2016-05-04 Nr. AB-9753-3-61-3-01096-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-492-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01096-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. (V. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. (V. A.) skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjo V. A. (V. A.) (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Rimantas Jonynas 2016 m. kovo 18 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-4), prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – atsakovas, NŽT Vilniaus skyrius) atlikti veiksmus – išspręsti pareiškėjo V. A. prašymą ir numatyti galimybę projektuoti privažiavimą arba kelio servitutą per valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius) iki jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti NŽT Vilniaus skyriui padalinti ir perduoti valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius) privatiems asmenims iki šio skundo išnagrinėjimo ir galimo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi (b. l. 18-20) pareiškėjo skundo dalį tiek, kiek juo pareiškėjas prašo teismo įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių išnagrinėti 2016 m. sausio 28 d. prašymą (reg. data 2016 m. sausio 28 d. Nr. 49GF-346), priėmė. Atsisakė priimti skundo dalį tiek, kiek juo pareiškėjas teismo prašo įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių numatyti galimybę projektuoti privažiavimą arba kelio servitutą per valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius), iki jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Taip pat atmetė pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui 2016 m. sausio 28 d. pateikė prašymą (reg. data 2016 m. sausio 28 d. Nr. 49GF-346), kuriuo prašė suderinti ir pritarti „priešprojektiniam pasiūlymui“ ir suformuoti jam servitutą įvažiavimui į jam priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atsakymo į šį prašymą jis nėra gavęs, todėl skundžia NŽT Vilniaus skyriaus veiksmus vilkinant šio prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgęs į tai ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 49 punktą bei įvertinęs skundo turinį, prie jo pridėtus dokumentus, teismas konstatavo, kad skundas tiek, kiek juo pareiškėjas prašo teismo įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių išnagrinėti 2016 m. sausio 28 d. prašymą (reg. data 2016 m. sausio 28 d. Nr. 49GF-346), iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus ir yra priimtinas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių numatyti galimybę projektuoti privažiavimą arba kelio servitutą per valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius) iki jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad šį savo prašymą pareiškėjas sieja su NŽT Vilniaus skyriui 2016 m. sausio 28 d. pateikto prašymo (reg. data 2016 m. sausio 28 d. Nr.49GF-346) dėl servituto suformavimo nagrinėjimu, tačiau, kaip matyti, šis pareiškėjo prašymas nustatyta tvarka dar nėra išnagrinėtas. Vadinasi, NŽT Vilniaus skyrius pareiškėjo prašomų veiksmų nėra atsisakęs atlikti. Įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas NŽT Vilniaus skyrius pareiškėjo prašomų veiksmų nėra atsisakęs atlikti, teismas konstatavo, kad reikalavimo įpareigoti atsakovą šiuos veiksmus atlikti nagrinėjimas teisme negalimas, nes iš esmės nėra ginčo. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad skundą tiek, kiek juo pareiškėjas teismo prašo įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių numatyti galimybę projektuoti privažiavimą arba kelio servitutą per valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius), iki jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsisakius priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių numatyti galimybę projektuoti privažiavimą arba kelio servitutą per valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius), iki jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), S. K. pašalintas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti NŽT Vilniaus skyriui padalinti ir perduoti valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius) privatiems asmenims iki šio skundo išnagrinėjimo ir galimo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, teismas sprendė, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad teismas laikinai sustabdytų NŽT Vilniaus skyriaus vykdomą valstybinės žemės padalinimo ir perdavimo privatiems asmenims procesą. Pareiškėjas, argumentuodamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui būtų stipriai apsunkintas klausimo dėl privažiavimo iki jo žemės sklypo sprendimas, nes jis nesutaria su kaimynais. Teigia, kad jis patirtų materialinių nuostolių, nes, nenustačius servituto, jis būtų priverstas kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo per privatų žemės sklypą, dėl ko patirtų bylinėjimosi išlaidų bei turėtų mokėti privačios žemės savininkui mokestį už servitutą. Jo nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jo prašymo išsprendimas nebeteks prasmės, o atsakovo tolimesni veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes, už kurių pašalinimą finansinė atsakomybė gali tekti valstybei. Įvertinęs skundo turinį ir prie jo pridėtus dokumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų neadekvati ir neproporcinga siekiamam tikslui. Ją pritaikius būtų sustabdytas NŽT Vilniaus skyriaus vykdomas valstybinės žemės padalinimo ir perdavimo privatiems asmenims procesas, dėl to nukentėtų su ginču nesusiję asmenys. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos neigiamos pasekmės, kurios jam atsirastų, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, būtų kur kas mažesnės, lyginant su pasekmėmis, kurios atsirastų kitiems, su keliamu ginču nesusijusiems subjektams, bylos nagrinėjimo laikotarpiui sustabdžius NŽT Vilniaus skyriaus vykdomo valstybinės žemės padalinimo ir perdavimo procedūras. Todėl, teismo nuomone, tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas V. A., atstovaujamas advokato R. Jonyno, elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui padalinti ir perduoti valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Minsko pl. 27, Vilniuje, privatiems asmenims iki šio skundo išnagrinėjimo ir galimo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo.

Mano, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius dar formuodamas žemės sklypą turėjo pareigą nustatyti privažiavimą iki pareiškėjo žemės sklypo (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 42 p.), tačiau to iki pat šio skundo rengimo dienos nepadarė. Taigi, derindamas ankstesnius žemės sklypo, plane pažymėto Nr. 86 (Priedas Nr. 1), žemėtvarkos projektus, atsakovas turėjo numatyti privažiavimą prie pareiškėjo žemės sklypo, o pareiškėjui pačiam sprendžiant šį klausimą, nesuderinus su atsakovu principinių sprendinių nėra galimybės projektuoti privažiavimo prie privataus žemės sklypo per valstybinę žemę. Atsakovas iki pat šio skundo parengimo dienos nėra pasiūlęs sprendimo privažiavimui arba kelio servitutui, pagal kurį galima būtų galima suformuoti ir rengti projektinę dokumentaciją susisiekimo komunikacijoms tiesti į pareiškėjo žemės sklypą. Negana to, pareiškėjas jau ne vieną kartą pats kreipėsi į atsakovą dėl privažiavimo per valstybinę žemę iki jo žemės sklypo suformavimo, tačiau šis klausimas vis tiek nėra išspręstas iki šio skundo rengimo dienos. Iš byloje pateikto kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad šiuo metu vienintelė racionali galimybė privažiuoti prie pareiškėjo žemės sklypo galima tik per valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Minsko pl. 27, Vilnius.

Teigia, kad bet kokiu atveju privažiavimas iki pareiškėjo žemės sklypo privalės būti nustatytas, ir tai turės būti padaryta per žemės sklypą Nr. 86, kurio didžioji dalis šiuo metu dar priklauso valstybei, o to nepadarius laiku, pareiškėjui galimai kils žala, kurią privalės atlyginti atsakovas. Atsakovui nenustačius privažiavimo per valstybinę žemę, o valstybinį žemės sklypą Nr. 86 perdavus privatiems asmenims, pareiškėjas pats privalės rūpintis privažiavimo nustatymu ir dar mokėti privatiems asmenims už tokios galimybės suteikimą. Visa tai virs pareiškėjo nuostoliais, kuriuos jis turės teisę reikalauti iš atsakovo, t. y. nuostoliai sudarys išlaidas nustatant privažiavimą bei mokestį privačios žemės savininkui už galimybę naudotis servitutu, einančiu per privatų žemės sklypą. Kol dar yra galimybė, privažiavimas turėtų būti nustatytas per valstybinę žemę.

Mano, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas atitinka proporcingumo principą ir nepažeis asmenų, nesusijusių su šiuo ginču, teisių. Priešingai, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir išsprendus privažiavimo prie pareiškėjo žemės sklypo klausimą iki valstybinės žemės perdavimo privatiems asmenims, su ginču nesusijusiems asmenims nekils nepatogumų, kurie kiltų to nepadarius. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nekvestionavo to, kad turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, todėl tai laikytina įrodyta.

Teismas tik laikė, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė neatitinka proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso, kadangi pritaikius pareiškėjo prašomą pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų sustabdytas atsakovo vykdomas valstybinės žemės padalinimo ir perdavimo privatiems asmenims procesas, dėl ko neva nukentėtų su ginču nesusiję asmenys. Tačiau su tokiu vertinimu sutikti negalima. Priešingai nei nurodoma nutartyje, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui.

Atsakovo vykdomas valstybinės žemės sklypo Nr. 86 padalinimo ir perdavimo privatiems asmenims procesas neturėtų esmingai pažeisti su ginču nesusijusių asmenų teisių, iš esmės jiems nepadarytų jokios žalos. Priešingai – prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas leistų privatiems asmenims, kuriems ateityje bus padalinta ir perduota valstybinė žemė, išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su servituto nustatymu. Pažymėtina, kad nesustabdžius minėto atsakovo vykdomo valstybinės žemės padalinimo ir perdavimo privatiems asmenims proceso, iš pareiškėjo gali būti atimta galimybė nustatyti privažiavimą iki jo žemės sklypo per valstybinę žemę.

Įgyvendinus šį procesą aplink pareiškėjo žemės sklypą neliks valstybinės žemės, todėl pareiškėjas bus priverstas privažiavimą iki jo žemės sklypo nustatinėti per privačią žemę (nustatyti servitutą). Tokiu atveju privatizuota valstybinė žemė bus apsunkinta servitutu, dėl ko bus varžomos privačių asmenų teisės. Išsprendus šį klausimą dar prieš privatizuojant valstybinę žemę to būtų galima išvengti. Projektuojant privažiavimą prieš žemės sklypo padalinimą yra galimybė suprojektuoti sklypus taip, kad privažiavimas (kelias) eitų žemės sklypo išoriniu.

Be to, teismas nutartyje nurodo, kad dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nukentėtų su ginču nesusiję asmenys, tačiau nenurodo, kokia galima žala kiltų šiems asmenims. Apart to, kad užsitęs valstybinės žemės padalinimo ir perdavimo procesas, su ginču nesusiję asmenys daugiau jokios žalos nepatirs. Tačiau šiuo atveju užsitęsęs procesas sukels mažiau žalos negu žala, kuri kils nenustačius privažiavimo iki pareiškėjo žemės sklypo per valstybinę žemę. Negana to, iš šių argumentų matyti, kad šis ginčas gali turėti įtakos asmenų, kuriems bus perduota valstybinė žemė, teisėms ir pareigoms.

Be to, tikėtina, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo neužsitęs ilgai, kadangi administracinės bylų nagrinėjimas įprastai nėra ilgas, o šiuo atveju ginčas nėra sudėtingas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prašo uždrausti NŽT Vilniaus skyriui padalinti ir perduoti valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Minsko pl. 27, Vilnius, privatiems asmenims iki administracinės bylos išnagrinėjimo ir galimo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo. Šis žemės sklypas, bus grąžinamas natūra buvusio žemės savininko J. T. pretendentams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 30-619 „Dėl sklypų Nr. 2C, 9A, 9B, 9C, 9D, 9E, 11B, 12A, 12B, 13A, 13B, 14B, 20 prie Liepkalnio g. ribų ir ploto nustatymo“ nustatyta 2,2088 ha ploto žemės sklypo Nr. 14B komercinės paskirties pastatams statyti teritorijoje prie Liepkalnio g. ribos ir plotas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 30-2284 „Dėl sklypo prie Minsko pl. 27 ir sklypo Minsko pl. 27 duomenų nustatymo“ pripažinta netekusia galios anksčiau minėto įsakymo dalis, kuria nustatyta 2,2088 ha ploto žemės sklypo Nr. 14B komercinės paskirties pastatams statyti teritorijoje prie Liepkalnio g. ribos ir plotas bei patvirtinti šio žemės sklypo naudojimo teisės apribojimai. Šiuo minėtu įsakymu nustatyta laisvo (neužstatyto) natūra grąžintino 1,4104 ha žemės sklypo prie Minsko pl. 27 ribos ir plotas ir naudojamo prie UAB „Senovė“ nuosavybės teise priklausančių pastatų kitos paskirties 0,6826 ha žemės sklypo ribos ir plotas. Todėl pagal NŽT Vilniaus skyriuje esančius dokumentus nustatyta, jog įsakymu suprojektuoti žemės sklypai prie Minsko pl. 27 ir sklypo Minsko pl. 27, Vilniuje, patenka į buvusio žemės savininko J. T. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę Minsko plente. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir būtinas, kadangi pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų neadekvati ir neproporcinga siekiamam tikslui, ją pritaikius būtų sustabdytas Vilniaus miesto skyriaus vykdomas valstybinės žemės padalinimo ir perdavimo privatiems asmenims procesas, todėl nukentėtų su ginču nesusiję asmenys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmestas (ABTĮ 71 str. 4 d.).

Pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą su skundu, be kita ko, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui padalinti ir perduoti valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius) privatiems asmenims iki šio skundo išnagrinėjimo ir galimo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo.

Šį prašymą pareiškėjas grindė ir atskirajame skunde grindžia tuo, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui galimai kils žala, kurią privalės atlyginti atsakovas. Atsakovui nenustačius privažiavimo per valstybinę žemę iki pareiškėjo sklypo, o valstybinį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius) perdavus privatiems asmenims, pareiškėjas pats privalės rūpintis privažiavimo nustatymu ir dar mokėti privatiems asmenims už tokios galimybės suteikimą. Visa tai virs pareiškėjo nuostoliais, kuriuos sudarys išlaidos nustatant privažiavimą bei mokestį privačios žemės savininkui už galimybę naudotis servitutu, einančiu per privatų žemės sklypą. Be to, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas neturėtų esmingai pažeisti su ginču nesusijusių asmenų teisių, iš esmės jiems nepadarytų jokios žalos, kadangi leistų privatiems asmenims, kuriems ateityje bus padalinta ir perduota valstybinė žemė, išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su servituto nustatymu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais ir iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimu.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Atsižvelgiant į tai, matyti, kad esminis vertinamasis kriterijus, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, yra galutinio pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas arba negalimumas, netaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo pagrindinis siekis byloje – privažiavimo kelio (arba servituto) iki jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nustatymas. Pagal pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priimtą pareiškėjo skundo reikalavimą galutinis teismo sprendimo, net ir pareiškėjui palankaus, rezultatas – įpareigojimas atsakovą NŽT Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 28 d. prašymą (reg. data 2016 m. sausio 28 d. Nr. 49GF-346) numatyti galimybę projektuoti privažiavimą arba kelio servitutą per šiuo metu dar valstybinę žemę iki pareiškėjo sklypo. Tai reiškia, jog toks teismo sprendimas nustatys atsakovui tik įpareigojimą išnagrinėti atitinkamą pareiškėjo prašymą, tačiau neįpareigos atsakovo būtinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą jam palankiu būdu. Tokiu būdu, valstybinės žemės sklypo, per kurį pareiškėjas prašo numatyti galimybę suformuoti privažiavimo kelią iki jo žemės sklypo, padalijimo ar perdavimo privatiems asmenims procesas visiškai neturės įtakos tarp pareiškėjo ir atsakovo šio ginčo apimtyje susiklosčiusiems santykiams. Visiškai nesvarbu, ar privažiavimas prie pareiškėjo žemės sklypo (ar servitutas) bus nustatytas per šiuo metu dar valstybei priklausantį žemės sklypą ar per jau padalytą ir perduotą privatiems asmenims šį žemės sklypą, tai neturės įtakos tokio valstybinės žemės sklypo padalijimo bei perdavimo procesui. Tai reiškia, jog galutinis teismo sprendimo įvykdymas netaps sudėtingesniu ar neįmanomu, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008). Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti tik pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą NŽT Vilniaus skyrių išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. sausio 28 d. prašymą (reg. data 2016 m. sausio 28 d. Nr. 49GF-346) dėl privažiavimo arba kelio servituto nustatymo iki pareiškėjo sklypo per šiuo metu valstybei priklausančią žemę. Pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždrausti NŽT Vilniaus skyriui padalinti ir perduoti valstybinę žemę, esančią 2,2088 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Minsko pl. 27, Vilnius) privatiems asmenims iki šio skundo išnagrinėjimo ir galimo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, šiuo atveju laikytina nesusijusia su teismo priimtu pareiškėjo skundo reikalavimu, kadangi yra susijusi ne su pareiškėjo prašymu nustatyti privažiavimą arba kelio servitutą iki pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, o su kitu – valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjo žemės sklypo, perdavimo privatiems asmenims, procesu. Taigi, ir šiuo aspektu nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgus į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. A. (V. A.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė