2021-02-10 Nr. AB-2929-3-62-3-00409-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-226-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00409-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šiuo metu – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) direktoriaus įsakymą Nr. K-22 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui T. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas teigė, kad su pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, kuris jam įteiktas 2017 m. gruodžio 19 d. el. paštu, jam buvo pateiktas tik Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2017 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 27D-2097 ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) 2017 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 4S-3553, t. y. nepateikta visa turima informacija apie tarnybinį nusižengimą, ir tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyta, jog įtarimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo kilo 2017 m. gruodžio 6 d. gavus VPT 2017 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 4S-3553 bei 2017 m. gruodžio 8 d. gavus VTD 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 27D-2097. VPT Prevencijos ir pirkimo sutarčių priežiūros skyrius, atlikęs 2017 m. balandžio 11 d. Lektorių paslaugų motyvacinių renginių „Pradėk formuoti savo ateitį pats“ dalyviams viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. US-17 neplaninį vertinimą, 2017 m. rugpjūčio 4 d. surašė Viešojo pirkimo-pardavimo sutarties neplaninio vertinimo išvadą. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tarnybinę nuobaudą už šioje išvadoje nurodytus pažeidimus galėjo skirti per 2 mėnesius nuo VPT vertinimo išvados surašymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 4 d., tačiau ginčijamą Įsakymą priėmė tik 2018 m. sausio 31 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2 mėnesių terminą.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog VTD 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 27D-2097 nurodė, kad neplaninis patikrinimas Kauno teritorinėje darbo biržoje buvo pradėtas atsižvelgus į 2017 m. spalio 23 d. gautą Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža) raštą dėl galimų VTĮ nuostatų pažeidimų. Lietuvos darbo birža 2017 m. spalio 20 d. rašte Nr. Sd-293, adresuotame VTD, nurodė, kad Lietuvos darbo birža turi integruotą personalo, darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaitos informacinę sistemą, apjungiančią visas teritorines darbo biržas. Lietuvos darbo birža, Valstybės tarnautojų registro (VATARAS) tarnybinės veiklos vertinimo posėdžių informacijoje peržiūrėjusi Kauno teritorinės darbo biržos 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. Veiklos vertinimo komisijoje vertinamų dalyvių sąrašus bei tiesioginių vadovų siūlymus, pastebėjo galimą VTĮ 22 straipsnio 14 punkto pažeidimą. Taigi, Lietuvos darbo birža šiame rašte pripažino pati nustačiusi galimus teisės aktų pažeidimus, bet vietoje to, kad pati juos tirtų, kreipėsi į VTD ir, pažeisdama VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimus skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Komisija dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo (toliau – ir Komisija) Išvadoje dėl Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus T. B. tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada) nustatė, kad pareiškėjas netinkamai kontroliavo Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų vertinimo procedūras, nustatytas VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte, tačiau šis kaltinimas nepagrįstas jokiais duomenimis, nenurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė minėtos teisės normos reikalavimus. Be to, gavus informaciją apie neteisingus duomenis suteikiant kvalifikacines klases po tarnybinės veiklos vertinimo, Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymais Nr. P-231 ir Nr. P-232 buvo ištaisytos 2017 m. kovo 6 d. įsakymuose Nr. P-28 ir P-29 padarytos korektūros klaidos, o valstybės tarnautojos M. J. ir K. K. grąžino visą permoką, susidariusią dėl netinkamai nustatytos kvalifikacinės klasės, todėl jokia žala valstybės biudžetui nepadaryta.

6. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog Kauno teritorinė darbo birža (paslaugų pirkėjas) ir ūkio subjektų grupė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo bitė“ ir UAB „Optimetrija“ (paslaugų teikėjas), veikiančios jungtinės veiklos pagrindu, 2017 m. balandžio 11 d. sudarė Lektorių paslaugų motyvacinių renginių „Pradėk formuoti savo ateitį pats“ dalyviams viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. US-17 (toliau – ir Sutartis), kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo nustatytais terminais suteikti lektorių paslaugas, kurių teikimo sąlygos, techniniai reikalavimai, apimtys, specifikacija yra nurodytos Sutarties 1 priede. UAB „Verslo bitė“ 2017 m. balandžio 14 d. pateikė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą. Atsižvelgus į tai, kad dėl techninės klaidos buvo nurodytas klaidingas preliminarus dalyvių skaičius, 2017 m. balandžio 24 d. šalys pasirašė Susitarimą dėl Sutarties pakeitimo Nr. USD-17/1. UAB „Verslo bitė“ pateikė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą, kuriame nurodyta, kad draudimo įsipareigojimai galioja įskaitytinai nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2017 m. liepos 31 d.; šis polisas (liudijimas) nuo 2017 m. balandžio 25 d. pakeičia 2017 m. balandžio 14 d. išduotą sutarties įvykdymo laidavimo draudimą, kuris savaime nustoja galioti. Darbo birža 2017 m. balandžio 25 d. gavo pakoreguotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo raštą ir įrodymus, kad už jį UAB „Verslo bitė“ sumokėjo 2017 m. balandžio 25 d., todėl būtent tą dieną įsigaliojo Sutartis. Apie sudarytą pirkimo sutartį Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informacija buvo pateikta 2017 m. gegužės 2 d., t. y. nepraleidus teisės aktų nustatyto 10 dienų termino ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 18 straipsnio 11 dalies nuostatų.

7. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo pažeista VPĮ 18 straipsnio 8 dalis bei 3 straipsnio 1 dalis, kadangi tiek VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje, tiek Sutarties 7.2 punkte buvo numatytas draudimas Sutarties galiojimu metu keisti sutarties sąlygas, išskyrus tokias, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems Sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas VPT sutikimas. Sutarties sąlygų keitimu nelaikomas Sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai bei buvo pateiktos viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Taigi, tokiais atvejais, kai Sutartyje buvo numatyta nuostata, leidžianti įtraukti naujus specialistus, VPT sutikimas nėra reikalingas. Šiuo atveju nebuvo atliktas Sutarties sąlygų keitimas, kuriam reikalingas VPT sutikimas. Susitarimu dėl Sutarties pakeitimo buvo tik papildytas specialistų sąrašas. Sutarties 3.2.1 punkte buvo įtvirtinta paslaugų teikėjo teisė, gavus paslaugų pirkėjo sutikimą, pakeisti ar įtraukti naujus specialistus, išvardytus Sutarties 5 priede; pakeisti ar naujai įtraukti specialistai privalo atitikti pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus ir būti ne žemesnės kvalifikacijos ir ne mažesnės patirties, kaip nurodyti paslaugų teikėjo pasiūlyme. Darbo birža, gavusi ir išnagrinėjusi UAB „Verslo bitė“ prašymą įtraukti naujus lektorius bei vieną projekto koordinatorių, atliko specialistų kvalifikacijos ir patirties patikrinimą pagal pirkimo sąlygose numatytus kriterijus. Be to, Komisijos konstatuotos tarnybinio nusižengimo pasekmės dėl Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-309 „Dėl teritorinių darbo biržų direktorių pareigybių aprašymų patvirtinimo“, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.2 punktų, VPĮ 18 straipsnio 8, 11 dalies ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo yra paneigtos Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. vasario 14 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT14 bei sprendimo dėl pažeidimo papildyme dėl su pažeidimu susijusios veiklos aprašymo projekte Nr. 07.4. l-ESFA-V-404-01-0001.

8. Pareiškėjas nurodė, jog VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojams mokamos priemokos už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Tačiau Kauno teritorinė darbo birža priemokų valstybės tarnautojams negalėjo mokėti dėl pačios Lietuvos darbo biržos veiksmų, skiriant mažiau nei planuota lėšų Kauno teritorinės darbo biržos išlaikymui. Kauno teritorinė darbo birža 2017 m. keletą kartų kreipėsi į Lietuvos darbo biržą, informuodama apie galimą darbo užmokesčio fondo lėšų trūkumą. Lietuvos darbo biržai ir jai pavaldžioms teritorinėms darbo biržoms buvo skirta 740.742 Eur suma, tačiau papildomai darbo užmokesčiui skirtos lėšos laiku ir tinkamai nebuvo paskirstytos teritorinėms darbo biržoms. Lietuvos darbo birža nesiėmė jokių veiksmų dėl pakankamų lėšų darbo užmokesčiui patvirtinimo Kauno teritorinei darbo biržai ir tik metų pabaigoje paskyrė papildomų lėšų. Kadangi Kauno teritorinė darbo birža priemokų valstybės tarnautojams negalėjo mokėti dėl pačios Lietuvos darbo biržos veiksmų, Komisija nepagrįstai nustatė pareiškėjo kaltę, kaip atliktą tyčia.

9. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmuose nebuvo visų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių. Komisijos Išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Užimtumo tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos darbo biržai apie VPT atliktą patikrinimą tapo žinoma tik 2017 m. gruodžio 6 d. gavus VPT 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 4S-2468 (toliau – ir VPT išvada). Pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl VPT išvadoje nurodytų pažeidimų buvo pradėtas 2017 m. gruodžio 13 d., tarnybinė nuobauda skirta 2018 m. sausio 31 d., todėl VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nebuvo praleistas.

12. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos darbo biržos 2017 m. spalio 20 d. rašte Nr. Sd-2935 nebuvo konstatuoti pažeidimai, o buvo tik kalbama apie VTĮ nuostatų pažeidimo tikimybę. Lietuvos darbo birža vadovavosi Kauno teritorinės darbo biržos Valstybės tarnautojų registre suvestais duomenimis, kurie nebuvo išsamūs, buvo pažymėta, kad nėra informacijos apie 2017 m. rugsėjo 14 d. neeilinio vertinimo komisijos posėdyje valstybės tarnautojams įgyvendintus/neįgyvendintus tiesioginio vadovo siūlymus, nebuvo užpildyti dalyvių vertinimo rezultatai, nesuvesti duomenys apie asmenį dėl kvalifikacinės klasės suteikimo, todėl galimiems pažeidimams išaiškinti buvo reikalingas atskiras tyrimas. VTD patikrinimo metu paaiškėjo ir nauji faktai, kad Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojai (M. J.) buvo mokama priemoka už nenuosekliai suteiktą antrą kvalifikacinę klasę. Išvadoje aiškiai nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas dėl pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.11 punktų bei VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto pažeidimo padarytas Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui netinkamai kontroliuojant Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų (M. J., K. K.) vertinimo procedūras, nustatytas VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte ir dėl to buvo padaryta 1778,35 Eur žala valstybės biudžetui, kuri Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų M. J. ir K. K. buvo atlyginta tik tada, kai minėtą pažeidimą nustatė VTD.

13. Atsakovas nurodė, kad informaciją Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje reikia paskelbti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo, o ne nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo. VPT turi išimtinę teisę nuspręsti, ar sutarties keitimui yra reikalingas jos sutikimas. VPT išvadoje aiškiai nurodyta, kad Sutarties 3.2.1 punkto sąlyga yra nepakankama, kad perkančioji organizacija be VPT sutikimo galėtų sudaryti susitarimą dėl specialistų (lektorių) pakeitimo ar naujų pasitelkimo, kadangi Sutartyje nėra tiksliai ir aiškiai nurodytos aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant būtų atliekamas toks pakeitimas. Pareiškėjas, būdamas Kauno teritorinės darbo biržos vadovu, nepaisydamas VPT rekomendacijų nutraukti susitarimą, toliau tęsė jo vykdymą ir jį nutraukė tik artėjant Sutarties galiojimo pabaigai. Išvados konstatuojamosios dalies 27.3.1 punkte nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo dėl VPĮ 18 straipsnio 8, 11 dalies ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo pasekmės – Europos socialinio fondo agentūros laikinai sustabdytas 3 521,60 Eur išlaidų, patirtų įgyvendinant Sutartį, tinkamumo finansuoti projekto „Atrask save“ lėšomis nagrinėjimas. Šios pasekmės, priešingai nei teigia pareiškėjas, paremtos faktiniais įrodymais – Europos socialinio fondo agentūros 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu „Dėl lėšų išmokėjimo ar išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti laikino sustabdymo“ Nr. 3. Išvados konstatuojamosios dalies 27.3.2 punkte taip pat nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo pasekmės dėl VPĮ 18 straipsnio 8, 11 dalies ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo – netinkamos finansuoti projekto „Atrask save“ lėšomis išlaidos, kurios gali būti Europos socialinio fondo agentūros pripažintos netinkamomis dėl VPT išvadoje nustatytų pažeidimų. Nurodytos pasekmės pasireiškė ateityje galinčia kilti žalos atsiradimo rizika.

14. Atsakovas nurodė, kad Europos socialinio fondo agentūra 2018 m. vasario 14 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT14 nenustatė pažeidimo, kaip jis apibrėžtas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkte, tačiau VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 8, 11 dalių pažeidimo padarymo faktas nebuvo paneigtas, šis pažeidimas buvo įvertintas kaip formalaus pobūdžio, kuris neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio Bendrijos biudžetui.

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo motyvais, jog Kauno teritorinė darbo birža priemokų valstybės tarnautojams negalėjo mokėti dėl Lietuvos darbo biržos veiksmų, skiriant mažiau nei planuota lėšų Kauno teritorinės darbo biržai išlaikyti. Tvirtinant 2017 m. Kauno teritorinei darbo biržai skiriamus asignavimus, buvo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtus maksimalius (2016 m. rugpjūčio mėn.) ir patvirtintus (2017 m. sausio mėn.) 2017 m. asignavimus Lietuvos darbo biržos ir jos teritorinių darbo biržų išlaikymui ir vystymui, kurie buvo ženkliai mažesni nei Lietuvos darbo biržos teiktas poreikis, todėl visoms teritorinėms darbo biržoms buvo proporcingai sumažintas 2017 m. darbo užmokesčio fondas. Tvirtinant 2017 m. Kauno teritorinei darbo biržai skiriamus asignavimus, taip pat buvo atsižvelgiama į 2016 m. teritorinės darbo biržos rodiklių įvykdymo rezultatus. Toms teritorinėms darbo biržoms, kurios nebuvo įvykdžiusios rodiklių, buvo atitinkamai mažinamas darbo užmokesčio fondas. Tai reiškia, kad Kauno teritorinei darbo biržai neįvykdžius 2016 m. nustatytų rodiklių (nepanaudojus 2016 m. „Atrask save“ projektui, profesinės reabilitacijos paslaugoms skirtų lėšų), darbo užmokesčio fondas 2017 m. nuo skaičiuotų maksimalių asignavimų buvo sumažintas 1 procentu (17,4 tūkst. Eur). Tačiau lėšų trūkumas nesutrukdė pareiškėjui 2017 m. vasario 28 d. Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų vertinimo metu 11 darbuotojų padidinti turimas kategorijas ir (arba) skirti aukštesnes kvalifikacines klases. Per 2017 m. Kauno teritorinėje darbo biržoje valstybės tarnautojams buvo išmokėta priemokų už 2 556,86 Eur. Tai reiškia, kad pasirinkti, kuriems Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojams mokėti priemokas, o kuriems nemokėti, buvo paties pareiškėjo sąmoningai pasirinktas sprendimas, todėl padarytas tarnybinis nusižengimas dėl VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimo buvo pagrįstai įvertintas kaip padarytas tyčia.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda dėl valstybės tarnautojų vertinimo procedūros kontrolės pažeidimų pareiškėjui paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Lietuvos darbo biržos Veiklos vystymo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja pastebėjo galimus VTĮ 22 straipsnio 14 punkto pažeidimus, valstybės tarnautojai K. K. iš karto (nenuosekliai) suteikiant II kvalifikacinę klasę ir 2017 m. spalio 20 d. dėl šių pažeidimų ir kitų galimų pareiškėjo pažeidimų Lietuvos daro biržos direktorė kreipėsi į VTD siekiant ištirti, ar nebuvo padaryti VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų pažeidimai. VTD 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 27D-2097 nurodė, jog neplaninio patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, jog Kauno teritorinės darbo biržos Jonavos skyriaus vyriausioms specialistėms K. K. ir M. J. vertinimo komisijos siūlymu ir į pareigas priimančio asmens sprendimu (Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymais Nr. P-28 ir Nr. P-29) buvo suteikta II kvalifikacinė klasė, nors prieš tai šios tarnautojos III kvalifikacinės klasės neturėjo. Teismas, remdamasis VTĮ 49 straipsnio 4 dalies 1 punktu bei Valstybės tarnybos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1323, 8.3 ir 11.1 punktais, nurodė, kad VTD patikrinimas šiuo atveju laikytinas kompetentingos institucijos atliktu patikrinimu VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, ir tik kompetentingos institucijos išvada gali būti pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą, todėl terminas jai skirti nėra praleistas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pasirašydamas 2017 m. kovo 6 d. įsakymus Nr. P-28 ir Nr. P-29, neužtikrino valstybės tarnautojų (M. J., K. K.) vertinimo procedūrų, nustatytų VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte, laikymosi bei pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.11 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai šioje dalyje kvalifikuoti tinkamai.

18. Teismas nustatė, kad nuobauda pareiškėjui paskirta ir už tai, kad Sutartis buvo paviešinta 2017 m. gegužės 2 d., t. y. praleidus VPĮ 18 straipsnio 11 dalyje nustatytą 10 dienų terminą ir nebuvo paviešinta dalis pasiūlymą sudarančių dokumentų; taip pat už tai, kad 2017 m. balandžio 24 d. Kauno teritorinė darbo birža su paslaugų teikėju sudarė susitarimą Nr. US-17-/1 dėl Sutarties pakeitimo bei 2017 m. balandžio 25 d. susitarimą Nr. US-17/2 dėl Sutarties pakeitimo, negavus VPT sutikimo, tuo pažeisdama VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

19. Teismas, atsižvelgęs į VPĮ 8 straipsnio 1 dalyje, 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas VPT funkcijas, nurodė, kad VPT turi išimtinę teisę nuspręsti, ar sutarties keitimui yra reikalingas jos sutikimas. VPT išvadoje nurodyta, kad Sutarties 3.2.1 punkte nustatyta sąlyga yra nepakankama, kad perkančioji organizacija be VPT sutikimo galėtų sudaryti susitarimą dėl specialistų (lektorių) pakeitimo ar naujų pasitelkimo, kadangi Sutartyje nėra tiksliai ir aiškiai nurodytos aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant būtų atliekamas toks pakeitimas. Susitarimo, kuriuo Sutarties šalys sutarė Sutarties 5 priede pateikiamą specialistų sąrašą papildyti ir jame nurodyti 9 naujus specialistus (lektorius), objektyvių priežasčių bei jas pagrindžiančių duomenų Kauno teritorinė birža VPT nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgdamas į tai, atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo argumentai negali pateisinti VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad įsigaliojus naujai VPĮ redakcijai neliko nuostatos dėl VPT sutikimo, kadangi tiek Sutartis, tiek jos 2017 m. balandžio 25 d. pakeitimas Nr. US-17/2 pasirašytas dar galiojant senajai VPĮ redakcijai ir VPT sutikimas Sutarties keitimui buvo būtinas.

20. Teismas pažymėjo, kad Kauno teritorinės darbo biržos direktorius 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. P-233 Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei G. Z. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, už tai, kad ji pažeidė VPĮ 18 straipsnio 11 dalies reikalavimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo apie tai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Taigi, teismo vertinimu, iš esmės Kauno teritorinės darbo biržos direktorius pripažino VPĮ 18 straipsnio 11 dalies pažeidimą

21. Įvertinęs Išvados konstatuojamosios dalies 27.3.2 punkte nurodytas tarnybinio nusižengimo dėl VPĮ 18 straipsnio 8, 11 dalies ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo pasekmes, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad šios pasekmės yra paneigtos Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. IT14. Šiuo sprendimu nebuvo nustatytas pažeidimas, kaip jis apibrėžtas Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, tačiau VPĮ pažeidimo padarymo faktas nebuvo paneigtas, šis pažeidimas buvo įvertintas kaip formalaus pobūdžio, kuris neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio Bendrijos biudžetui. Tačiau išimtinę teisę spręsti, ar Sutarties sąlygų pakeitimui reikalingas VPT sutikimas, vadovaujantis VPĮ (galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d.) 82 straipsnio 2 dalies 7 punktu, turi tik VPT. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nustatė aptariamus pažeidimus. Pažeidimo formalus pobūdis neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės, į tai atsižvelgtina tik sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepraleido VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto terminą tarnybinei nuobaudai už aptariamus VTĮ pažeidimus skirti.

22. Pasisakydamas dėl VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, t. y. priemokų nemokėjimo už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, teismas nurodė, kad tvirtinant 2017 m. Kauno teritorinei darbo biržai asignavimus, jai neįvykdžius 2016 m. nustatytų rodiklių, darbo užmokesčio fondas 2017 m. nuo skaičiuotų maksimalių asignavimų buvo sumažintas 1 procentu, t. y. 17,4 tūkst. Eur. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Teismas nustatė, kad Kauno teritorinės biržos raštuose (2016 m. kovo 8 d. raštas Nr. S-204; 2017 m. sausio 12 d. raštas Nr. Sd-343; 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. SD-9802; 2017 m. lapkričio 6 d. raštas SD-13406; 2017 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. SD-13889), teikiant lėšų poreikį ir prašant skirti papildomų lėšų išlaikymui, lėšų skyrimo poreikis nebuvo grindžiamas poreikiu skirti priemokas už papildomų užduočių atlikimą, siekiant įgyvendinti VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Per 2017 m. Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojams buvo išmokėta priemokų už 2 556,86 Eur. Tai reiškia, kad pasirinkti, kuriems valstybės tarnautojams mokėti priemokas, o kuriems nemokėti, buvo pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės paneigia skundo motyvus, kad nepakankamas darbo užmokesčio fondas neleido mokėti priedų darbuotojams už papildomus darbo krūvius, kad darbuotojų darbo krūvis, jiems pavedus papildomas funkcijas, padidėjo nežymiai, todėl darbuotojai sutiko vykdyti šias papildomas funkcijas.

23. Teismas nustatė, jog atsakovo pateikti 2017 m. IV ketvirčio keturi Kauno teritorinės darbo biržos sąmatų keitimai, susiję su darbo užmokesčio asignavimų pakeitimais, patvirtina, kad Kauno teritorinei darbo biržai darbo užmokesčiui 2017 m. lapkričio 15 d. papildomai buvo skirta 21 301,00 Eur, 2017 m. lapkričio 23 d. – 20 000 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. – 10 998 Eur, 2017 m. gruodžio 22 d. – 7 000 Eur. Kauno teritorinės darbo biržos iniciatyva jai buvo sumažinta skirtų asignavimų darbo užmokesčiui sąmata, nes ji būtų nepanaudojusi skirtų papildomų asignavimų dėl darbuotojų ligos. Teismas nurodė, kad Kauno teritorinės darbo biržos pateiktame 2017 m. liepos 11 d. aiškinamajame rašte, kuris teikiamas už 2017 m. pirmą pusmetį, ir 2017 m. liepos 11 d. pateiktoje biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2017 m. birželio 30 d. būklei ataskaitoje Nr. F1-603 pateikta informacija apie dalį nepanaudotų I pusmečiui darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui skirtų lėšų patvirtina, kad II ketvirtį priemokas darbuotojams buvo įmanoma mokėti. Teismas nurodė, kad priemokas buvo įmanoma mokėti visiems darbuotojams, kuriems buvo pavedamos papildomos užduotys. Iš Kauno torinės darbo biržos pateikto 2017 m. spalio 13 d. aiškinamojo rašto (2017 m. rugsėjo 30 d. būklei), kuris yra vienas iš biudžeto vykdymo rinkinio sudedamųjų dalių) ir Kauno teritorinės darbo biržos 2017 m. spalio 13 d. pateiktos biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2017 m. rugsėjo 30 d. būklei ataskaitos Nr. F1-949 teismas nustatė, kad darbo užmokesčiui buvo nepanaudota dalis 2017 m. I – III ketvirčiams skirtų asignavimų. Iš Kauno torinės darbo biržos 2018 m. sausio 17 d. aiškinamojo rašto ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2017 n. gruodžio 31 d. ataskaitos teismas nustatė, kad per 2017 metus liko nepanaudota 6 557,80 Eur darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Šie duomenys, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad priemokas buvo įmanoma mokėti visiems darbuotojams, kuriems buvo pavedamos papildomos užduotys. Kitų objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių priemokų nemokėjimo pagrįstumą ir teisėtumą, bei paneigiančių minėtų duomenų teisingumą, pareiškėjas teismui nepateikė.

