Legislator Case Law & Legislation
b5908d32-df38-463b-88bd-fb258cea5304 AI generated

b5908d32-df38-463b-88bd-fb258cea5304 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b5908d32-df38-463b-88bd-fb258cea5304
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 13.6-1642 dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra nuosavybėn turėtoje vietoje laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,89 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ iÅ¡ bendro 2,236 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini): V. B. (0,07 ha) dalį (žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu B), B. M. K. (mirusi), M. Z., L. B. – 0,71 ha dalį (žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu C), O.

Legislator headnote

AI generated

b5908d32-df38-463b-88bd-fb258cea5304 · Lietuvos apeliacinis teismas: pripažinti negaliojančiomis 2005 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymÄ dalis, kuriomis B. M. K. 0,2828 ha ploto žemės sklypo dalį C posesijoje, kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos vaikai: V. K. ¼ dalį turto, D. Ž. ¼ dalį turto, M. M. U. ¼ dalį turto. Pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties dalį, kuria B.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-115-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00952-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1.; 21.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-117-538/2014 pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Stalakta“, R.

J., A. R., M. Z., V. B., kurio procesinis teisių perėmėjas yra A. B., V. K., D. Ž., M. M. U., G. K., A. K., O. P. dėl administracinių teisės aktų, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, turto pasidalijimo sutarties, mainų sutarties, hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė J.

N., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras M. S., Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarai R. S. ir A. B., Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. D. N., akcinė bendrovė DNB bankas, G. Z., valstybės įmonės Kretingos miškų urėdija, Palangos miesto savivaldybės administracija.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeškovas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras pareiškė ieškinį viešajam interesui ginti, kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 13.6-1642 dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra nuosavybėn turėtoje vietoje laisvÄ (neužstatytÄ ) 0,89 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ iÅ¡ bendro 2,236 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini): V. B. (0,07 ha) dalį (žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu B), B. M. K. (mirusi), M. Z., L. B. – 0,71 ha dalį (žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu C), O.

K. (mirusi), M. P. (miręs), L. Å . (mirusi) – 0,11 ha dalį (žemės sklypo plane pažymėtÄ indeksu D), negaliojančiu;2) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 917 dalį, kuria M. P. (miręs) atkurta nuosavybės teisė į jam tenkančiÄ dalį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,03663 ha) D posesijoje iÅ¡ bendro sklypo ploto 2,2366 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);3) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 916 dalį, kuria O.

K. atkurta nuosavybės teisė į jai tenkančiÄ dalį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,03663 ha) D posesijoje iÅ¡ bendro sklypo ploto 2,2366 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);4) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 918 dalį, kuria L. Å . atkurta nuosavybės teisė į jai tenkančiÄ dalį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,03663 ha) D posesijoje iÅ¡ bendro sklypo ploto 2,2366 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);5) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 919 dalį, kuria L.

B. atkurta nuosavybės teisė į jai tenkančiÄ dalį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,2132 ha) C posesijoje iÅ¡ bendro sklypo ploto 2,2366 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);6) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 920 dalį, kuria M. Z. atkurta nuosavybės teisė į jai tenkančiÄ dalį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,2132 ha) C posesijoje iÅ¡ bendro sklypo ploto 2,2366 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);7) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 921 dalį, kuria B.

M. K. atkurta nuosavybės teisė į jai tenkančiÄ dalį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,2828 ha) C posesijoje, iÅ¡ bendro sklypo ploto 2,2366 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);8) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 922 dalį, kuria V. B. atkurta nuosavybės teisė į jam tenkančiÄ dalį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,07 ha) B posesijoje iÅ¡ bendro sklypo ploto 2,2366 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

9) pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ 2005 m. liepos 5 d. dalį, kuria O. K. turtÄ â€“ žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,03668 ha ) D posesija, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo E. K.; pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 20 d. mainų sutarties dalį, kuria E. K. iÅ¡mainė paveldėtÄ Å¾emės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,03668 ha) D posesija, į bendrosios jungtinės nuosavybės teise G.

