b58cb1fd-796c-4e99-8dad-61d52a90bedb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                 Administracinė byla Nr. I-1414-189/2015                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-05428-2013-8                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Mefodijos Povilaitienės,             rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R.

P. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos), n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas:              1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-10-01 sprendimÄ Nr. 1D-8728(11);

             3) Solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos nesumokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31;             3) Ä®pareigoti atsakovus ir toliau mokėti paskirtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .             Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. nuostatų taikymo, priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31.             Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 21–23) argumentais nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu.             Proceso Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais dokumentais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Ministerijos 2006-10-31 sprendimu Nr. 11SP-2876 nuo 2006-09-29 iki neterminuotai buvo paskirta 572,58 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ (b. l. 15).PareiÅ¡kėjas dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies su 2013-09-24 praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ (b. l. 16).Ministerija atsakydama į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ 2013-10-01 sprendimu Nr. 1D-8728(11) nurodė pensijos mažinimo teisinį pagrindÄ , dalyje dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. pagrindu (b. l. 51–52).

Nesutikdamas su gautu atsakymu pareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ . Ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pareiÅ¡kėjui priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31. IÅ¡ byloje pateiktos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013-09-30 Pažymos Nr. 11PP(P)-5758 (b. l.

19) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-08-31.             Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 suformavo iÅ¡vadÄ , jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , o termino skaičiavimo pradžia siejama su pirmos sumažintos pensijos iÅ¡mokėjimu.

Nagrinėjamu atveju pirmoji sumažinta valstybinė pensija taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėta vasario mėn. (už sausio mėn.), pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas iÅ¡mokėta 2010 m. spalio mėnesį (už rugsėjį mėn.), o skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė 2013-10-16, vadinasi pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dalyje dėl nepriemokos priteisimo susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas pateikė praleidęs nustatytÄ 3 metų terminÄ kreiptis į teismÄ , o dalyje dėl pensijos nepriemokos priteisimo, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, pareiÅ¡kėjas termino Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti nepraleido.

             PraÅ¡yme atnaujinti terminÄ skundui paduoti (b. l.

43) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo. Iki to pareiÅ¡kėjas nemanė, kad jo teisės pažeidžiamos, buvo solidarus su visais piliečiais.             Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 34 str. 1 d., nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.Sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimÄ pažymėtina, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojami klausimai dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo ar apskundimo terminų.

Šį faktÄ konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje administracinėj byloje Nr. A-552-519/2013 ir, atsižvelgdamas į tai, taikė įstatymo analogijÄ pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, t. y. konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ , dėl pažeistų teisių visų pirma kreipiantis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, – į teismÄ .

Teismas atsižvelgia į tas aplinkybes, jog įstatymų leidėjas nėra aiÅ¡kiai sureguliavęs neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimų. Dėl klausimo, nuo kurio momento turėtų bÅ«ti skaičiuojamas minėtas terminas, aiÅ¡kiai pasisakyta tik 2013-11-07 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013. Teismo vertinimu, dėl Å¡ių veiksnių buvęs teisinis neapibrėžtumas neproporcingai apsunkino suinteresuotų asmenų pažeistų teisių gynybÄ .

Todėl, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės pagrindžia pareiÅ¡kėjo delsimÄ kreiptis į teismÄ , tuo labiau, kad, kaip jau minėta, dėl termino kreiptis į teismÄ , ginant savo pažeistas teises, iÅ¡samiai buvo pasisakyta jau po pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui (2013-11-07 nutartis Nr. A-444-2232/2013), todėl terminas skundui dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemokÄ susidariusiÄ taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas paduoti atnaujinamas.             Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012-12-31.

Seimas 2012-12-20 įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012-12-31, kuriuo pakeitė 15 str. 1 d. 2 p. ir nustatė, kad Å¡is įstatymas jo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai galioja iki 2013-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31.Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., kuriais pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas ir mažinamas pratęstas 2012–2013 m., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai, todėl reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ taikytÄ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-08-31 negali bÅ«ti tenkinamas, o tuo tarpu skundžiamo Ministerijos sprendimo dalis, kuria atsisakoma iÅ¡mokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , laikytina teisėta ir pagrįsta.Nuo 2014-01-01 pareiÅ¡kėjui mokama nesumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovÄ Vidaus reikalų ministerijÄ mokėti tokio dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kuri buvo paskaičiuota iki valstybinės pensijos mažinimo nėra aktualus.Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo ribojama laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-08-31.             Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. AnalogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.             Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.             Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau minėtame 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai;

2) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (administracinės bylos b.

Nr. A-10-57/2004; Nr. A-7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011).

Atsižvelgus į paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismÄ dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo Ministerijos sprendimai perskaičiuoti pensijÄ nėra galutiniai, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme nelaikytini įvykdytais, o pareiÅ¡kėjo teisės privalo bÅ«ti ginamos paÅ¡alinant neteisėtais pripažintais teisės aktais padarytus teisės pažeidimus.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Pažyma patvirtina, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-08-31 pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis 3033,99 Lt (kas atitinka 878,70 Eur). Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjui priteistina praÅ¡oma priteisti pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2012-08-31.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija analogiÅ¡koje byloje yra nurodžiusi, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Ministerija 2013-10-01 sprendimu Nr. 1D-8728(11) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡mokėti pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, nusprendė nenagrinėti, nes pareiÅ¡kėjas kreipėsi į MinisterijÄ praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ dienos.

Reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas trejų metų terminas. IÅ¡ Ministerijos sprendimo matyti, kad jis nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio skundo padavimo terminai.

Taigi, Ministerijos 2013-12-30 sprendime nurodyti pagrindai yra nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tÄ Ministerijos 2013-10-01 sprendimo Nr. 1D-8728(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl pensijos priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ė:

             Atnaujinti pareiÅ¡kėjui R. P. terminÄ skundui paduoti.             PareiÅ¡kėjo R. P. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti R. P. 878,70 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus, 70 ct) pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.             Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-10-01 sprendimo Nr. 1D-8728(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.             Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Bronius Januška                                                                                            Iveta Pelienė                                                                                            Mefodija Povilaitienė