24. Teismas nurodė, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui, atlyginimai įstaigos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, neturėjo būti didinami, jie turėjo būti nurodyti tik kitokia išraiška. Tuo tarpu, Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-9 patvirtinti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai svyruoja nuo 4,5 iki 5. Dėl darbuotojams nustatytų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų padidėjo jų atlyginimai, neatsižvelgus į darbo užmokesčio fondui skirtus asignavimus. Tačiau lėšų trūkumas 2017 m. nesutrukdė pareiškėjui 2017 m. vasario 28 d. Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų vertinimo metu 11 darbuotojų padidinti turimas kategorijas ir (arba) skirti kvalifikacines klases ir taip valstybės tarnautojų darbo užmokestis padidėjo visiems kalendoriniams metams.

25. Apibendrindamas teismas nurodė, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – yra proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui.

III. 26. Pareiškėjas T. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, pareiškėjas prašo priimti į bylą Kauno teritorinės darbo biržos 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. P-249.

27. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tik kompetentingos institucijos (VTD) išvada gali būti pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą už VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto pažeidimą, todėl terminas jai skirti nėra praleistas. Nors teismas nurodė, kad VTD patikrinimas šiuo atveju laikytinas kompetentingos institucijos atliktu patikrinimu VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad pati Lietuvos darbo birža, turėdama prieigą prie Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų duomenų Valstybės tarnautojų registre (VATARAS) ir pati nustačiusi pažeidimus dėl neteisingai suteiktų kvalifikacinių klasių, neturėjo tokios kompetencijos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, siekdamas kuo greičiau išsiaiškinti esamą situaciją, būtų prašęs pareiškėjo pateikti papildomą informaciją ir/ar duomenis. Liudytoja A. D. 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdyje į pareiškėjo advokato klausimą, ar turėjo kompetenciją nustatyti pažeidimus, apsiribojo atsakymu, kad „Personalo skyriaus nuostatuose nebuvo nuostatos įrašytos, kad atlieka teritorinių darbo biržų personalo patikras“, nors tokią patikrą ji iš esmės atliko tikrindama Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų duomenis bei tokio tikrinimo rezultatus surašiusi rašte Valstybės tarnybos departamentui. Atsakovas 2017 m. spalio 20 d. rašte nurodė, kad Veiklos vystymo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja A. D. turi teisę prisijungti prie Lietuvos darbo biržai pavaldžių įstaigų duomenų Valstybės tarnautojų registre.

27.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014 yra nurodęs, kad tarnybinio patikrinimo formalus atlikimas tais atvejais, kai tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas turi pakankamai duomenų apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kurie sudaro pagrindą iš karto pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, negali būti pagrindu taikyti tarnybinį nusižengimą padariusiam asmeniui išimtinius, žymiai ilgesnius tarnybinės atsakomybės terminus. Sprendžiant, ar tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant tarnybinį patikrinimą, turėtų būti išnagrinėti byloje surinkti duomenys ir įvertinta, ar tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo nauji faktai, naujos aplinkybės, kurie atsakovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi anksčiau, ar padarytiems pažeidimams išaiškinti buvo reikalingas specialus tyrimas, ar tokie faktai buvo akivaizdūs. Nagrinėjamu atveju atsakovui jo nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo galimai padarytu VTĮ 22 straipsnio 14 dalies pažeidimu, buvo žinomos ir šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir nustatyti nebuvo reikalingas joks specialus kompetentingos institucijos tyrimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1905/2014 ir 2016 m. vasario 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-314-492/2016 suformuota praktika.

27.3. Teismas tik apsiribojo pritarimu atsakovo Komisijos išvadai, kad pareiškėjas neužtikrino valstybės tarnautojų vertinimo procedūrų, nustatytų VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte, laikymosi bei pažeidė Pareigybės aprašymo 7.2 ir 7.11 punktų reikalavimus, tačiau liko neatskleista, kokių pareigų neįvykdė pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas. VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte detalizuoti vertinimo komisijos, o ne įstaigos vadovo, veiksmai ir siūlymai. Būtent Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. vasario 28 d. posėdžio protokole Nr. P1-154, prie Jonavos rajono vyr. specialisčių M. J. ir K. K. padarė apsirikimo klaidą ir nurodė, kad jos turi III kvalifikacinę klasę ir joms siūloma suteikti nuosekliai aukštesnę (II) kvalifikacinę klasę. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos dokumentų pagrindu įsakymus dėl kvalifikacinės klasės K. K. ir M. J. suteikimo po tarnybinės veiklos įvertinimo rengė Bendrųjų reikalų skyriaus specialistas, o juos pasirašydamas pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad šių įsakymų projektai yra teisėti, nes buvo visų šiuos įsakymus privalėjusių vizuoti asmenų derinimai (vizos). Todėl pareiškėjo veiksmuose (neveikime) aplaidumo nėra. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Pareiškėjas neturi prieigos teisės prie Valstybės tarnautojų registro sistemos duomenų ir net norėdamas patikrinti tokius duomenis, to negalėtų padaryti. Pavaldinio galimai padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą jo vadovui.

27.4. Dėl VPĮ pažeidimų teismas nepagrįstai nurodė, kad nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas, nes atsakovui apie atliktą patikrinimą ir jo rezultatus tapo žinoma 2017 m. gruodžio 6 d. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 2 mėnesių terminas siejamas ne su informacijos gavimo diena, o su kompetentingos institucijos motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus surašymo diena.

27.5. Įvertinus Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. vasario 14 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT14 bei sprendimo dėl pažeidimo papildyme dėl su pažeidimu susijusios veiklos aprašymo projekte Nr. 07.4.1-ESFA-V-404-01-0001 pateiktą informaciją, VPĮ nuostatų pažeidimas turėjo būti laikytinas kaip formalus ir mažareikšmis pažeidimas, nesukėlęs jokių teisinių pasekmių.

27.6. Pavaldinio galimai padarytas tarnybinis nusižengimas savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą jo vadovui. Tam, kad būtų galima patraukti tarnybinėn atsakomybėn vadovą, turi būti konkrečiai nustatytos ir įrodytos visos vadovo tarnybinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-814-756/2018). Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. P-233 buvo pripažinta, kad Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė G. Z. padarė tarnybinį nusižengimą.

27.7. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus, nustatydamas, kad darbo užmokesčio fondas 2017 m. nuo skaičiuotų maksimalių asignavimų buvo sumažintas 1 procentu, t. y. 17,4 tūkst. Eur, ir kad dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kauno teritorinė darbo birža Lietuvos darbo biržai 2016 m. kovo 8 d. raštu Nr. S-204 pateikė Kauno teritorinės darbo biržos išlaikymo sąmatos projektą 2017 metams. Kauno teritorinė darbo birža apskaičiavo lėšų poreikį 1 905 500 Eur darbo užmokesčiui ir 590 300 Eur socialinio draudimo įmokoms. Tačiau Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. F-13 Kauno teritorinei darbo biržai 2017 m. programos sąmatoje buvo patvirtinta tik 90,9 proc. realaus Kauno teritorinės darbo biržos darbo užmokesčio fondo poreikio. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis išimtinai atsakovo atstovių teismo posėdžiuose nurodytais teiginiais, konstatavo, kad tvirtinant 2017 m. asignavimus Kauno teritorinei darbo biržai neįvykdžius 2016 m. nustatytų rodiklių, darbo užmokesčio fondas 2017 m. nuo skaičiuotų maksimalių asignavimų buvo sumažintas 1 procentu. 2017 metais Kauno teritorinės darbo biržos darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas ne 1 procentu, kaip neteisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau beveik 10 procentų nuo realaus Kauno teritorinės darbo biržos darbo užmokesčio fondo poreikio. Kauno teritorinei darbo biržai kreipusis į atsakovą dėl papildomo darbo užmokesčio fondo, atsakovas 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. Sd-2351 informavo, kad „Atsižvelgti į Jūsų prašyme pateiktus argumentus patikslinti 2017 metų sąmatą darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (išlaidų str. 2.1) papildomai skiriant asignavimus numatomoms išlaidoms padengti Lietuvos darbo birža neturi galimybių“. Teismas nepagrįstai nevertino šio įrodymo, taip pat nepagrįstai nurodė, kad Kauno teritorinės darbo biržos raštuose lėšų skyrimo poreikis nebuvo grindžiamas poreikiu skirti priemokas už papildomų užduočių atlikimą, siekiant įgyvendinti VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi toks poreikis buvo grindžiamas išimtinai bendru darbo užmokesčio fondo trūkumu, atskirai nevertinant vien tik lėšų priemokoms už papildomų užduočių atlikimą trūkumo.