K. ir A. K. priklausiusį pastatÄ -garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 000 Lt. Taikyti restitucijÄ , iÅ¡reikalaujant iÅ¡ G. K. ir A. K. 0,03668 ha žemės sklypo dalį D posesijoje, esančiÄ (duomenys neskelbtini), natÅ«ra ir jÄ grÄ Å¾inti valstybei, priteisiant iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės 32 308,84 Lt G. K. ir A. K.;

10) pripažinti negaliojančia 2005 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dalį, kuria L. Å . turtÄ â€“ žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,03668 ha) D posesijoje, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo M. S.;

11) pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dalį, kuria M. P. turtÄ â€“ žemės sklypo dalį, kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko (plotas 0,03663 ha) D posesijoje, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo O. P. Taikyti restitucijÄ ir gražinti 0,03663 ha žemės sklypo dalį natÅ«ra valstybei. Ä®pareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri atstovauja Lietuvos Respublikos valstybę, spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ iÅ¡ naujo;

12) pripažinti negaliojančiomis 2005 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymÄ dalis, kuriomis B. M. K. 0,2828 ha ploto žemės sklypo dalį C posesijoje, kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, esančiÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo jos vaikai: V. K. ¼ dalį turto, D. Ž. ¼ dalį turto, M. M. U. ¼ dalį turto. Pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 17 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties dalį, kuria B.

M. K. vaikai: D. Ž., M. M. U., V. K. ir J. K. pasidalijo paveldėtÄ 0,2828 ha dalį žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas;13) pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp M. Z., D. Ž., M. M. U., V. K., L. B. bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Stalakta“, dalį dėl 0,71 ha ploto žemės sklypo dalies C posesijoje, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas;

14) pripažinti negaliojančia 2005 m. lapkričio 29 d. perdavimo–priėmimo akto dalį, kuria UAB „Stalakta“ perduotas 0,71 ha ploto valstybinės reikšmės miškas, esantis C posesijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

15) pripažinti negaliojančia 2007 m. balandžio 19 d. susitarimo dėl 2005 m. lapkričio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties papildymo ir pakeitimo dalį, kuria UAB „Stalakta" nupirko 0,71 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , esantį C posesijoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);16) pripažinti negaliojančia 2005 m. birželio 13 d pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria V. B. pardavė 0,07 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , esantį B posesijoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Stalakta“;

17) taikyti restitucijÄ , pagal kuriÄ UAB „Stalakta“ privalėtų grÄ Å¾inti 0,78 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , esantį B ir C posesijoje, natÅ«ra, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei, o UAB „Stalakta“ iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės priteisti 1 538 290 Lt;

18) pripažinti negaliojančia 2005 m. spalio 27 d. hipotekos lakÅ¡to Nr. K1ES-20816 su vėlesniais pakeitimais dalį, kuria buvo įkeistas 0,78 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir pataisyti įrašų apie hipotekos ir jos pakeitimų įregistravimÄ pagal identifikavimo kodus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį dėl 0,78 ha ploto valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko įkeitimo.IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, jog miÅ¡kai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams.

IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, miestų miÅ¡kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymÄ (toliau – ir MiÅ¡kų įstatymas) yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. raÅ¡tÄ Nr. 914 bei pažymÄ apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentÄ Nr. P1007-21505 nustatyta, kad į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos k. v., patenka Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto miÅ¡kų 106 kvartalo 21 taksacinis miÅ¡ko sklypas.

Miškų valstybės kadastre yra registruotas 0,89 ha miško plotas šiame sklype, iš kurių A posesijoje miško nėra, B posesijoje – 0,07 ha , C posesijoje – 0,71 ha, D posesijoje – 0,11 ha. Šis miškas miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip miško žemė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams; 106 kvartalo 21 taksacinio sklypo grafiniai duomenys atitinka registruotiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (miškas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Miškų įstatymo nustatytiems miško reikalavimams).

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 13.6-1642 dalys ir 2005 m. gegužės 2 d. sprendimų Nr. 916, 917, 918, 919, 920, 921, 922 dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės asmenims į žemės sklypÄ , kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, AtkÅ«rimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 4 straipsnį, todėl jos pripažintinos negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnį.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra laikomas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, taip pat negalioja ir sandoriai, kuriais nuosavybės teisės į ginčo (0,89 ha) valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ perėjo vėlesniems įgijėjams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2011 m. gegužės 24 d. raÅ¡tÄ Nr. 914 bei pažymÄ apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentÄ Nr. P1007-21505 nustatyta, kad į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos k. v., patenka Kretingos miÅ¡kų urėdijos Palangos miesto miÅ¡kų 106 kvartalo 21 taksacinis miÅ¡ko sklypas.

Miškų valstybės kadastre yra registruotas 0,89 ha miško plotas šiame sklype, iš kurių A posesijoje miško nėra, B posesijoje – 0,07 ha , C posesijoje – 0,71 ha, D posesijoje – 0,11 ha. Šis miškas miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip miško žemė ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams; 106 kvartalo 21 taksacinio sklypo grafiniai duomenys atitinka registruotiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (miškas sklype Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Miškų įstatymo nustatytiems miško reikalavimams).

Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 13.6-1642 dalys ir 2005 m. gegužės 2 d. sprendimų Nr. 916, 917, 918, 919, 920, 921, 922 dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės L. B., M. Z., B. M. K., O. K., M. P., L. Å ., V. B. į žemės sklypÄ , kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, AtkÅ«rimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių, Žemės įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu, jas pripažino negaliojančiais.

Teismas taip pat pripažino niekiniais ir vėliau dėl ginčo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko sudarytus sandorius.Pripažinus niekiniais paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymÄ , hipotekos lakÅ¡tų, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, susitarimo, mainų sutarties, turto pasidalijimo sutarties dalis, susijusias su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, teismas taikė restitucijÄ natÅ«ra ir ginčo žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas grÄ Å¾ino valstybei.

Teismas, spręsdamas restitucijos klausimÄ , vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012 suformuota praktika, t. y. jog restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Teismas nurodė, kad valstybė privalo paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Teismas, remdamasis VÄ® Registrų centro atliktu individualiu turto vertinimu apie 2005 m. birželio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 29 d. buvusiÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, sprendė, kad valstybė turi atlyginti UAB „Stalakta“ patirtas turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos, t. y. 1 538 290 Lt.

Teismas nurodė, kad A. K. ir G. K. pritaikius restitucijÄ privalo grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybei 0,03668 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, esančio 0,0772 ha žemės sklype, kas sudaro 47,513 procentus viso jų valdomo sklypo, o valstybė turi atlyginti A. K. ir G. K. patirtas Å¡io turto dalies įsigijimo iÅ¡laidas, t. y. 32 308,84 Lt, kurios skaičiuojamos nuo pastato–garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės mainų sutarties sudarymo metu – 18 000 Lt, kurių 47,513 procentus sudaro 8 552,34 Lt, ir priemokos 50 000 Lt, kurios 47,513 procentus sudaro 23 756,50 Lt.

O. P. pritaikius restitucijÄ privalo grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybei 0,03663 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, turi spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ dėl valstybei grÄ Å¾inamos sklypo dalies iÅ¡ naujo. Nors atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad atsakomybė už piliečiams grÄ Å¾intÄ natÅ«ra ar perduotÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ ginčo atveju turėtų kilti ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tačiau, teismo nuomone, tai nėra bylos dalykas, todėl teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliantas (atsakovas) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį dėl 32 308,84 Lt priteisimo G. K. ir A. K. bei 1 538 290 Lt priteisimo BUAB „Stalakta“ tik iÅ¡ Lietuvos valstybės ir priimti dėl Å¡ios dalies naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pagal kasacinio teismo praktikÄ pripažinus neteisėtu administracinį aktÄ (sprendimÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo), kuriuo piliečiui atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , taikytina modifikuota restitucija, t. y. restitucija taikytina tik valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas piliečiui, kuriam neteisėtu administraciniu aktu atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , pripažintinas baigtu.Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2281/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, jeigu valstybinės žemės patikėtinio sprendimu nuosavybės teisės piliečiui yra atkurtos į miÅ¡kÄ , kuris priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kui, toks sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rinimo kaimo teritorijoje yra laikytinas neteisėtu, o už Å¡io neteisėto sprendimo priėmimÄ yra atsakingos dvi institucijos, dalyvavusios nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, t. y. institucija, priėmusi neteisėtÄ sprendimÄ (apskričių virÅ¡ininkų administracinių teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba) ir atitinkama miÅ¡kų urėdija.

Dėl Å¡ios priežasties apeliantas nesutinka su prokuroro nuomone, kad visa atsakomybė už piliečiams grÄ Å¾intÄ natÅ«ra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , esantį žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų kilti tik Nacionalinei žemės tarnybai. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese be Nacionalinės žemės tarnybos, kuri priima galutinį sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat dalyvauja kitos institucijos, priimančios reikÅ¡mingus tarpinius sprendimus, t. y. nesant vieno tarpinio sprendimo, negalės bÅ«ti priimtas kitas.

Dėl to yra neteisinga ir neobjektyvu teigti, kad Å¡ioje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus miesto teritorijoje yra atsakinga tik Nacionalinė žemės tarnyba.Pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymÄ Nr. 230 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo patvirtinti natÅ«ra grÄ Å¾inamų žemės sklypų planai, dydžiai, ribos, apribojimai bei vertė, buvo priimti tesimo sprendimu panaikinti administraciniai aktai, todėl atsakomybė už piliečiams grÄ Å¾intÄ natÅ«ra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ ginčo atveju turėtų kilti ir Palangos savivaldybės administracijai.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nėra Å¡ios bylos dalykas. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas yra vientisas, jo metu įvairios institucijos, įskaitant ir Palangos miesto savivaldybės administracijÄ , priima sprendimus. Dėl Å¡ios priežasties, taip pat atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus, Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakomybės klausimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus bei klausimas dėl to, kokiems subjektams turi tekti minėti finansiniai įsipareigojimai, yra tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kinio reikalavimais ir yra Å¡ios civilinės bylos dalykas.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymÄ Ä¯ bylÄ atsakovais įtraukti Palangos miesto savivaldybės administracijÄ ir valstybės įmonę (toliau – ir VÄ®) Kretingos miÅ¡kų urėdijÄ , Å¡iuos asmenis įtraukdamas trečiaisiais asmenimis.Palangos miesto savivaldybės administracija ir VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija taip pat yra atsakingos už nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, minėti finansiniai įsipareigojimai turi tekti ir Å¡ioms institucijoms.

Dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimo dalis dėl lėšų priteisimo tik iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas neiÅ¡nagrinėjo ir neįvertino klausimo dėl Palangos miesto administracijos ir Kretingos miÅ¡kų urėdijos atsakomybės už nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ piliečiams į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotus. Atsakovai D. Ž., V. K., M. Z., M. M. U., R. J., A. R. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:IÅ¡ skundo turinio nėra aiÅ¡ku, kieno interesus apeliantas gina, nes apelianto teisės sprendimu nėra pažeidžiamos. Teismas iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos teismas nieko nepriteisė, jokių įpareigojimų Å¡iai institucijai nenustatė.Apelianto suformuluotas praÅ¡ymas yra neaiÅ¡kus, nesuprantamas, t. y nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ ko dar, apelianto nuomone, turi bÅ«ti priteisiamos teismo sprendimu priteistos pinigų sumos. Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto – nėra suformuluotas apeliacinio skundo dalykas.VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija ir Palangos miesto administracija buvo įtrauktos į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Tokia Å¡ių asmenų procesinė padėtis reiÅ¡kia, kad priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms ateityje, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ , turėjo nukrypti nuo suformuotos teisminės praktikos ir taikyti restitucijÄ pinigų sumas priteisiant ne iÅ¡ valstybės, o spręsti įvairių institucijų kaltės klausimÄ ir taikyti dalinę atsakomybę. Jei valstybė, įvykdžiusi teismo sprendimÄ , reikÅ¡ regresinius reikalavimus atitinkamoms institucijos, tai jau bus kitos civilinės bylos dalykas.Trečiasis asmuo VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priimti ir pridėti prie bylos papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos vidinės miÅ¡kotvarkos projekto, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. D1-335 plano ir plotų priskyrimo apraÅ¡ymo kopijÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos taikymo teisinių santykių Å¡alimis yra valstybė, kuriai grÄ Å¾inamas turtas natÅ«ra, ir paskutinis turto įgijėjas. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo teigti kad už teismo sprendimu valstybei grÄ Å¾intÄ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ finansiÅ¡kai turėtų atsakyti kitos institucijos.BylÄ naginėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas manė, kad atsakomybė už piliečiams grÄ Å¾intÄ natÅ«ra ar perduotÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ ginčo atveju turėtų kilti ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tačiau skunde galimų atsakovų ratÄ apeliantas praplečia, manydamas, jog atsakomybė turėtų tekti ir trečiajam asmeniui – VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijai.

Tokie reikalavimai laikytini CPK 312 straipsnio pažeidimu.TariamÄ VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos prievolę apeliantas grindžia tik prielaidomis bei netinkamai vertinama teismų praktika. Apelianto nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi remtis Å¡ioje civilinėje byloje negalima, nes Å¡ios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Byloje nėra duomenų, kad ginčo miÅ¡kas kada nors buvo perduotas VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijai.PraÅ¡omi prie bylos pridėti nauji įrodymai patvirtina VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos teiginius, kad ginčo miÅ¡kas nebuvo perduotas trečiajam asmeniui.

Ä®rodymo pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik apeliantui pateikus skundÄ .Atsakovas bankrutavusi UAB „Stalakta“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti, skirti apeliantui 20 000 Lt baudÄ , pusę sumos priteisiant atsakovui BUAB „Stalakta“.Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kurioje aiÅ¡kiai įvardyti subjektai, kuriems taikytina restitucija, t. y. tinkamai parinko tiek restitucijos bÅ«dÄ , tiek restitucijos subjektus.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A438-2281/2011. Pagal kasacinio teismo praktikÄ taikant restitucijÄ nėra reikÅ¡minga, kokios institucijos yra priėmusios pripažintinus negaliojančiais sprendimus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. Restitucijos esmė yra valstybės pareiga teisingai atlyginti paskutinių turto įgijėjų patirtas turto įsigijimo iÅ¡laidas, nes iÅ¡ Å¡ių asmenų turtas yrÄ grÄ Å¾inamas valstybei.

Restitucija negalėjo bÅ«ti taikoma Palangos miesto savivaldybės administracijos bei Kretingos miÅ¡kų urėdijos atžvilgiu, nes Å¡ie asmenys nebuvo įtraukti atsakovais.Apeliantas, pareikÅ¡damas apeliacinį skundÄ , piktnaudžiauja jam suteikta teise į apeliacijÄ , t. y. nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ .IeÅ¡kovas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas pasekmes sukėlė ne savivaldybės administracijos direktoriaus priimti administraciniai aktai, o jų pagrindu priimti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ . Teismas sprendime taikė restitucijÄ iÅ¡ valstybės, kuriÄ Å¡iuose santykiuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, kaip Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėja.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Sprendime yra raÅ¡ymo apsirikimo klaidų. Nepaisant raÅ¡ymo apsirikimų, teismas priėmė motyvuotÄ ir teisės aktais pagrįstÄ sprendimÄ , nenukrypo nuo suformuotos praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.Byloje nėra duomenų, kad ginčo teritorija patikėjimo teise iki ginčijamų Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimų (2005 m. gegužės 2 d.) priėmimo patikėjimo teise bÅ«tų peruota valdyti VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijai.

Ginčo teritorija nebuvo perduota ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonės miÅ¡kų urėdijoms“. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (redakcijÄ , galiojusiÄ ginčijamų Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimų priėmimo metu (2005 m. gegužės 2 d.)) apskrities virÅ¡ininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, iÅ¡skyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais – Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytiems įrenginiams priskirtÄ valstybinę žemę, kuriÄ patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos.Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Apelianto argumentai apie kitų asmenų (savivaldybės ir miÅ¡kų urėdijos) neteisėtus veiksmus ir jiems tenkančiÄ atsakomybę yra nereikÅ¡mingi, nes Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas atsakomybės taikymo ir žalos (nuostolių) atlyginimo klausimas. Piniginis ekvivalentas yra priteisiamas iÅ¡ to asmens, kurio nuosavybėn sugrÄ Å¾inamas ginčo žemės sklypas, o apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ginčo žemės sklypo dalis grÄ Å¾inta valstybei.Apelianto skundo reikalavimų nepagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad skunde net nėra nurodytos konkrečios sumos ar dalys, kurios turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ kitų asmenų.

Atsakovo V. B. teisių perėmėjas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto skundo netenkinti.Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Valstybės institucijų, kurių priimti sprendimai lėmė ginčijamų sandorių ir aktų panaikinimÄ , kaltės klausimas Å¡ioje byloje nebuvo bylos dalykas ir nesudaro bylos faktinio pagrindo.Apelianto skundo reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami, nes byloje sprendžiamas konkretus restitucijos taikymo bÅ«do klausimas, o ne klausimas dėl žalos už valstybės ar / ir savivaldybių institucijų veiksmus atlyginimo klausimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosVadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde nurodomus argumentus, susijusius su VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija, kaip subjektu, dalyvavusiu nuosavybės atkÅ«rimo procese ir kuris, apelianto nuomone, turėtų tam tikra dalimi bÅ«ti finansiÅ¡kai atsakingas už teismo sprendimu G. K. ir A. K. bei UAB „Stalakta“ priteistas sumas, taip pat į tai, kad praÅ¡omu pridėti įrodymu siekiama paneigti šį skundo argumentÄ , prie bylos prideda VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos vidinės miÅ¡kotvarkos projekto, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 15 d.

įsakymu Nr. D1-335 plano ir plotų priskyrimo apraÅ¡ymo kopijÄ .Byloje kilo ginčas dėl sandorių negaliojimo teisinių padarinių. Apeliantas, neginčija tų teismo sprendimo dalių, kuriomis buvo pripažinti negaliojančiais administraciniai aktai ir sandoriai. Apeliantas nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria, pritaikius restitucijÄ , G. K. ir A. K., kurie ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo pagal 2005 m. birželio 20 d. mainų sutartį, iÅ¡ valstybės priteista 32 308,84 Lt, o BUAB „Stalakta“, kuri ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo 2005 m. birželio 13 d. (0,07 ha) ir 2005 m. lapkričio 29 d. (0,71 ha) pirkimo–pardavimo sutartimis – 1 538 290 Lt.

Tuo atveju, kai asmuo siekia iÅ¡reikalauti daiktÄ iÅ¡ kito asmens, reikalaudamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektÄ buvo perleistos Å¡iam asmeniui, taikomas prievolinių asmens teisinių gynimo bÅ«das – restitucija, kuriÄ reglamentuoja CK 6.145–6.153 straipsniai. Å iuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde neginčija, kad panaikinus administracinius aktus bei turto perleidimo sandorius pripažinus negaliojančiais, turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas panaikintų aktų ir sandorių teisinių padarinių klausimas, t. y. pritaikyta restitucija.

Be to, apeliantas net nekelia klausimo dėl pritaikytos restitucijos bÅ«do, t. y. ginčo žemės sklypo grÄ Å¾inimo valstybei ir atitinkamų sumų priteisimo paskutiniesiems turto įgijėjams, taip pat dėl apskaičiuoto atlygintinų turto įsigijimo iÅ¡laidų dydžio, o nesutinka tik dėl subjekto, t. y. kad pinigų sumos priteistos tik iÅ¡ vieno subjekto, t. y. valstybės. Apelianto nuomone, pritaikius restitucijÄ , tam tikri finansiniai įsipareigojimai turėtų tekti ir Palangos miesto savivaldybės administracijai ir VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijai.

TokiÄ savo pozicijÄ apeliantas sieja su tuo, kad tam tikrų dokumentų, pagal kuriuos priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, parengimas priklauso ir nuo kitų institucijų, o ne tik sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimančios institucijos (Å¡iuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekvestionuodama to, kad nuosavybės teisinių atkÅ«rimo procese dalyvauja ne viena valstybės institucija, visgi apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pripažįsta nepagrįstais.

Sprendžiant dėl restitucijos Å¡iuo atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, kuria siekta suvienodinti teismų praktikÄ bylose, kuriose sprendžiamas restitucijos klausimas pripažinus administracinį aktÄ , kurio pagrindu perleistas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas, negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas toje byloje pasisakė, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ .Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl administracinių teisės aktų, paveldėjimo teisės liudijimų, pirkimo–pardavimo sutarčių, perdavimo–priėmimo akto, turto pasidalijimo sutarties, mainų sutarties, hipotekos lakÅ¡to pripažinimo negaliojančiais, hipotekos registracijos panaikinimo bei restitucijos taikymo.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas byloje ginčytus administracinius aktus bei vėlesnius turto perleidimo sandorius pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, Å¡i teismo sprendimo dalis nėra ginčijama. Byloje nebuvo paneigta, kad ginčo žemės sklypo (valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko) perdavimÄ V. B., B. M. K., M. Z., L. B., O. K., M. P., L. Å . nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad iÅ¡ esmės tÄ pripažįsta ir apeliantas.

Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamo ginčo atveju panaikinus administracinius aktus dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko perdavimo asmenims ir visus Å¡io turto perleidimo sandorius (jų dalis, susijusias su valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku) yra taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), kuri reiÅ¡kia negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ status quo – iki sandorių įvykdymo buvusiÄ padėtį, o ne civilinės atsakomybės institutas.Pagal Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , asmenims, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, ir Å¡iems turtÄ pirkimo–pardavimo sandoriais perleidus kitiems asmenims, restitucija netaikytina – jie neįpareigotini grÄ Å¾inti turto įgijėjams pagal sandorius gautų pinigų, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems procesas pripažintinas baigtu; prieÅ¡ingu atveju Å¡ių asmenų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai (neproporcingai) pablogėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atsižvelgdama į Å¡iÄ aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai restitucijÄ taikė tarp valstybės ir valstybei grÄ Å¾intino turto paskutiniųjų įgijėjų.

Piniginis ekvivalentas yra priteisiamas iÅ¡ to asmens, kurio nuosavybėn sugrÄ Å¾inamas ginčo žemės sklypas, o apeliantas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria ginčo žemės sklypo dalis grÄ Å¾inta valstybei. IÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu pinigų sumos nebuvo priteistos, todėl laikytinas nepagrįstu skundo argumentas, kad pagal priimtÄ sprendimÄ visa atsakomybė už piliečiams grÄ Å¾intÄ natÅ«ra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ teko Nacionalinei žemės tarnybai.Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės kelia klausimÄ , susijusį su institucijų, dalyvavusių nuosavybės atkÅ«rimo procese, atsakomybe, t. y. kad kiekviena nuosavybės atkÅ«rimo procese dalyvavusi institucija turėtų prisiimti atsakomybę savo kompetencijos ribose.

Tačiau, kaip jau minėta, byloje nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, nebuvo nustatinėjami neteisėti veiksmai ar kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus yra atsakinga ne viena valstybės institucija, laikytini nepatenkančiais į Å¡io ginčo nagrinėjimo ribas, nes institucijų atsakomybės klausimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau jų neaptarinėja.

Nepaisant to, pažymėtina, kad manant, jog dėl konkrečių valstybės institucijų ir/ar valstybės tarnautojų netinkamai atliktų funkcijų buvo padaryta žala, dėl jos atlyginimo gali bÅ«ti inicijuotas tokio pobÅ«džio procesas. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju sutinka su atsakovo BUAB „Stalakta“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytu argumentu, kad tokiais, kaip nagrinėjamoje byloje atvejais taikant restitucijÄ nėra reikÅ¡minga, kokios institucijos yra priėmusios pripažintinus negaliojančiais sprendimus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

Restitucijos esmė yra valstybės pareiga teisingai atlyginti paskutinių turto įgijėjų patirtas turto įsigijimo iÅ¡laidas, nes iÅ¡ Å¡ių asmenų toks turtas yrÄ grÄ Å¾inamas valstybei. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusias su restitucijos taikymu (konkrečiai, 32 308,84 Lt ir 1 538 290 Lt priteisimu iÅ¡ valstybės), nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovas BUAB „Stalakta“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantui pagal CPK 95 straipsnį skirti baudÄ , tačiau Å¡iuo atveju teisėjų kolegija apelianto veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatė, t. y. kad apeliantas, pasinaudodamas jam CPK 305 straipsnyje nustatyta subjektine teise paduoti apeliacinį skundÄ , bÅ«tų sÄ moningai pareiÅ¡kęs nepagrįstÄ skundÄ . Atsakovo V. B. teisių perėmėjas A. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo, byloje priėmus galutinį sprendimÄ , priteisti iÅ¡ apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti dar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju pažymi, kad klausimai, susiję su bylinėjimosi iÅ¡laidomis, apeliacijos dalyko nesudarė, o atvejams, kai teismas, priėmęs byloje sprendimÄ , neiÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimo, taikytinas papildomo sprendimo institutas (CPK 277 straipsnis).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Teisėjai                                                                                                         ArtÅ«ras Driukas                                                                                                        Konstantinas GurinasEgidijus Žironas