Legislator Case Law & Legislation
b5873a67-dc6f-4155-9175-dd04583f6ed9 AI generated

b5873a67-dc6f-4155-9175-dd04583f6ed9 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number b5873a67-dc6f-4155-9175-dd04583f6ed9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bei apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, jog V. Z. diržas suteptas purvu, rankinės rankena nutraukta (b. l. 26-29, t. 1). Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir jos mamos A. Z. parodymai. Liudytoja teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog grįžusi dukra jai sakė, kad nepažįstamas vaikinas jÄ tampė po senamiestį, plėšiant rankinukÄ , nutrÅ«ko rankena, vaikinas tris kartus išžagino, ji bijojusi to vaikino, todėl neÅ¡aukė. AnalogiÅ¡kas aplinkybes A. Z. buvo nurodžiusi ir ikiteisminiame tyrime, taigi akivaizdu, jog V.

Legislator headnote

AI generated

b5873a67-dc6f-4155-9175-dd04583f6ed9 · Klaipėdos apygardos teismas: Todėl kyla klausimas, jei nukentėjusioji nurodytoje vietoje buvo žaginama ir prievartaujama, ar iÅ¡ tikrųjų ji neturėjo galimybių to iÅ¡vengti Å¡aukdamasi pagalbos arba parodžiusi agresyvesnį pasiprieÅ¡inimÄ turint galvoje vietos vieÅ¡umÄ . Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis buvo labai girtas, todėl neaiÅ¡ku, ar nukentėjusioji negalėjo tuo pasinaudoti ir nuo nuteistojo pasiÅ¡alinti. Å ios problemos nuosprendyje nėra tinkamai iÅ¡spręstos.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje iÅ¡vardinti duomenys, kurie lėmė V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas S. Katauskas                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-520-360/2011Teisėja Z. Romanovaitė                                            Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00286-2009-2                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:                                                                        1.1.8.1.1; 1.2.7.1.1.; 1.2.7.2.1.

 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 30 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Daliaus Jocio ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Aistei Å eibelytei,dalyvaujant prokurorui Romui Jasevičiui,nukentėjusiosios atstovui advokatui Mariui Navickui,gynėjui advokatui Pranui Rimgaudui Mickui,nuteistajam V. S.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

S. gynėjo advokato P. R. Mickaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., bausmės, skirtos pagal BK 149 str. 1 d. bei pagal BK 150 str. 1 d., subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 180 str. 1 d. ir nustatyta subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2010-05-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmė laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal 2010-05-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, taip pat laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-06-11 iki 2009-07-10.Nuosprendžiu iÅ¡ V. S. nukentėjusiajai V.

Z. priteista 470 Lt turtinės, 10000 Lt neturtinės žalos, taip pat 3000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. S. nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtÄ ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, lytiÅ¡kai santykiavo ir oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ ir, panaudodamas fizinį smurtÄ ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimÄ turtÄ : 2009 m. gegužės 29 d. apie 23 val. netoli naktinio klubo „El Calor“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, priėjo prie V.

Z., paėmęs jÄ už rankos ir sunėręs pirÅ¡tus, jėga nusivedė į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , kur, pakišęs kojÄ , parvertė V. Z. ant žemės, jÄ užgulė ir, laikydamas jos rankÄ užspaudęs sau po pažastimi, iÅ¡sitraukęs varpÄ trynė jÄ Ä¯ V. Z. rÅ«bus, bandė atsegti V. Z. kelnes, o V. Z. bandant Å¡auktis pagalbos, ranka užčiaupė jos burnÄ ir pasakė: „šauksi – atjungsiu“. V. Z. praÅ¡ant eiti į kitÄ vietÄ , V. S. stvėrė jÄ už parankės, jėga vedė Mėsininkų g., prie baro (duomenys neskelbtini), Klaipėda, V.

Z. įsitvėrus už stulpo, V. S. jėga jÄ nutempė į Å¡alia „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, esantį skverÄ , kur jÄ pargriovė į krÅ«mus, užgulė, numovė kelnes ir kelnaites, laikydamas rankas jėga praskėtė jos kojas ir lytiÅ¡kai santykiavo. Po to stvėrė V. Z. už rankos, jėga nuvedė už mokyklos pastato, numovė kelnes bei kelnaites ir su ja lytiÅ¡kai santykiavo. Tada jėga palenkė V. Z. galvÄ sau prie varpos ir tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Patenkinus lytinę aistrÄ ir V. Z. einant link (duomenys neskelbtini) g., V. S. stvėrė jÄ už alkÅ«nės, pargriovė ant nugaros, užgulė, nusuko į Å¡onÄ jos galvÄ ir iÅ¡ rankinuko pagrobė 400 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG KP 500“ ir ne mažiau kaip 70 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas P. R. Mickus praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis BPK 329 str. 1 d., priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo V. S. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba kitaip suÅ¡velninti V.

S. baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, rėmėsi tariamo nusikalstamo įvykio aplinkybėmis, o tariamų nusikalstamų aplinkybių turinys iÅ¡ esmės pagrįstas vien nukentėjusiosios parodymais, kurie nepatvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis ir kurie kaip įrodymai patvirtintų nuosprendyje nurodytų veikų padarymÄ . Nuteistasis V. S. pripažįsta nuosprendyje nurodytu laiku buvęs tariamo nusikalstamo įvykio vietoje, pripažįsta bendravęs su nukentėjusiÄ jÄ ir lytiÅ¡kai su ja santykiavęs, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir iÅ¡ nuosprendžio, nuosekliai neigia smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Tokie nuteistojo parodymai atitinka realias jo ir nukentėjusiosios bendravimo aplinkybes, kurios paneigia nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymÄ . Nuteistojo parodymai atitinka kitų byloje, beje, ir nuosprendyje, nurodytų duomenų turinį. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas vien tik nukentėjusiosios parodymais, jos parodymus pakartojo nukentėjusiosios motina, liudytoja A. Z. Vertinant nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, yra labai rizikinga daryti iÅ¡vadas, kad nuosprendyje nurodytu laiku nuteistasis padarė nusikalstamas veikas.

Suprantama, kad vertinant nukentėjusiosios veiksmus tariamo nusikalstamo įvykio metu, turi bÅ«ti gerbiamas jos asmeninis gyvenimas, jos garbė ir orumas. Tačiau sprendžiant nuteistojo, kuris apkaltintas sunkių nusikaltimų padarymu ir kuriam paskirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, likimÄ , negalima iÅ¡vengti kritiÅ¡ko nukentėjusiosios parodymų vertinimo: nukentėjusioji pripažino, kad iki įvykio su draugėmis gėrė alkoholinius gėrimus, draugės nuėjo į klubÄ , ji liko viena, tuomet sutiko nuteistÄ jį.

Nukentėjusioji toliau aiÅ¡kina tariamo smurto veiksmus, kuriuos padare nuteistasis. Po visų bendravimų, kaip aiÅ¡kina nukentėjusioji, ji pasigedo telefono aparato ir abu ėmė ieÅ¡koti toje vietoje, kur įvyko pirmasis lytinis bendravimas. Ir tik po to, anot nukentėjusiosios, nuteistasis iÅ¡ jos rankinuko paėmė surastÄ telefonÄ . Kaip matyti iÅ¡ įvykio aplinkybių, tariamas nusikalstamas įvykis įvyko nors ir naktį, tačiau judrioje vietoje miesto centre, prie naktinio klubo, kur teritorija stebima vaizdo kameromis.

Todėl kyla klausimas, jei nukentėjusioji nurodytoje vietoje buvo žaginama ir prievartaujama, ar iÅ¡ tikrųjų ji neturėjo galimybių to iÅ¡vengti Å¡aukdamasi pagalbos arba parodžiusi agresyvesnį pasiprieÅ¡inimÄ turint galvoje vietos vieÅ¡umÄ . Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis buvo labai girtas, todėl neaiÅ¡ku, ar nukentėjusioji negalėjo tuo pasinaudoti ir nuo nuteistojo pasiÅ¡alinti. Å ios problemos nuosprendyje nėra tinkamai iÅ¡spręstos.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje iÅ¡vardinti duomenys, kurie lėmė V.

S. pripažinimÄ kaltu, tačiau Å¡ie duomenys kaip įrodymai nepatvirtina, kad nuteistasis padarė nurodytas nusikalstamas veikas. Liudytoja A. Z. parodė, kad naktį, apie 2 val. 20 min., duktė grįžo namo susijaudinusi ir apsiverkusi, pasakojo apie išžaginimÄ . Liudytoja B. Č. parodė, kad apie 23 val., ji, K. G. ir V. Z. buvo prie klubo, ji ir K. G. įėjo į klubÄ , o kur ir su kuo nuėjo V. Z., nematė. Liudytoja K. G. parodė, kad prie klubo ji ir B. Č. sutiko V. Z., čia buvo ir V. S., kuris buvo labai girtas.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl nukentėjusioji nėjo su draugėmis į klubÄ , o liko su labai neblaiviu V. S.. Suprantama, nukentėjusioji turi teisę bendrauti su kuo nori, tačiau priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį remtis vien nukentėjusiosios parodymais negalima. Byloje nėra duomenų, kad įvykio metu nukentėjusioji bÅ«tų bent kiek sužalota, nors teigiama apie labai intensyvų smurtÄ . KitÄ vertus, apie kokį smurtÄ galima kalbėti, jei iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o protokolo matyti, kad 2009 m. gegužės 30 d. naktį, 00.43 val. iÅ¡ Mėsininkų gatvės išėjo mergina ir vaikinas, kurie sustojo prie kavinės „LaikraÅ¡tis“ terasos ir, kirsdami Turgaus gatvę, nuėjo Mėsininkų gatve toliau.

Sprendžiant nuteistojo kaltumo klausimÄ , visi Å¡ie duomenys nesusieti tarpusavyje, nesugretinti, nevertintos išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir plėšimo galimybės. Neįvertinta ir tai, kad nors ir buvo naktis, tačiau nukentėjusioji, patirdama smurtÄ ar jausdama jo grėsmę, tirÅ¡tai apgyvendintame miesto rajone, realiai galėjo Å¡auktis pagalbos. Todėl negalima atmesti nuteistojo pareiÅ¡kimų, kad minėtu laiku tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko tam tikras bendravimas, kuris, galbÅ«t, turėjo laisvesnio elgesio pobÅ«dį, nes tai vyko prie pasilinksminimo įstaigos.

Galėjo atsitikti ir taip, kad, atradus nukentėjusiosios pamestÄ telefonÄ , jį paėmė nuteistasis, po to galėjo kilti pykčiai ir nesutarimai.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2009-11-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo V. S. buvo nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl tų veikų padarymo. Nors šis nutarimas buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo, tačiau Å¡is teismas nesprendė asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, o tik nurodė, kad kaltės klausimÄ turėtų spręsti ne prokuroras, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, t. y. apygardos teismas pasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatymo tinkamo įgyvendinimo.

Apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarime pagrįstai buvo remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 p., kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas kaip nusikalstamos veikos tam tikra prasme yra subtilios. Lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamose bylose“ 4 p.). Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nuostatÄ turėjo susieti su svarbiomis įvykio aplinkybėmis, t. y. su įvykio vieta, dviejų asmenų tarpusavio bendravimu, minėtų liudytojų parodymų turiniu, manytina, kad, įvertinus visas Å¡ias aplinkybes, nebuvo pagrindo nuteistojo pripažinti kaltu dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, taip pat ir dėl plėšimo.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkintų skundo dėl nuosprendyje nurodytų kaltinimų panaikinimo, atsižvelgtina į tai, kad laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ , yra vos ne maksimalios įstatymo sankcijoje nurodytoms bausmėms.

Nors teismas motyvavo, kad V. S. yra penkis kartus teistas, tačiau neatsižvelgta, kad buvę teistumai yra susiję su nuteistojo nepilnametyste, be to, teistumai buvo susiję su nusikalstamų veikų sutaptimis, tik vienÄ kartÄ paskirtos bausmės buvo bendrinamos pagal BK 64 straipsnį. Nepagrįstai ir neteisingai iÅ¡plėsta bausmių skyrimo motyvacija sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo svarstyti bausmių paskyrimo pagrindus, jeigu, kaip minėta, nebus patenkintas skundas dėl nuosprendžio panaikinimo.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras bei nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde pripažįstama, jog V.

S. lytiškai santykiavo su V. Z., tik neigiamas smurto prieš V. Z. naudojimas, tačiau versija, jog neva nukentėjusioji V. Z. su V. S. lytiškai santykiavo gera valia be jokio smurto panaudojimo, yra visiškai paneigta nukentėjusiosios V. Z. parodymais ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos aplinkybės pagrįstos vien nukentėjusiosios parodymais, tačiau su tuo sutikti negalima. Be abejo, jog išžaginimo bei seksualinio prievartavimo bylose nukentėjusio asmens parodymai yra itin svarbūs. Apeliaciniame skunde abejojant nukentėjusiosios parodymų teisingumu, užsimenama, kad įvykio naktį pati nukentėjusioji vartojo alkoholį.

Nors V. Z. iki susitikimo su V. S. neneigia vartojusi alkoholio, tačiau pažymėjo, jog apsvaigusi nesijautė, be to, liudytoja A. Z. per apklausÄ taip pat nurodė, jog nuo dukros jautėsi alkoholio kvapas, tačiau girta ji nebuvo. V. Z. duodama parodymus viso proceso metu nuosekliai pasakojo esmines įvykio aplinkybes, todėl aplinkybė, jog įvykio naktį ji vartojo alkoholio nesuteikia pagrindo abejoti jos parodymų teisingumu. Nukentėjusioji V. Z. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino, kad belaukiant prie klubo draugių, prie jos priėjo V.

S. ir sunerdamas pirÅ¡tus suėmęs už rankos, nusivedė per skersgatvius, skverelius kol prie mokyklos krÅ«mų jÄ parvertė, užgulė bei privertė lytiÅ¡kai santykiauti, po to, V. S. nusitempė jÄ Ä¯ kiemelį, kur dar kartÄ privertė jÄ lytiÅ¡kai santykiauti bei vertė tenkinti aistrÄ oraliniu bÅ«du. Pasakodama įvykio aplinkybes nukentėjusioji tiek duodama parodymus ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, pažymėjo, kad V. S. jÄ nuo klubo tempė, ji bandė prieÅ¡intis, pakeliui žmonių nesutiko, prašė paleisti, tačiau V.

S. jai atsakė, kad nori tik karÅ¡to bučinio, pakeliui prie mokyklos viename iÅ¡ skverelių, iÅ¡girdusi žmonių balsus bandė Å¡aukti, tačiau V. S. pasakė, jog jeigu rėks, „atjungs“, laikė užėmęs burnÄ , prieÅ¡ pradedant jÄ prievartauti ji bandė rankomis stumti V. S. nuo savęs, tačiau susitaikė su tuo, kad nieko nepakeis, todėl daugiau nesiprieÅ¡ino. V. Z. taip pat parodė, jog bijojo V. S., nes pastarasis buvo apsvaigęs, paklaikusiom akim, jiems beeinant pastebėjo, jog nuplyÅ¡o jos rankinės rankena.

Netikėti Å¡iais nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, jokių duomenų, kad nukentėjusioji turėtų kokių nors motyvų apkalbėti nuteistÄ jį, byloje nėra. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog Å¡io procesinio veiksmo metu netoli tos vietos, kur pasak nukentėjusiosios buvo atliktas lytinis aktas, buvo rasta sagė nuo rankinės (b. l. 8-22, t.

1) bei apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, jog V. Z. diržas suteptas purvu, rankinės rankena nutraukta (b. l. 26-29, t. 1). Nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina ir jos mamos A. Z. parodymai. Liudytoja teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog grįžusi dukra jai sakė, kad nepažįstamas vaikinas jÄ tampė po senamiestį, plėšiant rankinukÄ , nutrÅ«ko rankena, vaikinas tris kartus išžagino, ji bijojusi to vaikino, todėl neÅ¡aukė. AnalogiÅ¡kas aplinkybes A. Z. buvo nurodžiusi ir ikiteisminiame tyrime, taigi akivaizdu, jog V.

Z. įvykio naktį grįžusi namo, esmines nusikaltimo aplinkybes, kurias be kita ko ji ir pati nurodė duodama parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, perpasakojo savo mamai. Taigi nukentėjusios parodymų teisingumu leidžia tikėti ir sutampantys liudytojos A. Z. parodymai. PrieÅ¡ingai nei nukentėjusiosios, V. S. parodymai dėl įvykio aplinkybių ne visai nuoseklÅ«s, pvz. 2009-06-11 apklausoje V. S. teigė, jog tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs apie litrÄ alaus, bet apsvaigęs nesijautė, užsiminė, jog su V.

Z. santykiavo ir analiniu būdu, tačiau 2009-07-08 apklausoje nurodė, jog buvo labai girtas, neprisimena, ar mylėjosi analiniu būdu (b. l. 100, t. 1), teismo posėdyje jau teigė, jog analiniu būdu lyg ir nebuvo santykiaujama (b. l. 47, t. 2). Nenuoseklūs ir besikeičiantys V. S. parodymai tik verčia abejoti jų teisingumu. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų aplinkybes, pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos patvirtina ir kiti įrodymai.Apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra duomenų, jog nukentėjusioji būtų buvusi bent kiek sužalota.

Iš tiesų byloje esanti specialisto išvada (b. l. 24, t.

1) patvirtina, jog sužalojimo žymių V. Z. kÅ«ne nesurasta, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog smurtas prieÅ¡ jÄ nebuvo panaudotas.Teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio smurto panaudojimas seksualinėse nusikalstamose veikose yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasiprieiÅ¡inimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kÅ«no neliečiamumas, žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo muÅ¡imas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir pan.

Nukentėjusioji V. Z. nuosekliai parodė, jog V. S. nuo klubo jÄ nusivedė paėmęs jÄ už rankos sunerdamas pirÅ¡tus, nors prieÅ¡inosi, jis jÄ tempė, pirmÄ kartÄ jÄ prievartavo pargriovęs ant žemės ir užgulęs, be to, beeinant viename iÅ¡ skverų, kai ji bandė Å¡aukti, užėmė burnÄ bei pagrasino „atjungti“. Apie prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ pavartotus agresyvius veiksmus liudija ir nutraukta rankinės rankena bei pamesta rankinės sagtis, rasta parodymų patikrinimo metu.

Taigi nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog V. S., siekdamas palaužti V. Z. prieÅ¡inimÄ si, jai ne tik grasino panaudoti fizinį smurtÄ , bet ir jį panaudojo. Apeliaciniame skunde abejonės dėl panaudotos prievartos grindžiamos ir tuo, jog nukentėjusioji neÅ¡aukė bei nepakankamai agresyviai prieÅ¡inosi, juolab, jog jiedu buvo vieÅ¡oje vietoje. Kiekvienas asmuo gana individualiai reaguoja į jam kilusiÄ grėsmę, pavartojamÄ smurtÄ , todėl vien tai, jog nukentėjusioji V. Z. V. S. agresyviai nesiprieÅ¡ino, kÄ patvirtina ir tai, jog ant jos kÅ«no sužalojimų nerasta, nereiÅ¡kia, jog ji sutiko lytiÅ¡kai bendrauti su V.

S. Asmens nesutikimas dėl lytinių santykių gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais bÅ«dais. Vieno iÅ¡ asmenų nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . V. Z. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai teigė, jog bijojo V. S., jo tonas buvo agresyvus, kaip įtūžusio žmogaus, o kad pastarasis iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, teisme patvirtino ir apelianto tėvas A.

S., taigi nukentėjusiosios jaučiama pagrįsta baimė V. S., galėjo įtakoti ne itin agresyvius pasiprieÅ¡inimo veiksmus, bet tai nėra pagrindas manyti, jog tokių veiksmų iÅ¡ viso nebuvo. Nukentėjusioji proceso metu nuosekliai aiÅ¡kino, jog V. S. jÄ tempiant, ji prieÅ¡inosi, prašė paleisti, po bandymo Å¡aukti, kaip jau minėta, sulaukė grasinimo, kai buvo pargriauta, stÅ«mė V. S. nuo savęs, tačiau susitaikiusi, jog nieko nepakeis, nebesiprieÅ¡ino. Nukentėjusiosios nurodyti veiksmai buvo pakankami iÅ¡reikÅ¡ti jos nepritarimÄ dėl lytinių santykių bei galėjo bÅ«ti kito asmens suprantami kaip nesutikimas santykiauti.

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime, V. S. buvo nurodęs, kad jiems beeinant, vienu momentu mergina buvo užsikabinusi už kavinės terasos tvorelės ir laikėsi, bet jis jÄ tempė už rankos, kalbino. Teismo posėdyje V. S. parodė, jog dėl pirmo pasimylėjimo mergina nesutiko, dėl antro – sutiko, taip V. S. pripažino, jog galėjo suvokti ir suprato, jog V. Z. parodė nepritarimÄ tam tikram jų bendravimo bÅ«dui. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nekyla abejonių, jog V. S. panaudodamas fizinį smurtÄ bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti, lytiÅ¡kai santykiavo ir oraliniu bÅ«du tenkino lytinę aistrÄ su V.

Z. prieÅ¡ jos valiÄ , todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. Apeliaciniame skunde užsimena, jog ikiteisminis tyrimas dėl V. Z. išžaginimo bei seksualinio prievartavimo buvo nutrauktas, o tai patvirtina, jog jau ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonių dėl V. S. kaltės. Vien tai, jog ikiteisminio tyrimo metu prokuroras buvo priėmęs nutarimÄ tyrimÄ nutraukti neturi įtakos sprendžiant asmens kaltumo klausimÄ , juolab, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi toks prokuroro nutarimas buvo panaikintas.

Tik teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendžia dėl asmens kaltės padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡iuo atveju, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas mano, jog iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. S. išžagino bei seksualiai prievartavo V. Z.Apeliaciniame skunde teigiama, jog nebuvo pagrindo V. S. pripažinti kaltu dėl plėšimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, jog einant link Tomo g., stvėrė V.

Z. už alkÅ«nės, pargriovė ant nugaros, užgulė, nusuko į Å¡onÄ jos galvÄ ir iÅ¡ rankinuko pagrobė 400 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žLG KP 500“ ir ne mažiau kaip 70 Lt. Nukentėjusioji dėl turto netekimo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, jog po lytinių santykių su V. S. pastebėjo, kad nebeturi mobilaus ryÅ¡io telefono apie tai garsiai pasakė, V. S. pasiÅ«lė padėti surasti, skambino, kad tamsoje rastų telefonÄ ir beeidami jie toje vietoje, kur įvyko pirmas aktas, pamatė Å¡viečiantį telefonÄ , ji aparatÄ pasiėmė, bet netrukus V.

S. jÄ vėl pargriovė ant žemės, prispaudė, ji netgi duso, o V. S. jÄ bučiavo ir tuo metu jis iÅ¡ jos rankinės iÅ¡traukė piniginėje buvusius 70 Lt bei paėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , ji prašė grÄ Å¾inti SIM kortelę, tačiau V. S. pasakė, kad nieko nedarė. V. S. dėl V. Z. turto pagrobimo aplinkybių buvo nenuoseklus. Ikiteisminiame tyrime jis teigė, kad jie tikrai ieÅ¡kojo V. Z. mobiliojo ryÅ¡io telefono, tačiau nerado, jiems prisėdus ant kalnelio buvo įkišęs rankÄ Ä¯ merginos rankinę, iÅ¡traukė piniginę, tačiau pamatęs, kad pinigų nėra, padėjo atgal, ar mergina tai matė, nežino, tik prašė grÄ Å¾inti SIM kortelę, jis atsakė, jog neėmė, merginai nuėjus, jos telefonÄ jis rado griovyje ir vėliau nunešė į lombardÄ (b. l. 71-74, t. 1).

Vėlesnės apklausos metu V. S. jau nurodė kitokias aplinkybes ir teigė, jog beieÅ¡kodami V. Z. telefonÄ surado prie krÅ«mų, kur mylėjosi, netoli Tomo gatvės, mergina telefonÄ pasiėmė, bet vėl pametė, nuėjus toliau ant kalniuko, jie prisėdo, iÅ¡ rankinės jis buvo iÅ¡traukęs jos piniginę, tačiau pinigų ten nebuvo, mobilaus telefono nevogė, mobilųjį telefonÄ dar kartÄ jis rado jau merginai nuėjus (b. l. 100, t. 1). Apylinkės teismo posėdyje V. S. teigė, jog nepamena, ar ieÅ¡kojo merginos telefono, pastarÄ jį rado jau po iÅ¡siskyrimo su mergina ten, kur vyko pirmas lytinis aktas, pinigų neėmė, piniginės nematė, nežino, ar Å¡iÄ Ä—mė (b. l. 47, t. 2).

Pirmosios instancijos, nustatydamas V. Z. turto (mobilaus telefono bei 70 Lt) pagrobimo aplinkybes pagrįstai vadovavosi nuosekliais jos, o ne besikeičiančiais V. S. parodymais, juolab, jog bÅ«tent nukentėjusiosios parodymus patvirtini ir kiti įrodymai. A. Z. teisme paaiÅ¡kino, kad dukra eidama į miestÄ pinigų turėdavo, analogiÅ¡kai liudytoja teigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kad V. S. tikrai pasisavino V. Z. telefonÄ ir atidavė jį į lombardÄ patvirtina lombardo kvitas (b. l. 37, t. 1). Plėšimo kaip nusikalstamos veikos esminis požymis yra tai, jog kaltininkas nukentėjusiojo turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ , kuris yra priemonė svetimam turtui užvaldyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad fi­zi­nis smur­tas su­pran­ta­mas kaip bet koks fi­zi­nis – smur­ti­nis po­vei­kis nu­ken­tė­ju­sio­jo kÅ«­nui, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ko­kie svei­ka­tos su­trik­dy­mai bu­vo pa­da­ry­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam. Vei­ka bus kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip plė­Å¡i­mas ir tuo at­ve­ju, jei dėl fizinio smur­to po­vei­kio nu­ken­tė­ju­sia­jam tei­siÅ¡­kai reikÅ¡­min­gų svei­ka­tos su­trik­dy­mų ne­bu­vo padaryta, bet kal­ti­nin­ko smur­ti­niai veiks­mai su­kė­lė fi­zi­nį skaus­mÄ (kasacinė byla Nr. 2K-251/2004).

Nukentėjusioji tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nuosekliai parodė, jog netrukus po to, kai jie rado jos pamestÄ telefonÄ , V. S. jÄ pargriovė, užgulė, bučiavo, ji netgi duso, ir jis tuo metu iÅ¡ piniginės paėmė pinigus bei pagrobė mobilųjį telefonÄ . IÅ¡ Å¡ių nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių matyti, kad V. S. tam, jog užvaldytų svetimÄ turtÄ , panaudojo fizinę jėgÄ â€“ pargriovė nukentėjusiÄ jÄ , jÄ užgulė, ėmė bučiuoti, dėl ko nukentėjusioji nebegalėjo aktyviai prieÅ¡intis, ir pasinaudojęs tokia situacija, pagrobė jos turtÄ .

Tokie gana agresyvÅ«s nuteistojo veiksmai, kurie vertintini kaip fizinio smurto panaudojimas, nukentėjusiajai sužalojimų nors ir nepadarė, tačiau sukėlė jai nemalonius pojūčius (dusino), neleido prieÅ¡intis fiziÅ¡kai stipresniam nuteistajam ir ginti savo turtÄ , be to, įvykių eiga rodo, kad turtas buvo pagrobtas po išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, V. Z. valia jau buvo palaužta, ji puikiai žinojo, kÄ V. S. jai gali padaryti ir netgi savo pargriovimÄ bei užgulimÄ galėjo vertinti tik kaip dar vienÄ V.

S. bandymÄ su ja lytiÅ¡kai santykiauti, todėl apeliantui nereikėjo didelių pastangų tramdyti ir taip gal net rimčiau sužaloti nukentėjusiÄ jÄ siekiant užvaldyti pastarosios turtÄ . Tai, jog V. S. fizinis smurtas buvo panaudotas kaip priemonė turtui užvaldyti, patvirtina ir pats smurtinio pobÅ«džio veiksmų atlikimo laikas, t. y. jie atlikti netrukus po to, kai telefono ieÅ¡kojusi V. Z., padedama V. S., aparatÄ surado, taigi nuteistasis puikiai žinojo, kad nukentėjusioji turi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir siekė šį užvaldyti, be to, nors teismo posėdyje dėl piniginės apeliantas nurodė neprisimenantis, tačiau ikiteisminiame tyrime pats teigė, jog V.

Z. rankinėje buvusioje piniginėje ieÅ¡kojo pinigų, tik teigė jų neradęs. Esant paminėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagrįstai nuteistas dėl V. Z. apiplėšimo.Apeliaciniame skunde praÅ¡oma suÅ¡velninti V. S. skirtÄ bausmę, pažymima, kad už išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ skiriamos beveik maksimalios bausmės. Kolegija nemano, jog V. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bei galutinė subendrinta bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežtos.

V. S. pripažintas kaltu padaręs 3 tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių 2 priskiriami sunkių, o 1 apysunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. nesimoko, nedirba, nors ir yra jauno amžiaus, tačiau praeityje ne kartÄ teistas, naujus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl pripažintas recidyvistu. Tokiu savo elgesiu V. S. demonstruoja, jog iÅ¡vadų nedaro, taisytis nenori, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas skyrė bausmes, kurių dalis (už sunkius, numatytus BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d.) didesnės nei straipsnių sankcijose numatytas vidurkis, kita dalis (skirta pagal BK 180 str. 1 d.) netgi mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis.

Už sunkius nusikaltimus skirtos bausmės tarpusavyje subendrintos nuteistajam labai palankiu apėmimo bÅ«du ir prie subendrintos bausmės pridėta dalis už plėšimÄ skirtos bausmės. Be to, galutinei gana griežtai laisvės atėmimo bausmei įtakos turėjo ir 2010-05-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė, kurios dalis buvo pridėta prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės. Taigi skirdamas V. S. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo iÅ¡vadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu.

Pripažinti už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bei galutinę subendrintÄ bausmę aiÅ¡kiai per griežtomis ir jas Å¡velninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Nukentėjusiosios atstovas advokatas M. N. apeliacinės instancijos teisme pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusioji V. Z. už atstovavimÄ advokatui sumokėjo 500 Lt. Å ios iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir jos, vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo V.

S.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a: nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ nuteistojo V. S. nukentėjusiajai V. Z. priteisti 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) proceso iÅ¡laidų. Kolegijos pirmininkas                                              Savinijus Katauskas Teisėjai                                                           Dalius Jocys        Stasys Valužis