27.8. Papildomos lėšos darbo užmokesčiui buvo skirtos tik 2017 m. pabaigoje, be to šias lėšas atsakovas nurodė išmokėti pagal tikslinius reikalavimus. Atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. Sd-3138 papildomas lėšas nurodė skirti klientų aptarnavimo skyrių darbuotojams, kurių darbo užmokestis mažesnis nei vidutinis tame skyriuje dirbančių darbuotojų, o pareiškėjui 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. Sd-3404 paprašius paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu galėtų skirti šias lėšas, Lietuvos darbo birža 2017 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. Sd-3404 ignoravo šį prašymą. Todėl Kauno teritorinė darbo birža nesant teisinio pagrindo negalėjo išmokėti priedų pagal Lietuvos darbo biržos 2017 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. Sd-3138. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno teritorinės darbo biržos iniciatyva jai buvo sumažinta skirtų asignavimų darbo užmokesčiui sąmata, nes ji būtų nepanaudojusi skirtų papildomų asignavimų dėl darbuotojų ligos. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir Komisijos Išvadoje nurodytos kaltės formos dėl aptariamo nusižengimo. Nors Komisija nurodė, kad šis tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių, t. y. darbo užmokesčio fondo trūkumo, negalėjo mokėti darbuotojams priemokos už papildomų funkcijų atlikimą.

27.9. Skiriant tarnybinę nuobaudą kaip sunkinančios aplinkybės buvo nurodyta tai, kad pareiškėjui iki Išvados surašymo dienos Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. K-51 buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, taip pat Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. K-174 buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2653-1062/2018 panaikino Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. K-51, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-937-428/2018, pareiškėjo skundą tenkinęs iš dalies, panaikino Lietuvos darbo biržos 2017 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. K-174 dalį. Dėl kitos teismo sprendimo dalies administracinė byla Nr. eA-3903-261/2018 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar nagrinėjama. Taigi, iš esmės pasikeitė Komisijos nustatytos sunkinančios aplinkybės, turėjusios įtakos paskiriant nuobaudą.

28. Atsakovas Užimtumo tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Atsakovui kreipiantis į VTD VTĮ pažeidimo faktas nebuvo akivaizdus. Valstybės tarnautojų registre nebuvo išsamių duomenų, VTD patikrinimo metu paaiškėjo ir naujų faktų. Vadovaujantis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014; 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1905/2014; 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-314-492/2016) bet kuriuo atveju galima daryti išvadą, kad tarnybinis nusižengimas dėl VTĮ nuostatų pažeidimo buvo nustatytas atliekant kompetentingos institucijos patikrinimą, todėl tarnybinei nuobaudai skirti pagrįstai pritaikytas trejų metų terminas nuo nusižengimo padarymo dienos.

28.2. Pareiškėjas, pasirašydamas 2017 m. kovo 6 d. įsakymus Nr. P-28 ir P-29, kuriais dviem valstybės tarnautojoms buvo suteikta II kvalifikacinė klasė, nors prieš tai šios tarnautojos III kvalifikacinės klasės neturėjo, neužtikrino VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto vykdymo (neįvykdyta Pareigybės aprašymo 7.2 p. numatyta pareiga) ir nekontroliavo, kaip laikomasi vertinimo procedūrų (neįvykdyta Pareigybės aprašymo 7.11 p. numatyta pareiga). Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino valstybės tarnautojų (M. J., K. K.) vertinimo procedūrų, nustatytų VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte, laikymosi.

28.3. Pareiškėjo pateiktas 2 mėnesių termino skaičiavimo būdas, kai termino pradžia tarnybinei nuobaudai už VPĮ pažeidimus skirti visais atvejais siejama su kompetentingos institucijos motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus surašymo diena, yra absurdiškas, nes reikalauja iš įstaigos neįmanomo dalyko – paskirti tarnybinę nuobaudą per du mėnesius nuo išvados, apie kurią įstaiga neturėjo jokios informacijos, surašymo dienos. Teismas sprendime pagrįstai ir logiškai 2 mėnesių termino pradžią siejo su diena, kai Lietuvos darbo birža gavo informaciją apie pažeidimus.

28.4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo ir 18 straipsnio 8 ir 11 dalių pažeidimas buvo padarytas, tačiau, jo nuomone, šis pažeidimas laikytinas formaliu ir mažareikšmiu. Pažymėtina, kad Išvados konstatuojamosios dalies 27.3.2 punkte nurodytos pasekmės pasireiškė ateityje galinčia kilti žalos atsiradimo rizika. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien gėrio pažeidimo ir galimų su tuo susijusių pasekmių atsiradimo grėsmės pakanka tam, kad būtų konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-760/2014).

28.5. Teismas, detaliai išanalizavęs byloje pateiktą medžiagą, nustatė, kad 2017 m. liko nepanaudota dalis lėšų, skirtų darbo užmokesčiui. Kaip teisingai konstatavo teismas, šie duomenys patvirtina, kad Kauno teritorinėje darbo biržoje priemokas buvo įmanoma mokėti visiems darbuotojams, kuriems buvo pavedamos papildomos užduotys. 2017 metams darbo užmokesčio fondą Kauno teritorinė darbo birža skaičiavo vadovaujantis Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280, pagal kurią paskaičiuojamas maksimalus galimas kalendorinių metų darbo užmokesčio fondas, neatspindintis realaus lėšų poreikio, nes darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas pagal vidutinius darbuotojų koeficientus, nurodytus VTĮ, pagal realų jų darbo stažą ir pridedama 25 procentai priemokoms. Todėl ir susidarė darbo užmokesčio fondo likučiai, kurie sudarė realią galimybę Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui tinkamai vykdyti VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą. Tai dar kartą paneigia pareiškėjo argumentą, jog priemokų darbuotojams už papildomus krūvius nebuvo galima mokėti dėl objektyvių priežasčių. Papildomas finansavimas įstaigoms, net ir gavus papildomų lėšų, neskiriamas tol, kol nėra lėšų trūkumo. Lėšų trūkumo Kauno teritorinė darbo birža atsakovui teiktos biudžeto vykdymo ataskaitos nerodė per visus 2017 m., todėl papildomai gauti asignavimai ir buvo išmokėti metų pabaigoje, bet tai nereiškia, kad tik tada buvo galima išmokėti priemokas darbuotojams už papildomų užduočių atlikimą, nes lėšų trūkumo Kauno teritorinėje darbo biržoje nebuvo per visus 2017 m. Per visus 2017 m. Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, priemokų ir skatinamųjų išmokų buvo sumokėta 40 998,96 Eur. Tai reiškia, kad pasirinkti, kuriems valstybės tarnautojams mokėti priemokas, o kuriems nemokėti, buvo paties pareiškėjo sąmoningas valinis sprendimas.

28.6. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis anksčiau nepateikė Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. P-249, taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl minėtą įrodymą turėtų būti atsisakyta priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2018 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. K-22 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kauno teritorinės darbo biržos (toliau – ir Kauno TDB) direktoriui T. B.“, kuriuo pareiškėjui paskirtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionavo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutiko su išvadomis tiek dėl terminų skaičiavimo tarnybinei atsakomybei taikyti, tiek dėl pačių nusižengimų faktų bei pareiškėjo kaltės nustatymo.

31. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. K-22 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui T. B.“ buvo pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – netinkamai atliko Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pažeidė pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 ir 7.11 papunkčius – netinkamai organizuodamas Kauno teritorinės darbo biržos darbą, netinkamai kontroliuodamas Kauno teritorinės darbo biržos valstybės tarnautojų vertinimo procedūras, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies 1 punkte, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo (galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d.) 18 straipsnio 8, 11 dalių, šio įstatymo 3 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo reikalavimų, Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto, šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje, pareiškėjui buvo paskirtas papeikimas.

32. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas atsakovo 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. K-301 atsižvelgiant į Valstybės tarnybos departamento 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 27D-2097 „Dėl nustatytų pažeidimų“ bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 4S-3553 „Dėl išvados pateikimo“ persiųstoje Viešųjų pirkimų tarnybos neplaninio vertinimo 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvadoje Nr. 4S-2468 nustatytus pažeidimus. Komisija parengė 2018 m. sausio 16 d. Išvadą „Dėl Kauno teritorinės darbo biržos direktoriaus T. B. tarnybinio nusižengimo“ Nr. P7-6 (II t., b. l. 56–83).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad buvo praleistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas tarnybinei atsakomybei taikyti už VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad į pareigas priimančio asmens sprendimu (pareiškėjo, Kauno TDB direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymais Nr. P-28 ir Nr. P-29) buvo suteikta II (antra) kvalifikacinė klasė valstybės tarnautojoms, nors šios valstybės tarnautojos prieš tai III (trečios) kvalifikacinės klasės neturėjo. Teigė, kad pažeidimo nustatymui nebuvo reikalingas kompetentingos institucijos patikrinimas, nes atsakovas apie pažeidimą turėjo žinoti jau 2017 m. spalio 20 d. raštu kreipdamasis į VTD.

34. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos; atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

35. Aptariamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad atsakovui apie VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto pažeidimą buvo žinoma anksčiau, negu buvo atliktas kompetentingos institucijos patikrinimas. Nepakanka vien fakto, kad atsakovo darbuotojas VATARO (Valstybės tarnautojų registro) duomenyse pastebėjo informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą, nes tarnybinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas su pažeidimo padarymu susijusias aplinkybes, jos turi būti žinomos tarnybinę nuobaudą turinčiam teisę skirti asmeniui. Be to, kiekvienas tarnybinės atsakomybės taikymo atvejis yra individualus, taigi ir aplinkybės, patvirtinančios, kada turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmuo sužinojo apie pažeidimo padarymą, turi būti vertinamos individualiai atsižvelgiant į jų visumą.

36. Lietuvos darbo birža 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. Sd-2935 „Dėl galimo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimo“ kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą (II t, b. l. 116). Rašte, be kitų aplinkybių, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad peržiūrėjus VATARO Tarnybinės veiklos vertinimo posėdžių informaciją, Kauno TDB 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. Veiklos vertinimo komisijoje vertinamų dalyvių sąrašus bei tiesioginių vadovų siūlymus (pridedama) buvo pastebėti galimi VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto nuostatų (pagal darbo užmokesčio išmokėjimo duomenis valstybės tarnautojui buvo suteikta iškart (nenuosekliai) II (antra) kvalifikacinė klasė (K. K.) (išrašas iš K. K. Duomenų apie asmenį pridedamas) pažeidimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo raštu, gavus preliminarius duomenis, buvo kreiptasi ne tik dėl vienai valstybės tarnautojai nepagrįstai suteiktos kvalifikacinės klasės, bet ir kitų galbūt padarytų pažeidimų: Valstybės tarnautojų registre netiksliai, vėluojant suvedamų duomenų apie pareigybės lygius, kategorijas, kvalifikacines klases, valstybės tarnautojų stažo procentus, priedus ir priemokas; nebuvo duomenų apie pagal naują struktūrą patvirtintus padalinius, nepanaikintos pareigybės, neperkelti darbuotojai, nesukelti pareigybių aprašymai; taip pat siekiant nustatyti, ar vykdant struktūrinius pertvarkymus buvo tinkamai įgyvendintos VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatos, bei kt.; atsižvelgiant į nurodytą informaciją, buvo prašoma atlikti Kauno TDB neplaninį patikrinimą.

37. VTD 2017 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 27D-2097 „Dėl nustatytų pažeidimų“ (II t., b. l. 185) atsakovas buvo informuotas, kad VTD specialistų 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno teritorinėje darbo biržoje atlikto neplaninio patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad pažeidžiant VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto nuostatas Jonavos skyriaus vyriausiajai specialistei K. K. ir to paties skyriaus vyriausiajai specialistei M. J. vertinimo komisijos siūlymu (2017 m. vasario 28 d. vertinimo išvados Nr. P1-157 ir Nr. P1-158) ir į pareigas priimančio asmens sprendimu (Kauno TDB direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymais Nr. P-28 ir Nr. P-29) buvo suteikta II (antra) kvalifikacinė klasė, nors šios valstybės tarnautojos prieš tai III (trečios) kvalifikacinės klasės neturėjo. Atkreiptas dėmesys, kad minėtų tarnautojų tiesioginis vadovas vertinimo išvadose pateikė siūlymą „suteikti valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę“. Taigi vertinant vien VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto pažeidimo aspektu, buvo nustatytas dar vienas epizodas (dėl to paties Jonavos skyriaus vyriausiosios specialistės M. J.), be to, patikrinimo metu buvo nustatyti ir kiti galbūt padaryti pažeidimai –priemokų nemokėjimas, duomenų neįrašymas į Valstybės tarnautojų registrą pilnai ir laiku, valstybės tarnautojų pažymėjimų išdavimo taisyklių pažeidimai, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo dokumentų pildymo trūkumai ir kt.

38. Minėtos aplinkybės, susijusios su atsakovo kreipimosi į VTD bei pastarojo atlikto patikrinimo apimtimi, pagrindžia būtinumą nagrinėjamu atveju kompetentingai institucijai atlikti patikrinimą ir po to spręsti dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui. Kompetentingos institucijos atliktą patikrinimą laikyti formaliu nėra pagrindo, nes tik jo metu apie galbūt Kauno TDB padarytus pažeidimus buvo surinkti ir įvertinti išsamūs duomenys. Informuojant pareiškėją 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. Sd-3455 (I t., b. l. 155), buvo nurodyta, kad įtarimas kilo gavus Valstybės tarnybos departamento 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 27D-2097 „Dėl nustatytų pažeidimų“ bei Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 4S-3553 „Dėl išvados pateikimo“ persiųstą Viešųjų pirkimų tarnybos neplaninio vertinimo 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 4S-2468, minėti dokumentai pridėti, jų turiniu grindžiamas atsakovo 2018 m. sausio 4 d. raštas pareiškėjui Nr. Sd-16 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (I t., b. l. 160–163). Remiantis preliminariais duomenimis vieno epizodo išskyrimas ir tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimas tik dėl jo (dėl Jonavos skyriaus vyriausiosios specialistės K. K.) neturėtų esminės reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai, nes patikrinimo metu nustatytas kitas toks pats pažeidimas, taigi ir atsakomybės taikymo už kitą epizodą klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo aplinkybių, susiklosčiusių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose, kurias apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas (žr. nutarties 27.2 p.), todėl sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui už VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 1 punkto pažeidimą nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai (Tarnybinio nusižengimo išvada parengta 2018 m. sausio 16 d., pažeidimo, padaryto 2017 m. kovo 6 d., aplinkybės paaiškėjo 2017 m. gruodžio 7 d. atlikus kompetentingos institucijos tyrimą, nuobauda paskirta 2018 m. sausio 31 d.).

39. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas priėmė įsakymus 2017 m. kovo 6 d. Nr. P-28 ir Nr. P-29, kurie neatitiko teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, dėl jų institucijai kilo materialinės teisinės pasekmės, todėl nepriklausomai nuo kitų valstybės tarnautojų atsakomybės už netinkamą savo tiesioginių pareigų atlikimą pareiškėjui tenka atsakomybė už jo Pareigybės aprašymo 7.2 punkte (privalėjo užtikrinti ES teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių, Vyriausybės nutarimų, Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymų, kitų teisės aktų, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavedimų vykdymą ir Darbo biržos veiklos teisėtumą) ir 7.11 punkte (privalėjo nustatyti valstybės tarnautojų vertinimo prioritetus bei procedūras ir kontroliuoti jų laikymąsi) įtvirtintų reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjo argumentas, kad jam buvo pateiktas pasirašyti Bendrųjų reikalų skyriaus specialisto parengtas dokumentas, buvo visų šiuos įsakymus privalėjusių vizuoti asmenų derinimai (vizos), neatleidžia jo nuo pareigos patikrinti pasirašomo įsakymo atitiktį minėtų tarnautojų veiklos vertinimo dokumentams, tiesioginio vadovas vertinimo išvadose pateiktam siūlymui („suteikti valstybės tarnautojui trečią kvalifikacinę klasę“).

40. Apeliantas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas už VPĮ pažeidimus nebuvo praleistas, nes jis turėtų būti skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvados Nr. 4S-2468 surašymo dienos. Taip pat teigė, kad atsižvelgiant į Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. vasario 14 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT14 bei sprendimo dėl pažeidimo papildyme dėl su pažeidimu susijusios veiklos aprašymo projekte Nr. 07.4.1-ESFA-V-404-01-0001 pateiktą informaciją, VPĮ nuostatų pažeidimas laikytinas formaliu ir mažareikšmiu pažeidimu.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, nes atsakovas tik gavęs 2017 m. gruodžio 6 d. kompetentingos institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 4S-3553, kuriuo buvo persiųsta Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. išvada Nr. 4S-2468, galėjo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl šioje išvadoje nurodytų pažeidimų.

42. VPT 2017 m. rugpjūčio 4 d. neplaninio vertinimo išvadoje Nr. 4S-2468 (II t., b. l. 52) konstatuota, kad pavėluotai paviešinusi sudarytą sutartį bei nepaviešinusi sudarytų susitarimų, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 18 straipsnio 11 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Perkančioji organizacija 2017 m. balandžio 11 d. sudarytą lektorių paslaugų motyvacinių renginių „Pradėk formuoti savo ateitį pats“ dalyviams viešojo pirkimo sutartį paviešino 2017 m. gegužės 2 d., t. y. praleidusi VPĮ 18 straipsnio 11 dalyje nustatytą 10 dienų terminą, be to, nepaviešino dalies pasiūlymą sudarančių dokumentų. Be to, perkančioji organizacija 2017 m. balandžio 24 d. su tiekėju sudarė susitarimą Nr. US-17-/1 ir 2017 m. balandžio 25 d. susitarimą Nr. US-17-/2 dėl sutarties pakeitimo, kurių VPĮ 18 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nepaviešino. Susitarimu tiekėjas ir perkančioji organizacija susitarė sutarties 5 priede pateikiamą specialistų sąrašą papildyti 9 naujais lektoriais. VPT vertinimu, sutarties 3.2.1 punkte nustatyta sąlyga (gavus paslaugų pirkėjo sutikimą, paslaugų teikėjas turi teisę pakeisti ar įtraukti naujus specialistus, nurodytus sutarties 5 priede) yra nepakankama, kad be VPT sutikimo galėtų būti sudaromas susitarimas dėl specialistų (lektorių) pakeitimo ar naujų pasitelkimo, todėl perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.

43. Europos socialinio fondo agentūra 2018 m. vasario 14 d. priimtu sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT14 (II t., b. l. 40), atlikusi išsamų pažeidimo tyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog VPT išvadoje konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 8 ir 11 dalių nuostatų pažeidimai yra išimtinai formalaus pobūdžio, todėl pažeidimo, taip, kaip jis apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, nenustatė. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad atsižvelgiant į Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. vasario 14 d. priimtame sprendime, jo papildyme (II t., b. l. 43–48) pateikiamą vertinimą (kad buvo užtikrintas pakankamas pirkimo bei jo rezultatų, kuriais galėjo būti suinteresuoti kiti rinkos dalyviai, viešumas; lektorių keitimo galimybė buvo numatyta iš anksto paskelbtose pirkimo sąlygose, todėl laikoma, kad buvo realizuota iš anksto numatyta lektorių pakeitimo galimybė, bet ne keičiamos sutarties sąlygos; VPĮ 18 straipsnio 11 dalies nuostatų netinkamas įgyvendinimas yra išimtinai formalaus pobūdžio pažeidimas, neturintis jokio poveikio Bendrijos biudžetui) pareiškėjui tarnybinė atsakomybė už išimtinai formalų, pripažintiną mažareikšmiu pažeidimą neturi būti taikoma. Nors VPT turi savarankišką kompetenciją spręsti dėl padarytų VPĮ pažeidimų, teisėjų kolegija, įvertinusi Europos socialinio fondo agentūros 2018 m. vasario 14 d. sprendime nurodytas aplinkybes, patvirtinančias pažeidimų išimtinai formalų pobūdį, jų mažareikšmiškumą, daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjui tarnybinę atsakomybę už juos pritaikė nepagrįstai.

44. Be to, Kauno TDB 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. P-233 Bendrųjų reikalų specialistei G. Z. buvo paskirta pastaba už tai, kad pažeidė VPĮ 18 straipsnio 11 dalies reikalavimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo apie tai paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje; jos pareigybės aprašymo 7.7 punktą, nustatantį, kad šias pareigas einantis darbuotojas planuoja, organizuoja ir vykdo viešuosius pirkimus (I t., b. l. 72). Tarnybinės atsakomybės pritaikymas valstybės tarnautojui, tiesiogiai atsakingam už duomenų paskelbimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, nagrinėjamu atveju laikytinas pakankama priemone siekiant išvengti VPĮ 18 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų ateityje; nagrinėjamu atveju atsakomybės taikymas įstaigos vadovui, kai tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta betarpiškai konkrečias funkcijas turinčiam vykdyti asmeniui, neatitiktų proporcingumo kriterijaus, būtų perteklinė.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytas išvadas, tenkindama pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikina atsakovo 2018 m. sausio 16 d. įsakymo P-22 įsakymo dalį dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui už Pareigybės aprašymo 7.1 punkto (vadovauja Kauno TDB, sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus, planuoja ir organizuoja jos darbą, asmeniškai atsako už jai pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą) ir 7.2 punkto (žr. nutarties 39 p.) bei VPĮ 18 straipsnio 8, 11 dalių reikalavimų ir šio įstatymo 3 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimus.

46. VTD specialistų 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno teritorinėje darbo biržoje atlikto neplaninio patikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad pasirinktinai patikrinus Kauno TDB patikrinimo metu pateiktus nuo 2016 m. iki patikrinimo dienos valstybės tarnautojų darbo užmokestį įforminančius dokumentus nustatyta, kad nesilaikyta VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, pagal kurias valstybės tarnautojui už papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, turi būti mokama priemoka. Kauno TDB direktoriaus įsakymais valstybės tarnautojams pavedus pavaduoti kitus laikinai pareigų negalinčius eiti valstybės tarnautojus ar atlikti papildomas užduotis, priemokos už šias papildomas raštu suformuotas užduotis, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, jiems nebuvo nustatytos, pavyzdžiui, 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P-129, 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. P-152 (nėra aišku, ar šiuose įsakymuose įvardintoms valstybės tarnautojoms pareigybės aprašymuose yra nustatyta funkcija pavaduoti skyriaus vedėją jam nesant, nes pareigybių aprašymai nėra įkelti į Valstybės tarnautojų registrą. Jei yra nustatyta funkcija, priemoka mokama pagal VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas tik tuo atveju, jei ženkliai padidėja darbo krūvis), 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-106.

47. 2018 m. sausio 16 d. Išvados dėl tarnybinio nusižengimo Nr. P7-6 26.2 punkte konstatuota, kad tarnybinis nusižengimas dėl Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 punktų bei Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo padarytas pareiškėjui, Kauno TDB direktoriui, netinkamai organizuojant įstaigos darbą bei neužtikrinant, kad 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. P-129, 2017 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. P-152 ir 2017 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-106 skiriant valstybės tarnautojams papildomas užduotis, už jų atlikimą būtų skiriama ir priemoka. Atsakovas tarnybinį nusižengimą pripažino padarytu tyčia, pareiškėjo argumentus, kad priemokos negalėjo būti mokamos, nes Kauno TDB 2017 m. programos sąmatoje buvo patvirtinta tik 90,9 proc. realaus darbo užmokesčio fondo poreikio, nebuvo skirta pakankamai lėšų, išmokėjus priemokas, 2017 m. gruodžio mėnesį Kauno TDB būtų negalėjusi atsiskaityti su darbuotojais, nepripažino pagrįstais, nes 11 darbuotojų buvo padidintos turimos kategorijos ir (arba) skirtos kvalifikacinės klasės. Kauno TDB 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. SD-9802, kuriuo buvo paprašyta skirti 258,8 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, atsakovas nepripažino pagrįstu, nes rašte nebuvo įvertintas darbo užmokesčio fondas iki metų pabaigos, ligos atvejai, struktūriniai pertvarkymai, vėliau Kauno TDB 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. SD-13406, įvertinus sutaupytas lėšas, jau buvo prašoma papildomai skirti tik 23,5 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir 8,0 tūkst. socialinio draudimo įmokoms, 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. SD-13889 darbo užmokesčio fondo trūkumas buvo nurodomas tik 16,2 tūkst. Eur. Lietuvos darbo birža 2017 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. Sd-3296 „Dėl papildomų asignavimų skyrimo“ Kauno TDB papildomai skyrė 21 301 Eur klientų aptarnavimo skyrių darbuotojams bei 10 998 Eur priemokoms ir išmokoms visiems darbuotojams, tačiau iš papildomai priemokoms, vienkartinėms išmokoms ir premijų mokėjimui skirtos lėšų sumos liko nepanaudota 13 557,8 Eur.

48. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiga mokėti valstybės tarnautojams priemokas už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, o tokios pareigos nevykdymas laikytinas tarnybiniu nusižengimu, už kurį gali būti taikoma tarnybinė nuobauda, kai nustatomos visos jos skyrimui reikšmingos sąlygos (VTĮ 26 str. 2 d.). Aptariamu atveju esminiu tarp šalių kilusio ginčo aspektu yra nustatymas aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo objektyvias galimybes 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. P-129, 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. P-152 ir 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. P-106 priėmimo metu sumokėti valstybės tarnautojoms priemokas už papildomų užduočių atlikimą, t. y. ar yra jo kaltė dėl įstatyme numatytos pareigos nevykdymo. Išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo nurodyti pareiškėjo paaiškinimai dėl lėšų darbo užmokesčiui trūkumo (žr. nutarties 47 p.), tačiau atsakovas jų nepripažino pagrįstais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2426-756/2016 yra nurodęs, kad teisės teorijoje laikomasi nuostatos, jog neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką tuomet, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo objektyvias galimybes sumokėti priemokas, taigi kad yra jo kaltė, privalo įrodyti tarnybinę atsakomybę taikantis subjektas.

49. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atsakomybės dėl VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, priemokų nemokėjimo už papildomai pavestas valstybės tarnautojams užduotis, vertino ne tik Išvadoje nurodytas aplinkybes, bet ir atsakovo papildomai pateiktus duomenis, užmokesčio asignavimų pakeitimus, kurie patvirtina, kad Kauno TDB darbo užmokesčiui 2017 m. lapkričio 15 d. papildomai buvo skirta 21 301,00 Eur, 2017 m. lapkričio 23 d. – 20 000 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. – 10 998 Eur, 2017 m. gruodžio 22 d. – 7 000 Eur Kauno TDB iniciatyva jai buvo sumažinta skirtų asignavimų darbo užmokesčiui sąmata, nes ji būtų nepanaudojusi skirtų papildomų asignavimų dėl darbuotojų ligos; Kauno TDB 2018 m. sausio 17 d. aiškinamąjį raštą, iš kurio matyti, kad didžiausią dalį visų asignavimų panaudojimo per 2017 m. sudarė darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 99,7 proc., ir darė išvadą, kad darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui skirtų lėšų liko nepanaudota 0,3 proc. nuo skirtų asignavimų 2017 metams. Iš pateiktos biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2017 m. gruodžio 31 d. ataskaitos sprendė, kad per 2017 metus liko nepanaudota 6 557,80 Eur darbo užmokesčiui skirtų lėšų; remdamasis šiais duomenimis, konstatavo, kad priemokas buvo galimybė mokėti visiems darbuotojams, kuriems buvo pavedamos papildomos užduotys.

50. Teisėjų kolegija, nesutikdama su aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo galimybes sumokėti konkrečias priemokas valstybės tarnautojams, vertinimu tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, pažymi, kad tokios aplinkybės turi būti vertinamos konkrečių veiksmų atlikimo – t. y. įsakymų dėl papildomų užduočių valstybės tarnautojams pavedimo metu. Retrospektyvus faktų vertinimas, kai apibendrinami visų įstaigos 2017 m. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo duomenys, nėra teisingas, nes negali būti vertinamos aplinkybės, kurios atsirado jau po įtariamo pažeidimo padarymo fakto, kaip pagrindžiančios jo padarymą.

51. Pareiškėjo 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. P-129, 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. P-152 ir 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. P-106 priėmimo metu reikšmingomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis jo ribotas galimybes mokėti priemokas valstybės tarnautojams už papildomai pavedamas užduotis, laikytini faktai, kad atsakovo 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. F-13 „Dėl Kauno teritorinės darbo biržos valstybės biržos valstybės biudžeto lėšų 2017 metų programos sąmatų tvirtinimo“ Kauno teritorinei darbo biržai 2017 m. programos sąmatoje buvo patvirtinta tik 90,9 proc. realaus Kauno teritorinės darbo biržos darbo užmokesčio fondo poreikio; Kauno TDB direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. SD-9802, 2017 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. SD-13406, 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. SD-13889 buvo prašoma skirti papildomų lėšų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui.

52. Darbo užmokesčio asignavimų pakeitimai, kurie patvirtina, kad Kauno TDB darbo užmokesčiui 2017 m. lapkričio 15 d. papildomai buvo skirta 21 301,00 Eur, 2017 m. lapkričio 23 d. – 20 000 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. – 10 998 Eur, vyko jau po VTD specialistų 2017 m. lapkričio 9 d. Kauno TDB atlikto neplaninio patikrinimo, todėl jais negalima remtis sprendžiant dėl pareiškėjo galimybių mokėti priemokas valstybės tarnautojams už papildomai pavestų užduočių atlikimą 2017 m. gegužės – liepos mėnesiais. Pareiškėjo pridedamas prie bylos papildomas dokumentas – Kauno TDB 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. P-249 patvirtina, kad 2017 m. pabaigoje gautos lėšos buvo panaudotos darbuotojams priemokų išmokėjimui.

53. Apibendrindama nutarties 47, 51, 52 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė pareiškėjo kaltės dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 punktų pažeidimo, nes Kauno TDB 2017 m. programos sąmatoje buvo patvirtinta tik 90,9 proc. realaus darbo užmokesčio fondo poreikio, pareiškėjas aktyviai kreipėsi dėl papildomų lėšų darbo užmokesčiui skyrimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. P-129, 2017 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. P-152 ir 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. P-106 priėmimo metu mokėti priedų valstybės tarnautojams už papildomai pavestas užduotis. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad 11 darbuotojų buvo padidintos turimos kategorijos ir (arba) skirtos kvalifikacinės klasės, valstybės tarnautojams buvo išmokėta priemokų už 2 556,86 Eur, negali paneigti teisėjų kolegijos padarytos išvados, nes nėra duomenų, kad nurodomi veiksmai (padidintos turimos kategorijos ir (arba) skirtos kvalifikacinės klasės, išmokėtos priemokos) būtų atlikti neteisėtai, šios aplinkybės savaime nepaneigia nepakankamo lėšų skyrimo institucijai byloje aktualiu laikotarpiu.

54. Kai nėra įrodyta pareiškėjo kaltė dėl netinkamo įstaigos darbo organizavimo, VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2 papunkčių pažeidimo, tarnybinė atsakomybė jam už tai negali būti taikoma, todėl tenkinant aptariamą apeliacinio skundo dalį, panaikintina atitinkama atsakovo 2018 m. sausio 16 d. įsakymo P-22 dalis.

55. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjui dėl dviejų nusižengimų pritaikyta nepagrįstai, daro išvadą, kad 2018 m. sausio 16 d. įsakymu P-22 paskirta nuobauda – papeikimas, yra pernelyg griežta ir neproporcinga, todėl keistina į švelnesnę – pastabą. Ta aplinkybė, kad galiojo atsakovo 2017 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. K-174 paskirta nuobauda – pastaba, nors tai formaliuoju aspektu yra sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiant į pažeidimo pasekmes, kaltės netyčinį pobūdį, laikytina neturinčia įtakos švelnesnės tarnybinės nuobaudos taikymui.

56. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pareikštas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, nes nepateikti duomenys, pagrindžiantys išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjo T. B. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šiuo metu – Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. K-22 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Kauno teritorinės darbo biržos direktoriui T. B.“ dalį, kuria buvo pripažinta, kad pareiškėjas T. B. padarė tarnybinį nusižengimą – netinkamai organizuodamas Kauno teritorinės darbo biržos darbą, pažeidė pareigybės aprašymo 7.1 papunktį, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo (galiojusio iki 2017 m. birželio 30 d.) 18 straipsnio 8, 11 dalių, šio įstatymo 3 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo reikalavimų, Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų tinkamo vykdymo Kauno teritorinės darbo biržos veikloje.

Pakeisti pareiškėjui T. B. atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. K-22 paskirtą nuobaudą – papeikimą, į švelnesnę – pastabą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė