b58ebc9b-358a-46ba-8d1c-c4e288ac02f7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-709-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06575-2013-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.3.; 2.6.2.8.; 3.3.1.15.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant V. G.,dalyvaujant apeliantei (ieškovei) D.

M. ir jos atstovei advokatei S. Ž., apeliantui (atsakovui) A. M. ir jo atstovui advokatui V. G.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2571-924/2014 pagal ieÅ¡kovės D. M. ieÅ¡kinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo A.

M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo V. M.,Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                                                   I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė D. M. patikslintu ieÅ¡kiniu ( 2 tomas b. l. 3 – 7) prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes:

M., M.; nepilnamečio sÅ«naus V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; iÅ¡ atsakovo priteisti nepilnamečio sÅ«naus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai iÅ¡laikymÄ mokant kas mėnesį po 1000 Lt periodinių iÅ¡mokų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sÅ«naus pilnametystės, periodines iÅ¡mokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; padalinti tarp Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ tokiu bÅ«du:

1. pripažinti 50 akcijų (duomenys neskelbtini) , įregistruotos 2002-12-30, akcijų bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe;

2. ieÅ¡kovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, gyvenamÄ jį namÄ lAlb, 96 procentų baigtumo, garaÅ¾Ä 211b, 86 procentų baigtumo, nuotekų valymo įrenginius k1, esančius jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0, 5200 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) bendros 329 000 Lt vertės;

3. atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: traktoriukÄ Å¾olei pjauti 5000 Lt vertės; 50 akcijų (duomenys neskelbtini) akcijų, 300 000 litų vertės. Priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Å¡alių sudaryta (duomenys neskelbtini) santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas eilę metų prieÅ¡ ieÅ¡kovę naudojo psichologinį, fizinį smurtÄ , atsakovės atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, žemino, ignoravo.

Aplinkybes, kad atsakovas jÄ sumušė įrodo Valstybinės teismo medicinos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados apie sužalojimus 2010 m., 2012 m., 2013 m. Bendram gyvenimui tapus nepakenčiama, daugiau nei metus jie nebedė santuokinio gyvenimo, aieÅ¡kovė iÅ¡sikėlė gyventi kitur. Å eimos iÅ¡saugoti nėra tikimybės dėl atsakovo negatyvaus požiÅ«rio į Å¡eimÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad tarp jos ir sÅ«naus yra artimas ryÅ¡ys, todėl prašė jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove bei vaiko iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteisti kas mėnesį mokant po 1000 Lt iÅ¡laikymÄ iki sÅ«naus pilnametystės. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ , kurį prašė padalinti jos nurodytu bÅ«du.Atsakovas A.

M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu (2tomas b. l. 101 – 104) prašė: Å¡alių santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas atsakovo ir ieÅ¡kovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 m. sausio mėnesio, atsakovui su ieÅ¡kove faktiÅ¡kai pradėjus gyventi skyrium; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 2004-2007 metais jai dovanotus 26000 Lt, 100 000 Lt turtinei žalai atlyginti, kuriÄ sudaro: 92 000 Lt piniginė kompensacija, sumokėta už 0.52 ha žemės sklypÄ , o taip pat Å¡io sklypo sutvarkymo ir paruoÅ¡imo statybai darbų kaina - 8000 Lt; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe: 50 (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 5000 Lt, 162 500 Lt dividendų, kuriuos jis gavo už 2010, 2011, 2012 metus, 40 procentų -131 600 Lt vertės dalį gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), 0,52 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60 procentų, kitÄ Â gyvenamojo namo ir kitų statinių - 197 400 Lt vertės - dalį (60 procentų) padalinti po ½ kiekvienam, atsakovui priteisiant ieÅ¡kovės dalį natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 98 700 Lt piniginę kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 38 928 Lt jai tenkančiÄ Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo ir turto tvarkymo dalį.Nurodė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kalta ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė savo valia paliko gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Nesiderinusi su atsakovu, ieÅ¡kovė pasiėmė sÅ«nų V. M.. Nuo 2010 m. pradžios ieÅ¡kovės iniciatyva Å¡alys pradėjo gyventi kaip svetimi asmenys, nes ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atmesdavo atsakovo bandymus aiÅ¡kintis ar siÅ«lymus iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad nuo 2009 m. ieÅ¡kovė tapo atsakovui neiÅ¡tikima. Dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės, jos elgesio atsakovas patyrė ir iki Å¡iol patiria didelį asmeninį sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , visa tai atsakovui padarė moralinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė sugadinta sveikata, prarasta gyvenimo ramybe, todėl praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti neturinę žalÄ po 5 000 Lt už 2010 m., 2011 m., 2012 m.

Atsakovas sutiko, kad, pačiam vaikui pageidaujant, jo gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina, tačiau nesutiko su vaiko iÅ¡laikymui praÅ¡omo priteisti 1000 Lt dydžio suma. Atsakovo vertinimu visi vaiko poreikiai nevirÅ¡ija 1000 Lt suma, todėl sutiko teikti vaikui 500 – 600 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė santuokÄ , sudarytÄ tarp D.

M. ir atsakovo A. M. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę M., atsakovui paliko pavardę – M.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatė nepilnamečio sÅ«naus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vieta su ieÅ¡kove. Priteisė iÅ¡ A. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui V. M. po 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2013-04-24) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskyrė ieÅ¡kovę D. M. nepilnamečiam sÅ«nui V. M. priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.  Pripažino 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo A. M. nuosavybe. Sutuoktinių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytÄ turtÄ padalino tokiu bÅ«du:IeÅ¡kovei D. M. priteisė: automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ gyvenamojo namo lAlb, 96 procentų baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86 procentų baigtumo, nuotekų valymo įrenginių k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statyboms sunaudotų medžiagų.

             Atsakovui A. M. priteisė: traktoriukÄ Å¾olei pjauti, ½ gyvenamojo namo lAlb, 96 procentų baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86 procentų baigtumo, nuotekų valymo įrenginių k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statyboms sunaudotų medžiagų.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 5500 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį ir 4000 Lt kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .             Priteisė iÅ¡ atsakovo A. M. ieÅ¡kovei D. M. 1383 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyjev patikslinto ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.             Priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės D. M. 5828,09 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iÅ¡ atsakovo A.

M. - 8135,09 Lt žyminio mokesčio ir iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Dėl santuokos nutraukimo. Tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ karto po to, kai išėjo gyventi atskirai nuo sutuoktinio pradėjo artimai bendrauti su kitu vyru (G. J.), įvertinus Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, teismui leido spręsti, kad jų santykiai ir iki tol buvo ne tik darbiniai bei nesuderinami su ieÅ¡kovės, kaip sutuoktinės, prisiimtų pareigų vykdymu. Visa tai teismui leido pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad ieÅ¡kovė pažeidė lojalumo pareigÄ ir bÅ«dama santuokoje su atsakovu buvo jam neiÅ¡tikima.

Teismas nustatė, kad Å¡alių tarpusavio santykiai paÅ¡lijo po to, kai atsakovas 2010 metų pradžioje sužinojo apie ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybę. Nors sutuoktiniai gyveno kartu, tačiau faktiÅ¡kai santuokinių ryÅ¡ių nepalaikė, o ieÅ¡kovė visÄ tÄ laikÄ artimai bendravo su kitu vyru, todėl neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių vėlesni Å¡alių tarpusavio konfliktai. Teismas sprendė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados nepatvirtina, jog jose nurodytus sužalojimus ieÅ¡kovei padarė bÅ«tent atsakovas, jose konstatuotos įvykio aplinkybės pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ , ieÅ¡kovei Å¡ių jos nurodytų aplinkybių nepagrindžiant objektyviais įrodymais.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ne Å¡alių tarpusavio nesibaigiantys konfliktai nulėmė ieÅ¡kovės apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ , o ieÅ¡kovės santuokinė neiÅ¡tikimybė bei ligÅ¡ioliniai artimi santykiai su kitu vyru, bÅ«tent tai atėmė galimybę Å¡alims atkurti santuokinius ryÅ¡ius. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo netinkamÄ elgesį Å¡eimoje byloje nepatvirtintos objektyviais tai pagrindžiančiais įrodymais, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir tai įtakojo santuokos iÅ¡irimÄ .

Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimÄ . Kadangi santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovės kaltės, jos neiÅ¡tikimybės, akivaizdu, kad dėl tokio ieÅ¡kovės elgesio atsakovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , neigiamas emocijas, tÄ patvirtina ir atsakovo lankymasis pas psichologÄ . Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirti iÅ¡gyvenimai bÅ«tų pakenkę jo tolesniam gyvenimui ar sveikatai, todėl teismas atsižvelgdamas į santuokos iÅ¡irimo priežastis, į santuokos trukmę, pasekmes, Å¡alių turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas nepilnamečio sÅ«naus V. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina D. M..Dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo. Teismas sutiko su atsakovo teigimu, kad kai kurios ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos vaiko poreikiams tenkinti yra padidintos. Teismo vertinimu, 1200 Lt iÅ¡laidų dydis gali užtikrinti tokio amžiaus vaiko ne tik bÅ«tinus poreikius bÅ«stui, maistui, aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiÅ«rai, lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui, atostogoms ir kitoms vaiko kasdieninėms ir bÅ«tinoms reikmėms.

Teismas nurodė, kad Å¡alių turtinė padėtis ir galimybės teikti vaiko poreikius užtikrinantį iÅ¡laikymÄ iÅ¡ esmės yra vienoda. Siekiant užtikrinti tinkamÄ nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimÄ ir protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , Å¡alių galimybes užtikrinti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ , teismas iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteisė iÅ¡laikymÄ po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos (2013-04-24) iki vaiko pilnametystės. IÅ¡laikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė vaiko motinÄ D.

M..Dėl atsakovo praÅ¡ymo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium. Nors vien gyvenimas bendroje ar vienam iÅ¡ sutuoktinių priklausančioje vienoje patalpoje nepatvirtina sutuoktinių gyvenimo kartu aplinkybės, tačiau, nagrinėjamu atveju, nors santuokinių tarpusavio santykiai paÅ¡lijo iÅ¡ esmės nuo 2010 metų pradžios, pastaruosius keletÄ metų nepalaikė santuokinių ryÅ¡ių, tačiau sutuoktiniai kartu gyveno iki 2013-04-14, Å¡alys bandė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , bendrai tvarkė Å«kį.

Tik 2013 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė paliko atsakovÄ iÅ¡eidama gyventi pas savo motinÄ , o 2013-04-24 ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo praÅ¡ymÄ nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 metų sausio mėnesio atmetė.Dėl kompensacijos už Å¡eimos turto iÅ¡laikymÄ , asmeninių investicijų į Å¡eimos turtÄ ir ieÅ¡kovei dovanotų lėšų. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Be kita ko, tai pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iÅ¡ kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Atsakovas Å¡ios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo, be to, atmetus atsakovo praÅ¡ymÄ nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 metų sausio mėnesio, Teismas visÄ turtÄ , įgytÄ santuokos metu, pripažino ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 38928 Lt kompensacijos priteisimo už ieÅ¡kovei tenkančios dalies Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymÄ ir turto tvarkymÄ , dėl pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe 162500 Lt dividendų bei atitinkamai dėl asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių statyboms, taip pat dėl 26000 Lt piniginių lėšų (atsakovo teigimu, dovanotų ieÅ¡kovei) priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str., 185 str.).

Pažymėjo, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje taip pat buvo nurodęs, kad praÅ¡ys priteisti 7879 Lt už kitas Å¡eimos patirtas iÅ¡laidas („5.dėl kitokio pobÅ«džio Å¡eimos iÅ¡laidų“), tačiau tokio reikalavimo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nepareiÅ¡kė, todėl teismui nėra teisinio pagrindo spręsti dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo. Teismas pagal byloje esančius duomenis darė iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos iÅ¡ bendrų jų lėšų, sutuoktiniams gyvenant santuokoje.Dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo automobilis bei traktoriukas žolei pjauti yra nedalÅ«s, todėl ieÅ¡kovei praÅ¡ant bei atsakovui sutinkant, teismas automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 Lt vertės, priteisė ieÅ¡kovei, o traktoriukÄ Å¾olei pjauti 1500 Lt vertės, atsakovui, iÅ¡mokant atsakovui 5500 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį.Dėl gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu ir inžineriniais statiniais, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad atsakovas įrodymų, jog jis prie statybų prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis į bylÄ nepateikė, todėl šį turtÄ , kurio nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, pripažino ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas nutraukiant santuokÄ bÅ«tų padalintas lygiomis dalimis. Dalinant VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registre neregistruotus statinius, Å¡alys į bylÄ pateikė 2007-05-18 Statybos leidimÄ , Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylÄ , tačiau teismui to nepakako konstatuoti, kad statiniai pastatyti teisėtai. Teismas pažymėjo, kad neteisėtas nekilnojamojo daikto sukÅ«rimas Å¡alims negali sukelti nuosavybės teisių, nes statinys gali tapti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

Medžiagos, ieÅ¡kovės ir atsakovo panaudotos Å¡iems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri ir turi bÅ«ti padalinta dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ . Byloje duomenų kokia statyboms panaudotų medžiagų vertė nėra, todėl teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta verte – 329000 Lt. Ginčo dėl Å¡io turto vertės byloje nekilo, kitų duomenų, kad statyboms panaudotų medžiagų vertė turėtų bÅ«ti kitokia byloje nėra.

Byloje dalinamos statybinės medžiagos, panaudotos statant 233,29 kv. m. gyvenamÄ jį namÄ , 77 kv. m. garaÅ¾Ä ir kt., todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys gali rasti bÅ«dÄ nustatyti naudojimosi jomis tvarkÄ arba atsidalinti priklausančias nuosavybės dalis. Å alių konfliktiÅ¡ki santykiai neįpareigoja teismo šį turtÄ natÅ«ra priskirti tik vienam iÅ¡ jų, o kitam paskirti piniginę kompensacijÄ . Teismas pažymėjo, kad Å¡alys iki Å¡iol statomame gyvenamajame name negyveno bei nėra pagrindo teigti, jog abi Å¡alys ateityje ten faktiÅ¡kai gyvens.

Teismas ieÅ¡kovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teises priteisė po ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statyboms sunaudotų medžiagų.Dėl ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,5200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad už ieÅ¡kovei dovanų gautÄ Å¾emės sklypÄ , jis ieÅ¡kovės broliui iÅ¡mokėjo 92000 Lt kompensacijÄ , kad 0,5200 ha žemės sklypas, ieÅ¡kovės įgytas 2004-03-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, byloje jokių duomenų apie ieÅ¡kovės tėvo valiÄ padovanoti žemės sklypÄ abiems sutuoktiniams ar, kad buvo sudarytas niekinis (tariamas) sandoris nėra, atsakovo nurodomos aplinkybės nėra akivaizdžios ir turi bÅ«ti įrodytos.

Todėl teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 92000 Lt kompensacijos priteisimo atmetė. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kad atsakovas santuokos metu prisidėjo santuokinėmis lėšomis prie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybe priklausančio turto, todėl turi teisę į kompensacijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad visomis statybomis iÅ¡ esmės rÅ«pinosi atsakovas, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kiek kainavo privažiavimo kelio įrengimas, namo statybvietės paaukÅ¡tinimas, nei atsakovas, nei ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų patvirtinančių Å¡ias jų patirtas iÅ¡laidas, tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos buvo patirtos, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju yra sprendžiamas iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas, teismas patikėjo atsakovo nurodoma iÅ¡laidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, sprendė, kad Å¡alys privažiavimo kelio įrengimui, namo statybvietės paaukÅ¡tinimui patyrė 8000 Lt, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovui priteisė pusę Å¡ios sumos kompensacijÄ - 4000 Lt už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ bei ieÅ¡kovės asmeninio turto pagerinimus.Dėl 50 akcijų (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad atsakovas santuokos metu savo individualiÄ Ä¯monę pertvarkė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, dėl to įmonė netapo sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Atsakovas individualiÄ Ä¯monę, kuri buvo jo asmeninė nuosavybė savo sprendimu pertvarkė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę, įneÅ¡damas 10 000 Lt įstatinį kapitalÄ iÅ¡ jo individualios įmonės, asmeninių lėšų. IeÅ¡kovė įrodymų, kad įstatiniam kapitalui bÅ«tų panaudotos sutuoktinių bendros lėšos nepateikė. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė versle nedalyvavo, juo nesidomėjo, įmonėje nedirbo, nepriiminėjo jokių sprendimų, į verslÄ neinvestavo ir pan., todėl pagrindo atsakovo įmonės akcijas laikyti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra.

Teismas pripažino, kad 50 akcijų (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuokÄ Ä¯monės akcijos nedalintinos. Atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 50 akcijų (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinės reikÅ¡mės Å¡ių akcijų vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nagrinėjamai bylai neturi.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., paskirstė Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nustatė, kad patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai sudaro 35 proc., atmesti reikalavimai – 65 proc., kad ieÅ¡kovė patyrė 10184 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisė 3564 Lt Å¡ių jos patirtų iÅ¡laidų. Taip pat nustatęs, kad patenkinti atsakovo reikalavimai sudaro 40 proc., atmesti reikalavimai – 60 proc., kad atsakovas patyrė 5454 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, teismas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 2181 Lt Å¡ių jo patirtų iÅ¡laidų. Kadangi Å¡alių reikalavimai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas abipusiai ir tenkinti iÅ¡ dalies, todėl vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaitė prieÅ¡prieÅ¡ines sumas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 1383 Lt patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (3564 Lt – 2181 Lt = 1383 Lt).Apskaičiuojant iÅ¡ Å¡alių valstybei priteistinÄ Å¾yminį mokestį, kurio mokėjimas Å¡alims buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi atidėto žyminio mokesčio dalis iÅ¡ esmės sudaro už pareikÅ¡tus jų turtinius reikalavimus, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės turtinių reikalavimų patenkinta 48 proc., atsakovo – 35 proc., todėl ieÅ¡kovei atidėto žyminio mokesčio dalis: iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 2860 Lt, o iÅ¡ atsakovo 2640 Lt; atsakovui atidėto žyminio mokesčio dalis: iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 5474 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovės 2947 Lt (iÅ¡ viso: iÅ¡ ieÅ¡kovės - 5807 Lt, iÅ¡ atsakovo - 8114 Lt).           Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 42,17 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios įvertinus tai, kad abiejų Å¡alių reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos skiriasi nežymiai, todėl teismas Å¡ias iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ Å¡alių lygiomis dalimi, t.y. iÅ¡ kiekvienos po 21,09 Lt III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovė D. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2014 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2571-924/2014 dalį, kuria santuoka nutraukta dėl ieÅ¡kovės D. M. kaltės; iÅ¡ jos priteista atsakovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pripažinta 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; iÅ¡ jos priteista atsakovui 5 500 Lt kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį ir 4 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi: 1) (duomenys neskelbtini) tarp ieÅ¡kovės, D. M. ir atsakovo A. M. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarytÄ santuokÄ akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) padalinti tarp Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ tokiu bÅ«du: pripažinti 50 akcijų (duomenys neskelbtini) akcijų bendrÄ jÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo nuosavybe, ir padalinti Å¡ias akcijas tokiu bÅ«du: 50 (duomenys neskelbtini) akcijų priteisti atsakovui A. M., priteisiant ieÅ¡kovės, D. M. naudai iÅ¡ A. M. 155 125 litų kompensacijÄ .

3) sumažinti priteistÄ 5500 litų iÅ¡ ieÅ¡kovės D. M. atsakovui A. M. kompensacijÄ už transporto priemonę iki 2750 litų.

4) atmesti priešieškinio reikalavimus visiškai.5) patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisiama šalims ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise ½ gyvenamojo namo lAlb, 96 procentų baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86 procentų baigtumo, ½ nuotekų valymo įrenginių kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),6) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:1.

Sprendimas iÅ¡ dalies yra visiÅ¡kai nepagristas, priimtas akivaizdžiai pažeidžiant Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principus, materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto teisinį režimÄ , bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimÄ , įrodymus ir įrodinėjimÄ , todėl teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir/ar pagrįstu. Teismo sprendimo analizė ir byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , kas nesiderina su teisingumo vykdymu, įvirtintu tiek LR Konstitucijoje, tiek LR CPK 6 str., kuris numato, kad teisingumÄ vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu.2.

Neteisinga, nepagrįsta ir prieÅ¡taraujanti surinktų įrodymų visumai teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės, jos neiÅ¡tikimybės. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės faktÄ gyvenant kartu su atsakovu. PrieÅ¡ingai tokiai teismo iÅ¡vadai, surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas. Teismas neteisingai, ir netgi tendencingai, siekiant padėti tik atsakovui, vertino įrodymus byloje.

Teismo sprendimo argumentai yra ne tik paremti samprotavimais, tačiau tai rodo akivaizdų teismo Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje. Santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo, A. M. kaltės, ir tÄ patvirtina eilė įrodymų byloje, kurių teismas arba nevertino, arba vertino netinkamai (Valstybinės teismo medicinos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados; 2013-03-26 Kauno apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas; ieÅ¡kovės ir atsakovo garso įrašų Å¡ifruotės, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai).

Aplinkybės, jog ieškovė po 2013-04-14, kuomet ieškovės santuoka su atsakovu jau buvo faktiškai iširusi, dėl ko ginčas byloje nekilo, pradėjo bendrauti su kitu žmogumi yra visiškai teisiškai nereikšmingos sprendžiant dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kadangi bendravimas prasidėjo jau po to, kai šalių santuoka jau faktiškai buvo iširusi.3. Teismas netinkamai vertino atsakovo pakviestų liudytojų parodymus. Teismas vertino tik dalį parodymų, nutylėdamas kitus reikšmingus faktus.

Teismas nepaminėjo aplinkybės, kad liudytojas A. Ž. patvirtino, kad jam žinoma apie atsakovo A. M. smurtavimÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę, jos sumuÅ¡imÄ . Tiek A. Ž., tiek R. R. yra atsakovo draugai, ir jiems aplinkybės žinomos iÅ¡ pačio atsakovo A. M.. Liudytojas A. Ž. vengė atsakyti į klausimus, kurie nepalankÅ«s atsakovui. Teismas sureikÅ¡mino atsakovui artimų draugų - liudytojų parodymus. Nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti jokių faktų ar aplinkybių, iÅ¡skyrus tai, kÄ jiems sakė atsakovas.

Teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus kitų civilinės bylos įrodymų kontekste, akivaizdžiai pažeidė LR CPK 176, 177, 178, ir 185 str. nuostatas, kadangi šioje civilinėje byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės neištikimybę iki faktinio santuokos iširimo 2013-04-14.

4. Byloje pateikti neaiÅ¡ku iÅ¡ kur ir kieno parengti susiraÅ¡inėjimai elektoriniu paÅ¡tu neiÅ¡tikimybės fakto negali nei patvirtinti, nei paneigti.5. Teismas visiÅ¡kai nevertino paties liudytojo G. J. paaiÅ¡kinimų duotų teismo proceso metu, kada liudytojas G. J. aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodė bei akcentavo, kad jokių intymių santykių man gyvenant santuokoje nebuvo.6. PrieÅ¡ieÅ¡kinio argumentai ir juose nurodoma santuokos iÅ¡irimo priežastis paneigia teismo konstatuotas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė buvo atsakovui neiÅ¡tikima, kadangi ieÅ¡kovės tariama neiÅ¡tikimybė pirminiame procesiniame dokumente buvo nurodoma kaip Å¡alutinė priežastis, kuriÄ Ä¯ bylÄ Ä¯sijungus advokatui, atsakovas iÅ¡plėtojo.7.

Teismas pasisakydamas, kad „Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vados nepatvirtina, jog jose nurodytus sužalojimus ieÅ¡kovei padarė bÅ«tent atsakovas, jose konstatuotos įvykio aplinkybės pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ , ieÅ¡kovei Å¡ių jos nurodytų aplinkybių nepagrindžiant objektyviais Ä®rodymais (pvz., net nebuvo kreiptasi į policijÄ )“ rodo tik teismo suinteresuotumÄ ir nekompetencijÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie kitų asmenų naudotÄ smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, o faktai apie sužalojimus buvo patvirtinti ir policijos medžiaga, nepilnamečio vaiko, atsakovo liudytojo ir netgi iÅ¡ dalies pripažinti pačio atsakovo.

Negali bÅ«ti pateisinama teismo pozicija, kai pagal teismo moralę, muÅ¡ti moterį, jÄ kolioti, žeminti, yra visiÅ¡kai normalu, pateisinama ir tai neturi jokios reikÅ¡mės santuokos nutraukimui.8. Apeliantė nesutinka su neturtinės žalos priteisimu atsakovui. Neturtinę žalÄ patyrė ieÅ¡kovė, o ne atsakovas. IeÅ¡kovė dėl iÅ¡irusios Å¡eimos pergyveno, lankėsi pas psichologus, psichiatrus, nemiegojo naktimis, atsirado nuotaikos svyravimai, buvo skirtas medikamentinis gydymas, kÄ patvirtina iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alių santuoka su atsakovu iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės ir byloje yra pakankamai įrodymų leidžiančių teismui spręsti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.9. Teismas padarė aiÅ¡kiÄ aritmetinę skaičiavimo klaidÄ , priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovės 5500 litų kompensacijÄ . Å i kompensacija turi bÅ«ti sumažinta iki 2750 litų. Susumavus abiejų transporto priemonių vertę bendra suma yra 7000+1500=8500 litų.

Kiekvienam iÅ¡ Å¡alių priklauso po ½ dalį t.y. 4250 litų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turėtų atsakovui sumokėti 2750 litu kompensacijÄ , o ne 5500 litus.10. Apeliantė nesutinka su aplinkybe, kad santuokoje sukurtÄ namų valdÄ , kuriai atlikti kadastriniai matavimai, tačiau dar turtas nėra priimtas naudotis LR Statybų įstatymų nustatyta tvarka, teismas laikė statybinėmis medžiagomis ir konstatavo, kad bÅ«tent medžiagos, ieÅ¡kovės ir atsakovo panaudotos Å¡iems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Apeliantės manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų sutikslinti rezoliucinę teismo sprendimo dali, pripažįstant Å¡alims nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes pateikta VÄ® Registrų centro pažyma patvirtina, kad gyvenamas namas jau yra įregistruotas VÄ® Registrų centre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas formuojamo daikto statusas. Å iuo atveju turėtų bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė į statinius.

Bendras Å¡io turto valdymas su atsakovu yra neįmanomas. Nors visas žemės sklypas priklauso tik ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise bei dalis namo, ieÅ¡kovė net negali patekti į gyvenamÄ jį namÄ ir juo naudotis. Todėl protingiausia bÅ«tų šį turtÄ priteisti ieÅ¡kovei, o iÅ¡ jos atsakovui priteisti kompensacijÄ .

11. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 4 000 Lt kompensacijÄ atsakovui neva už atliktus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimus. Jokių žemės sklypo pagerinimo darbų atsakovas neatliko. Sklypas, kuriame pastatytas gyvenamas namas nėra pagerintas ir nėra pateikta jokių duomenų apie Å¡iuos darbus. Tai yra akivaizdus teismo bandymas bet kokiu bÅ«du padėti atsakovui. IÅ¡ sprendimo taip ir neaiÅ¡ku, kokį ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės žemės sklypÄ atsakovas pagerino ir kokius kelius atsakovas nutiesė.

Visų pirma, jeigu bÅ«tų įrengtas kelias, tai kelias yra statinys ir jis turi bÅ«ti inventorizuotas, įvertintas ir tik tuomet dalintinas. Jeigu teismas laiko, kad šį pagerinimÄ sudaro kiti statiniai, tai pagal kadastro duomenis „kiti statiniai“ yra inventorizuoti ir jų vertė įskaičiuota į dalintinų statinių vertę bendroje 329 000 litų sumoje. Atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, jog žemės sklypas buvo pagerintas, nepateikė duomenų apie pagerinimų vertę ir t.t., todėl teismas priimdamas sprendimÄ pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 str.

Todėl Å¡i teismo sprendimo dalis naikintina ir prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas ir Å¡ioje dalyje.12. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo A. M. nuosavybe. Teismas darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nukrypo nuo LAT praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R.

A. v. A. A. Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V, bylos Nr. 3K-3- 464/2008). Po santuokos sudarymo Juridinių asmenų registre 2002-12-30 buvo įregistruota įmonė (duomenys neskelbtini), kurios įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš akcininko A.

M. įnaÅ¡o gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove, kas yra bendras Å¡alių turtas, buvo bendrai priimtas sprendimas individualiÄ Ä¯monę pertvarkyti į UAB. (duomenys neskelbtini) akcijos buvo įgytos santuokos metu 2002-12-30, todėl Å¡ios akcijos neginčytinai laikytinos santuokine nuosavybe. Å iÄ aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma; juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as su istorija patvirtina; 2002-12-04 sprendimas Nr.l; 2002-12-30 (duomenys neskelbtini) įstatai. Å iuo atveju teismas turėjo taikyti LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias akcijų įgijimÄ .

Santuokos metu įsigytam turtui - įmonės (duomenys neskelbtini) akcijoms galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovui, teigiančiam, kad Å¡is turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodyta prezumpcijÄ . Aplinkybė, kad atsakovas iki santuokos sudarymo buvo įregistravęs individualiÄ Ä¯monę ir buvo jos savininkas nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad įstatinis (duomenys neskelbtini) kapitalas santuokoje buvo apmokėtas iÅ¡ asmeninių atsakovo lėšų, kadangi tokių įrodymų teismui atsakovas nepateikė, tokiu bÅ«du nepaneigė ir aukščiau paminėtos prezumpcijos, o teismo argumentai, esÄ buvo įneÅ¡ta 10 000 Lt įstatinio kapitalo suma iÅ¡ atsakovo individualios įmonės asmeninių lėšų, prieÅ¡tarauja civilinės bylos medžiagai ir yra nepagrįsti.

Taip pat byloje nepateikta įrodymų, teikiančių pagrindÄ padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ jog Å¡iai bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos įmonės (duomenys neskelbtini) steigimo (įgijimo) metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo valia įmonę įgyti asmeninėn nuosavybėn (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl atsakovui neįrodžius, kad steigdamas uždarÄ jÄ akcinę bendrovę jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ jÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn, darytina iÅ¡vada, jog įmonė buvo ne atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).Atsakovas A.

M. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodė, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. Medicinos specialisto iÅ¡vados visiÅ¡kai neįrodė atsakovo kaltės nei dėl jose konstatuotų nežymių ieÅ¡kovės sveikatos sutrikdymų, nei, tuo labiau, atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo kaltė dėl minėtų apeliantės sužalojimų visiÅ¡kai neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas konstatavo, kad visi tie “sužalojimai” atsirado jau nuo tada, kai santuoka faktiškai buvo sugriuvusi būtent dėl ieškovės kaltės, t.y. nuo 2010 metų pradžios ir bet kokie galimi fiziniai kontaktai tarp šalių tegalėjo būti būtent sugriuvusių šeimyninių santykių pasekmė, o ne priežastis. Sūnus teisme taip pat nepatvirtino jokio iš atsakovo pusės ieškovės atžvilgiu įvykdyto vienkartinio ar juolab, daugkartinio fizinio ar psichologinio smurto. Normalu, kad tuo atveju, jeigu šalies paaiškinimai prieštaravo objektyviems įrodymams, tai tokiu atveju teismas juos vertino kritiškai.

Apeliantės teiginiai, ir jos procesinė pozicija, visiÅ¡kai neparemta įrodymais ir prieÅ¡taraujanti esantiems byloje įrodymams, tik dar kartÄ patvirtina jos absoliučiai neigiamÄ požiÅ«rį į atsakovÄ kaip žmogų ir kaip buvusį gyvenimo draugÄ , įdėjusį į Å¡eimÄ ne tik daug savo dvasinės ir emocinės energijos, bet ir materialinių resursų. Teismo sprendimas dalyje dėl apeliantės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo pagrįstas detalia ir visapusiÅ¡ka visų pateiktų įrodymų analize, vadovaujantis įstatymu ir jeigu ieÅ¡kovei nepriimtinos teismo padarytos iÅ¡vados, tai nereiÅ¡kia, kad jos tendencingos ir vienpusiÅ¡kos, niekas nekliudė ieÅ¡kovei teismo proceso metu realizuoti savo procesinių teisių.2.

Teismo proceso metu ieÅ¡kovė pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp apeliantės ir jos meilužio neginčijo jokiu aspektu, t.y. visiÅ¡kai sutiko su juose užfiksuotais faktais. Apeliantė teigia, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė suklastotus įrodymus, nors su apeliaciniu skundu nepateikia jokio tai patvirtinančio įrodymo.3. Nors apeliantė teigia, kad tariama neiÅ¡tikimybė pirminiame atsakovo procesiniame dokumente buvo nurodoma kaip Å¡alutinė priežastis, kuriÄ Ä¯ bylÄ Ä¯sijungus advokatui, atsakovas iÅ¡plėtojo, tačiau atsakovas pabrėžia, kad atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį jis paruošė derindamas savo teiginius su savo advokatu, tačiau visi teiginiai buvo iÅ¡dėstyti gana glaustai (pagal dokumento specifikÄ ), nes toje stadijoje vis dar atsakovas tikėjo, kad galima bylÄ baigti taikos sutartimi.

Tačiau kai ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atmetė taikos sutarties variantÄ , atsakovas nutarė teikti teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame visi reikalavimus pagrindžiantys argumentai ir motyvai iÅ¡dėstyti žymiai iÅ¡samiau ir plačiau, tačiau palyginus atsakovo atsiliepimo ir prieÅ¡ieÅ¡kinio turinius, juose nėra esminių prieÅ¡taravimų, to beje, apeliantė netvirtino ir teismo posėdžių metu.4. Apeliantės teiginiai, kad ji pati pergyvenusi dėl iÅ¡irusios Å¡eimos, taip pat lankiusis pas įvairaus profilio medicinos specialistus, prieÅ¡tarauja byloje esančiam medicininiam dokumentui 2014 m. iÅ¡raÅ¡ui iÅ¡ apeliantės sveikatos istorijos, kuriame neužfiksuoti jokie jos emocinės ar psichikos sveikatos sutrikimai, o tik endokrininės sistemos funkcijų sutrikimai ir neaiÅ¡ku, kaip tai galėtų sietis su santuokos problemomis.

5. Apeliantės teigimu tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisė sumokėti 5500Lt dydžio kompensacijÄ už jai atitekusiÄ didesnę turto dalį yra aiÅ¡ki aritmetinė klaida. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, dalindamas automobilį Honda Civik (7000Lt vėrės) ir žoliapjovį traktoriukÄ (1500Lt vertės), iÅ¡ tikrųjų neturėjo omenyje nieko kita kaip tik Å¡ių dviejų daiktų dalinimo principÄ , tokia klaida turėtų bÅ«ti iÅ¡taisyta.6. Netenkintinas apeliantės reikalavimas priteisti ieÅ¡kovei visÄ namų valdÄ , o atsakovui iÅ¡ jos priteisti atitinkamo dydžio piniginę kompensacijÄ , kadangi atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡o patenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir santuokinio turto dalijimÄ atlikti kitomis proporcijomis.

Be to, toks apeliantės reikalavimas yra netgi nesÄ Å¾iningas, nes ji siÅ«lo iÅ¡ jos atsakovui priteisti piniginę kompensacijÄ už statinius, kurie įvertinti 310 000Lt verte, bet kartu nenurodo nei kokio dydžio kompensacijÄ ji praÅ¡o priteisti, nei iÅ¡ kokių lėšų ji Å¡iÄ kompensacijÄ sumokėtų ir per kokį laiko tarpÄ tai padarytų.7. Teisingas teismo sprendimas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteisti 4000Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už namų valdos sklypo ruoÅ¡imo statybai ir jo pagerinimo darbus.

SklypÄ reikėjo paruoÅ¡ti statyboms ir pati apeliantė iÅ¡ dalies su tuo sutiko.

8. Apeliantės reikalavimas buvo ir yra nepagrįstas dėl 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų. Ä®monė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, vėliau tik reorganizuota į UAB, paliekant tÄ patį veiklos pobÅ«dį, nenaudojant jokių bendrų Å¡eimos lėšų, ieÅ¡kovei niekuo neprisidėjus ir nedalyvaujant įmonės veikloje. IeÅ¡kovės teiginys apie „mums priklausančias akcijas“, t.y. ir jai priklausančiÄ Â½Â akcijų, kaip jungtinio santuokinio turto dalį, yra nepagrįstas.

Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji kaip nors prisidėjo (lėšomis, darbu) prie įmonės reorganizavimo, ar tolimesnės įmonės veiklos ir tuo bent kiek pagerino jos veiklos rezultatus. Nepagrįstas apeliantės teiginys apie tai, kad Å¡alys bendrai priėmė sprendimÄ individualiÄ Ä¯monę pertvarkyti į UAB”, nes netgi tokio panaÅ¡aus pokalbio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nebuvo, o faktiÅ¡kas atsakovo verslo partneris nuo pat 1996 metų buvo R. R., kuris Å¡ias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu.

Jeigu apeliantė tikrai bÅ«tų dalyvavusi įmonės veikloje nuo pat jos reorganizavimo, jai neiÅ¡vengiamai bÅ«tų kilęs klausimas dėl tokio 1/2 dalies akcijų pardavimo. Tačiau ji to netgi nebandė ginčyti. BÅ«damas vienu iÅ¡ 2 faktinių įmonės savininku nuo 1996 metų, vėliau bendrai su partneriu nutarus reorganizuoti įmonę į UAB-Ä , atsakovas negalėjo norėti nieko kito, kaip to, kad dalis įmonės akcijų-50 procentų, taptų jo asmenine nuosavybe, kas ir buvo padaryta pardavus kitus 50 proc. akcijų verslo partneriui.Atsakovas A.

M. apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas iÅ¡ dalies neteisėtas ir nepagrįstas, praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2571-924/2014 toje dalyje, kuria teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Teismas nepagrįstai 5 kartus sumažino priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , nes tokia suma akivaizdžiai neatitinka nei atsakovui padarytos neturtinės žalos apimties, nei Å¡ios žalos pasekmių reikÅ¡mės atsakovo tolimesniam gyvenimui, o taip pat neigiamos įtakos ne tik atsakovo, bet ir Å¡alių sÅ«naus tolimesniam gyvenimui.

Toks teismo sprendimas Å¡ioje dalyje pažeidė teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl turėtų bÅ«ti pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-494/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-323/2013). Teismas turėjo adekvačiai ginti vienÄ iÅ¡ svarbiausių Å¡alių gyvenimo vertybių-Å¡eimos, kaip valstybės socialinės sandaros pagrindo- pagrindus: santuokinę iÅ¡tikimybę, abipusį lojalumÄ , abipusę paramÄ , supratimÄ ir t.t.

Nepagrįstai 5 kartus sumažindamas atsakovui priteistos neturtinės žalos dydį, teismas tuo pačiu sumenkino ir pačios Å¡eimos svarbÄ valstybės ir atskiro žmogaus gyvenime. Teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų reikÅ¡mės, spręsdamas šį atsakovo praÅ¡ymÄ jų visiÅ¡kai nevertino, t.y. sprendimas Å¡ioje dalyje yra iÅ¡ esmės nemotyvuotas, priimtas pažeidus CPK 185 str. įtvirtintus įrodymu vertinimo principus, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ nuoseklia praktika nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus.

Sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai ir tendencingai teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti reikalaujamos neturinės žalos dydžiui. Po 5000 Lt už trejus metus: 2010m., 2011m.,2012m. suma yra adekvati atsakovui padarytai neturtinei žalai, o taip pat nėra akivaizdžiai per didelė pagal atsakovės gaunamÄ uždarbį ir turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .2. Teismas atsisakė taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium (2010 m.) tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė kartu bute gyveno iki 2013-04-14, kai ji savo noru išėjo kitur.

FaktÄ , kad Å¡eima iÅ¡iro nuo 2010 metų pradžios, patvirtino ir pati ieÅ¡kovė savo atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį. NeaiÅ¡ku kokiu pagrindu teismas teigia, kad „šalys bandė iÅ¡saugoti santuokÄ â€œ, nes jokių bandymų nebuvo, o tuo labiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės. Jokio bendro Å«kio tvarkymo nebuvo. Nors atsakovas savo lėšomis buvo priverstas mokėti buto, nebaigto statyti namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, tačiau tai buvo bÅ«tina daryti, nes skolos vis tiek bÅ«tų augusios, bet tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kė bendro Å¡eimos Å«kio kaipo tokio tvarkymo.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kažkokių investicijų vykdymÄ Ä¯ namo statybÄ , atliktų bÅ«tent tuo laikotarpiu. IeÅ¡kovės naudojamo automobilio atsakovas neremontavo, o tik už jos pačios lėšas vienÄ kartÄ pristatė į autoservisÄ remontui, ir tai-ne kaip jai priklausantį automobilį, o kaip bendro turto dalį. Nesuvokiama teismo sprendimo frazė apie „tarpusavio iÅ¡laikymÄ â€œ, nes tuo laikotarpiu kiekvienas už savo lėšas rÅ«pinosi tik savimi ir apie jokį tarpusavio iÅ¡laikymÄ nebuvo nei kalbos-nebuvo ir tokio bÅ«tinumo, nes ieÅ¡kovė dirbo ir gaudavo nuolatines pajamas.

IÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui teikimas laikotarpiu (2010-2013m.) visiÅ¡kai neturi nieko bendro su teismo įžvelgtu „bendro Å¡eimyninio gyvenimo“ požymiu, nes tai yra atsakovo įstatyminė pareiga, kuri nesibaigia po Å¡eimos santykių pasibaigimo. Teismas atsisakė taikyti CK 3.67str.2d. nuostatÄ tendencingai ir neįsigilinęs į nustatytas faktines aplinkybes bei jas interpretuodamas ieÅ¡kovei naudinga linkme. Tuo bÅ«du teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinę teisės normas (CK 3.67 str.2d., 3.87 str. 2d., 3.109 str.) ir dėl to neteisingai padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ , o taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ priteisti kompensacijÄ už turto iÅ¡laikymÄ .3.

Teismas atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ieÅ¡kovei dovanotų 26000 Lt; 162 500 Lt dividendų; 40 procentų 131600 Lt vertės dalies namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių; 38928 Lt Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo ir turto tvarkymo, iÅ¡laikymo dalies; 7879 Lt kitokio pobÅ«džio atsakovo patirtų iÅ¡laidų, teismas pažeidė teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes neatsižvelgė į vienÄ iÅ¡ esminių aplinkybių- bÅ«tent tÄ , kad visos Å¡ios iÅ¡laidos buvo padarytos iÅ¡imtinai iÅ¡ atsakovo uždirbtų lėšų.

Tokiu sprendimu atsakovas buvo pastatytas į akivaizdžiai diskriminacinę padėtį ir ieÅ¡kovė teismo sprendimo pagrindu nepagrįstai praturtėjo atsakovo sÄ skaita.4. Teismo sprendimas lygiomis dalimis po ½ priteisti atsakovui ir ieÅ¡kovei namo, garažo, nuotekų valymo įrenginių statybai sunaudotų medžiagų neatitinka teisingumo kriterijaus be kitų nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad pats namas ir visi sklype esantys priklausiniai buvo pastatyti iÅ¡imtinai už atsakovo uždirbtas lėšas, todėl ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nepatirtų jokio nuostolio.

Nors teismas ir Å¡iuo atveju teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad namas ir kiti statiniai buvo pastatyti vien tik už jo lėšas, tačiau tai yra nepagrįstas ir tendencingas teiginys, nes visi įrodymai apie atsakovo gautas pajamas yra byloje, teismui tereikėjo juos tinkamai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, ko teismas nepadarė ir Å¡iuo atveju, pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus. Teismo tendencingumÄ patvirtina ir tas faktas, kad bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu atsakovo atstovui papraÅ¡ius teismo iÅ¡duoti leidimÄ gauti duomenis iÅ¡ bankų apie ieÅ¡kovės turimas sÄ skaitas, kurios patvirtintų jos teisėtas pajamas, teismas kažkodėl kategoriÅ¡kai, nors iÅ¡ esmės nemotyvuotai atsisakė šį praÅ¡ymÄ patenkinti, tuo pažeisdamas procesinio Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ( CPK 17 str.). 5. 0,52 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais savininke ieÅ¡kovė tapo 2004-03-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau faktiÅ¡kai už šį jai tėvo dovanotÄ sklypÄ atsakovas sumokėjo 92000Lt piniginę kompensacijÄ .

MinėtÄ jÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovės broliui įteikė be jokio įforminimo, nes tuo metu visiÅ¡kai pasitikėjo tiek ieÅ¡kove, tiek jos giminaičiais ir net nemanė, kad gali kilti tokia situacija, kaip dabartinė. Å iuo atveju taikytina CK 1.93 str. 6 d. 4 p. nurodyta sÄ lyga. Å iomis nuostatomis atsakovas rėmėsi teisme įrodinėdamas minėtos pinigų sumos realaus perdavimo faktÄ . Šį faktÄ patvirtino ne tik atsakovas savo paaiÅ¡kinimais, bet ir įrodė liudytojų parodymais (liudytojai M., R.).

Teismas ir Å¡iuo atveju apsiribojo standartine fraze, teigdamas, kad atsakovas neįrodė pinigų-92000Lt ieÅ¡kovės broliui perdavimo fakto, nors ir kitos byloje nustatytos aplinkybes patvirtina tai, kad minėtasis sklypas negalėjo bÅ«ti padovanotas ieÅ¡kovei be jokios kompensacijos. IeÅ¡kovės brolis G. Ž. pokalbio metu iÅ¡ esmės patvirtino pinigų gavimo faktÄ . Pokalbio įraÅ¡as pateiktas teismui, tačiau teismas pateiktų įrodymų neanalizavo, pažeisdamas CPK 185 str. principus. Teismas priteisdamas 4000 Lt kompensacijÄ už žemės sklypo paruoÅ¡imo darbus netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinę teisės normÄ ir Å¡ioje dalyje priėmė nepagrįstÄ ir prieÅ¡taringÄ sprendimÄ .

Teismas konstatavo sklypÄ esant asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe (to atsakovas neginčija), o iÅ¡ kitos pusės atsakovui priteisė tik pusę sklypo pagerinimo iÅ¡laidų sumos. Tuo bÅ«du teismas sudarė pagrindÄ ieÅ¡kovei praturėti atsakovo sÄ skaita.6. Viso santuokinio gyvenimo laikotarpiu iÅ¡laidas, susijusias su Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymu, o taip pat naujai pastatytos namų valdos tvarkymo iÅ¡laidas mokėjo tik atsakovas iÅ¡ savo uždirbtų lėšų, ieÅ¡kovė neprisidėjo jokiomis savo lėšomis.

Å ias patirtas iÅ¡laidas atsakovas įtraukė į dalintino santuokinio turto balansÄ (CK 3. 118 str.), nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų ta dalimi, kuria ji privalėjo prisidėti prie bendro turto iÅ¡laikymo. Tuo pagrindu atsakovas teismo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti ½ nurodytos sumos dalį -38928Lt. Teismas šį reikalavimÄ atmetė. Å i sprendimo dalis ieÅ¡kovei suteikė galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita, o tai iÅ¡ esmės pažeidė teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.7.

Teismo sprendimas atsisakyti priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai kitokio pobÅ«džio Å¡eimos iÅ¡laidas ir pinigines dovanas reiÅ¡kia, kad teismas neteisingai taikė CK 3.67 str. 2 d. teisės normÄ , nes sprendime Å¡iuo aspektu visiÅ¡kai nepasisakė, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas yra be motyvų.8. Apie tai, kad atsakovo, kaip sÄ Å¾iningo sutuoktinio teisės yra pažeistos, atsakovas sužinojo tada, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ( 2013 04 23), todėl mano, kad nei vienam iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti, ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimÄ , kadangi atsakovas praÅ¡ydamas priteisti neturinę žalÄ be savo paaiÅ¡kinimų pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus. nors apeliantas vaizdžiais žodžiais savo skunde nurodo, jog patyrė ir iki Å¡iol patiria didelį asmeninį sukrėtimÄ emocinį stresÄ dėl to kreipėsi į medikus, lankėsi pas psichologÄ , tačiau duomenų patvirtinančių tokias aplinkybes teismui nepateikė kaip ir nepateikė jokių įrodymų, jog dėl santuokos iÅ¡irimo apeliantui bÅ«tų atsiradusias kokios nors neigiamos pasekmės įvairiose jo gyvenimo srityse.

Todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir įrodymus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteisė ženkliai per didelę sumÄ neturtinės žalos atlyginimui, kuri prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams bei prasilenkia su teismine praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (LAT 2007- 05-02 nutartis c.b. S.B. v R.B.. Nr. 3K-3-177/2007; 2007-12-03 nutartis c.b. B.U. v J.U., Nr. 3K-3- 532/2007; 2007-10-23 nutartis c.b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; 2008-02-20 nutartis c.b.

R.b. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), kuriose teismai priteisė ne daugiau negu 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi teismas priteisė nepagrįstai neturtinę žalÄ , o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.2. Nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas atsisakė taikyti CK 3.67 str. 2 d. nuostatÄ tendencingai ir neįsigilinęs į nustatytas raktines aplinkybes bei jas interpretuodamas ieÅ¡kovei naudinga linkme, tuo bÅ«du teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas (CK 3.67 str. 2 d., 3.87 str. 2 d., 3.109 str.), ir dėl to neteisingai padalino santuokos metu įgytÄ turtÄ o taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ priteisti kompensacijÄ už turto iÅ¡laikymÄ .

Apelianto argumentai, jog mÅ«sų santuoka iÅ¡iro dar 2010 sausio mėnesį yra visiÅ¡kai nepagrįsti, tokie argumentai prieÅ¡tarauja ir byloje surinktiems duomenims. Apeliantas jokiais leistinais įrodymais neįrodė, jog Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro 2010 metų sausio mėnesį, kadangi iÅ¡ tiesu santuoka iÅ¡iro 2013 m. balandžio 14 d., kuomet ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kÄ teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Iki 2013 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovė su apeliantu gyveno kartu ir santuokoje, kartu atostogavo, vedė bendrÄ Å«kį. Å ias aplinkybes patvirtina 223-osios bendrijos DNSB pažyma, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, specialistų iÅ¡vados bei teisėsaugos institucijų nutarimai. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad tik dėl ieÅ¡kovei vienai težinomu priežasčių 2013m. balandžio 14d, ji savo noru iÅ¡sikėlė iÅ¡ atsakovo priklausančio buto, kuriame visÄ laikÄ gyveno, kartu pasiimdama ir sÅ«nų.

Tik vėliau prieÅ¡ieÅ¡kinyje jau atsakovas pakeitė pozicijÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovė su atsakovu negyveno nuo 2010 m.

3. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir apeliaciniu skundu nepagrįstai reikalauja nustatyti, jog 40 procentų - 131 600 Lt vertės dalis gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi jis leistinais įrodymais nepaneigė ir nenuginčijo santuokinio turto prezumpcijos. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad namo statybai buvo panaudoti dividendai, gauti iÅ¡ bendrovės, dėl kurias akcijų kyla ginčas Å¡ioje byloje, tik patvirtina faktÄ , kad tokie dividendai yra laikytini bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Apeliantas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, suteikiančių pagrindÄ daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ jog 40% dalis namų valdos ir/ar įmonės (duomenys neskelbtini) akcijos bÅ«tų buvę įgytos iÅ¡ apelianto asmeninių lėšų. Taip pat apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų ir ar duomenų, jog jis bent kokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad dalis santuokoje įgyto turto jam priklausytų asmenine nuosavybės teise, o dalis turto bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl apeliantas jokiais įrodymais ir duomenimis neįrodė, kad santuokoje įgytas turtas jam priklauso asmenine nuosavybės teise, dėl ko apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.4.

Pagal įstatymÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ apeliantui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ bei aplinkybę, kad jis ieÅ¡kovės broliui už ieÅ¡kovei tėvo padovanotÄ sklypÄ sumokėjo 92 000 Lt, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantas Å¡iai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, dėl ko akivaizdu, kad skunde paminėti argumentai yra nepagrįsti. Tuo atveju, jeigu apeliantui bÅ«tų žinomos aplinkybės, kad dovanojimo sandoriu buvo iÅ¡ tiesų pridengtas pirkimo - pardavimo sandoris, apeliantas bÅ«damas apdairus ir sÄ Å¾iningas asmuo, neva sumokėjęs Å¡io sandorio pagrindu 92 000 Lt sumÄ turi pareigÄ ginti savo teises teisme, ginčijant dovanojimo sandorį, tačiau tokių aplinkybių apeliantas Å¡ioje byloje neįrodinėjo, jokių duomenų apie sumokėtas lėšas už žemės sklypÄ ieÅ¡kovės broliui, apart savo teiginių, nepateikė, dėl ko skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s, formalÅ«s ir atmestini.5.

PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti jo naudai 38 928 Lt mokesčių yra ne tik kad nepagrįstas, nesÄ Å¾iningas ir neįrodytas, tačiau tai yra ne kas kita kaip piktnaudžiavimas procesu, kuomet vienas sutuoktinis siekia pasipelnyti kito sutuoktinio sÄ skaita, nes visi mokesčiai iki faktinio santuokos iÅ¡irimo 2013-04-14 d. buvo mokami iÅ¡ ieÅ¡kovės su apeliantu bendrų lėšų, nepaisant to, kuris Å¡ias lėšas uždirbo, o gaunamas darbo užmokestis taip pat laikytinas santuokiniu turtu. Mokesčiai, kuriuos apeliantas mokėjo už minėtÄ butÄ 2013-2014 m., kuriame tik jis vienas ir gyveno nuo 2013-04-14 dienos, buvo ir yra tik jam vienam privalomi mokėti, kadangi Å¡iame bute nuo minėtos datos ieÅ¡kovė negyveno ir teikiamomis komunalinių paslaugų operatorių paslaugomis nesinaudojo.6.

Logikai prieštarauja apelianto reikalavimai priteisti 2004-2006 metais patirtas 7 879 Lt šeimos išlaidas, kadangi šios išlaidos buvo padengtos taip pat iš bendrų šeimos lėšų. Stebina ir apelianto reikalavimas priteisti jo naudai 26 000 Lt neva apelianto ieškovei padovanotas sumas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007, gyvenant su apeliantu santuokoje. Tačiau jokių dovanų ieškovė iš atsakovo negavo. Atsakovo pervesti pinigai buvo panaudoti namo projekto rengimui. Jokių dovanojimo sutarčių nebuvo, todėl nėra pagrindo nei sutarčių naikinti, nei priteisti prašomas sumas atsakovo naudai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.           Apeliantė (ieÅ¡kovė) skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jos ieÅ¡kinio reikalavimai dėl santuokos iÅ¡irimo pripažįstant atsakovo kaltę, o ne ieÅ¡kovės, dėl iÅ¡ jos priteistos atsakovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pripažinta 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; iÅ¡ jos priteista atsakovui 5 500 Lt kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį ir 4 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ , įrodinėjimo bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų bei materialinių teisės normų pažeidimų.

Apeliantas (atsakovas) skundžia sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo iki 3000 Lt, dėl CK 3.67str.2d. nuostatų sutuoktinių turtinėms teisėms netaikymo nuo 2010 m., dėl santuokinio turto padalijimo (dėl ieÅ¡kovei 2004-2007 metais dovanotų 26000 Lt, dėl 92 000 Lt piniginės kompensacijos, sumokėtos už 0.52 ha žemės sklypÄ , 162 500 Lt dividendų panaudojimo ir 40 procentų 131600 Lt vertės dalies namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių pripažinimo jo asmenine nuosavybe; 38928 Lt Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo ir turto tvarkymo, iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dalies kompensavimo; 7879 Lt kitokio pobÅ«džio atsakovo patirtų iÅ¡laidų), įrodinėjimo bei įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių civilinio proceso normų bei materialinių teisės normų pažeidimo.            Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo           Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.           Apeliantė (ieÅ¡kovė) nesutinka su teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės santuokinės neiÅ¡tikimybės bei ligÅ¡ioliniai artimi santykiai su kitu vyru.

Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo psichologinio ir fizinio smurto. Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, nurodydamas, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, kad santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės neištikimybės.Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis jÄ paneigia, įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.Teismas gali patikėti tik tokiais aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieÅ¡taraujančius vėlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimų įrodomÄ jÄ vertę ir juos įvertinti visapusiÅ¡kai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).        Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo argumentais, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ nenaudojo psichologinio ir fizinio smurto ir rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovo ir jo draugų A.

Ž., R. R. paaiÅ¡kinimais, kuriems aplinkybės žinomos iÅ¡ atsakovo.Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismo posėdyje iÅ¡klausiusi abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimų, sprendžia, jog Å¡alių santuokos iÅ¡irimÄ nulėmė ne vien tik netinkami ieÅ¡kovės veiksmai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo vien tik jos kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (pagal atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ).IÅ¡ byloje esančių Valstybinės teismo medicinos prie LR TM Kauno skyriaus specialistų iÅ¡vadų (2010-04-16, 2012-06-13, 2013-03-13, 1 t.b.l. 14-18), 2013-03-26 Kauno apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo turinio matyti, kad ieÅ¡kovei padaryti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ieÅ¡kovės nurodytu laiku: 2010-04-14, 2012-06-10, 2013-03-11 ir jos nurodytomis aplinkybėmis.

Iš pirmosios instancijos teismo 2014-11-03 posėdžio garso įrašų matyti, kad liudytojas R. R. jokių konkrečių aplinkybių dėl ieškovės sužalojimų, jai padarytų 2010-04-14, 2012-06-10, 2013-03-11, nepaaiškino, atsakovas nenurodė jokių kitokių aplinkybių, kad ieškovę galėjo sužaloti kiti asmenys ar susižaloti pati. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo smurtavimo jos atžvilgiu (CPK 178 str.). Byloje atsakovo pateiktų ieškovės D.

M. el. laiÅ¡kų 2009-08-06 ir 2010-03-10 turinys, antstolio M. P. 2013-11-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie el. susiraÅ¡inėjimÄ (2 t. b. l. 157-168) leidžia daryti prielaidÄ tuo metu buvus artimiems ieÅ¡kovės ir liudytojo G. J. santykiams, apie kuriuos atsakovas sužinojo 2010 m., tačiau vėlesnių tai patvirtinančių duomenų iki ieÅ¡kovės išėjimo iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto 2013-04-14 nėra. Nors atsakovas teigia, kad Å¡alys kartu negyveno ir nepalaikė santuokinių ryÅ¡ių nuo 2010 m. pradžios, tuo pačiu teigia, kad jis siekė iÅ¡saugoti santuokÄ iki pat ieÅ¡kovės išėjimo 2013-04-14 iÅ¡ Å¡eimos namų ((duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Å¡alys apie 1 metus iki ieÅ¡kinio padavimo negyveno santuokinio gyvenimo, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo telefoninių garso įrašų Å¡ifruočių turinio, Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad atsakovas po kelias paras iÅ¡ eilės negrįždavo namo, apie tai nepranešęs sutuoktinei, nepasitikėjo sutuoktine, naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ , Å¡alys dažnai konfliktuodavo, nesutarė dėl vaiko auklėjimo, turto ir kt. klausimais. Tiek atsakovo pateikti duomenys apie jo apsilankymus pas psichologÄ 2011-2013 m., tiek ieÅ¡kovės pateikta pažyma apie jai 2012 m. teiktÄ psichologinę pagalbÄ Â Kauno apskrities moterų krizių centre (2 t. b. l. 108-113, 4 t. b. l.

71) patvirtina aplinkybę, kad Å¡alys tarpusavio nesutarimus siekė iÅ¡spręsti specialistų pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog santuokos iÅ¡irimÄ iki Å¡alių pradėjimo gyventi skyrium lėmė ne tik ieÅ¡kovės, bet ir atsakovo nelojalus elgesys sutuoktinės atžvilgiu, nedėjus pakankamų ir teisingų pastangų dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu, o prieÅ¡ingai – elgusis taip, kad galiausiai Å¡alių santuoka iÅ¡iro.Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs vien tik ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į įrodymų visetÄ , atsakovo pateiktas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės vertino atskirai nuo kitų įrodymų, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovės kaltės. Net ir konstatavimas, jog ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima atsakovui, Å¡i aplinkybė, kolegijos nuomone, nepaneigia paties fakto, jog santuoka iÅ¡iro visai dėl kitų priežasčių – Å¡alių charakterių skirtumų, nesusikalbėjimo tarpusavyje ir nepakankamos tolerancijos bei lojalumo vienas kitam, suprieÅ¡inant savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ ir į vienas kito pareigas, abiejų Å¡alių nesugebėjimo sukurti darnius Å¡eimos santykius, tam įdedant maksimaliai pastangų.

Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.          Kadangi, kolegijos nuomone, dėl santuokos iÅ¡irimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), o neturtinė žala – nepriteistina, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Dėl santuokinio turto padalijimo.          Apeliantė sutinka, kad apylinkės teismas jai priteisė transporto priemonę Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 Lt vertės, o atsakovui - traktoriukÄ Å¾olei pjauti 1500 Lt vertės. Tačiau nurodo, kad atsakovui iÅ¡ jos turėjo bÅ«ti priteista 2750 Lt, o ne 5500 Lt kompensacija už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį.

Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas padarė aiÅ¡kiÄ aritmetinę klaidÄ . Susumavus abiejų transporto priemonių vertę bendra suma yra 7000+1500=8500 litų. Kiekvienam iÅ¡ Å¡alių priklauso po ½ dalį t.y. 4250 litų. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turėtų atsakovui sumokėti 2750 litu kompensacijÄ , o ne 5500 litus. Å i sprendimo dalis keistina, kompensacija sumažintina iki 796, 45 Eur (2750 Lt).Apeliantė nesutinka su aplinkybe, kad santuokoje sukurtÄ namų valdÄ , kuriai atlikti kadastriniai matavimai, tačiau dar turtas nėra priimtas naudotis LR Statybų įstatymų nustatyta tvarka, teismas laikė statybinėmis medžiagomis ir konstatavo, kad bÅ«tent medžiagos, ieÅ¡kovės ir atsakovo panaudotos Å¡iems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

    Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu Å¡alys pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo baigtumas 96 proc. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 18 p. daiktas laikomas įregistruotu, kai jo duomenys įraÅ¡omi į Registro duomenų bazę ir jam suteikiamas unikalus numeris (identifikavimo kodas). IÅ¡Â Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad gyvenamasis namas kaip daiktas nekilnojamojo turto turi formuojamo daikto statusÄ , jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau registre nėra įraÅ¡yti nekilnojamÄ jį daiktÄ apibÅ«dinantys kadastro duomenys: pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, plotas, tÅ«ris, kiti geometriniai parametrai, vertės, duomenų nustatymo data ir kiti duomenys, nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje (Nuostatų 14.2.3 p.).

Kiti statiniai kaip daiktai taip pat nesuformuoti ir neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei iÅ¡vada dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, neįregistruotų nekilnojamojo turto registre kaip statybinių medžiagų padalijimo.Apeliantės argumentai dėl minėto gyvenamojo namo ir kitų statinių padalijimo natÅ«ra nepriimtinumo ir jos siÅ«lomos iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijos grindžiami Å¡alių konfliktiÅ¡kais santykiais, kad statiniai pastatyti apeliantei padovanotame ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0, 5200 ha žemės sklype. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir kvalifikuoti kaip statybinės medžiagos yra Å¡ie nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas, garažas, nuotekų valymo įrenginiai.

Pagal UAB „ Laudomus“  atliktÄ Â Nekilnojamojo turto vertinimÄ 2013 -07-16 gyvenamojo namo, garažo, nuotekų valymo įrenginių rinkos vertė - 329 000 Lt (95 285 Eur), o ½ dalis statinių – 47 642, 50 Eur vertės. Statiniai pastatyti 0, 5200 ha žemės sklype, kuris įgytas ieÅ¡kovės 2004-03-29 dovanojimo sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , užtikrinant nepriimtinumo kriterijaus laikymÄ si, yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar pagal savo paskirtį ginčo turtÄ dalyti bÅ«tų nepriimtina atsižvelgiant į, inter alia, buvusių sutuoktinių interesų apsaugÄ .

Byloje ieškovė, reikalavusi, kad jai būtų priteistas UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje nurodytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas, leistinomis priemonėmis neįrodė, kad šio turto objektų, dėl kurių kilo ginčas, techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti dalimis (negalimumo reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ginčo turtas-gyvenamasis namas 233, 29 kv. m. ploto , 77 kv. m. garažas ir kt. (kaip statybinės medžiagos) po santuokos nutraukimo turėtų atitekti tik ieškovei, kai turtas yra dalus, be to, šalys pripažino, kad išmokėti kompensacijų vienas kitam neturi galimybės, todėl netoleruotina situacija, kad turtas natūra atitektų vienam, kitam –piniginė kompensacija, kurios sumokėjimo galimybės ribotos.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl prioritetinio turto padalijimo natūra principo taikymo, nes turto padalijimas natūra iš esmės nepažeidžia ginčo šalių interesų proporcingumo principo įgyvendinimo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 4 000 Lt kompensacijÄ atsakovui už atliktus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, teigdama, kad jokių žemės sklypo pagerinimo darbų atsakovas neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, nors atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie jo turėtas 8000 Lt faktines iÅ¡laidas dėl privažiavimo kelio įrengimo, namo statybvietės paaukÅ¡tinimo, tačiau pati ieÅ¡kovė pripažino, kad buvo vežamos žemės sklypo paaukÅ¡tinimui, neteigia, kad atsakovo nurodytos iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei iÅ¡vada, jog atsakovui kompensuotina 4000 Lt (1158, 48 Eur) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ bei ieÅ¡kovės asmeninio turto pagerinimÄ .

Ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.            Dėl 50 akcijų (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe.Apeliantė teigia, kad teismas pripažinęs 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo A. M. nuosavybe, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo individuali įmonė – A.

M. firma (duomenys neskelbtini) įsteigta iki Å¡alių santuokos (2002-11-22) ir veikė nuo 1996-03-04 iki 2002-12-30, o 2002-12-30 buvo reorganizuota į (duomenys neskelbtini), paliekant tÄ patį veiklos pobÅ«dį, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijos, iÅ¡ kurių 50 proc. atsakovas 2003-05-05 pardavė trečiajam asmeniui, buvo įgytos iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų, kad ieÅ¡kovė dalyvavo bendrovės veikloje. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Todėl turtas, kurį valdė atsakovas kaip IÄ® savininkas, o vėliau jo paties sprendimu IÄ® reorganizavus į UAB, tapo 100 proc. akcininku, įgijo nuosavybės teises į juridinio asmens turtÄ , nes tokia pakeista forma buvo tęsiama atsakovo įmonės veikla, o ne įsteigta nauja įmonė po santuokos sudarymo (CK 2. 45 str., 2.104 str. 1 d.). Apeliantė neginčija aplinkybės, kad atsakovas nuo pat UAB įsteigimo vienas vertėsi Å¡iuo verslu, 100 proc. akcijos įgytos jo vardu, todėl spręstina, kad atsakovo valia įgyti šį turtÄ jo asmeninėn nuosavybėn buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių bei materialinės teisės normų dėl šio reikalavimo nepažeidė. Todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl atsakovo apeliacinio skundo          Kolegijai pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, apelianto argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo nebeaktualūs, nes CK 3.70 str. 2 d. nuostata dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytina tik esant vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos nutraukimo.

Dėl tos pačios priežasties pagal CK 3.67 str. 2 d. nuostatas negali bÅ«ti tenkinamas atsakovo praÅ¡ymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė pasekmes nuo apelianto nurodytos datos 2010 m. Be to byloje nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai faktiÅ¡kai nutrÅ«ko nuo 2010 m., o ne nuo teismo sprendime nurodytos datos (2013-04-14). Dėl kompensacijos už Å¡eimos turto iÅ¡laikymÄ , asmeninių investicijų į Å¡eimos turtÄ ir ieÅ¡kovei dovanotų lėšų.

Pirmos instancijos teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 38928 Lt kompensacijos priteisimo už ieÅ¡kovei tenkančios dalies Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymÄ ir turto tvarkymÄ , dėl pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe 162500 Lt dividendų, jo gautų už 2010, 2011, 2012 m., bei atitinkamai dėl jo asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių statyboms, taip pat dėl 26000 Lt piniginių lėšų (atsakovo teigimu, dovanotų ieÅ¡kovei) priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str., 185 str.).

Teismas pagal byloje esančius duomenis darė iÅ¡vadÄ , kad ir visos Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos iÅ¡ bendrų santuokinių lėšų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ieÅ¡kovei dovanotų 26000 Lt; 162 500 Lt dividendų; 40 procentų 131600 Lt vertės dalies namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių; 38928 Lt Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo ir turto tvarkymo, iÅ¡laikymo dalies; 7879 Lt kitokio pobÅ«džio atsakovo patirtų iÅ¡laidų, pažeidė teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes neatsižvelgė į vienÄ iÅ¡ esminių aplinkybių- bÅ«tent tÄ , kad visos Å¡ios iÅ¡laidos buvo padarytos iÅ¡imtinai iÅ¡ atsakovo uždirbtų lėšų.

Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kad ir gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, įmonės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1-4 p.), taip pat iÅ¡ kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).           Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 p. asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn.           Apelianto teiginiai, kad santuokos metu jo gautos pajamos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) veiklos, dividendai yra jo asmeninės lėšos yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja paminėtoms CK normoms.

Aplinkybė, kad apeliantas gavo daugiau pajamų iÅ¡ savo verslo nei ieÅ¡kovė darbinių pajamų, nepaneigia CK 3. 88 str. 2 d. įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, Atsakovas, turėdamas pareigÄ Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jos nepaneigė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , perkėlęs jÄ atsakovui. Vien tai, kad apeliantas uždirbo pajamų daugiau nei ieÅ¡kovė, nesant kitų objektyvių įrodymų apie jo sunkiÄ turtinę padėtį, sveikatos pablogėjimÄ ar kitas svarbias aplinkybes, neteikia pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3. 123 str.).           Apelianto į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (bylos priedai - 22 aplankalai) , juose esantys įvairÅ«s prekių pirkimo čekiai 2010-2013 m., IÄ® (duomenys neskelbtini) 1996-2002 m. pajamų deklaracijos, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už 2007-2013 m. apmokėjimui už įvairias statybines medžiagas, apelianto vardu sumokėti mokesčiai už keliones, laikraščių prenumeratÄ , komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už apsaugos paslaugas ir kt. mokesčiai už 2003-2012 m., 2013 m. atlikti gyvenant Å¡alims santuokoje iÅ¡ bendrų santuokinių pajamų, susiję su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu, Å¡eimos poreikių tenkinimu ir Å¡eimos interesais, todėl ieÅ¡kovei nekyla pareiga kompensuoti ½ dalies apelianto reikalaujamų priteisti iÅ¡laidų (CK 3. 109 str.).

Byloje nėra pateikta jokios dovanojimo sutarties, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių  26000 Lt dovanojimo ieÅ¡kovei faktÄ .           Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei iÅ¡vadai dėl įrodymų nepakankamumo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ieÅ¡kovei dovanotų 26000 Lt; 162 500 Lt dividendų; didesnės dalies nei ½ dalis (40 procentų - 131600 Lt vertės) - namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių priteisimo atsakovui; 38928 Lt Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡laikymo ir turto tvarkymo, iÅ¡laikymo dalies; 7879 Lt kitokio pobÅ«džio atsakovo patirtų iÅ¡laidų kompensavimo, patenkinimui (CPK 185 str.).

             Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė 0,52 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame Å¡alių santuokos metu buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai, savininke tapo 2004-03-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.              Atsakovas aplinkybę, kad už šį ieÅ¡kovei jos tėvo dovanotÄ sklypÄ atsakovas sumokėjo 92000 Lt piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovės broliui, įrodinėjo savo paties paaiÅ¡kinimu bei liudytojo R.

R. 2014 11 03 teismo posėdyje duotais parodymais, tačiau jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie minėtos pinigų sumos sumokėjimÄ ieÅ¡kovės broliui nepateikė.             Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo taikyti CK 1.93 str. 6 d. 4 p. nurodytÄ sÄ lygÄ ir remtis liudytojo parodymais. Tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus laiko nepakankamais ir nepaneigiančiais teismo iÅ¡vados, jog 0,52 ha žemės sklypas yra atsakovei padovanotas ir yra jos asmeninė nuosavybė.

Kolegijos nuomone, atsakovas neįrodė, jog žemės sklypas įgytas už apelianto asmenines lėšas. Pažymėtina, jog vien asmeninių pinigų turėjimo faktas nepatvirtina, kad asmuo tas lėšas panaudojo to turto įgijimui. LAT 2011-01-25 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-2/2011, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „asmeninių lėšų turėjimas ir (arba) sakymas kitiems asmenims apie tokių lėšų turėjimÄ savaime nereiÅ¡kia, kad turtas įgytas bÅ«tent už asmenines vieno iÅ¡ sutuoktinių lėšas, taip pat nereiÅ¡kia jų panaudojimo konkrečiam tikslui fakto.

Tai, kad liudytojas R. R. 2014-11-03 teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad girdėjo atsakovo ir ieÅ¡kovės brolio pokalbį apie paskolintus 92 000 Lt, vėliau liudytojas parodė, kad suklydęs, patikslino, jog girdėjo pokalbį dėl atsiskaitymo už žemę, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su 92 000 Lt sumokėjimu (pinigų perdavimu ieÅ¡kovės broliui) nenurodė. Apelianto nurodytas ieÅ¡kovės brolis G. Ž. byloje neapklaustas, atsakovas jo neprašė apklausti, todėl apelianto teiginiai, nesant raÅ¡ytinių įrodymų apie pinigų perdavimo faktÄ ir jų paskirtį, nepakankami konstatuoti pinigų perdavimo fakto egzistavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra aplinkybių, leidžiančių ex officio teismui pripažinti 2004-03-29 dovanojimo sutartį niekine, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Å¡io sandorio pripažinimo negaliojančiu CK numatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nenurodė jokių aplinkybių, ir byloje net neįrodinėjo visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti: kuo pasireiÅ¡kė atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, nuostoliai (CK 6.246 str.- 6.249 str.).

Vien tai, kad apelianto teigimu, jis už ieÅ¡kovei jos tėvo padovanotÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo jos broliui kompensacijÄ , nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti pinigus (atlyginti žalÄ ). Kolegijos nuomone, reikalavimas dėl 92 000 Lt žalos atlyginimo pagrįstai atmestas, jo neįrodžius (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas byloje buvo atstovaujamas advokato, todėl su atstovo pagalba pats sprendė kokį savo civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ (CK 1. 138 str.) pasirinkti, kokius reikalavimus reikÅ¡ti, kokius įrodymus teikti ar neteikti (CPK 42 str.).          Kolegijos nuomone, atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, jog teismas, turėjęs iÅ¡ankstinį nusistatymÄ Â prieÅ¡ atsakovÄ , pažeidė teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ .

Vien tai, kad teismas pagrįstai netenkino dalies atsakovo reikalavimų, sprendime neaptarė visų jo argumentų ar raÅ¡ytinių įrodymų, nėra pagrindas teismÄ pripažinti buvus Å¡aliÅ¡kÄ .          Kiti apeliacinio skundo argumentai neaptariami, nes jie ginčo iÅ¡sprendimui esminės reikÅ¡mė neturi.          Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio atmestų reikalavimų nėra įstatymo pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).          Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas         Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: dėl neturtinio reikalavimo (santuokos nutraukimo pagrindo) ir dėl turtinio reikalavimo – priteistos 5500 Lt piniginės kompensacijos sumažinimo iki 2750 Lt (796, 45 Eur). Patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

Už apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 402 Lt žyminį mokestį, nuo kitos dalies - 4041 Lt sumokėjimo 2014-12-23 nutartimi atleista (4 t. b. l. 14, 26). Kitų duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina ½ dalis jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimÄ - 20, 70 Eur (tai atitinka 71, 50 Lt) ( 143 Lt :

2) ir 23, 90 Eur (tai atitinka 82, 50 Lt) žyminio mokesčio už turtinį reikalavimÄ , apskaičiuotÄ pagal CPK 80 str. 1 d.1 p., iÅ¡ viso – 44, 60 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Atitinkamai Å¡ia suma taip pat padidintinos pirmos instancijos teismo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nuo 1383 Lt (400, 54 Eur) iki 445, 14 Eur.          Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - už apeliacinį skundÄ sumokėtas 9824 Lt žyminis mokestis, kurio dalis grÄ Å¾inta teismo nutartimi (4 t. b. l. 22, 36, 37).

Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ bei mokėjimo kvitÄ apie jo turėtas 868, 86 Eur (3000 Lt) advokato pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (4 t. b. l. 24-25).   Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ , kuris netenkintas, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuris 50 proc. netenkintas. Nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje dalyvavo tas pats advokatas, kuris parengė procesinius dokumentus, apeliantas praÅ¡yme nurodė, kad turėjo 2500 Lt iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ ir 500 Lt už konsultacijas, nenurodė iÅ¡laidų dydžio už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ , ieÅ¡kovė taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ , tačiau nepateikė iÅ¡laidas pagrindžiančių duomenų.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti kitaip atsakovo nurodytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nei jis nurodė savo 2014-12-19 praÅ¡yme (4 t. b. l. 25), advokatas CPK 98 str. 1 d. nustatyto iÅ¡laidų paskaičiavimo nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 str. 4 d. nuostatomis, atsakovo turėtų 3000 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų proporcingai nepaskirto ir iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisia.   LR CPK 92 str. numatyta, kad iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad Jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisiamos 7, 62 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :          ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimÄ pakeisti.

D. M. ir A. M. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės D. M. atsakovui A. M. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.         IÅ¡ ieÅ¡kovės D. M. priteistÄ 1592,91 Eur (5500 litų) kompensacijÄ už transporto priemonę atsakovui A. M. sumažinti iki 796, 45 Eur (2750 litų).          IÅ¡ A.

M. priteistas 1383 Lt (400, 54 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas D. M. padidinti iki 445, 14 Eur.          KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .         IÅ¡ A. M. priteisti 44, 60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme D. M..          IÅ¡ A. M. priteisti valstybei 7, 62 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teisėjai                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                                                                                                                                               Aušra Baubienė Egidijus Tamašauskas