b5907ab7-a4e2-4e92-b648-eeb93f40bda2 · Kauno apygardos teismas

                                                                 Bylos Nr. 1S-725-383/2017                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00110-1998-6                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgio KiÅ¡kio, ArÅ«no PaÅ¡tuolio, Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),nerengdama teismo posėdžio apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

P. ir jo gynėjos advokatės Renatos JanuÅ¡ytės skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) nutarimÄ taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. P., nuteistas 2010 m. gruodžio 16 d. Å iaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ â€“ 11 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujanti Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi subendrinus su 1994 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, galutinė laisvės atėmimo bausmė skirta – 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 20104 m. balandžio 15 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 4 mėnesiai ir 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2017 m. birželio 7 d.)2017 m. birželio 7 d.

Komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta, nuteistajam A. P. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Komisijos nutarimÄ patvirtinti atsisakė, konstatuodamas, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis A. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, A. P. ir jo gynėja advokatė Renata JanuÅ¡ytė Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašė panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti nuteistajam A.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir naikintinÄ nutartį. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo, iÅ¡ esmės sukoncentravo dėmesį ties nuteistojo A. P. charakterizavimu ir daroma pažanga. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, byla nebuvo iÅ¡nagrinėta objektyviai, atsižvelgiant į Å¡iai dienai A.

P. iÅ¡ties charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje teismas abstrakčiai pasisakė dėl nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų, kas neabejotinai leidžia teigti esant pagrindui pasiekti bausmės tikslus, įgyvendinti bausmės paskirtį lygtinai paleidus nuteistÄ jį. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. P. iki bausmės paskyrimo 2010 m. nesislapstė, gyvenoje Å¡eimoje, su žmona augino du vaikus, jokių smurto atvejų Å¡eimoje nebuvo, Å¡eima neįtraukta į asocialių Å¡eimų sÄ raÅ¡us.

Byloje esantys iÅ¡samÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai pagrindžia nuteistojo A. P., nuo 2016 m. spalio 19 d. bausmę atliekančio lengvosios grupės laikymo sÄ lygomis, turinčio tris nepilnamečius vaikus, kurių iÅ¡laikymui visada perveda pinigus į Vaikų iÅ¡laikymo fondÄ , turimus kreditorinius įsipareigojimus ir įsiskolinimus, kuriuos bando padengti savanoriÅ¡kai pervesdamas pinigus antstoliui. Visi Å¡ie duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ apie nuteistojo siekimÄ koreguoti savo elgesį, toliau gyventi pagal visuomenės pripažintas moralės nuostatas bei atskleidžia Å¡eimos svarbÄ gyvenime.

Nuteistojo gynėjos pastebėjimu, reikÅ¡minga ir tai, jog įvertinus A. P. nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ nustatyti 25 balai, kas yra laikytina žema rizika. Pirmosios instancijos teismas apskritai dėl Å¡ių tyrimų vertinimo nepasisakė. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė formaliÄ skundžiamÄ nutartį, detaliai ir nuosekliai neįvertinęs visų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų, ir jų nepagrįstai nepripažino pakankamais lygtinio paleidimo taikymui, taip pat nepagrįstai nurodė, jog nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nors visa tai buvo apraÅ¡yta ir pagrįsta Komisijos nutarime.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis A. P. atlikinėdamas bausmę susirgo infiltracine tuberkulioze dėl standartų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų. Todėl dėl ligos nuteistasis negali dalyvauti kai kuriose socialinėse veiklose. Be to, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, visiÅ¡kai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo instituto esmę ir tikslus.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ , priėmė neteisingÄ nutartį.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog į Laisvės atėmimo vietų ligoninę jis atvyko 2017 m. kovo 1 d., kur yra gydomas iki Å¡iol, kadangi susirgo infiltracine tuberkulioze. Per gydymo laikotarpį nuteistasis baustas nebuvo, laikėsi visų nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų, bausmę atlieka lengvosios grupės kalinimo sÄ lygomis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal OASys metodikÄ buvo nustatyti 25 balai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo 3 specialybes, pastoviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirbo. Nuteistojo įsitikinimu, tai yra pakankamai akivaizdÅ«s pažangos, mažinant nusikalstamÄ elgesio rizikÄ , faktai ir aplinkybės. Nuteistojo teigimu, iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad jo planuojama gyvenamoji vieta nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti.

Komisijai pateiktas probacijos tarnybos raÅ¡tas taip pat patvirtina apie tinkamÄ socialinę aplinkÄ . A. P. teigimu, jis yra jau atlikęs beveik 2/3 jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, stengiasi reabilituotis, ugdyti sveikÄ ir teisingÄ sampratÄ , lavintis. Nuteistojo A. P. ir jo gynėjos Renatos JanuÅ¡ytės skundai atmetami.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.IÅ¡nagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A.

P. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Å iuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir sunkumÄ , nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Analizuojant pateiktos bylos medžiagÄ ir joje esančiÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus Å¡io instituto taikymo pagrindas. Socialinio tyrimo iÅ¡vada patvirtina, jog nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planÄ , dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryÅ¡ius, pataisos namuose mokėsi ir įgijo 3 specialybes, nuo 2016 m. spalio 19 d. bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sÄ lygomis, pataisos namuose bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 8 kartus pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už kÄ 7 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog už gerÄ elgesį, stropų darbÄ bei dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose A. P. buvo ir 6 kartus paskatintas, kas rodo jog nuteistasis savo elgesį veda reikiama linkme. Bylos duomenys taip pat rodo, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 25 balai, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodytas ir iÅ¡likęs pagrindinis nuteistojo kriminogeninis veiksnys –smurtinis elgesys.

AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo, Å¡iuo nepažeidinėja įstaigoje nustatytos tvarkos, savanoriÅ¡kai dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, palaiko socialinius ryÅ¡ius. Minėtos aplinkybės rodo, jog A. P. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukščiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinančios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistÄ jį lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio (sukėlusio negrįžtamas pasekmes) nusikaltimo padarymÄ , anksčiau ne kartÄ teistas, jam jau buvo taikytas lytinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau pakartotinai nusikalto.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę negali bÅ«ti virÅ¡esnis už visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privalu atsižvelgti.

Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimÄ , tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikoma neteisėtu. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nuteistajam padarė pakankama įtakÄ , kad ateityje nedarys nusikaltimų.Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Å iuo atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lyginį jo taikymÄ , nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Labai svarbus materialaus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto pagrindas yra neabejotinas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Komisija nutarusi taikyti lygtinio paleidimo institutÄ nuteistojo atžvilgiu, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistasis jau patyrė laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Kaip jau buvo paminėta, A. P. elgesys koreguojamas tinkama linkme, stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau tai nėra absoliutÅ«s pagrindai panaikinti skundžiamÄ nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikÅ¡mingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sÄ lygų, todėl dar negali bÅ«ti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti nuteistojo ir jo gynėjos skundų motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. P. ir jo gynėjos advokatės Renatos JanuÅ¡ytės skundus atmesti ir KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             Jurgis KiÅ¡kis             ArÅ«nas PaÅ¡tuolis             Valdas Vitunskas