2025-05-21 Nr. AB-8971-3-61-3-04721-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1882-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04721-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 24S184779 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nepagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnyje įtvirtintus pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijus.

2.2. Kilmės valstybėje vyksta kariniai konfliktai tarp vyriausybės ir teroristinės islamistinės organizacijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kuri (duomenys neskelbtini) kontroliuoja nemažas teritorijos dalis. Pareiškėjas kilmės valstybėje buvo verbuojamas ir priverstas prisijungti prie (duomenys neskelbtini), tačiau po dviejų savaičių iš šios organizacijos savavališkai pasitraukė – dezertyravo, todėl pagrįstai bijo dėl to patirti persekiojimą ir susidorojimą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija dėl esminių prieštaravimų tarp pirminės pareiškėjo apklausos ir apklausos, kuri vyko 2024 m. gegužės 13 d., kadangi pirminę apklausą atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnai, ji vyksta iškart po asmens sulaikymo ir nėra detali.

2.3. Migracijos departamentas nepagrįstai atmetė pareiškėjo paaiškinimus apie jam gresiantį persekiojimą, o Sprendime nenurodė, kuo remiantis nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka asmenų, kuriuos verbuoja (duomenys neskelbtini) profilio, taip pat nepagrindė argumentų, jog pareiškėjas nebūtų persekiojamas, nes būtų laikomas žemo rango (duomenys neskelbtini) nariu. Ši organizacija verbuoja ne tik berniukus, bet ir jaunus vyrus, organizacijos narių skaičius pastaraisiais metais ženkliai padidėjo, kilmės valstybės informacija taip pat patvirtina, jog panaudojant prievartą verbuojami ir (duomenys neskelbtini) klano nariai.

2.4. Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, kodėl pareiškėjo prieglobsčio prašymą pripažino prieštaringu, nepateikė jokios konkrečios informacijos, kuri prieštarautų kilmės valstybės informacijai, subjektyviai nustatė, kad pateikti faktai mažai tikėtini. Atsakovas taip pat nepagrįstai prieglobsčio prašymą atmetė dėl rašytinių įrodymų trūkumo, nes prieglobsčio prašytojai dažniausiai negali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jų persekiojimą, todėl atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją. Atsakovas taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui VSAT psichologė nustatė pažeidžiamumą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

3.1. Sprendimas priimtas ištyrus aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Pareiškėjo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, todėl abejonės privilegijos principas netaikytas. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informaciją visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nurodęs, kad jis kilmės valstybėje asmeniškai buvo susidūręs su žmogaus teisių pažeidimais, nepateikė jokių įrodymų bei įtikinamų argumentų, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali rizika patirti persekiojimą, nepaaiškino, kokiu tikslu jį turėtų persekioti (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas organizacijai priklausė tik 2 savaites, buvo žemo rango narys, užduočių neatliko, persikėlė į kitą, nutolusią vietą, gyveno pas dėdę), todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad nėra riziką didinančių aplinkybių, taip pat nenustatyta atitiktis papildomos apsaugos suteikimo kriterijams.

3.2. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai per (duomenys neskelbtini), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik sulaikytas pasienio pareigūnų, todėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo galutinis tikslas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2023 m. spalio 23 d., pėsčiomis, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), neturėjo asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių bei suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje dokumentų, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnų.

5.2. Pareiškėjas 2023 m. spalio 26 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2310-AS-0042 (toliau – ir Prašymas). Pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog gimė (duomenys neskelbtini). Jo inkstai operuoti tris kartus, jis ieško gydymo ir darbo. Dėl šalyje vykstančio pilietinio karo jam kyla grėsmė.

5.3. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 13 d. apklausos metu papildomai nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

5.4. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo; pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, byloje esančius duomenis, teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui įgyti. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie jo persekiojimą, kuris teismo vertinimu, yra prieštaringas. Teismas nurodė, jog tarp 2024 m. apklausos ir teismo posėdyje pareiškėjo duotų paaiškinimų yra esminių neatitikimų: (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pasakojimas nėra patvirtintas rašytiniais įrodymais ir pagrįstas individualaus persekiojimo tikimybe. Pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, o visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nėra faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui kyla individualaus pobūdžio grėsmė būti sulaikytam ar įkalintam, patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus, t. y. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

7. Teismas nusprendė, jog Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje taip pat priimtas teisėtai, kadangi iš rašytinės bylos medžiagos ir faktinių bylos aplinkybių nematyti, kad yra realiai egzistuojančios priežastys, patvirtinančios, jog pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

8. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nei atsakovui, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Įstatyme numatytas priežastis, dėl kurių pareiškėjas galėtų likti Lietuvoje, todėl sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos yra adekvatus nustatytų jo atvykimo į Lietuvą aplinkybių kontekste. Teismas taip pat pagrįstu ir proporcingu pripažino atsakovo nustatytą draudimą pareiškėjui 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką ir sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, taip pat netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 10. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja Prašymo motyvus, aptaria atsakovo Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

11.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo pasakojimas nebuvo gretinamas su skunde pirmosios instancijos teismui nurodyta aktualia kilmės valstybės informacija, be to, šiuo atveju nebuvo taikyta abejonės privilegija.

11.2. Iš Migracijos departamento Sprendime pateiktų žemėlapių matyti, kad (duomenys neskelbtini) kontroliuoja nemažas (duomenys neskelbtini) teritorijos dalis bei kovoja dėl teritorijos kontrolės, todėl ši organizacija laikytina persekiojimo vykdytoju, dėl kurios persekiojimo turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga. Nors Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka asmenų, kuriuos verbuoja minėta organizacija profilio, tačiau šiems argumentams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Be to, Migracijos departamentas nenurodė, kokiuose konkrečiuose šaltiniuose, jų puslapiuose, nurodyta, kad minėta organizacija retai vykdo verbavimo veiksmus, kad persekiojimas nukreiptas prieš mažumų klanams priklausančius asmenis bei nepilnamečius berniukus, kad asmenys, kaip pareiškėjas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) regione, priklausantis (duomenys neskelbtini) klanui, būdamas žemo rango narys, nebūtų verbuojamas.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo atitikties papildomos apsaugos suteikimo kriterijams. Teismas ir atsakovas, be kita ko, ignoravo faktą, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 14 d. buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, nes turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos. Neįvertinus nurodytų aplinkybių, nebuvo tinkamai atliktas vertinimas dėl pareiškėjo individualių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui yra išaugusi tikimybė tapti beatodairiško smurto auka.

11.4. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju draudimas atvykti į Lietuvą atsakovo Sprendime motyvuojamas tuo, kad tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą negali būti grindžiamas tik šiuo vieninteliu argumentu.

11.5. Migracijos departamentas sprendimą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvoje motyvavo draudimu pareiškėjui atvykti į Lietuvą, tačiau Sprendime nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Nagrinėjamu atveju nėra priimtas administracinis aktas, kuriuo būtų pripažinta, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui dėl to, jog pareiškėjas nesilaikė atvykimo į Lietuvą ir buvimo joje tvarkos, todėl sprendimas įvesti perspėjimą į SIS nėra pagrįstas ir proporcingas.

12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos argumentus:

12.1. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde cituodamas Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, vertina ją atsietai nuo savo individualios situacijos. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais. Be to, Migracijos departamentas neprivalo skundžiamame sprendime nurodyti puslapių iš šaltinių, kurių motyvai pateikti sprendime.

12.2. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka asmenų, kuriuos verbuoja (duomenys neskelbtini) organizacija profilio. Pareiškėjas, būdamas kilmės valstybėje gyveno ne (duomenys neskelbtini) valdomoje teritorijoje, jis priklausė (duomenys neskelbtini) klanui, vienam įtakingiausių klanų, veikiančių ne tik (duomenys neskelbtini) regione, bet ir visame (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis kilmės valstybės informacija, taip pat nėra tikėtina, kad minėta organizacija vykdytų dezertyravusių narių persekiojimą, todėl pareiškėjo argumentai nurodytu aspektu kelia pagrįstų abejonių dėl persekiojimo.

12.3. Pareiškėjo pasakojimai buvo prieštaringi, nenuoseklūs. Pareiškėjo teikta informacija prieštaravo surinktai kilmės valstybės informacijai, todėl jie buvo pagrįstai atmesti kaip nepatikimi, netaikant abejonės privilegijos.

12.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėjui turi būti suteikta papildoma apsauga ir, kad jis negali būti išsiųstas į kilmės valstybę. Sprendimas dėl prieglobsčio prašymo priimamas individualiai įvertinus prieglobsčio prašytojo situaciją, jo paaiškinimus ir kitus duomenis. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad būtų pažeistos pareiškėjui teikiamos garantijos, to nenurodė ir pats pareiškėjas.

12.5. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į faktą, jog pareiškėjui diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas Sprendime neišvardijo ligos kodų ir dėl kiekvieno iš jų nepasisakė, nereiškia, jog į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas savo sveikatos būklės nesieja su savo prieglobsčio prašymo motyvais ar grėsme patirti persekiojimo veiksmus, todėl nėra aišku, kaip šios aplinkybės pagrindžia tikimybę tapti beatodairiško smurto auka.

