliento konsultavimas, tolesnės bylos medžiagos ir susijusių teisės aktų ir teismų sprendimų analizė, yra susijusios ir skirtos siekiant parengti apeliacinį skundą, todėl atskirai už šias suteiktas teisines paslaugas atstovavimo išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Pažymi, jog pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo nebuvo tenkintas, todėl šio prašymo rengimo patirtos išlaidos neturėtų būti priteistinos. Nurodo, jog maksimali priteistina suma už dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra 240 litų. Pabrėžia, jog pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas tik itin nedidele apimtimi, t. y. tik dalis vieno iš dviejų reikalavimo elementų (pripažinti nepažeidus konkurencijos taisyklių reikalavimų (kaip pagrindinis reikalavimo elementas, kuris savaime panaikintų ir baudą) ar tuo atveju, jei nepavyksta įrodyti pažeidimo nebuvimo, pakeisti ar panaikinti baudą (kaip šalutinis reikalavimo elementas)). Mano, jog, vertinant tiek pagrindinį, tiek šalutinį pareiškėjo reikalavimo elementus, bendrai buvo patenkinta ne didesnė kaip 5 proc. viso pareiškėjo reikalavimo dalis. Mano, jog pareiškėjui iš atsakovo gali būti priteista ne daugiau kaip 94,5 litų su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje vertinamas pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012, bylą sprendžiant apeliacinės instancijos teisme, pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (t. VII, b. l. 137-169) AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ skundus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi (t. IX, b. l. 61-124) AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeitė – AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ skundus tenkino iš dalies ir Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktu UAB DK „PZU Lietuva“ paskirtą baudą sumažino iki 117 720 litų, o AB „Lietuvos draudimas“ paskirtą baudą sumažino iki 360 270 litų.

Pažymėtina, jog skundu pareiškėjas prašė panaikinti Nutarimą ir/ar sumažinti paskirtos baudos dydį arba jos visai netaikyti (t. V, b. l. 1-22, t. VIII, b. l. 88-111), tačiau teismas pripažino neteisėtu tik vieną skundžiamo Nutarimo elementą – baudos dydžio parinkimą ir atitinkamai pakeitė Nutarimą, pašalindamas šį jo trūkumą. Tokia teismo nutartis reiškia pareiškėjo reikalavimų patenkinimą, nes pareiškėjas iš dalies pasiekė savo skundu siektą teisinį rezultatą, t. y. nors atsakovo Nutarimu pareiškėjui sukeltos teisinės pasekmės ir nebuvo visiškai panaikintos, kaip to norėjo pareiškėjas, tačiau jos buvo sušvelnintos.

Taikydamas ekonominę sankciją pareiškėjui, atsakovas privalėjo ne tik įrodyti pareiškėjo padaryto pažeidimo faktą, tinkamai kvalifikuoti pareiškėjo veiką, nustatyti joje visus įstatymo numatytos pažeidimo sudėties požymius, bet ir parinkti baudos dydį pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarties matyti, kad atsakovas nevisai tinkamai įvertino baudos dydį ir pareiškėjui turėjo būti paskirta mažesnė bauda (t.

IX, b. l. 122-124). Šioje byloje priimta teismo nutartis reiškia, jog atsakovas pareigą dėl tinkamos baudos individualizacijos nevisai tinkamai įvykdė, todėl teismas turėjo baudos dydį pakoreguoti. Taigi byloje skųstas atsakovo Nutarimas turėjo trūkumų teisėtumo prasme, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi šioje byloje buvo nustatyti tam tikri atsakovo neteisėti veiksmai dėl nevisiškai teisingo baudos dydžio parinkimo, priimant byloje ginčytą Nutarimą. Remiantis tuo darytina išvada, jog administracinė byla Nr. A858-1245/2012 yra išspręsta tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies ir pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-272/2004, 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-531/2007, 2008 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-422/2008, 2010 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-106/2010). Nustatyta, kad pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundas buvo patenkintas iš dalies ir jam Nutarimu paskirta 130 800 litų bauda buvo sumažinta iki 117 720 litų. Šiuo atveju pripažinimas pažeidus įstatymų reikalavimus sąlygojo pareiškėjui paskirtos baudos dydį. Kaip jau minėta, pareiškėjas skundu (t. V, b. l. 1-22), apeliaciniu skundu ginčijo ne tik Konkurencijos tarybos Nutarimą, bet ir juo paskirtą baudą ir įrodinėjo, jog bauda turėtų būti mažinama arba netaikoma (t. VIII, b. l. 88-111). Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas reiškė alternatyvius reikalavimus – prašė panaikinti atsakovo priimto Nutarimo dalį, susijusią su pareiškėju, o šio reikalavimo netenkinus, prašė sumažinti Nutarimu pareiškėjui paskirtą baudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Šiuo atveju pažymėtina, jog pagrindinis pareiškėjo reikalavimas, kuris savaime panaikintų ir baudą, buvo skundžiamo Nutarimo dalies, susijusios su pareiškėju, panaikinimas, o išvestinis reikalavimas – pakeisti ar panaikinti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą tuo atveju, jeigu nepavyktų įrodyti pažeidimo nebuvimo ir Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, t. y. tik dalis vieno iš dviejų reikalavimų, t. y. pareiškėjo reikalavimas (pagrindinis) panaikinti skundžiamą Konkurencijos tarybos Nutarimą buvo atmestas kaip nepagrįstas, o reikalavimas sumažinti arba panaikinti Nutarimu paskirtą naudą (šalutinis) reikalavimas buvo patenkintas iš dalies – bauda buvo sumažinta 10 procentų, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro 5 procentus visų pareiškėjo reikalavimų.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teisės aktai asmenims nedraudžia sudaryti sutarčių, kuriose būtų numatyta, kad už teikiamas paslaugas mokamas didesnis nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus mokestis už teisines paslaugas. Tačiau, sprendžiant dėl teismo išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus teismo išlaidų dydžius ir vadovaujasi Rekomendacijose numatytais kriterijais. Pabrėžtina, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą, pagrindimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas pateikė prašymą (t. IX, b. l. 130-131), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjo prašymas grindžiamas 2011 m. sausio 17 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokatų kontoros Bernotas ir Dominas Glimstedt advokatų, įskaitant advokatą A. I. (t. V, b. l. 214), 2012 m. gegužės 4 d. advokatų kontoros advokatų kontoros Bernotas ir Dominas Glimstedt pavirtinimu Nr. BDG-PT-2012/195 apie pareiškėjui pateiktų sąskaitų apmokėjimą (t.

IX, b. l. 132), PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 2002620 (t. IX, b. l. 133), PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 2002658 (t. IX, b. l. 135), PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 2002687 (t. IX, b. l. 137), PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 2002736 (t. IX, b. l. 139), PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 2002820 (t. IX, b. l. 141), PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 2002848 (t. IX, b. l. 143), PVM sąskaita-faktūra serija BER Nr. 2003028 (t. IX, b. l. 145), teisinių paslaugų specifikacijomis (t. IX, b. l. 134, 136, 138, 140, 142, 144, 146).

Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašė jam priteisti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-83/2007).

Nagrinėjama byla buvo išnagrinėta ir pirmąja, ir apeliacine instancija, todėl ir bylinėjimosi išlaidos pareiškėjo naudai kiekvienos instancijos teismo priteistinos atskirai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl prašomų priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų išlaidų, t. y. išlaidų, patirtų po 2011 m. rugsėjo 12 d., kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Todėl teisėjų kolegija vertins tik PVM sąskaitoje-faktūroje serija BER Nr. 2002848 (t. IX, b. l. 143), PVM sąskaitoje-faktūroje serija BER Nr. 2003028 (t. IX, b. l. 145), teisinių paslaugų specifikacijose (t. IX, b. l. 144, 146) nurodytas teisines paslaugas, taip pat išlaidas, kurios yra susijusios su procesu apeliacinės instancijos teisme, ir spręs dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimali priteistina suma už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 1 600 litų (koeficientas 2, padaugintas iš minimalios mėnesinės algos, kuri yra 800 litų (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo advokatas A. I. dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl ši aplinkybė vertintina priteisiant bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Iš pareiškėjo pateiktos teisinių paslaugų specifikacijos matyti, kad pareiškėjas patyrė 2 400 litų (be PVM) išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo (t. IX, b. l. 144), todėl, atsižvelgus į Rekomendacijų 8.10 punktą, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, įskaitant bylos apimtį, sudėtingumą, pareiškėjui priteistina maksimali suma už apeliacinio skundo parengimą – 1 600 litų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo advokatas A. I. dalyvavo bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme 2012 m. kovo 27 d. (t. IX, b. l. 55-58, 61-124) ir teismo posėdis nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme truko nuo 9.30 val. iki 11.55 val. (t. IX, b. l. 55-58). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą 1 valanda atstovavimo teisme yra 120 litų (koeficientas 0,15, padaugintas iš 800 litų). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojama ir jei teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ją apvalinant iki 30 minučių atmetama. Teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme, kuriame pareiškėją atstovavo advokatas A. I., truko 2 val. 25 minutes, todėl laikoma, kad teismo posėdis truko 2 valandas ir pareiškėjui priteistina 240 litų suma už atstovavimą teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjui priteistinos išlaidos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui analogiškai kaip atstovavimas teisme laikytina tos pačios rūšies teisine paslauga (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje AS556-613/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-608/2008). Pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų specifikacijoje nurodyta, kad advokatas A. I. sugaišo 2 val. pasirengimui teismo posėdžiui apeliacinės instancijos teisme. Maksimali priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiams būtų 240 litų (0,15 x 800 litų MMA x 2 val.) (Rekomendacijų 8.18, 9 p.) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma atitinka Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, protingumo, teisingumo principus.

Teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui taip pat priteistinas ir sumokėtas 50 litų žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą (t. IX, b. l. 144).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo pateikęs prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio spendimo priėmimo (t. IX, b. l. 9-19), papildomus paaiškinimus (t. IX, b. l. 1-7). Taip pat teisinių paslaugų specifikacijose yra nurodytos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą ruošimu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties dalies, kuria teismas taikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašymų dėl papildomų dokumentų, susijusių su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu, rengimu, pateikimu (t. IX, b. l. 136,138). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant konkrečių atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, ar suteikta teisinė pagalba buvo rezultatyvi, t. y. pasiektas norimas tikslas (pvz., patenkintas prašymas, jei prašė patenkinti prašymą, arba nepatenkintas prašymas, jei prašė nepatenkinti, ir kt.). Priešingu atveju būtų nepagrįstai suabsoliutinta laimėjusios bylą proceso šalies teisė gauti išlaidų atlyginimą, pažeidžiant pralaimėjusios bylą proceso šalies interesus. Iš esmės tokia pati išvada buvo padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-506/2008. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT nebuvo tenkintas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-216/2011 atsakovo Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą patenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties dalį panaikino ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo atmetė, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos už nurodytų dokumentų rengimą nėra priteistinos (t. IX, b. l. 61-124).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti išlaidas, susijusias su atsiliepimų į Konkurencijos tarybos, AB „Lietuvos draudimas“ atskiruosius skundus rengimu byloje Nr. I-1838-2011 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties, kuria teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3.1 punkto ir 4 punkto galiojimą pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu (t. IX, b. l. 136). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas atsiliepimais į atskiruosius skundus prašė Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą atmesti ir argumentuojant nutartį dėl AB „Lietuvos draudimas“ skundo, be kita ko, nurodyti, kad Konkurencijos tarybos nutarimo punkto, kuriuo paskiriama ekonominė sankcija, galiojimo sustabdymas, kai kartu nėra sustabdomas Konkurencijos tarybos nutarimo punkto, kuriuo ūkio subjektas pripažįstamas pažeidusiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, galiojimas, yra pakankamas pagrindas neleisti perkančiajai organizacijai taikyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, išplėsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo apimtį, kaip to prašo AB „Lietuvos draudimas“, ir nustatyti viso Nutarimo galiojimo sustabdymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-215/2011 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį ir panaikino nutarties dalį, kuria buvo patenkintas AB „Lietuvos draudimas“ prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir tokį prašymą atmetė. Remiantis tuo, kad šioje byloje pateiktas pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas ir nebuvo pasiektas norimas tikslas, pareiškėjui išlaidos, susijusios su atsiliepimų į atskiruosius skundus rengimu, nepriteistinos.

Pažymėtina, jog kitos pareiškėjo teisinių paslaugų specifikacijoje įvardintos teisinės paslaugos neatlygintinos. Šiuo atveju tokie veiksmai kaip diskusija su LD atstovu dėl klausimų, užduotinų ESTT, dokumentų peržiūra ir pateikimas klientui, Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl kreipimosi į ESTT analizė, teismo sprendimo gavimas, Europos Sąjungos nuostatų dėl kreipimosi dėl prejudinio sprendimo analizė Rekomendacijose nėra numatyti ir atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenims negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat siekia, kad jam būtų atlygintos išlaidos, susijusios su pirmosios instancijos teismo sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS143-216/2011 analize (t. IX, b. l. 138), tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad šių išlaidų atlyginimo nenumato nei ABTĮ, nei Rekomendacijos.

Remiantis, tuo kas išdėstyta, darytina išvada, jog maksimali priteistina suma pareiškėjui būtų 2 130 litų, tačiau atsižvelgus į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį (5 proc.), pareiškėjui yra priteistina 106,50 litų. Teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalis, kuria prašoma priteisti išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 106,50 (vieną šimtą šešis litus 50 ct.) litų bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. A858-1245/2012 apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų dalį, kuria prašoma priteisti išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė