b58faed6-e724-4b1a-b1e2-55b2c7c9bbb6 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-366/2019 Proceso Nr. 1-01-1-56063-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 3 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, gynėjui advokatui Irmantui Ruželei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T.

G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019-01-15 nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2018-11-09 nuosprendžiu T. G. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , 140 straipsnio 2 dalį paskirtos 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo iÅ¡ dalies pridėta Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. T. G. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 23 d. apie 17.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡gertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui, priėjęs prie gulinčio lovoje G. S., užlipo ant jo taip, kad G. S. negalėtų judėti, užlaužė G. S. kairę rankÄ už nugaros, deÅ¡inę rankÄ prispaudė savo svoriu, ant kaklo apjuosė virvę ir ja suspaudė kaklÄ , alkÅ«ne sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inį Å¡onÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tuo sukėlė nukentėjusiajam G. S. fizinį skausmÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. praÅ¡o pakeisti nuosprendį, atidedant skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ BK 75 straipsnyje numatyta tvarka. 2.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys). 2.2. Nuteistasis prisipažįsta, kad nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, tačiau neigia, kad smaugė virve. Bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas dėl nukentėjusiojo smaugimo virve teismas padarė neteisingai vertinęs įrodymus:

1) betarpiÅ¡kai įvykį matė liudytoja A. R. ir davė parodymus, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį jokie smaugimo veiksmai nebuvo atlikti, tačiau teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiojo ir liudytojo V. Å . parodymams;

2) virvės nuo policijos pareigÅ«nų neslėpė, nes net neįtarė, kad nukentėjusysis kreipsis į policijÄ tuomet kai jau buvo susitaikę ir kartu gėrė alkoholį;

3) asmens apžiūros metu (l t., 1.

51) nustatytas nukentėjusiajam kaklo sužalojimas kelia pagrįstų abejonių, ar apjuosus kaklÄ virve ir veržiant, galėjo nežymus odos nubrozdinimas atsirasti tik vienoje kaklo pusėje (deÅ¡inėje). Jei virve buvo veržiama labiau deÅ¡inė kaklo pusė, nukentėjusysis nebÅ«tų patyręs dusinančio efekto, tuo tarpu priekinėje kaklo dalyje jokių sužalojimų nenustatyta. Kyla abejonė, kad kaklo deÅ¡inę pusę nukentėjusysis galėjo nusibrozdinti tuo metu, kai prieÅ¡inosi nuo kitų smurtinių veiksmų;

4) teismas apraÅ¡omojoje dalyje nurodė, kad nukentėjusiajam nustatytas pailgas odos nubrozdinimas, tačiau bylos raÅ¡ytiniuose dokumentuose niekur nėra nurodyta, kad sužalojimas yra pailgas, asmens apžiÅ«ros prieduose - fotonuotraukose sunku įžiÅ«rėti sužalojimÄ , todėl akivaizdu, kad teismas subjektyviai interpretavo bylos įrodymus, labiau juos pritaikydamas pateiktam kaltinimui dėl nukentėjusiojo smaugimo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistai nepasisakė ar sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas iki įvykio.

5) be tariamo smaugimo, buvo atlikti ir kiti kaltinime nurodyti smurtavimo veiksmai, kuriuos atlikdamas, fiziškai nebegalėjo virve smaugti nukentėjusiojo;

6) GPM kvietimo kortelėje (1 t. b.l. 61.) diagnozės skiltyje nurodyta „pasikėsinimas smaugiant“. Teismas Å¡iuos duomenis laiko objektyvias ir abejonių nekeliančias įrodymais, tačiau Å¡iame dokumente nenurodyta jokių objektyvių sveikatos apžiÅ«ros požymių, leidžiančių teigti, kad apžiÅ«rimasis buvo smaugiamas, ir tai rodo, kad tokiÄ diagnozę medikai nurodė tik iÅ¡ nukentėjusiojo pasakojimo apie įvykį;

7) nukentėjusysis pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams neminėjo apie tariamÄ smaugimÄ , o pareiÅ¡kimÄ parašė tik sekančiÄ dienÄ bÅ«damas visiÅ¡kai girtas (pareiÅ¡kimas-protokolas suraÅ¡ytas 2018-11-24, nuo 12.13 iki 12.53 val. (l t., b.l. 8), neblaivumas 2,02 % nukentėjusiajam nustatytas 2018-11-24, 12.13 val. (1 t., b.l. 65)). Stipriai apgirtusio asmens pateiktas pareiÅ¡kimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra tinkama vada asmenį nuteisti pagal BK 140 straipsnio l dalį, pagal kuriÄ asmuo atsako tik esant nukentėjusiojo skundui. 2.3.

Minėtais argumentais nuteistasis praÅ¡o Å¡alinti iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad jis apjuosė nukentėjusiojo kaklÄ virve ir jį suspaudė. Kadangi kaltės dėl kitų smurtavimo faktų neneigė, praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis įvykio metu girtavo ir bÅ«damas neblaivus iÅ¡Å¡aukė konfliktinę situacijÄ . Todėl praÅ¡o pripažinti dar vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. 2.4.

Skunde T. G. teigia, kad byloje yra visos sÄ lygos taikyti BK 75 straipsnį. Nuteistas už nesunkų nusikaltimÄ , jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Sutinka, kad naujÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas ir pakartotinai. Nusikaltimu nebuvo sukelta nukentėjusiajam sunkių padarinių, iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo dėl savo elgesio, jiedu susitaikė, turtinė ar neturtinė žala nepadaryta.

Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra jauno amžiaus, registruotas darbo biržoje. Nuteistasis mano, kad teigiamai ir neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, juolab kad tokį siÅ«lymÄ buvo pateikęs ir valstybinis kaltintojas (1 t., 143 b. l.). Kadangi nusikalstamų veikų padarymÄ sÄ lygojantis veiksnys buvo alkoholio vartojimas, mano, kad tikslinga Å¡alia ankstesnių teismo skirtų įpareigojimų taikyti pareigÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas tik minimalus vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas, todėl maksimaliai nėra iÅ¡naudota galimybė laisvės atėmimo bausmės tikslus pasiekti be realaus jos vykdymo, taikant ilgesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Advokatas apeliaciniame skunde neginčija, kad ginamasis T. G. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, kuriais sukėlė fizinį skausmÄ , taip pat neginčija veikos kvalifikacijos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau praÅ¡o eliminuoti iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad T. G. smaugė G. S., t.y. apjuosė jo kaklÄ virve ir ja suspaudė kaklÄ . Eliminavus minėtÄ aplinkybę, praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad T. G. prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. PraÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Ä®vertinus minėtas dvi atsakomybę lengvinančias ir kitas nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, gynėjas praÅ¡o bausmės vykdymÄ atidėti BK 75 straipsnyje numatyta tvarka.

7. Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir iÅ¡analizavusi skundžiamÄ teismo nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡ta abejonė dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir dėl to padarytų faktinių bylos aplinkybių neatitinkančių iÅ¡vadų, nepagrįsta. Bylos duomenimis T. G. viso proceso metu neigė smaugęs G. S.. Jis nurodė, kad G. S. pastÅ«mė ir Å¡is pargriuvo ant lovos. Tuomet G. S. pradėjo „koliotis“, todėl norėdamas jį apraminti, atsisėdo ant jo ir jam užlaužė rankÄ bei palaikė apie 2-3 minutes, tuo pat metu G.

S. su alkÅ«ne sudavė smÅ«gį į Å¡onÄ ir į veidÄ . Nuteistasis tvirtina, kad jokios virvės neturėjo ir G. S. nesmaugė, kaklo jam nesužalojo, todėl Å¡ioje dalyje kaltinimo nepripažino. Tačiau nukentėjusiojo smaugimo faktÄ teismas konstatavo, įvertinęs tiek nukentėjusiojo G. S., tiek liudytojo V. Å . parodymus, tiek objektyviÄ bylos medžiagÄ â€“ protokolÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ , nukentėjusiojo apžiÅ«rÄ (b. l. 51 – 56), greitosios pagalbos medikų diagnozę (b. l. 61 – 62).

8. Nukentėjusysis G. S. parodė, kad pas jį svečiavosi V. Å ., A. R. ir T. G.. Jis buvo nupirkęs pakuotę alaus, kurį visi gėrė. T. G. prieÅ¡ iÅ¡eidamas norėjo iÅ¡sineÅ¡ti vienÄ butelį alaus, todėl kilo ginčas, kurio metu T. G. ant jo, gulinčio lovoje, užlipo ir užlaužė rankÄ . Po to pasiėmęs virvutę, apjuosė jo kaklÄ ir jį pradėjo smaugti. Kol jį smaugė dar sudavė smÅ«gius į veidÄ ir į Å¡onÄ . Kai baigė smaugti ir jį paleido, vos atgavo kvapÄ , skaudėjo Å¡onÄ , rankÄ ir kaklÄ .

Ant kaklo nuo smaugimo liko žymės. AnalogiÅ¡kus parodymus davė liudytojas V. Å ., kuris vienintelis iÅ¡ kompanijos negėrė alkoholio ir buvo blaivus. Jis papasakojo, kad įvykio dienÄ svečiavosi pas G. S. namuose. Namuose dar buvo A. R. ir T. G.. Visi, iÅ¡skyrus jį, gėrė alų. Likus vienam buteliui alaus, T. G. norėjo jį iÅ¡sineÅ¡ti, o G. S. neleido, dėl to jie susipyko. Kivirčo metu T. G. priėjo prie lovoje gulinčio G. S. ir, pasiėmęs virvelę, ja apjuosęs G. S. kaklÄ , pradėjo jį „dusinti“ bei sudavė alkÅ«ne G.

S. į Å¡onkaulius. Kai T. G. G. S. paleido Å¡is vos atgavo kvapÄ . Ant G. S. kaklo liko ruožas nuo virvutės. Pailgas odos nubrozdinimas ant G. S. kaklo yra konstatuotas ir asmens apžiÅ«ros protokole (b. l. 51 – 56). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. 21.04 val. greitosios pagalbos specialistai atvykę į įvykio vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjo G. S. ir jam diagnozavo – kaklo sumuÅ¡imÄ , pasikėsinimÄ smaugiant (b. l. 61-62).

Pirmosios instancijos teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti dėl atlikto smurto mechanizmo, įtakos turėjo ir tai, kad T. G. teistas už analogiÅ¡kÄ veikÄ , kurios metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, smaugė sugyventinę A. R.. Minėtų vienas kitÄ papildančių įrodymų visuma paneigiama nuteistojo versija, kad jis nukentėjusiojo G. S. nesmaugė. Todėl praÅ¡ymas eliminuoti iÅ¡ kaltinimo aplinkybę, kad T. G. ant G. S. kaklo apjuosė virvę ir ja suspaudė kaklÄ , netenkinamas. Kadangi T.

G. kaltu prisipažino tik iÅ¡ dalies, nuteistojo gynėjo praÅ¡ymas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę taip pat negali bÅ«ti tenkinamas.

9. Skunde praÅ¡oma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Vadovaujantis teismų praktika, provokuojančiu laikytinas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikÅ¡ti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. Å iuo atveju nustatyta, kad T. G. pyktį sukėlė tai, kad lovoje gulintis G. S. neleido iÅ¡sineÅ¡ti alaus butelio. Toks nukentėjusiojo elgesys negali bÅ«ti laikomas provokuojančiu ir tuo pačiu negali lengvinti nuteistojo atsakomybės.

10. Skundo argumentas dėl Å¡aliÅ¡ko įrodymų vertinimo taip pat atmetamas. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiojo ir liudytojo V. Å . parodymams, nepagrįstai atmesdamas betarpiÅ¡kai įvykį mačiusios liudytojos A. R. parodymus, pagal kuriuos T. G. prieÅ¡ nukentėjusįjį jokių smaugimo veiksmų neatliko. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. R. parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais, nes ji ir T. G. gyvena kartu neįregistravę santuokos, todėl yra suinteresuota palengvinti sugyventinio baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Be to V. Å . taip pat buvo tiesioginis įvykio liudytojas ir, skirtingai nuo A. R., negėrė alaus ir buvo blaivus. Todėl A. R. parodymais negali bÅ«ti paneigta teismo iÅ¡vada dėl smurto mechanizmo, kuri padaryta anksčiau aptartų įrodymų visuma.

11. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kimÄ policijai parašė sekančiÄ dienÄ , bÅ«damas visiÅ¡kai girtas, kai nustatytas 2,02 % promilių girtumas. Gynėjas teigia, kad stipriai apgirtusio asmens pateiktas pareiÅ¡kimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra tinkama vada asmenį nuteisti pagal BK 140 straipsnio l dalį, pagal kuriÄ asmuo atsako tik esant nukentėjusiojo skundui. Å is skundo argumentas taip pat atmetamas.

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas (BPK 167 straipsnio 1 dalis). Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesÄ tais atvejais, kai procesas gali bÅ«ti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ arba prokuroro reikalavimÄ , baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradėtas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Å iuo atveju nukentėjusysis, nors įvykio metu buvo neblaivus, tačiau aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl kaltininko nubaudimo. Ä®vykio metu nukentėjusysis rašė žinutes asmenims, kad iÅ¡kviestų policijÄ , o kitÄ dienÄ parašė pareiÅ¡kimÄ apie jo atžvilgiu įvykdytÄ nusikaltimÄ . IÅ¡siblaivęs nukentėjusysis G. S. savo nuomonės nekeitė, viso proceso metu siekė, kad T. G. bÅ«tų nubaustas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad buvo tinkama vada ir ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai.

13. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundo argumentu, kad skirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas įtvirtintas BK 75 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirta galutinė subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bylos duomenimis ankstesniu Panevėžio apylinkės teismo 2018-11-09 nuosprendžiu paskirtos Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams, tačiau BK 75 straipsnis nedraudžia asmeniui pakartotinai lengvinti baudžiamÄ jÄ atsakomybę atidedant bausmės vykdymÄ . Skundžiamu nuosprendžiu T. G. nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimÄ laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Å iÄ veikÄ jis padarė dar nepradėjus probacijos proceso pagal ankstesnį nuosprendį, t.y. net nepradėjus nuteistojo perauklėjimo proceso. Sunkių padarinių Å¡iuo nusikaltimu padaryta nebuvo, su nukentėjusiuoju santykiai normalizavosi. IÅ¡ iÅ¡raÅ¡o apie darbovietę matyti, kad jis pradėjo dirbti, pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ . Ä®vertinus minėtas aplinkybes, kolegija mano, kad skirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymÄ maksimaliam įstatymu nustatytam terminui.

15. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jos parenkamos, įvertinus nuteistojo asmenybę bei nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kadangi T. G., apsvaigęs nuo alkoholio, linkęs daryti smurtinius nusikaltimus, tikslinga jam paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytÄ draudimÄ vartoti alkoholį ir BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Dalį Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019-01-15 nuosprendžio pakeisti. T. G. paskirtos galutinės subendrintos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atidėti 3 (trejiems) metams ir skirti baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo metu vartoti alkoholį ir įpareigoti per vienerius metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti. Kolegijos pirmininkas Sigitas Bagdonavičius Teisėjai Jolanta Raščiuvienė Donatas Jatužis