12.6. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog priėmus Sprendimą praleidus jo priėmimo terminą yra pagrindas netaikyti pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvą. Terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvą terminas ir į SIS įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvoje yra proporcingi ir teisėti.

12.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės aktų nuostatas, išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 24S184779, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nenustatyta jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 24S184779 neteisėtumo pagrindų, taip pat atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

16. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Įstatymo 86 str. 1 d.).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pirminės apklausos metu grindė tuo, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) vyksta karas, šalyje veikia teroristinė organizacija (duomenys neskelbtini), kuri žudo žmones jo miestelyje, t. y. kilmės valstybėje jam kyla grėsmė dėl šalyje vykstančio pilietinio karo. Be to, šeimoje jis yra vyriausias, todėl šeima jį išsiuntė ieškoti darbo. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog jis buvo priverstas prisijungti prie minėtos (duomenys neskelbtini), iš kurios jis vėliau savavališkai pasitraukė ir dabar jam dėl tokio dezertyravimo gresia persekiojimas ir susidorojimas. Taigi vertinant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, pirmiausia turi būti konstatuota, ar yra pagrindas suteikti jam pabėgėlio statusą, atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jis prašo šį statusą suteikti.

20. Visų pirma pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie jo persekiojimą kilmės valstybėje minėtos teroristinės organizacijos narių yra prieštaringas (tarp pirminės apklausos metu ir vėliau duotų paaiškinimų yra esminių neatitikimų). Pareiškėjas skirtingai aiškino atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, teismo posėdžio metu paneigė aplinkybes, kad dalyvavo teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini) mokymuose ir kad turi sveikatos problemų, nors 2024 m. apklausos metu jas buvo nurodęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas skirtingai apibūdino situaciją namuose atvykus šios organizacijos nariams (kas buvo namuose, atvykus organizacijos nariams, kas ir kokiu būdu susisiekė su pareiškėju). Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą, 2024 m. rugpjūčio 15 d. (duomenys neskelbtini) teismas pagrįstai konstatavo, kad jie nepatvirtina pareiškėjo sąsajų su teroristine organizacija (duomenys neskelbtini) ir kad jis kilmės valstybėje dėl to gali patirti persekiojimą.

21. Taip pat paminėtina, kad atsakovas sprendime surinko ir įvertino informaciją apie situaciją kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovu, jog nenustatyta, kokiu tikslu jį turėtų persekioti jo nurodyta teroristinė organizacija (pareiškėjas organizacijai priklausė tik 2 savaites, buvo žemo rango narys, užduočių neatliko, persikėlė į kitą, nutolusią vietą, gyveno pas dėdę). Atsakovas sprendime išsamiai išanalizavo klanų tarpusavio santykius, verbavimo ir dezertyravimo aspektus, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo parodymai atmestini dėl patikimumo stokos, o tyrimo metu neidentifikuota jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl prieglobsčio prašytojo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta.

22. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

23. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padėties kilmės valstybėje įvertinimą (fiksuotas ženklus beatodairiško smurto sumažėjimas, beatodairiškas smurtas vyksta neaukštu lygmeniu), taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, būtų kankinamas, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

24. Pagal Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į SIS sistemą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

26. Pareiškėjas su skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės 2023 m. lapkričio 14 d. tarnybinį pranešimą „Dėl (duomenys neskelbtini) M. A. įtraukimo į pažeidžiamų asmenų sąrašą“. Šiame tarnybiniame pranešime suformuluotos rekomendacijos dėl asmens individualių poreikių tenkinimo ir specialiųjų procesinių garantijų taikymo, susijusios su asmens apgyvendinimu, socialinių paslaugų užtikrinimu, medicininės priežiūros teikimu ir bendravimo su užsieniečiu. Be to, prieglobsčio prašytojo vertinimas atliktas 2023 m. lapkričio 14 d., t. y. nepraėjus nė mėnesiui laiko, kai jis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini). Šis dokumentas taip pat nepatvirtina, kad prieglobsčio prašytojas turėtų kokių nors rimtų susirgimų (ligų) (aplinkybę, jog pareiškėjui buvo nustatyti tik (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina ir į bylą pateiktas medicininis pažymėjimas), dėl kurių negalėtų būti grąžintas į kilmės valstybę.

27. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (dėl informacijos šaltinių puslapių ne nurodymo ir pan.) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

28. Netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

29. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė