b585db68-8477-4a20-b174-e15a7bf806bf · Vilniaus apygardos teismas

                                                  Civilinė byla Nr. e2S-1573-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43716-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2018 m. balandžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis I. G., n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į antstolį I. G. su skundu dėl antstolio veiksmų, praÅ¡ydamas pripažinti, kad 2007 m. sausio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu pareiÅ¡kėjas turi prioritetinę reikalavimo teisę, kurios užtikrinimui turi pirminę priverstinę hipotekÄ Ä¯ A. K. priklausančias 46/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), o A. V. reikalavimų užtikrinimui nustatyta sutartinė hipoteka yra pirminė tik L.

K. priklausančių 54/100 dalių buto atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ iki hipotekos kreditorius A. K. prisijungs prie iÅ¡ieÅ¡kojimo.

2. Antstolis I. G. 2017 m. gruodžio 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodyta, kad teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 2A-580-464/2009 buvo atkurtas įraÅ¡as apie buto įkeitimÄ 1995 m. gegužės 15 d. ir 1997 m. vasario 6 d. sutarties pagrindu, o ne naujai įregistruota hipoteka, todėl nėra pagrindo teigti, kad priverstinė 46/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), hipoteka, atsiradusi 2007 m. sausio 15 d. sprendimo pagrindu, turi pirmumo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ . Teismas nurodė, kad:3.1. Antstolis, vykdydamas vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-4343-868/2014, neturi teisės spręsti dėl tam tikrų teismų sprendimų pirmumo. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, turi teisę pagal proceso normas kreiptis dėl proceso atnaujinimo (jeigu iÅ¡ tiesų yra, jo nuomone, naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių ir pan.). Esant aiÅ¡kiam teismo sprendimui ir aiÅ¡kiam sprendimo vykdymui, nėra teisinio pagrindo pagal pareiÅ¡kėjo įrodymais nepagrįstus teiginius spręsti dėl neva esančios sprendimų kolizijos.

Kadangi teismo sprendimai privalo bÅ«ti vykdomi, antstolis atlieka teisėtus vykdymo veiksmus, o pareiÅ¡kėjo sprendimų aiÅ¡kinimas neturi teisinio įpareigojimo antstoliui.3.2. Ä®statymas nenumato antstolio teisės sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ nesant teisinio pagrindo. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių praÅ¡ymu, antstolis savo patvarkymu gali vykdymo veiksmus atidėti, vykdomÄ jÄ bylÄ sustabdyti ar vykdomÄ jį dokumentÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotojui.

Vykdomosios bylos sustabdymas pagal sustabdymo reikalingumÄ skirstomas į dvi rÅ«Å¡is: privalomÄ jį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Å iuo atveju nėra nei vieno iÅ¡ įstatyme nurodytų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus, todėl skolininko praÅ¡ymas pagrįstai netenkintas.3.3. Antstolis, priimdamas patvarkymus, elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukcijÄ , nepažeidė vykdymo procesÄ reglamentuojančių procesinių teisės normų, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamÄ antstolio patvarkymÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 4. PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties, praÅ¡ydamas panaikinti 2017 m. lapkričio 16 d. antstolio patvarkymÄ Nr. S1-37124 ir pripažinti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 A. K. turi prioritetinę reikalavimo teisę, kurios užtikrinimui turi pirminę priverstinę hipotekÄ Ä¯ A. K. priklausančias 46/100 dalis buto (duomenys neskelbtini), o A.

V. reikalavimų užtikrinimui nustatyta sutartinė hipoteka yra pirminė tik L. K. priklausančių 54/100 dalių buto atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:4.1. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 nustatyta priverstinė hipoteka A. K. naudai. Priverstinės hipotekos nustatymo metu 46/100 A. K. priklausančios buto (duomenys neskelbtini), dalys hipoteka apsunkintos nebuvo ir šio daikto atžvilgiu priverstinė hipoteka turi būti laikoma pirmine, užtikrinančia A.

K. prioritetinę reikalavimo teisę dėl alimentinių reikalavimų patenkinimo.4.2. 2009 m. birželio 3 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-490-545/2009. Å iuo sprendimu atstatyta 1995 m. gegužės 15 d. įforminta sutartinė hipoteka, nevertinant fakto, kad nebėra objekto, kuriam Å¡i hipoteka buvo nustatyta ir kad dalis objekto yra apsunkinta priverstine hipoteka, užtikrinančia prioritetinį reikalavimÄ . Sprendime nurodyta, kad teismas pripažįsta A.

V. įkeitimo teisę į keturių kambarių butÄ (duomenys neskelbtini), priklausantį L. K., nors pagal vieÅ¡o registro duomenis jai priklausė tik 54/100 dalys nurodyto buto. VieÅ¡ame registre įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo įraÅ¡yta, kad kitos 46/100 dalys buto priklauso A. K., įraÅ¡as galioja nuo 1997 m. liepos 14 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, negalima nustatyti to, ko nėra natÅ«roje. 2009 m. sausio 19 d. L. K. nuosavybės teise nevaldė 100 procentų buto (duomenys neskelbtini) A. K. priklausanti dalis buvo apsunkinta priverstine hipoteka prioritetinių reikalavimų užtikrinimui, todėl atkurti hipotekÄ A.

V. naudai į A. K. buto dalį nebuvo galima.4.3. CK 4.172 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad po nekilnojamojo daikto padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų, priklausančių nuosavybės teise skirtingiems savininkams, pardavimo varžytynėse eilė nustatoma daikto padalijimo momentu daikto savininkų rašytiniu susitarimu. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkų rašytinio susitarimo nėra, po padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytynėse eilę nustato antstolis, atsižvelgdamas į kreditoriaus siūlymus ir skolininkų interesus.

Antstolis Å¡ios normos vykdymo procese netaikė ir Å¡iuo metu yra pardavęs varžytynėse visÄ butÄ , neatsižvelgiant į tai, kad Å¡is daiktas padalintas ir turi du savininkus.4.4. Teismas netinkamai taikė CPK 626 straipsnio 2 dalį. Prioritetinį reikalavimÄ turintis A. K. nėra prisijungęs prie iÅ¡ieÅ¡kojimo. Antstolis nenustatė, kokia tvarka bus parduodamos L. K. ir A. K. dalys bute (duomenys neskelbtini).5. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:5.1. A. K. ir L. K. nustačius turto dalis į butÄ ir teismui konstatavus, kad L. K. priklauso 54/100 dalis buto, o A. K. – 46/100 dalys buto, Å¡is butas faktiÅ¡kai nebuvo padalintas į du atskirus objektus, nebuvo suformuoti du atskiri nekilnojamieji daiktai, kaip to reikalauja CK 4.172 straipsnio 2 dalis. Dėl to nėra pagrindo reikalauti, kad vienas butas, turintis vienÄ unikalų numerį ir registruotas kaip vienas daiktas, bÅ«tų realizuojamas dalimis, kaip du atskiri daiktai. 5.2.

VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje butas aiškiai įregistruotas kaip vienas turtinis vienetas, visam butui (ne jo dalims) įregistruota sutartinė hipoteka A. V. naudai. Hipoteka A. V. naudai yra ne naujai įregistruota 2009 metais, o atstatyta pagal 1995 metų sutartis. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad 1995 metų sutarties pagrindu atstatyta buto hipoteka A. V. naudai yra paskesnė, nei 2007 metais priverstinė hipoteka sūnaus A. K. naudai.5.3. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad sutartinė hipoteka A.

V. naudai yra pirminė tik L. K. 54/100 buto dalies naudai, o 46/100 dalies buto priverstinė hipoteka turi pirmumÄ A. K. naudai. Suinteresuoto asmens teigimu, vienos ar kitos hipotekos pirmenybės pripažinimas yra aktualus iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymui tarp Å¡ių dviejų hipotekinių kreditorių. Už realizuotÄ turtÄ lėšos dar nėra gautos, jos bus skirstomos ateityje CPK nustatyta tvarka. Kadangi piniginės lėšos nėra iÅ¡ieÅ¡kotos, Å¡iuo metu neskirstomos, todėl nėra atlikta veiksmo, kurį realiai skundžia pareiÅ¡kėjas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).7.

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo A.

K. skundas dėl antstolio I. G. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.9. Nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-4343-868/2014 dėl 35 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 632,88 Lt palÅ«kanų, 63 000 Lt delspinigių, 8908,22 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ skolininkės L. K. iÅ¡ieÅ¡kotojo A. V. naudai. Vykdymo proceso metu areÅ¡tuotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio 54/100 dalys priklauso skolininkei L.

K., 46/100 dalys – A. K..

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-603/2007 pareiškėjui priteistas išlaikymas iš A. K., pareiškėjo naudai nustatytas A. K. turto priverstinis įkeitimas (hipoteka).11. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, butui (duomenys neskelbtini), 1995 m. gegužės 15 d. įkeitimo sutarties Nr. 1-3022, 1997 m. vasario 6 d. susitarimo Nr. 3-926 ir 2009 m. liepos 16 d. pranešimo Nr. 12-2684 pagrindu nustatyta hipoteka.12. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-464/2009 hipotekos skyriui pavesta atstatyti duomenis apie 1995 m. gegužės 15 d. paskolos su įkeitimu sutartį Nr. 560103, kuria paskolos gavėja L.

K. įkeitė kreditoriui AB „Lietuvos taupomasis bankas“ jai priklausantį keturių kambarių butÄ (duomenys neskelbtini).13. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigia, kad turi prioritetinę reikalavimo teisę į A. K. priklausančias priverstine hipoteka užtikrintas 46/100 buto (duomenys neskelbtini), dalis ir praÅ¡o sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ , kol pareiÅ¡kėjas prisijungs prie iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 626 straipsnio 2 dalies 4 punktas).14. Vienas iÅ¡ pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

15. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi, vykdymo proceso taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio paÅ¡alinimas yra vieÅ¡ojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingÄ gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).16.

Hipoteka – daiktinė teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , kuria užtikrinamas esamos ar bÅ«simos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Prireikus teismas, priimdamas sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iÅ¡ jų) turtui priverstinį įkeitimÄ (hipotekÄ ) (CK 3.197 straipsnis).

17. Byloje esantis VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad butui (duomenys neskelbtini) nustatyta tiek sutartinė, tiek priverstinė hipoteka. Antstolio nurodomais duomenimis, pareiÅ¡kėjas – priverstinės hipotekos kreditorius – taip pat yra pateikęs vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kojimui kitoje vykdomojoje byloje. Å iuo atveju darytina iÅ¡vada, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ L. K. sutartinės hipotekos kreditoriaus naudai, neužtekus skolininkės turto priteistai skolai padengti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl hipotekos atstatymo, teisėtai nukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nekilnojamÄ jį turtÄ , užtikrintÄ sutartine hipoteka.

Pažymėtina, kad pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ sutartinė hipoteka taikoma ne tam tikroms buto (duomenys neskelbtini) dalims, o visam butui. VieÅ¡ajame registre sutartinė hipoteka taip pat įregistruota visam butui. Antstolis neturi pagrindo nesivadovauti Å¡iais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimai privalo bÅ«ti vykdomi, o pareiÅ¡kėjo sprendimų aiÅ¡kinimas neturi teisinio įpareigojimo antstoliui. Pažymėtina, kad antstolis, veikdamas tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, neturi teisės spręsti apie pareiÅ¡kėjo nurodomas priimtų teismo sprendimų kolizijas.

18. PareiÅ¡kėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad antstolis varžytynėse pardavė visÄ butÄ ir tokiu bÅ«du pažeidė CK 4.172 straipsnio 2 dalį, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis CK 4.172 straipsnio 2 dalimi, po nekilnojamojo daikto padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų, priklausančių nuosavybės teise skirtingiems savininkams, pardavimo varžytynėse eilė nustatoma daikto padalijimo momentu daikto savininkų raÅ¡ytiniu susitarimu. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkų raÅ¡ytinio susitarimo nėra, po padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytynėse eilę nustato antstolis, atsižvelgdamas į kreditoriaus siÅ«lymus ir skolininkų interesus.

Nagrinėjamu atveju A. K. ir L. K. buvo nustatytos buto (duomenys neskelbtini) turto dalys, tačiau turtas nebuvo suformuotas į du atskirus nekilnojamojo turto objektus. VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, butas registruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, turintis vienÄ unikalų nekilnojamojo turto numerį. Esant tokioms aplinkybėms, antstolis neturi pagrindo vadovautis CK 4.172 straipsnio 2 dalimi.19. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ taip pat laikytinas nepagrįstu. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų stabdyti vykdymo veiksmus (CPK 626, 627 straipsniai).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis tinkamai taikė vykdymo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir veikė pagal įstatymų jam nustatytÄ kompetencijÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to skolininko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti atskirÄ jį skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                   Laima Ribokaitė                                           Â